- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- TS-67-1015/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nuteistasis
- T. Č.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 59-94 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Č. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 304 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir jam paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujntis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu skirta bausme bei T. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutesitojo T. Č. apeliacinis skundas buvo atmestas.
Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. kovo 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. kovo 5 d., ½ bausmės dalį atliks 2018 m. rugsėjo 5 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. gegužės 10 dienai – 2 metais 9 mėnesiai 23 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi 2018 m. gegužės 10 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-21 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 59-94 nutarė netaikyti nuteistajam T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. Č. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 59-94 ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundas motyvuojamas tuo, kad Lygtinio paleidimo komisija jam nepagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą, motyvuodama tuo, kad jis dar nėra atlikęs pusės jam skirtos laisvės atėmimo bausmės ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis sutinka, jog jam lygtinio paleidimo metu būtų taikyta intensyvi priežiūra, t.y. uždėta apykojė ir jo gyvenamojoje vietoje yra visos tam galimybės. Jo atveju Komisija tik svarstė, kiek kartų jis anksčiau buvo teistas, kada padarė pirmą nusikaltimą ir panašiai, nors pagal teisinį reglamentavimą turėtų būti vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų rezultatas. Nuteistojo teigimu, aplinkybės apie nusikalstamas veikas, už kurias jis yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad tos aplinkybės buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. T. Č. manymu, bausmės atlikimo metu jam skirtos nuobaudos taip pat negali būti traktuojamos kaip neigiamai jį apibūdinanti aplinkybė, o turi būti vertinamos kaip jam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatas. Jis pripažįsta, kad turėjo dvi nuobaudas, tačiau jos jau yra negaliojančios. Komisija taip pat neatsižvelgė į tai, kad laisvėje jis turi šeimą – sugyventinę ir tris mažamečius vaikus, taip pat jam nuosprendžiu yra priteistas žalos atlyginimas. Jis nesupranta, kaip jis gali dengti priteistą žalą, jeigu pataisos namai nesuteikia jam darbo. Nurodo, kad iki įkalinimo jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jam išėjus į laivę jis vėl galės ten įsidarbinti. Nuteistojo manymu, yra nesvarbu, kiek jis anksčiau buvo teistas ir už ką, tačiau ateina laikas, kada visi nusikaltusieji supranta, jog yra privalu laikytis įstatymų. Jis tai taip pat puikiai suprato, tačiau, būdamas įkalintas, neturi galimybės tai įrodyti. Jeigu teismas juo patikėtų ir suteiktų jam galimybę anksčiau grįžti pas šeimą, jis tikrai neapviltų to pasitikėjimo. Pažymėtina, jog žmogui yra privalu suteikti šansą pasitaisyti. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu (o ne vien tai, kas buvo praeityje), požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ir pan.; teismui turi būti pateiktas raštiškas nuteistojo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys. Vadovaujantis išdėstytu, nuteistasis prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį pažeidimą su intensyvia priežiūra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. Č. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, pirmiausia konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.
Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2, 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis T. Č. Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas pirmą kartą.
Iš svarstymo medžiagos matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų nereiškia. Jis dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose. Nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 27 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“. T. Č. yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą ir staliaus profesiją, iki įkalinimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, taip pat yra gautas atsakymas, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis taip pat palaiko glaudžius ryšius su sugyventine. Jis turi dvi nepilnametes dukras ir vieną mažametį sūnų, su jais taip pat palaiko ryšį, yra lankomas, bendrauja telefonu ir laiškais. Nurodytos aplinkybės, be abejonės, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
Kita vertus, iš nuteistojo asmens bylos taipogi matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas nebuvo, tačiau yra du kartus baustas: 2016 m. spalio 20 d. už turto gadinimą jas skirtas papeikimas; 2017 m. gegužės 29 d. už draudžiamų daiktų laikymą (įstaigos veidrodžio, replių ir savadarbio vandens šildytuvo) jam skirtas papeikimas. Šiuo metu galiojančių nuobaudų jis neturi. Kybartų pataisos namuose 2017 m. sausio 2 d. buvo atliktas T. Č. keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas, naudojant OASys metodiką ir nustatyta, kad jis priklauso vidutinei rizikos grupei – 68 balai. Nuo 2018 m. sausio 2 d. T. Č. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. 2018 m. gegužės 8 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 74 balai, iš jų 25 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 49 balai – dinaminiai (yra galimybė sumažinti). Taigi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir, teismo nuomone, nenustatyta pakankama pažanga ją mažinant, o priešingai, yra nustatytas ženklus nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas.
Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo elgesyje dominuoja impulsyvumas, nusikalsta „pagautas momento“, kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą, negeba įvertinti ankstesnio patyrimo. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje egzistuoja agresijos panaudojimo pavyzdžiai, šiuo metu bausmė atliekama ir dėl smurto artimoje aplinkoje. Smurtą artimoje aplinkoje linkęs racionalizuoti, iš dalies - minimizuoja asmeninę atsakomybę ar smurtinio elgesio artimoje ankstesnį pasireiškimą. Turėjo pykčio proveržių atvejų praeityje. Bausmės atlikimo metu savitvardos praradimo atvejai nestebėti. Susidūręs su kliūtimis gali būti lengvai įtikinamas atsisakyti konstruktyvios problemų sprendimo krypties. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Turi tikslų, tačiau jie nėra konkretūs, arba jei ir nuteistasis geba juos verbaliai įvardinti, mažai tikėtina, jog tikslus pavyks įgyvendinti. Sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, ypatingai, kai jo prašoma tai padaryti. Aplinką ir kitus žmones vertina pasitikėdamas tiesioginiu savo patyrimu ir pernelyg greitai daro išvadas. Nuteistasis savo nusikalstamą elgesį yra linkęs pateisinti, racionalizuoti, minimizuoja nusikalstamo elgesio pasekmes aukoms, veikų pavojingumo lygmenį visuomeniniu aspektu. Jo nuostata į priežiūrą abejotina: praeityje pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau pastarojo interviu metu tikina visuomet vykdęs priežiūros sąlygas, skirtus įpareigojimus. Turi nesuprantamų vertinimų, ypatingai susijusių su jo nusikalstamumu, pvz.; asmeninė nuosavybė turi būti gerbiama, tačiau kitų žmonių apgaudinėjimas, jei jie patys apsigauna, yra jų pačių atsakomybė. Stebimas palaikantis požiūris į socialiai priimtinas visuotines vertybes, tačiau gali kilti keblumų elgtis bei veikti jomis vadovaujantis.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi esminė aplinkybė, nusprendžiant, ar galimas nuteistojo lygtinis pažeidimas – manymas, kad asmuo lygtinio paleidimo laikotarpiu, būdamas neizoliuotas, laikysis įstatymų ir nenusikals. T. Č. savo skundą argumentuoja, be kita ko, aplinkybė, jog svarstant lygtinio paleidimo klausimą Komisija nagrinėjo aplinkybes dėl jo ankstesnių teistumų ir pan., nors, jo nuomone, šios aplinkybės nebegali būti vertinamos, o turi būti vertinama, kaip nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos priemones ir pan. Vis dėlto su tokiu aiškinimu teismas negali visiškai sutikti, kadangi ankstesnis nuteistojo elgesys (jo padarytos nusikalstamos veikos) taipogi yra itin reikšmingas sprendžiant klausimą, ar galima išvada dėl galimybės nuteistajam, nebaigusiam atlikti laisvės atėmimo bausmės pataisos įstaigoje, leisti ją atlikti neizoliuotą, bet prižiūrimą. Šiuo atveju svarbu įvertinti visumą aplinkybių, apibūdinančių nuteistąjį – jo elgesį, nuostatas ir pan.
Atsižvelgiant į svarstant Komisijoje klausimą dėl lygtinio paleidimo nustatytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (pažymėtą perdėtą, agresyvią reakciją stresinių situacijų metu, savo atsakomybės minimalizavimą, elgesyje dominuojantį impulsyvą, polinkį nusikalstamą elgesį pateisinti, racionalizuoti, abejotinas nuostatas į priežiūrą), Komisijos vieningą nuomonę netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, taip pat į tai, kad, kaip minėta, T. Č. šiuo metu neatitinka vienos iš BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga ją mažinant, o priešingai, nustatytas jos padidėjimas), nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Nuteistojo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 59-94 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.