Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1024-491/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
1S-1024-491/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Kategorijos

Teisėja Gražina Kazilionienė 1 S – 1024 – 491 / 2013 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Sauliui Daunoravičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos piliečio, 9 klasių išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, anksčiau teisto, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria jam buvo paskirtas suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas I. P. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo.

Šalies argumentai

Įtariamasis skundu prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad būdamas laisvėje nebėgs (nesislėps) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o laikomas suėmime negali išsigydyti sveikatos sutrikimų, kadangi jam yra reikalingi vaistai ir nuolatinis gydymas. Pažymi, jog laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje du kartus buvo vežamas į Šiaulių ligoninę, gulėjo laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau ten jam nėra suteikiamas reikiamas gydymas.

Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

I. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėnesio pradžios, tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. lapkričio 13 d., neteisėtai įgijo, laikė, gabeno bei platino Panevėžio mieste narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent :

turėdamas tikslą Panevėžio mieste platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje įgijo nenustatytą kiekį kaip įtariama narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias gabeno ir laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) iki 2013-11-12, kuomet paėmęs dalį kaip įtariama psichotropinės medžiagos gabeno ją iki (duomenys neskelbtini), kur 2013-11-12 17.20 val. ties (duomenys neskelbtini) pastatu, neteisėtai pardavė V. G., o likusią dalį kaip įtariama narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė prie savęs ir namuose (duomenys neskelbtini) iki 2013-11-12 19.40 val. bei 20.10 val., jos buvo rastos ir paimtos kratų metu.

Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas (bei jo terminas pratęstas), kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 d. ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų.

Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo skyrimo įtariamajam I. P. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti I. P. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys ? tai įtariamojo parodymai, sulaikymo protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kratų protokolai ir kiti bylos duomenys.

Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties įtariamajam suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. kad yra pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Su tokia Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju įtariamajam inkriminuojamas sunkus savanaudiškas nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, už kurį įstatymų leidėjas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki aštuonerių metų. Bylos duomenys rodo, kad I. P. praeityje teistas už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą, yra nevedęs, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kaip pats nurodė apylinkės teismo posėdžio metu turi faktinę šeimą, kuri gyvena Anglijoje, o be to ir pats ilgą laiką dirbo ir gyveno Anglijoje, kur ir šiuo metu ruošėsi vykti. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog įtariamasis sulaikymo metu policijos pareigūnams priėjus ir prisistačius vengė būti sulaikomas, t. y. bandė pabėgti, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas bei stengėsi ištrūkti, dėl ko policijos pareigūnai panaudojo kovinius veiksmus ir antrankius. Išdėstytos aplinkybės rodo I. P. nenorą paklusti egzistuojančioms taisyklėms ir tvarkai, ryšių užsienyje turėjimą bei siekį išvengti teisėsaugos institucijų, kas, priešingai nei nurodoma pateiktame skunde, leidžia pagrįstai spręsti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, dėl ko įtariamajam I. P. kardomoji priemonė ? suėmimas, BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu paskirta pagrįstai.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja ir tai, jog dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, BPK 119 str. numatytų tikslų, negalima, o šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, dėl ko nagrinėjamu atveju įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus taip pat daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Aukštesnysis teismas atmeta įtariamojo skundo argumentą, jog laikomas suėmime jis negali išsigydyti sveikatos sutrikimų, kadangi jam yra reikalingi vaistai ir nuolatinis gydymas. Byloje nėra jokių duomenų, kad įtariamasis dėl nurodytų sveikatos sutrikimų negali būti laikomas izoliuotas ar kad jam esant suimtam nėra užtikrinama tinkama medicininė pagalba. Priešingai, pats įtariamasis pateiktame skunde nurodo, jog du kartus buvo vežamas į Šiaulių ligoninę ir gulėjo laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kas patvirtina, jog įtariamajam būnant suimtam jo sveikatos būklė yra stebima, o būtinais atvejais jam yra suteikiamas gydymas ir stacionarinėse gydymo įstaigose.

Atsižvelgęs į visas pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, suėmimas I. P. šioje proceso stadijoje pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo I. P. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus