- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e1-1304-814/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08750-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- E. A.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08750-20,
kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. A. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. vasario 29 d. apie 10.20 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine J. D. metu, mažametės dukters A. A., gim. (duomenys neskelbtini)akivaizdoje, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajai J. D. į veidą, tuo metu ant rankų laikiusiai mažametę dukrą A. A., po to ranka sugriebęs jai už plaukų du kartus jos galvą trenkė į sieną, o kita ranka sugriebęs už kairės rankos ją spaudė. Tokiais veiksmais, padarė nukentėjusiajai J. D. poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairiame dilbyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. D. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajai A. A. - išgąstį ir kitas neigiamas emocijas, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad J. D. yra jo sugyventinė, jie turi judviejų dukrą A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Su J. D. sutaria gerai, tačiau dažniausiai pykstasi dėl finansinių dalykų, šiuo metu jų šeimoje sunki finansinė padėtis, nes sirgo dukra ir (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingume. Jiems trūko pinigų, todėl jis jų pasiskolino. 2020 m. vasario 29 d. ryte, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pinigų ir jis supykęs kumštimi ar delnu sudavė (duomenys neskelbtini)kaire ranka kelis smūgius į veidą. Buvo sugriebęs (duomenys neskelbtini)už plaukų. Įvykio metu ir dukra, kurią (duomenys neskelbtini)laikė ant rankų, buvo išsigandusi. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 102-103, 110).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:
nukentėjusiosios J. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad E. A. yra sugyventinis, jie turi dukrą A. A., gim. (duomenys neskelbtini)Pastaruoju metu tarpusavyje konfliktuoja dėl finansinių nesutarimų. Įvykio dieną apie 10.00 val. namuose tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl finansinių sunkumų. Konflikto metu (duomenys neskelbtini)ranka sudavė jai kelis smūgius į veidą, po to sugriebė jai už plaukų trenkė jos galvą į sieną ir pastvėręs už rankos ją stipriai spaudė. Ji negalėjo apsiginti, nes ant rankų laikė dukrą, kuri dėl (duomenys neskelbtini)veiksmų išsigando ir verkė. Jai įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l 33-34, 38-39).
Liudytojos G. D. parodymai, kad J. D. ir E. A. yra kaimynai. 2020 m. vasario 29 d. apie 10.30 val., būdama namuose, pas kaimynus bute išgirdo triukšmą, moterišką balsą sakantį: „patrauk rankas, nemušk manęs" ir vaiko verksmą, todėl bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Šio įvykio su kaimyne (duomenys neskelbtini) neaptarinėjo (b. l. 55-56).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 682/2020 (02), kuria nustatyta, kad J. D. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairiame dilbyje. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairiame dilbyje padarytos kietais bukais daiktais ir galėjo gautis suduodant kumščiu ar suspaudžiant rankos plaštaką. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairiame dilbyje galėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai J. D. padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 53).
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos T. V. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo nustatyta, kad 2020 m. vasario 29 d. apie 10 val. 28 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu E. A. smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę J. D.. Kelis kartu delnu trenkė į veido sritį, dešinės pusės skruostą. J. D. patyrė fizinį skausmą (b. l.1).
Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotais duomenimis, kuriais nustatyta, kad 2020 m. vasario 29 d. 10:26 val., gautas pranešimas, kad bute girdisi konfliktas, keiksmai, mergaitės verkimas (b. l. 4-8).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b. l. 17-24).
Asmens blaivumo testas, kuriuo 2020 m. vasario 29 d. 10.40 val. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0343“ buvo tikrinamas J. D. ir 10.42 val. E. A. neblaivumas, alkoholio nenustatyta (b. l. 57-60).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu; liudytojos nurodytas aplinkybes, specialisto išvadą, kuri patvirtina, kad nukentėjusiajai poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairiame dilbyje, sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis apie patirtą smurtą – suduotus smūgius į veidą, galvos trenkimą į sieną, stiprų rankos spaudimą bei mažamečio vaiko išgąstį, nėra pagrindo netikėti. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sugyventine – metu, tyčia ranka sudavė smūgį nukentėjusiajai J. D. į veidą, tuo metu ant rankų laikiusiai mažametę dukrą A. A., sugriebęs už plaukų trenkė jos galvą trenkė į sieną, o kita ranka sugriebęs už kairės rankos ją spaudė. Tokiais veiksmais E. A. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. D. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, o mažametei nukentėjusiajai A. A. - išgąstį ir neigiamas emocijas. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 110, 113-115). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narius (sugyventinę ir mažametę dukrą) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 71-73), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą nesilankė, įskaitoje neįrašytas (b. l. 65); bedarbis.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, teismas daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro siūloma 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė (BK 46 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 29 d. 10:30 val. iki 2020 m. kovo 1 d. 10:15 val.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.
Proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų;
įpareigoti E. A. per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti E. A. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 29 d. 10:30 val. iki 2020 m. kovo 1 d. 10:15 val. vieną sulaikymo parą prilyginant trims viešųjų darbų valandoms.
E. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti viešųjų darbų bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę bauda arba laisvės apribojimu.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.