- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-473-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Petras Jaržemskis, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- R. M.
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam teisę į privalomąją palikimo dalį – ¼ viso palikimo, atsiradusio po tėvo - E. M. , mirusio 2006 m. rugsėjo 13 d., mirties. Nurodė, kad tėvas brolio ir kitų asmenų akivaizdoje žadėjo palikti jam ir broliui A. M. turtą lygiomis dalimis. Po tėvo mirties žinodamas tėvo valią, kreipėsi į notarę, į Centrinę hipotekos įstaigą dėl testamentų registrų išrašo, iš kurio pamatė, kad dvi savaites prieš mirtį tėvas 2006-09-01 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovui A. M. . Tėvo mirties dieną ieškovas buvo ir yra nedarbingas dėl invalidumo, o vieninteles gaunamas pajamas sudaro 290 Lt invalidumo pensija, kuri yra mažesnė už minimalią vieno mėnesio algą, jam reikalingas išlaikymas, todėl jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Ieškovas nekilnojamojo turto neturi, gyvena buvusiai sutuoktinei priklausančiame vieno kambario bute kartu su dviem santuokoje gimusiais vaikais.
Atsakovas A.M. ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareiškė, jog sutinka kompensuoti ¼ dalį nuo 143 000 Lt sumos, tačiau paaiškino, kad negali sumokėti visos sumos iš karto sutinka sumokėti 6 000 Lt pradinį įnašą, o likusią sumą išmokėti per 3 metus.
Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino R. M. teisę į privalomąją palikimo dalį – ¼ dalį viso palikimo, kurio vertė pinigine išraiška – 35 750 Lt, atsiradusio po tėvo E. M. , mirusio 2006 m. rugsėjo 13 d., mirties.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, jog nedarbingas dėl invalidumo palikėjo sūnus – R. M. atitinka Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus. Invalidumo buvimas ir neturėjimas jokių kitų pragyvenimo lėšų preziumuoja išlaikymo reikalingumą. Iš esmės byloje atsakovas pripažino ieškovo reikalavimo pagrįstumą į dalį palikimo, reikalavimo pagrįstumą patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai apie jo blogą socialinę padėtį bei sveikatos būklę. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovo reikalavimą į ¼ dalį viso palikimo (kurio vertė pinigine išraiška – 35 750 Lt), atsiradusio po tėvo - E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2006 m rugsėjo 13 d., mirties, tenkinto.
Šalies argumentai
Atsakovas A.M. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad palikėjas testamente atskirai nurodė pagrindinį daiktą, kurį norėjo palikti atsakovui, o visą kitą turtą paliko neapibrėžtu. Individualiai apibrėžtas nekilnojamasis daiktas – butas nuosavybės teise priklausė atsakovui, tada buvo perleistas dovanojimo sutartimi – tėvui. Nėra jokio pagrindo laikyti, jog tėvas norėjo palikti šį turtą abiems sūnums.
Teismo konstatavimas, jog atsakovas pripažino ieškovo reikalavimo pagrįstumą į dalį palikimo, turi būti kritiškai vertintinas, nes atsakovas be atstovo pagalbos nesugebėjo tinkamai ginti savo teisių, o teismas nepasiūlė atsakovui susirasti atstovą. Atsakovo dalies ieškovo reikalavimo pripažinimas neturi jokios procesinės reikšmės, be to, nėra įrodymų, jog atsakovui buvo išaiškintos ieškinio pripažinimo galimos teisinės pasekmės.
Teismas neištyrė svarbių įrodymų, neįvertino liudytojų parodymų, iš kurių matyti, jog ieškovo invalidumas pats savaime nėra laikytinas jo sunkios padėties ir faktinio būtinumo gauti išlaikymą priežastimi, nes jis, būdamas invalidu, turėjo galimybę gyventi laimingą šeiminį gyvenimą, išauginti du vaikus, dirbti, rūpintis šeimos gerove. Ieškovo sunkios turtinės ir socialinės padėties priežastimi reikėtų laikyti jo polinkį vartoti alkoholį, ieškovas išlaikytinių neturi, atvirkščiai, turi du pilnamečius vaikus, iš kurių gali reikalauti išlaikymo. Ieškovo negalėjimas savarankiškai uždirbti pajamų atsirado po 2007 m. patirtos traumos, t.y. jau po palikėjo mirties.
Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas – Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 d. ir sistemiškai netaikė su sprendžiamu klausimu susijusių materialinės teisės normų, reguliuojančių šeimos narių tarpusavio išlaikymo santykius.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjama byla turi tarptautinį elementą, t.y. ieškovas yra Baltarusijos Respublikos pilietis ir faktiškai gyvena užsienyje. Teismas neturėjo pagrindo apriboti užsienio teisės taikymo. Teismas privalėjo nustatyti išlaikymo būtinumą remdamasis Baltarusijos Respublikos teise ir savo iniciatyva nustatyti jos turinį, ją aiškinti ir taikyti. Teismas apskritai nenurodo, jog sprendime vadovavosi 1973-10-02 Hagos konvencija Dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės“.
Nagrinėdamas bylą, teismas neatskleidė ieškovo invalidumo statuso turinio, nenustatė reikšmingų faktų. Sprendime nėra nustatytas ar paneigtas faktas, kad antros grupės invalidumas atima iš ieškovo galimybę dirbti ir gauti pajamas pragyvenimui, o gaunamos invalidumo pensijos nepakanka pagal Baltarusijos Respublikos galiojančius pragyvenimo standartus.
Atsiliepimas
Ieškovas R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Šalies argumentai
Apelianto teiginiai dėl teisinės pagalbos nebuvimo niekuo nepagrįsti. Teismas visiškai įrodė, jog po palikėjo mirties R. M. išlaikymas buvo reikalingas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinių teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir netinkamu materialinės teisės normų (Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 d., 3.192 - 3.207 straipsnių) aiškinimu bei taikymu (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d., 330 straipsnio).
Ieškovas pareiškė ieškinį, kurio dalyką (reikalavimą) suformulavo taip, kad prašo teismo pripažinti jam teisę į privalomąją palikimo dalį – ¼ viso palikimo, atsiradusio po tėvo E. M. mirties. Faktinį ieškinio pagrindą jis nurodo ir dėsto, jog tėvo mirties dienai jam buvo reikalingas išlaikymas. Teismas priėmė ieškovo ieškinį su nesutampančiais ieškinio dalyku ir pagrindu, todėl nagrinėdamas jį turėjo išsiaiškinti tikrą ieškovo reikalavimą, nes iš faktinių aplinkybių galima spręsti, jog jis nagrinėtinas teisme, tik turi būti suformuojamas faktinį pagrindą atitinkantis reikalavimas.
Pagal Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 d. nuostatas palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dienai reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Įstatymo leidėjas nustatė teisę į privalomą palikimo dalį, jeigu asmeniui buvo reikalingas išlaikymas palikėjo mirties dienai. Todėl teismo pareiga ne nustatyti jau įstatymo leidėjo nustatytą teisę į išlaikymą, o išspręsti klausimą (nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą), kad asmeniui, šiuo atveju ieškovui, reikalingas išlaikymas palikėjo mirties dienai. Taip pat teismui nėra reikalo nustatinėti palikimo priklausančio tokiam asmeniui dalies, nes ją nustato įstatymas ir esant teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pats notaras, kuriam pavesta išduoti paveldėto turto nuosavybės teises liudijimus, tokią dalį nurodo liudijime.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo reikalingumo nustatymo teismų praktikoje susiformavo taisyklė, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas teismas privalo atsižvelgti ne tik į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį gaunamas pensijas ar kitokias išmokas, bet taip pat į nekilnojamąjį turtą (registruojamą), turimus banko indėlius, vertybinius popierius bei kitas pajamas, į kitus asmenis, kurie pagal tarpusavio išlaikymo privalomumą turi teikti išlaikymą asmeniui, be to, kad išlaikymas įpėdiniui turi būti reikalingas palikėjo mirties dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma išlaikymo reikalingumo nesieja su asmens amžiumi ar darbingumu, tačiau vertina tai, ar asmuo iš gaunamų pajamų ar kitų išmokų, ar kito turimo turto galėjo patenkinti būtiniausius gyvenimo poreikius palikėjo mirties dieną. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi ne tik įstatymo nuostatomis, bet ir pagrindiniais civilinės teisės principais, t. y. teisingumo, protingumo, sąžiningumo.
Tokiu būdu teismas priėmęs užsienio piliečio ieškinį su reikalavimu nustatyti jam išlaikymo reikalingumą, turėjo vadovautis Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 d., 3.192 - 3.207 straipsnių nuostatomis, o taip pat ir užsienio teise, nustatančia, jog šiam užsienio piliečiui toje užsienio šalyje, kur jis gyvena, pagal tos šalies norminius aktus reikalingas išlaikymas ir, kad būtent jo gaunamos pajamos ir turimas turtas užsienyje neužtenkamos pagal tos šalies pragyvenimo lygį patenkinti būtiniausius gyvenimo poreikius.
Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nesiūlė ieškovui pateikti įrodymus, o taip pat pateikti Baltarusijos Respublikos teisės aktus, pagal kuriuos turėjo būti sprendžiamas nurodytas klausimas, be to, dalį įrodymų (b.l. 43-44, 52-53, 72-75) vertino, kurie neturi teisinės reikšmės, nes jie patvirtina tam tikras aplinkybes, buvusias ne palikėjo mirties dienai, o vėliau. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas tokiu būdu neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 d. 2 p.), todėl byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 4 p.).
Apeliantui grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą iš valstybės biudžeto (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 d. 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti A. M. 50 Lt žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto.