Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 2 mėnesių 8 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. kovo 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau su stebimomis nuosekliomis mažėjimo tendencijomis. Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, keturis kartus buvo paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomis priežiūros atžvilgiu, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, grįžta laiku, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 281(1) straipsnio 1 dalį, subendrinta paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu prie paskirtos bausmės pridėta Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2020 m. vasario 18 d., pabaiga – 2025 m. gegužės 18 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina formalųjį ir materialųjį pagrindus, kuriems egzistuojant yra galimas lygtinio paleidimo instituto taikymas. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nuteistojo laisvės atėmimo vietos apylinkės teismas tik įvertinęs šių dviejų pagrindų egzistavimą galį spręsti dėl nuteistajam taikomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstumo.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik pažymėtina, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju, ši teisė yra išimtinė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės (formalusis pagrindas), numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ar pažanga ją mažinant yra akivaizdi (materialusis pagrindas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kur buvo perkeltas atsižvelgiant į bausmės atlikimo metu daromą pažangą bei nepriekaištingą elgesį. Bausmės atlikimo laikotarpiu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, 4 kartus skatintas. Laisvu nuo darbinės veiklos metu aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose. Nepaisant šių aplinkybių teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas, leidžiantis spręsti, jog asmuo jau yra pasitaisęs, bausmės specialiosios prevencijos tikslai jau pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas spręsdamas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo turi vertinti visumą duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio korekcija viso laisvės atėmimo laikotarpio metu.

Teismo nuomone, A. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors A. M. bausmės atlikimo metu nepažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, buvo skatintas ir už gerą elgesį išleistas namo, tačiau pagal „OASys“ metodiką, nors ir su teigiama dinamika, bet pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė ir nekinta nuo pirminio (2021 m. gruodžio 10 d.) jos vertinimo. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių nuteistasis neturi galimybės koreguoti, tačiau nustatyta vienuolika dinaminių kriminogeninių veiksnių – ankstesni probleminiai santykiai su partnere; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir turi koreguoti siekdamas mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Nors padaryta nusikalstama veika jau buvo įvertintina teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat atsižvelgiama į padarytą nusikalstamą veiką ir jos aplinkybes, tiek kiek to reikia įvertinti nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Taigi šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad A. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų įvykdymą, kurios buvo nukreiptos prieš šeimos narį, o tai teismo vertinimu atskleidžia nuteistojo neigiamą vertybių orientaciją prieš visuomenėje vyraujančias elgesio normas. Be to svarbu įvertinti ir tai, kad pastarąsias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris buvo taikomas už smurtinės nusikalstamos veikos, taip pat nukreiptos prieš šeimos narį, įvykdymą, o ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių įvykdymo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio nusikalstamo elgesio modelio, paremto nihilistiniu požiūriu į įstatymus.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat išskirta, jog paskutinės dvi nusikalstamos veikos, už kurias (subendrinus atskirais teismų sprendimais paskirtas bausmes) nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo smurto prieš savo žmoną naudojimas bei grasinimas nužudyti. Akcentuotina ir tai, kad pats nuteistasis neigia grasinęs nužudyti, nors teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo įrodyta priešingai, ši aplinkybė atskleidžia, kad nuteistasis yra linkęs minimalizuoti savo nusikalstamą elgesį, pateisindamas jį pavydu dėl žmonos elgesio. Teismas sprendžia, jog nuteistojo polinkis minimalizuoti savo vaidmenį padarius nusikalstamą veiką, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį tuo aspektu, kad teismas negali daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis šiuo metu jau yra supratęs savo nusikalstamo elgesio negatyvumą ir yra padaręs išvadas, jog tolimesnėje perspektyvoje savo tikslų sieks vien teisėtais būdais.

Kaip teigiamą nusikalstamo elgesio korekciją teismas išskiria tai, kad nuteistasis šiuo metu jau pripažįsta, kad būdamas laisvėje turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir ši aplinkybę paskatino jį nusikalsti (veikos padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio). Siekdamas spręsti šią problemą nuteistasis dalyvavo prevenciniuose / intervenciniuose užsiėmimuose sprendžiant alkoholio vartojimo problemas, tačiau teismas daro išvadą, kad tokios pastangos nėra pakankamos siekiant galimo resocializacijos, kadangi piktnaudžiavimas alkoholiu vis dar išlieka vienu iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurio pozityvi korekcija galima tolimesnėje perspektyvoje, aktyviau dalyvaujant specializuotuose užsiėmimuose.

Pažymėtina ir tai, kad nors šiuo metu nuteistasis ir geba identifikuoti savo problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau vis dar yra linkęs į viską žvelgti tik iš savo perspektyvos, vertindamas savo dabartinę padėti kaip neigiamą, tai yra nurodydamas, kad jo manymu jam skirtas per ilgas bausmės laikas. Be to Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nors ir neišsako teigiamų nuostatų nusikalstamo elgesio atžvilgiu, tačiau tam tikrais aspektais savo kaltės nepripažįsta ir dėl nusikalstamų veikų darymo yra linkęs kaltinti teisinę sistemą. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir teismui neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau yra pasirengęs laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, identifikuodamas save kaip pilnavertį visuomenės narį, kuris privalo laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Juo labiau, kad vienas iš bausmės tikslų yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau šiuo metu negalima spręsti, kad asmuo yra pasiekęs šį bausmės tikslą, kuris be kita ko yra keliamas ne tik asmeniui atlikus laisvės atėmimo bausmę, bet visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad būtent dalis dinaminių kriminogeninių veiksnių ir yra susiję su nuteistojo savivaizdžiu ir per menkos atsakomybės prisiėmimu, nuteistojo impulsyviu, agresyviu / kontroliuojančiu elgesiu, todėl spręstina, kad šie kriminogeniniai veiksniai vis dar gali būti koreguojami

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, priešingu atveju bausmės tikslai nebus pasiekti, o bausmės skyrimas taps beprasmiu. Teismo vertinimu, A. M. neatliktos bausmės dalis (2 metai 2 mėnesiai 8 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Juo labiau, kad teismas A. M. atžvilgiu jau buvo parodęs pasitikėjimą, ir kartą jau buvo atidėjęs paskirtos bausmės vykdymą, tačiau naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būtent bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nesilaikydamas jam skirtų apribojimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi ir pozityvi, ko šiuo metu teismas konstatuoti negali, kaip ir negali konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.