- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-570-350-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00017-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Pranas Šimkus, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- M. Š., ir E
- Advokatai
- Artūras Balčiūnas
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-570-350/2013
2013 m. rugsėjo 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. 2 metų 6 šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. F., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: laikotarpyje nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2013 m. sausio 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko Panevėžyje, P gatvės 81 namo, (duomenys neskelbtini) buto rūsyje laikė 1,27 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino, po to 2013 m. sausio 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paėmęs iš laikymo vietos dalį – 0,090 gramų psichotropinės medžiagos metamfetamino, ją gabeno automobiliu „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki Panevėžio m., T gatvės, šalia namo Nr. 5 esančios autobusų stotelės ir 2013 m. sausio 15 d., apie 15 val. 35 min., 0,090 gramų psichotropinės medžiagos metamfetamino pardavė E. F., o kitą dalį – 0,245 gramų psichotropinės medžiagos metamfetamino laikė prie savęs iki 2013 m. sausio 15 d., 19 val. 15 min., kuomet Panevėžio vyriausiame policijos komisariate, esančiame Tulpių g. 60, asmens kratos metu šią psichotropinę medžiagą pas jį surado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Kitą dalį – 0,935 gramų psichotropinės medžiagos metamfetamino laikė Panevėžyje, P gatvės 81 namo, (duomenys neskelbtini) buto rūsyje iki 2013 m. sausio 15 d., 20 val. 20 min., kuomet buto ir pagalbinių patalpų kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Šalies argumentai
M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apkaltinantį ir priimti jį išteisinantį nuosprendį.
Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendį priėmė remdamasis ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis, nepašalino byloje esančių prieštaravimų.
Teigia, kad policijos pareigūnų parodymai, kad jis pardavė narkotines medžiagas E. F., paremti tik prielaidomis ir spėjimais, nes paties narkotikų pirkimo pardavimo fakto jie nematė. Be to nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog jis pareigūnams po sulaikymo nurodė ir prisipažino, kad vartoja ir platina psichotropines medžiagas. Šių tariamų įrodymų nepatvirtina kiti duomenys, todėl jais remtis negalima.
Teismas nepagrįstai rėmėsi ir liudytojo A. L. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to, liudytojas D. Z. parodė, kad 2012 m. sausio mėn. jis (apeliantas) „vaišino“ jį ir A. L. psichotropinėmis medžiagomis, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes tokiu laikotarpiu jis su šiais asmenimis dar nebuvo pažįstamas.
Apeliantas pažymi ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas M. M. davė tik hipotetinę prielaidą, kad pas apeliantą ir E. F. kratų metu rastos ir paimtos narkotinės medžiagos įgytos iš vieno šaltinio, t.y. pilstytos iš vienos talpos.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, kaip teigiama skunde, o teisme ištirtais įrodymais, nuosprendį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Tai, kad apylinkės teismas atmetė apelianto versiją, o teisingais pripažino įrodymus, pagrindžiančius jo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo vertinami pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia įgijęs ir laikęs psichotropines medžiagas, tačiau neigia šių medžiagų pardavimo E. F. faktą, nurodydamas, kad byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas faktines nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes nustatė remdamasis liudytojais apklaustų policijos pareigūnų T. G., R. G., I. L. bei liudytojų D. Z., A. L. parodymais. Policijos pareigūnai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku tikrino turimą operatyvinę informaciją apie tai, kad M. Š. užsiima narkotinių medžiagų platinimu. Prie T 5 namo Panevėžyje atvažiavusio automobilio VW GOLF, kurio keleivio vietoje sėdėjo apeliantas, iš namo laiptinės išėjęs asmuo (kaip vėliau paaiškėjo E. F.) priėjo tiesiai prie atvykusio automobilio ir įsėdęs į jį išlipęs po kelių minučių grįžo atgal į namo laiptinę, kur buvo sulaikytas. Atlikus asmens kratą, pas E. F. buvo rastas užspaudžiamas žalsvos spalvos plastikinis maišelis su psichotropinėmis medžiagomis - metamfetaminu. Tą pačią dieną buvo sulaikytas tuo pačiu automobiliu važiavęs M. Š. ir kartu važiavę asmenys. Pas apeliantą asmens kratos metu ir atlikus kratą jo gyvenamosiose patalpose rastos tokios pat rūšies psichotropinės medžiagos - metamfetaminas, kurios buvo supakuotos tokios pat rūšies polietileniniuose žalsvos spalvos maišeliuose, kaip ir pas sulaikytąjį E. F..
