Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

atstovui pagal įstatymą V. N., Klaipėdos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Irenai Šaulytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2008 m. lapkričio 3 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki vidurnakčio, apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose, buitinio konflikto su sugyventine D. N. metu, suduodamas į galvą kumščiais ne mažiau kaip 6 smūgius, padarydamas kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose – kaktos vidurinėje apatinėje dalyje, kaktos dešinėje pusėje, viršugalvio vidurinėje dalyje, viršugalvio kairėje pusėje ir ant dešiniojo smilkinio raumens bei poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose bei paakyje, židinines kraujosruvas galvos smegenų minkštuose dangaluose, kairėje momeninėje ir smilkininėje skiltyse, nedidelę paviršinę muštinę žaizdą kairiojo antakio krašte, paviršinį dešiniojo skruosto odos nubrozdinimą, abiejų lūpų išorės ir vidinio paviršiaus smulkias kraujosruvas bei gleivinės įtrūkimus. Dėl galvos sumušimo didelis kraujo kiekis (190 g krešulių) išsiliejo po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje. Išsiliejęs kraujas suspaudė galvos smegenis, dėl to išsivystė antrinės smegenų kraujosruvos ir galvos smegenų pabrinkimas. Dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo D. N. mirė sumušimo vietoje, t. y. E. K. ją tyčia nužudė.

Kaltinamasis E. K., apklaustas teisme dėl pareikšto kaltinimo, kaltu neprisipažino ir parodė, kad su D. N. gyveno 8 metus, vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. Nuolatinio darbo jis neturėjo, lėšų pragyvenimui gaudavo dirbdamas atsitiktinius darbus. Su nukentėjusiąja pykdavosi gana dažnai, bardavosi, bet niekada jai nėra sudavęs į veidą. D. N. dažnai gerdavo ir tai sukeldavo jam pyktį. Ypač tai pasireikšdavo tada, kai jis rasdavo ją girtą grįžęs iš darbo. D. N. dėl žarnyno sutrikimų buvo operuota, tačiau ji nesilaikė gydytojų rekomendacijų – gėrė ir rūkė. Jos po kelias paras nebūdavo namuose, tačiau grįžusią jis vėl priimdavo. Ji blogai girdėjo viena ausimi. Tai sukeldavo jam pyktį, nes D. N. gerai girdėdavo tik tuomet, kai jis pakviesdavo ją išgerti ar parūkyti.

Įvykio dieną pradėję gerti degtinę apie 16.00 val. atėjus G. A., po to atėjo V. G. Apie 19 val. G. A. išėjo, ir jie toliau degtinę gėrę trise. D. N. atsigulusi jam už nugaros. Ji apsišlapino, todėl jis supykęs sudavęs 2 kartus išorine plaštakos puse ir vieną kartą delnu į dešinę D. N. veido dalį. D. N. ėjusi į tualetą, parūkyti, nes reikėjo pakeisti patalynę. Išgirdęs bildesį nuėjęs pažiūrėti, radęs D. N. verandoje nugriuvusią ant malkų. Jis partempęs ją atgal į kambarį. D. N. iš nosies lašėjo kraujas, buvo praskelta lūpa. D. N. sirgo epilepsija, tačiau tai slėpė. D. N. toliau kartu gėrė degtinę. Apie 21.30 val. jis su D. N. likę dviese. Kadangi norėję dar išgerti, nuėję į sodus, kur nusipirko dar degtinės ir ją kartu išgėrę. Kad D. N. negerai, jis supratęs apie 3 val., nes ji sunkiai kvėpavo, apsivėmė. Jis ją apvalęs ir D. N., pasijutusi geriau, pasakiusi, kad jai svaigsta galva, paprašė parūkyti, tačiau jis to daryti neleidęs. Atsibudęs ryte supratęs, kad D. N. mirusi. Jis nuėjęs pas namo savininkus P., pasakęs, kad D. N. negyva, prašė iškviesti greitąją pagalbą, pranešti policijai.

Dėl jo suduotų smūgių D. N. negalėjo mirti, nes jis smūgiavo nestipriai, mirtį sukėlusius sužalojimus D. N. galėjo patirti griūdama ant malkų ar atsitrenkdama į kitus daiktus. Jis nesutinkąs su medicinos eksperto teiginiais, kad D. N. mirė nuo jo padarytų sužalojimų.

Apklausti teisme nukentėjusieji E. N. ir Ž. N. paaiškino, kad apie motinos mirties aplinkybes nieko nežino, nes su motina nebendravo. Jie abu gyvenantys su tėvu ir močiute, motiną paskutinį kartą matė prieš 9–10 metų. Nukentėjusioji E. N. paaiškino, kad jai žinoma, jog motina išėjo iš namų, nes jai buvo svarbiau išgerti, o ne rūpintis šeima. Dalyvavo motinos laidotuvėse, tačiau dėl jų išlaidų neturėjo. Kaltinamojo jie nepažįsta, nes su juo nebendravo.

Apklaustas teisme kaip liudytojas A. P. parodė, kad buvo užėjęs su žmona apie 20.30 val. Matė gulinčią D. N. Ar ji buvo sumušta, nematęs, nes E. K. ir D. N. gyvenamoji patalpa buvo apšviečiama tik žvakės šviesa, nes elektros srovės tiekimas buvo atjungtas. Kaltinamasis sakęs, kad D. primušė, tačiau jis neklausęs, kodėl ir kaip jis tai padaręs, o E. K. to nepasakojo. Tuo metu kambaryje buvo ir V. G. Ant stalo dar buvo likę degtinės. Ją gėrė kartu su E. K., V. G. ir žmona. E. K., sakydamas, jog primušė D., švietęs žiebtuvėliu, sakęs, kad „ryte dar pamatysite, kaip gražiai ji atrodys“. Pabaigę degtinę, jis su žmona ir V. G. išėję pas jį į namus. V. G. nakvojo jo namuose. Jis dažnai girdėdavo ir matydavo besibarančius E. K. ir D. N., tačiau nėra matęs, kad E. K. muštų ją. Naktį apie 4.30 val. E. K. beldėsi į langą, pasakė, kad D. mirusi, prašė iškviesti policiją. Jis pats nebuvo nuėjęs į E. K. gyvenamąją patalpą, ten buvo nuėjusi jo žmona. Jis neprisimena visų aplinkybių, kurias nurodė tyrėjui, tačiau pripažįsta, kad jo parodymus tyrėja užrašė teisingai.

Apklausta teisme kaip liudytoja I. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 4 metus. Jis su D. N. gyveno jos name. D. N. buvo jo sugyventinė. Ji leidusi jiems gyventi nemokant užmokesčio. Jie už tai atsilygindavo padėdami ūkio darbuose. Įvykio dieną ji su vyru buvo išvykusi. Grįžę į namus vakare. Apie 20.30 val. E. K. pasikvietė pas save. D. N. gulėjo lovoje nusisukusi į sieną, todėl ji nemačiusi, ar buvo sumuštas jos veidas. Be to, kambaryje degė tik žvakė. E. K. sakęs, kad primušė D., taip pat sakęs, kad „ryte pamatysite, kaip ji yra sumušta“. D. N. nieko nekalbėjo, nesigirdėjo ir jos dejonių. Ji pati D. N. nekalbino. Paryčiais jis beldėsi į langą, sakė, kad D. mirė. Ji ėjusi pas E. K., vyras išėjo skambinti policijai. D. N. gulėjo lovoje užklota. Ji buvo nuoga, todėl padėjusi E. K. ją aprengti. Matė, kad kairėje veido pusėje buvo didelė mėlynė, kitų sužalojimų ji nepastebėjusi. Su E. K. sugyveno gerai. E. K. su D. N. dažnai bardavosi, bet greitai susitaikydavo. Matydavo ant D. veido mėlynes. D. N. sakydavo, kad ją sumušęs E. K. E. K. ją mušdavo daugiausiai už tai, kad girtaudavo ir išnešdavo iš namų jo tėvų atvežtą maistą. Su D. N. bendraudavo kasdien, tačiau nėra mačiusi, kad ją ištiktų epilepsijos priepuolis.

Apklaustas teisme kaip liudytojas G. A. parodė, kad kaltinamąjį E. K. pažįsta nuo mokyklos laikų. Įvykio dieną iki vakaro lankėsi pas E. K., gėrė atsineštą alų. E. K. prašęs paskolinti pinigų. Jis davęs pinigų. Už juos E. K. nusipirko degtinės, ją gėrė kartu su D. N. Apie 21.00–21.30 val. E. K. palydėjęs jį į namus. Kol jis buvo E. K. namuose, kaltinamasis ir D. N. barėsi, tačiau jis nematęs, kad E. K. būtų mušęs D. N. Iki jo išėjimo daugiau pas E. K. nieko nebuvo. Jis nematęs, kad D. N. ėjo į lauką, kad iš ten E. K. ją partempęs. Išgėręs E. K. tapdavo agresyvus, piktas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų (b. l. 5–17, t. 1) matyti, kad 2008 11 04 (duomenys neskelbtini) rastas ir apžiūrėtas miegamojoje sofoje su viršutiniais rūbais gulintis ant nugaros D. N. lavonas su matomais padarytų sužalojimų pėdsakais veide, galvoje, kitose kūno vietose. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 901/08 (03) konstatuota, kad D. N. mirė nuo galvos sumušimo kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje. Mirtis įvyko išsiliejus kraujui ir suspaudus galvos smegenis (190 g krešulių). Specialistas nurodo, kad sprendžiant iš padarytų galvos sužalojimų pobūdžio, jų išsidėstymo ir kiekio, pagrindiniai galvos sužalojimai paaiškinami šešiais smūgiais – į dešinę akiduobę, į kaktos vidurinę apatinę dalį, į kaktos dešinę pusę, į viršugalvio kairę pusę, į dešiniojo smilkinio raumenį. Pagrindiniai sužalojimai ir dauguma kitų sužalojimų galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spaudžiant pirštais ir pan. Ekspertas konstatavo, kad kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejo iš įplyšusios kairiosios kaktinės skilties smegenų žievės venos. Kol išsiliejęs kraujas nesuspaudė galvos smegenų, nukentėjusioji galėjo vaikščioti ir atlikti kitus aktyvius veiksmus (šviesusis laikotarpis). Įvertinus kraujavimo židinį, hematomos lokalizaciją, rasto kraujo krešulio didelį tūrį ir jo savybes, tikėtina, kad šis laikotarpis truko 2–3 val. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudęs smegenis, ir galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp patirto sužalojimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kiti nukentėjusiajai D. N. padaryti sužalojimai, jai esant gyvai, būtų vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Ekspertizės akte konstatuota, kad nukentėjusioji nesirgo ligomis, galėjusiomis turėti įtakos mirčiai.

Mirusiosios kraujyje ir šlapime rasta atitinkamai 2,40 ir 4,22 proc. etilo alkoholio. Tai patvirtina, kad prieš mirtį D. N. vartojo alkoholį. Nustatyti apsvaigimo nuo alkoholio duomenys atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Didesnė alkoholio koncentracija šlapime nei kraujyje leidžia teigti, kad mirtis ištiko eliminacijos fazėje, t. y. jai padaryto sužalojimo metu nukentėjusioji D. N. buvo labai apsvaigusi nuo alkoholio.

Kaltinamasis E. K., nepripažindamas savo kaltės, teigia, kad suduodamas nestiprius smūgius nukentėjusiajai ranka, negalėjo padaryti kaltinime nurodyto galvos sužalojimo, sukėlusio sunkų sveikatos sutrikdymą.

Spręsdamas dėl kaltinamojo pavartoto smurto prieš nukentėjusiąją apimties, teismas vadovaujasi teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų parodymais bei paties kaltinamojo duotais parodymais. Kaltinamasis E. K. savo parodymuose yra nuoseklus. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme apie esminę įvykio aplinkybę – nukentėjusiosios galvos sužalojimą, kuris sunkiai sutrikdė jos sveikatą, – kaltinamasis aiškina vienodai, todėl teismas remiasi jo parodymais tiek, kiek jie atitinka kitas byloje nustatytas įvykio aplinkybes, teismo medicinos specialisto padarytas išvadas ekspertizės akte. Įvykio vietoje buvę liudytojai negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ir kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajai, o pats E. K. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme tvirtino sudavęs nukentėjusiajai į veidą du nestiprius smūgius išorine plaštakos puse ir vieną nestiprų smūgį delnu.

Įvertinus teisme apklausto medicinos specialisto paaiškinimus apie galimą galvos sužalojimo pobūdį, konstatavus tokio pobūdžio poveikių buvimą, tikslus jų skaičius lieka nenustatytas. Remiantis teismo medicinos specialisto išvada, ją atlikusio specialisto paaiškinimais, teismas mano, jog galima teigti, kad nukentėjusiajai į galvą buvo suduoti ne mažiau kaip 6 pakankamai stiprūs smūgiai, jais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Apklaustas teisme medicinos specialistas kategoriškai paneigė kaltinamojo E. K. teiginius, kad jis nukentėjusiajai nestipriai sudavęs tik tris kartus išorine delno puse ir delnu. Medicinos ekspertas apklausos teisme metu pareiškė savo kategorišką nuomonę, kad tokie sužalojimai, kurie buvo rasti nukentėjusiosios galvoje ir veide, negali būti padaromi delnu ar išorine plaštakos dalimi, jie taip pat negalėjo atsirasti nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus į kietus daiktus, kaip teigia kaltinamasis E. K. Visuma nustatytų sužalojimų leidžia teismui teigti, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo suduota daug smūgių. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis ir teismo medicinos specialisto argumentuotais paaiškinimais. Kaltinamojo teiginiai, kad nustatant D. N. padarytų sužalojimų skaičių nebuvo atsižvelgta į ankstesnius pačios D. N. pasidarytus sužalojimus jai griuvinėjant girtai ar ištikus epilepsijos priepuoliui, paneigti specialisto išvados duomenimis. Iš jų matyti, kad teismo medicinos specialistas atribojo visus D. N. kūne rastus anksčiau padarytus sužalojimus, kartu ir tuos, kuriuos nukentėjusioji galėjo patirti atsitrenkusi į aplinkos daiktus, suklupusi ar pargriuvusi. Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo teiginiais, kad nukentėjusioji D. N. sirgo epilepsija. Byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Jų nepatvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Ypač teismas atkreipia dėmesį į liudytojos I. P. parodymus, kuriuose ji nurodė, kad 4 metus kasdien bendraudama su D. N., ji nė karto nematė, kad ją būtų ištikęs epilepsijos priepuolis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo aiškinimą, kad sudavęs smūgius D. N., patvirtina 2008 11 05 specialisto išvadoje Nr. G-213/08(03) konstatuotas kaltinamojo E. K. kairės rankos plaštakos sužalojimas, padarytas prieš dvi dienas iki apžiūros atlikimo. Eksperto išvadoje teigiama, kad sužalojimas padarytas kairės plaštakos užpakaliniu paviršiumi kontaktuojant su kietu buku daiktu, galbūt sudavus smūgį ar smūgius užduotyje nurodytu (2008 11 03) laiku. Kaltinamasis E. K. teisme paaiškino, kad yra kairiarankis.

