- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- AN2-113-309/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00012-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Joniškio rūmų) 2018 m. balandžio 30 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK Joniškio r. PK) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios patrulės D. R. 2017 m. lapkričio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 4 dalį 265 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 26 d. 9.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo (pradedantysis vairuotojas), kai jam buvo nustatytas 0,11 promilės neblaivumas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. J. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismui (Joniškio rūmams). Skunde prašė panaikinti Šiaulių AVPK Joniškio r. PK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios patrulės D. R. 2017 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo (Joniškio rūmų) 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi R. J. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (Joniškio rūmų) 2018 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti jo skundą dėl nepagrįstai taikytos administracinės nuobaudos.
Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis teismui buvo nurodęs, jog administracinėn atsakomybėn yra patrauktas pažeidžiant ANK 615 straipsnio 3 dalies ir ANK 616 straipsnio 3 dalies nuostatas, o pagrindinis skundo argumentas buvo tai, kad atlikus jo kraujo pavyzdžio tyrimą, jame nebuvo rasta alkoholio pėdsakų, o tai reiškia, kad jis nevairavo transporto priemonės neblaivus. Teigia, kad teismas, išnagrinėjęs jo skundą, pasisakė tik dėl dviejų skundo argumentų, t. y. dėl to, kad jo girtumas nustatytas laikantis įstatymo ir nekelia abejonių, taip pat dėl to, kad policijos pareigūnė, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai vykdė ANK 615 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apie tai, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeistos jo (R. J.) teisės į gynybą, teismas nepasisakė, o tai rodo, kad dalis jo skundo liko nenagrinėta. Pasak R. J., išanalizavus administracinio nusižengimo protokolą akivaizdu, kad jame nėra duomenų apie tai, ar šis dokumentas atitinka įstatymo (ANK 609 straipsnio 6 dalies) reikalavimus, ar jame išaiškintos piliečio teisės ir pareigos. Teigia, jog teismo išvada, kad jam (R. J.), laikantis ANK 577 straipsnio reikalavimų, buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, neatitinka realybės.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi D. R. neturėjo teisės nagrinėti administracinio nusižengimo bylos ir priimti joje nutarimą, byloje nėra duomenų, kad D. R. yra įgaliota nagrinėti tokio pobūdžio bylas. Pažymi, kad tas pats pareigūnas gali nagrinėti administracinio nusižengimo bylą tik dviem išimtiniais atvejais, t. y. kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Vadinasi, nagrinėjant pareiškimo skundą buvo privalu ištirti, ar Joniškio rajono policijos komisariate nėra struktūrinių padalinių (pvz. (duomenys neskelbtini) skyriaus, kuris įvardintas protokole), kaip organizuotas institucijos darbas nesant struktūrinių padalinių ir kaip paskirstytos funkcijos tarp pareigūnų (ar yra įsakymas, kurio pagrindu patrulei suteikti įgaliojimai nagrinėti administracinių nusižengimų bylas). Toks tyrimas nebuvo atliktas, ignoruotas faktas, jog dokumentuose yra pakankamai duomenų apie komisariato struktūrinį padalijimą. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju interneto ryšio nebuvimo neįrodytas, be to, interneto ryšio nebuvimas gali reikšti ne organizacinę, o techninę problemą, ir tai neatleidžia pareigūnų nuo pareigos tinkamai užtikrinti piliečio teises ir teisėtus interesus bei tinkamai vykdyti įstatymus.
Be to, apeliantas pažymi, kad nustatydami jo girtumą policijos pareigūnai nebuvo nei pakankamai atsakingi, nei pakankamai rūpestingi, tinkamai nevykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatų, susijusių su piliečių teisių apsauga. Atkreipia dėmesį, kad jis (R. J.) alkotesteriu buvo tikrinamas 9.55 val., o administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas šioje byloje buvo surašyti vienu metu – 10.12 val. Mano, kad ši aplinkybė paneigia, jog buvo sutrikęs interneto ryšys – sistema leido iš karto suformuoti abu dokumentus. Faktas, kad iš karto formuojami du dokumentai, tvirtina, jog pareigūnai nė nemanė aiškinti piliečio teisių ir pareigų, suteikti galimybės pasinaudoti teise per vieną valandą nuvykti į gydymo įstaigą, o turėdami alkotesterio parodymus iš karto formino protokolą ir nutarimą. Pažymi, kad pagal bylos duomenis akivaizdu, jog jis (R. J.) negalėjo išvykti iš įvykio vietos anksčiau nei 10.20 val. ar 10.25 val., ir negalėjo į gydymo įstaigą atvykti vėliau kaip 11.20 val., nes tuomet jau imtas jo kraujo pavyzdys. Mano, kad šios aplinkybės neabejotinai tvirtina, kad jis nepažeidė teisės aktais nustatyto laiko pateikti gydymo įstaigai kraujo mėginio, o jei, kaip teigia teismas, jis pavėlavo viena valanda ir dvidešimčia minučių, tai akivaizdu, kad taip atsitiko ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad policijos pareigūnai net nepaaiškino, kad jis turi teisę per vieną valandą nuo patikrinimo pradžios pateikti kraujo mėginį gydymo įstaigai. Esant tokioms aplinkybėms mano, kad skundžiama teismo nutartis ir nutarimas patraukti jį (R. J.) administracinėn atsakomybėn bei skirti nuobaudą yra neteisėti.
