Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.14.5.1., 1.2.18.2., 1.2.18.3.

2025 m. balandžio 17 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Elyjos Snieškaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Kaltinamoji N. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir gailisi. Parodė, kad J. Č. pažįsta apie ketverius metus, su juo palaiko draugiškus santykius, retkarčiais susitinka, ypač kai jis būna apsvaigęs nuo alkoholio – padeda jam susitvarkyti namuose, pabendrauja. Kartais kartu vartoja alkoholį. Bendro ūkio neveda, kartu negyvena – yra tik draugai. 2025 m. kovo 15 d. dienos metu, tikslaus laiko nepamena, atvyko pas J. Č. į namus, esančius, jos manymu, (duomenys neskelbtini). Atvyko jo kvietimu – J. Č. paskambino iš savo mobiliojo telefono ir pakvietė į svečius. Atvykusi rado jį apsvaigusį nuo alkoholio, namuose buvo netvarka, todėl padėjo susitvarkyti, pagamino maisto. Apie 20 val. J. Č. išėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio, o ji liko jo namuose. Grįžęs atsinešė degtinės, abu vartojo alkoholį – ji pati išgėrė apie 300 ml. Po kurio laiko J. Č. nuėjo miegoti, o ji liko kambaryje. Apie 22 val. kambaryje pastebėjo jo mobilųjį telefoną ir iš telefono dėklo paėmė banko kortelę „Monese“, išduotą J. Č. vardu. Kartu su kortele buvo lapelis, ant kurio buvo užrašytas PIN kodas. Ji suprato, kad tai kodas nuo banko kortelės. Apie tai J. Č. nieko nesakė – prieš tai buvo mačiusi, kur jis laiko savo kortelę. Kitą rytą, prieš 9 val., išėjo iš jo namų. Nuvyko prie artimiausio bankomato (duomenys neskelbtini), galimai tai buvo „Swedbank“ bankomatas, ir išgrynino 150 Eur. Vėliau sėdo į 4G troleibusą, tada persėdo į 6G. Tikslios persėdimo stotelės nepamena. Pakeliui dar du kartus panaudojo J. Č. banko kortelę: bankomate (duomenys neskelbtini) g. išgrynino 200 Eur, o vėliau „IKI“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dar 200 Eur. Iš viso išgrynino 550 Eur. Visi veiksmai vyko Vilniaus mieste. Ji supranta, kad jos veiksmai buvo neteisėti. Paaiškino, kad taip pasielgė, nes J. Č. jai yra skolingas apie 1 000 Eur, kurių iki šiol negrąžino, todėl pinigus išgrynino tyčia – kaip neva skolos atgavimą. Apie tai J. Č. nepranešė. 2025 m. kovo 16 d. apie 17 val. būdama namuose, pastebėjo, kad neturi J. Č. banko kortelės. Mano, kad ją pametė eidama nuo bankomato, esančio (duomenys neskelbtini). Bandė kortelės ieškoti, bet nerado. Pripažįsta, kad pasielgė neteisingai. Jai gėda prieš J. Č., ketina jo atsiprašyti ir atlyginti padarytą 550 Eur turtinę žalą (el. b. 1 t., b. l. 163–166).

Be N. J. prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, įrodytos baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: nukentėjusiojo J. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 17–20); 2025 m. kovo 20 d. pareiškimu (el. b. 1 t., b. l. 4–12); 2025 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolais ir fotolentelėmis (el. b. 1 t., b. l. 61–63, 64–67, 68–70, 71–73, 74–75, 76–78); 2025 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūrios protokolais ir fotolentelėmis (el. b. 1 t., b. l. 96–98, 99–101, 102–104, 105–111); 2025 m. kovo 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ir fotolentele (el. b. 1 t., b. l.116–120, 124–131) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. J. 2025 m. kovo 16 d. apie 9.00 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė J. Č. (J. Č.) priklausančią jo vardu išduotą banko „Monese“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), taip ji neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, kurią neteisėtai laikė su savimi iki 2025 m. kovo 16 d. 17.00 val.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, N. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

BK 215 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, iš kurių baudžiamas ir neteisėtas panaudojimas vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. J. nuo 2025 m. kovo 16 d. 9.00 val. iki 2025 m. kovo 16 d. 10.02 val. neteisėtai atliko finansines operacijas su svetima, J. Č. vardu išduota banko „Monese“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), susieta su „Monese“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynindama pinigus įvairiuose bankomatuose, t. y. 2025 m. kovo 16 d. 9.00 val. panaudodama šią svetimą banko kortelę išgrynino pinigus: bankomate „Swedbank“, bankomato ID (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) – 150 Eur; 2025 m. kovo 16 d. 9.32 val. bankomate „Medus ATM“, esančiame (duomenys neskelbtini) – 200 Eur; 2025 m. kovo 16 d. 10.02 val. per terminalą ID (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) – 200 Eur, taip padarydama nukentėjusiajam J. Č. 550 Eur turtinę žalą.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, N. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį, šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos neviršijanti žala.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog

N. J. 2025 m. kovo 16 d. apie 9 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė J. Č. priklausančią jo vardu išduotą banko „Monese“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, kurią neteisėtai laikė iki 2025 m. kovo 16 d. apie 17 val., o tą pačią dieną – 2025 m. kovo 16 d. nuo 9.00 val. iki 10.02 val. – neteisėtai panaudojo šią mokėjimo priemonę, atlikdama finansines operacijas: 2025 m. kovo 16 d. 9.00 val. bankomate „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) – išgrynino 150 Eur; 2025 m. kovo 16 d. 9.32 val. bankomate „Medus ATM“, esančiame (duomenys neskelbtini) – išgrynino 200 Eur; 2025 m. kovo 16 d. 10.02 val. terminale ID (duomenys neskelbtini)“, pavadinimu (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) – išgrynino 200 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – pinigus, iš viso 550 Eur, priklausančius J. Č..

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

N. J. apgaule įgyta pinigų suma – 550 Eur – viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, N. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. J. sutinka su tuo, taip pat sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau dėl šiuo metu sudėtingos finansinės padėties prašo leisti baudą sumokėti dalimis, pasižada dirbti ir kuo greičiau sumokėti baudą (el. b. 1 t., b. l. 169–172, 191–193). Nukentėjusiajam J. Č. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. 1 t., b. l. 194–195).

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkės kaltės formą – N. J. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 3 dalis), ir dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas finansų sistemai, abi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamosios padarytų veikų motyvai savanaudiški, ji neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę, kurią vėliau panaudojo neteisėtai atlikdama tris finansines operacijas. Apgaule įgyto turto vertė – 550 Eur.

N. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. N. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. J. neteista (teistumas išnykęs) (el. b. 1 t., b. l. 134–136), paskutinių 5 metų laikotarpiu ji nebausta administracine tvarka (el. b. 1 t., b. l. 147–148), nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje (el. b. 1 t., b. l. 112, 113–115). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. J. už padarytas nusikaltimus, nustatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudas.

BK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 (100 000 Eur) MGL dydžio, už apysunkį nusikaltimą – bauda nuo 100 (5 000 Eur) iki 4 000 (200 000 Eur) MGL dydžio. Teismo vertinimu, už BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos paskyrimas, už BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos paskyrimas, o už 215 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudos paskyrimas, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir N. J. paskirti subendrintą 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

N. J. dėl šiuo metu sudėtingos finansinės padėties prašo leisti baudą sumokėti dalimis. Teismas įvertinęs N. J. prašymą, jos asmenybę, paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 24 mėnesius. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

N. J. dėl nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti klausimai

Byloje pateiktas J. Č. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodyta, kad jam padaryta 565,95 Eur turtinė žala ir 400 Eur neturtinė žala (el. b. 1 t., b. l. 181–182). Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 2 d. kaltinamoji N. J. įsipareigojo atlyginti J. Č. padarytą 965,95 Eur žalą, ją sumokant iki 2026 m. kovo 16 d. pervedant į J. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 173). Šį įsipareigojimą J. Č. patvirtino 2025 m. balandžio 10 d. (el. b. 1 t., b. l. 197). Todėl nagrinėjamu atveju, esant minėtam susitarimui, teismas jį tvirtina jame nurodytomis sąlygomis, o J. Č. civilinis ieškinys tenkinamas.

N. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 174–177). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

N. J. laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

N. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

N. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir N. J. paskirti subendrintą 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. J. paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

N. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš N. J. priteisti J. Č. (J. Č.) 565,95 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Patvirtinti kaltinamosios N. J. įsipareigojimą savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam J. Č. padarytą 565,95 Eur turtinę ir 400 Eur neturtinę žalą (iš viso 965,95 Eur) iki 2026 m. kovo 16 d. nurodytomis sąlygomis. Savanoriškai neatlyginus minėtos turtinės ir neturtinės žalos iki minėtos datos, išduoti vykdomąjį dokumentą nukentėjusiajam J. Č..

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-2087-1100/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistosios gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistoji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.