Liudytojas A. L. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad iš draugų žinojęs, kad apeliantas užsiima narkotikų platinimu, kelis kartus apeliantas yra jį vaišinęs amfetaminu, vaišino ir kaltinime nurodytą dieną. Teigė, kad tą dieną vežė M. Š. į jo nurodytą vietą prie T 5 namo, kur į automobilį įlipusiam nepažįstamam jaunuoliui apeliantas kažką padavė ir už tai gavo 9,80 Lt. Suprato, kad apeliantas jaunuoliui pardavė narkotines medžiagas, tačiau apie tai nekalbėjo. Minimo liudytojo parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir išsamūs, todėl apelianto skundo teiginys, kad šio liudytojo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi atmetamas kaip nepagrįstas.
Liudytojo A. L. parodymus iš dalies patvirtina ir 2013-01-21 specialistų išvados, kuriose užfiksuota, kad E. F. šlapime rasta amfetamino ir metamfetamino, M. Š. šlapime rasta amfetamino, metamfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, A. L. šlapime rasta metamfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir amfetamino pėdsakų.
Teisme apklaustas liudytojas D. Z. taip pat patvirtino, kad M. Š. yra jį kelis kartus vaišinęs amfetaminu, taip pat ir kaltinime nurodytą dieną. Apeliantas nepagrįstai skunde nurodo, kad liudytojas D. Z. tvirtino, jog apeliantas jį narkotikais „vaišino“ 2012 m. sausio mėn., nes tokių duomenų byloje nėra. Apklausti asmenys nurodo, kad apeliantas paskutinį kartą psichotropines medžiagas jiems siūlęs 2013 metų sausio mėnesį.
Pažymėtina ir tai, kad apeliantas bei kitas nuteistasis – E. F., duodami parodymus pirmos instancijos teisme, nurodė visiškai skirtingas aplinkybes apie E. F. įsėdimo į automobilį, kuriuo kartu su kitais asmenimis važiavo M. Š., priežastis – E. F. parodė, kad jis į automobilį įsėdo dėl to, kad jame pamatė sėdintį pažįstamą M. Š., o M. Š. parodė, kad E. F. nepažinojo, o automobilį vairavęs A. L. prie E. F. sustojo pamanęs, jog tai jo (A. L.) pažįstamas, tačiau pasirodė, jog A. L. apsipažino, t.y. M. Š. parodė, kad E. F. nebuvo pažįstamas nė su vienu iš automobilyje buvusių asmenų.
Apelianto skunde minimas ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas M. M. nurodė, kad tokios rūšies maišelių, kurie buvo rasti pas sulaikytuosius E. F. ir M. Š., jo praktikoje pasitaikę labai retai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad tiek pas M. Š., tiek pas E. F. paimtuose maišeliuose buvusių medžiagų cheminė sudėtis (psichotropinės medžiagos rūšis ir kiekis bendroje masėje) iš esmės vienoda, ekspertas davė hipotetinę išvadą, kad pas apeliantą ir E. F. kratų metu rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos įgytos iš vieno šaltinio. Pastaroji išvada, vertinant ją izoliuotai nuo kitų įrodymų, be abejo nebūtų pakankama apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, tačiau, vertinant ją byloje surinktų įrodymų viseto kontekste, ji laikytina įrodymu, nes ji atitinka BPK 20 str. 4 d. įtvirtintus įrodymams keliamus reikalavimus.
Tokiu būdu apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, pagrįstai nustatė, kad M. Š. laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, ir platino psichotropines medžiagas, parduodamas jas kaltinime nurodytam asmeniui. Nors apeliantas teigia, kad psichotropines medžiagas įsigijęs asmeniniam naudojimui, tai prieštarauja bylos įrodymams bei teismo nustatytoms faktinėms veikos padarymo aplinkybėms. Teisme apklaustų liudytojų parodymai esminėse detalėse sutampa, atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes, netikėti minėtų liudytojų išsamiais, esminėse detalėse sutampančiais ir kitais byloje esančiais duomenimis patvirtintais parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, todėl apelianto skundo teiginiai, kad liudytojų parodymai paremti tik prielaidomis ir spėjimais ir prieštaringi, atmestini kaip nepagrįsti.
Taigi, apelianto kaltė įvykdžius jam inkriminuotą veiką, visiškai įrodyta apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu, todėl M. Š. skunde išreikštas prašymas jį išteisinti nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų – nepagrįstas. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais ir M. Š. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad jis padarė įstatymo uždraustą veiką už kurią nuteistas.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.