Taigi nustatytos aplinkybės, teismo medicinos specialisto paaiškinimai teisme leidžia teigti, kad kaltinamasis E. K. sudavė D. N. ne tris, kaip jis teigia, o ne mažiau kaip 6 smūgius į veidą ir galvą ir jais D. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei padarė kitus sužalojimus, kurie sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir įtakos jos mirčiai neturėjo. Nors kaltinamasis teigia, kad smūgius į galvą sudavęs D. N. gulint lovoje, tačiau byloje surinkti duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. Visi byloje apklausti liudytojai nurodo, kad jie nematė ir negali nurodyti, kada, kaip ir kurioje vietoje buvo suduoti smūgiai D. N. Liudytojai A. P. ir I. P. nematė, kada buvo suduoti smūgiai D. N., jie matė tik gulinčią ir nieko nekalbančią nukentėjusiąją atėję į E. K. gyvenamąją patalpą apie 20.30 val. Liudytojas G. A. nurodė, kad jis pas E. K. atėjęs dieną ir buvęs iki 21.00–21.30 val. Jis ir ikiteisminio tyrimo metu, kada nurodė, jog iš E. K. išėjo apie 20.30 val., ir teisme paaiškino, kad jam būnant pas E. K., kaltinamasis smurto prieš D. N. nevartojo – jie tik barėsi. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad įvykio dieną visi byloje apklausti asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholio ir gali klysti nurodydami laiką. Teismas atkreipia dėmesį į liudytojo G. A. parodymus, kad, būdamas pas E. K., jis bendravo tik su juo ir D. N., kitų asmenų jis nematė. Jis taip pat nematė, kad D. N. buvo kur nors išėjusi, kad ją E. K. į kambarį atnešęs ar atitempęs. Liudytojai I. ir A. P., atėję apie 20.30 val., matę jau gulinčią ir nekalbančią nukentėjusiąją. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad D. N. smūgiai buvo suduoti ne gulint lovoje, o kitoje gyvenamosios patalpos vietoje, tačiau tai neturi reikšmės kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Kaltinamojo teiginių, kad jis nestipriai sudavęs D. N. už tai, kad ji apsišlapino lovoje, nepatvirtina kiti duomenys, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis iškėlė tokią versiją, siekdamas švelninti savo padėtį. Teismo medicinos specialisto paaiškinimai dėl nukentėjusiosios nugaroje padarytų sužalojimų leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis E. K. nukentėjusiąją D. N. į kambarį atitempė paėmęs už kojų, o ne už pažastų, kaip teigia kaltinamasis. Specialistas paneigė tokį kaltinamojo aiškinimą tuo, kad velkant nukentėjusiąją už pažastų tokie nugaros sužalojimai, prasidedantys nuo nukentėjusiosios pečių, negalėjo atsirasti. Be to, rastų D. N. nugaroje sužalojimų (nubrozdinimų) kryptis yra aiškiai nuo apatinės nugaros dalies į viršų ir tai patvirtina, kad D. N. buvo velkama už kojų. Visuma byloje nustatytų duomenų leidžia teigti, kad kaltinamasis E. K. į kambarį partempė D. N. jau po jai suduotų smūgių, kurie sukėlė jos mirtį, paguldė ją į lovą. Tokią išvadą leidžia daryti tos aplinkybės, kad po to D. N. iš lovos nebuvo pakilusi, neatliko jokių veiksmų. Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo E. K. aiškinimu, kad jis su D. N. susitaikė, ėjo pirkti degtinės ir kartu su ja gėrė. Jų nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Tarp kaltinamojo E. K. padarytos veikos ir dėl to atsiradusių padarinių – D. N. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai savo išvadoje konstatavo ir teismo medicinos specialistas. Esant visumai nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis E. K., smogdamas ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą savo sugyventinei D. N., suprato, kad savo veika kėsinasi į sugyventinės gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y., veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė D. N. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis E. K. ir D. N. nebuvo įregistravę santuokos, tačiau vedė bendrą ūkį, kaip šeima gyveno aštuonerius metus. Kaltinamojo E. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog E. K. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio. Klaipėdos teismo psichiatrijos komisijos specialistas konstatavo, kad E. K. diagnozuotas psichikos elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Šie objektyvūs duomenys leidžia teigti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo neabejotiną įtaką nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, brutaliai smurtaudamas prieš moterį – savo sugyventinę.

Atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą, kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nusikaltimo padarymui neabejotinai turėjo įtakos ir netinkamas nukentėjusiosios gyvenimo būdas, teisėjų kolegija mano, kad kaltinamajam skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 297 str., 304 str., 307 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. dėl D. N. nužudymo ir nubausti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 11 04 iki 2009 06 12. Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – D. N. ir E. K. drabužiai, saugomi Kretingos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, – sunaikintini.

Nuosprendis per 20 d., o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.