Atsiliepimu į R. J. apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Joniškio r. PK Reagavimo skyrius prašo skundo netenkinti, 2017 m. lapkričio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
R. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro pradedantieji vairuotojai būdami neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų trisdešimt iki trijų šimtų eurų.
Iš skundo turinio matyti, kad R. J. nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, buvo pažeistos jo teisės į gynybą.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl R. J. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, kaip liudytojus teismo posėdyje apklausė administracinio nusižengimo protokolą surašiusią policijos pareigūnę D. R. ir kartu su pastarąją tąkart dirbusį policijos pareigūną R. R., ištyrė visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 26 d. 9.55 val., policijos pareigūnai, patikrinę automobilį vairavusio R. J. blaivumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFF-0055, nustatė pastarajam 0,11 promilės neblaivumą. Iš byloje esančio šio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0590455 matyti, kad šis alkotesteris buvo tinkamas naudoti, jis galiojo iki 2017 m. gruodžio 1 d. Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Kartu pažymėtina, kad asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte numatyta, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Iš bylos duomenų matyti, kad R. J. pasinaudojo šia teise ir nuvyko į gydymo įstaigą, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra, paimtas jo kraujas (b. l. 8, 9–10). Nors Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad atlikus kraujo tyrimą R. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 8), atkreipiamas dėmesys, kad alkotesteriu R. J. neblaivumas buvo nustatytas 2017 m. lapkričio 26 d. 9.55 val., o jo kraujas tyrimui paimtas 2017 m. lapkričio 26 d. 11.20 val., t. y. praėjus po jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu 1 valandai 25 minutėms, kai pagal minėtų Taisyklių 29 punkto nuostatas asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad alkoholis skaidomas organizme 0,1–0,25 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-648/2017), visiškai pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, jog minėta specialisto išvada nepaneigia R. J. kaltės vairavus automobilį neblaiviam. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
Neteisus apeliantas skunde teigdamas, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeistos jo teisės į gynybą ir kad teismas dėl to nepasisakė. Iš R. J. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad pastarajam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, ir jis tai patvirtino pasirašytinai. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė D. R. (b. l. 46–47), ji taip pat nurodė, kad R. J. buvo paaiškinta, jog jis gali prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pastarasis to nepageidavo. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas R. R. taipogi patvirtino, kad R. J. buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, jis neprieštaravo, kad byla būtų iš karto išnagrinėta, todėl iš karto buvo priimtas nutarimas. Nurodė, kad R. J. paprašius leisti pasitikrinti alkotesteriu pakartotinai, jam buvo paaiškinta, jog jis per vieną valandą gali nuvykti į medicinos įstaigą ir ten atlikti kraujo tyrimą. Pažymėjo, kad po protokolo surašymo R. J. buvo išaiškinta jo teisė prašyti, kad administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, buvo išaiškinta, kad nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka jis turi teisę į gynybą, R. J. su tuo sutiko, dėl to jokių komentarų neišsakė (b. l. 47–48). Taigi teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog bylos duomenys patvirtina, kad R. J. jo teisės ir pareigos buvo išaiškintos. Iš bylos matyti, kad parodymus policijos pareigūnai D. R. ir R. R. davė būdami įspėti pagal ANK 244 straipsnį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nėra, todėl abejoti policijos pareigūnų duotais parodymais nėra pagrindo.
Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde ir skundžiamoje nutartyje, tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros (ANK 615 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenys patvirtina skunde nurodytą aplinkybę, kad ir administracinio nusižengimo protokolą, ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje surašė policijos pareigūnė D. R.. Apylinkės teismo posėdyje policijos pareigūnas R. R. paaiškino, kad, nors jis tąkart dirbo kartu su pareigūne D. R., tačiau jie, įvertinę tai, kad stringa duomenų bazė, o R. J. minėjo, jog važiuos į medicinos įstaigą atlikti kraujo tyrimo, priėmė sprendimą, kad nutarimą surašys pareigūnė D. R.. Jeigu nutarimą būtų nusprendęs rašyti jis, tuomet jo kolegei būtų reikėjęs atsijungti nuo duomenų bazės, jam prisijungti, o, atsižvelgiant į tai, kad buvo sutrikęs interneto ryšys, tam būtų reikėję daugiau laiko. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tokį procesinį pažeidimą pagrįstai vertino kaip formalų ir nešalinantį pažeidėjo atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis administracinio nusižengimo protokolas R. J. surašytas 2017 m. lapkričio 26 d. 10.09 val., o nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2017 m. lapkričio 26 d. 10.12 val., apelianto skundo argumentas, kad šie abu dokumentai buvo surašyti vienu metu, atmetamas kaip nepagrįstas. Įvertinus pirmiau minėtas aplinkybes nėra jokio pagrindo sutikti ir su R. J. skundo argumentu, kad policijos pareigūnai nė nemanė suteikti jam galimybės pasinaudoti teise per vieną valandą nuvykti į gydymo įstaigą ir jis į šią įstaigą pavėlavo ne dėl savo kaltės. Iš bylos duomenų matyti, kad nepagrįsto delsimo, kuris būtų pagrindas teigti, kad policijos pareigūnai suvaržė R. J. galimybę laiku nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo, nebuvo.
Iš bylos taip pat matyti, kad administracinė nuobauda apeliantui paskirta įvertinus visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir ši nuobauda nėra per griežta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo (Joniškio rūmų) 2018 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.