- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 1-387-576/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01142-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kaltinamasis
- J. Z.
- Advokatai
- Kęstutis Blažys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Z. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
jis, 2011-07-13 apie 00.40 val., Vilniuje, Šventaragio g. 4, viešoje vietoje - gatvėje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, kas pasireiškė tuo, kad dėl menkavertės priežasties, atidaręs automobilio „SAAB 95", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. R. , priekines vairuotojo pusės dureles, spyrė pastarajam į galvą, tuo A. R. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kairės ausies kaušelyje, po ko delnais daužė į automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, tokiu būdu savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d.
Kaltinamasis J. Z. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad 2011 m. liepos mėnesio 11 ar 13 dieną, jis susitiko su draugais – A. N. , R. A. . Išgėrę alaus nusprendė važiuoti į Vilnių. Kadangi buvo išgėręs ir negalėjo vairuoti, paskambino draugui A. K. . Jo automobilį Audi A4 vairavo A. K. , Vilniuje važinėjo be tikslo keletą valandų. Jie trise vartojo degtinę, o A. K. negėrė. A. K. užsuko į degalinę ir nusipirko maisto, tuomet jie užsuko į kažkokį kiemą, kur A. K. pavalgė. Ruošiantis išvažiuoti, atvažiavo nukentėjusysis ir užstatė jų automobilį iš galo. A. N. išlipo iš automobilio ir pradėjo ginčytis su nukentėjusiuoju, apie ką – negirdėjo. Tikriausiai ir jis buvo išlipęs iš automobilio, tačiau šito nepamena. Automobilio Saab vairuotojas išvažiavo ir A. K. išvažiavo iš paskos. Kažkas jų automobilyje pradėjo rėkti vejamės, reikia atkeršyti ir viskas baigėsi tuo, kad užkirto Saab vairuotojui – nukentėjusiajam kelią. Kaip viskas vyko jis pats nelabai pamena. Jis pirmas priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, atidarė vairuotojo dureles, spyrė vieną kartą nukentėjusiajam į galvą, į kairę pusę. Pokalbio tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo. Tada atidarė galines dureles, pažiūrėjo į saloną ir iškart uždarė dureles. A. N. priėjo, kai jau buvo įspyręs nukentėjusiajam. Nepamena, kad būtų daužęs mašinos stiklą. Jų automobiliui išvažiavus, automobilis Saab važiavo iš paskos ir juos sustabdė policija. Su nukentėjusiojo A. R. pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes nukentėjusiojo pareikštas 7000 litų civilinis ieškinys per didelis, sutinka atlyginti 1000 litų žalos.
Nukentėjusysis A. R. teisme parodė, kad tą dieną apie vidurnaktį jis vežė I. R. , V. R. ir A. S. . V. R. paprašius, važiavo prie jos draugo V. N. buto. Bevažiuojant, paskambino V. N. , pasakė, kad kieme yra girtų jaunuolių kompanija ir jis nusileis į kiemą paimti V. R. . Kai atvažiavo į kiemą, V. N. jau buvo nusileidęs. V. R. išlipo iš automobilio. Jis matė automobilį, kuriame girtavo jaunuoliai. Savo automobilį Saab jis pastatė prie pat jaunuolių automobilio ir taip pat išlipo, bet stovėjo tarp durelių. Iš jaunuolių automobilio pasigirdo šūksniai, kodėl užstatė automobilį. Kaip dabar žino, A. N. pradėjo grasinti jam ir užgaulioti, kad patrauktų automobilį. Kaltinamasis J. Z. taip pat buvo išlipęs iš automobilio ir ramino A. N. , nuvedė pastarąjį atgal į automobilį. Išvažiavus iš kiemo ir jau važiuojant Maironio gatve, pastebėjo, kad minėtų jaunuolių mašina pasivijo ir seka paskui jo automobilį. Šventaragio gatvėje tas automobilis pradėjo lenkti, jis tuo metu pristabdė, pagalvojo tegul lenkia, tačiau automobilis aplenkęs jo automobilį staigiai stabdė. Iš automobilio Audi iššoko du jaunuoliai. Viskas vyko žaibišku greičiu – abu prišoko prie durų, vienas griebė už rankenėlės, kitas už durelių viršaus, atidarė automobilio dureles, A. N. bandė tempti iš mašinos, jis nedavė atidaryti durų ir tada kaltinamasis J. Z. jam sudavė smūgį į koja galvą. Matė, kad A. N. taip pat nori smūgiuoti, bet nuo pastarojo smūgio išsisuko. Kai pamatė, kad negali jo ištempti iš mašinos, pradėjo spausti mašinos durelėmis. Jis tuomet buvo iškišęs koją į lauką ir jautė skausmą. Jiems pavyko užspausti visas automobilio dureles, kad pastarieji nepatektų į vidų. Tada A. N. ir J. Z. delnais daužė automobilio langą. Po to jie nubėgo į savo automobilį. Tada jis susisiekė su policija, persekiojo jaunuolius, vis informuodamas policiją, kur jie važiuoja. Mano, kad koją sužalojo automobilio durelės, kuriomis buvo spaudžiamas. Tuo metu jo koja buvo iškišta lauke, o A. N. ir kaltinamasis J. Z. spaudė dureles. Pareikštą 7 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Įvykio metu patyrė didelį stresą, buvo sužalotas, matėsi kraujosruvos ant veido ir ausies, taip pat buvo sužalota koja. Darbe turėjo aiškintis dėl šios situacijos ir dėl to išgyveno. Be to paūmėjo esant stresinei situacijai jo draugės I. R. liga, kas turėjo įtakos ir jam, nes išgyveno ir dėl jos.
Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis A. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l.32-36,1t.)
Liudytoja V. R. teisme parodė, kad tikslios datos nepamena, buvo vasara, ją, seserį I. R. ir A. S. vežė automobiliu iki jos draugo V. N. namų. Bevažiuojant V. N. paskambino, pasakė, kad netoli namo kažkokie asmenys girtuokliauja, rėkauja, pažadėjo pasitikti. Kai atvažiavo į kiemą prie laiptinės, kažkas pradėjo ant jų rėkti. Prasidėjo konfliktas, vienas asmuo išlipo iš stovėjusio automobilio, norėjo pasiaiškinti. Tuo metu jos draugas V. N. jau buvo nusileidęs laiptinės apačioje. A. R. pasakė, kodėl tie vaikinai ne savo kieme daro betvarkę, geria. Išlipęs apkūnus vaikinas elgėsi vis agresyviau. Tada atėjo to vaikino draugas ir išsivedė jį į automobilį. Ji su V. N. pakilo į viršų, o A. R. , jos sesuo I. R. , A. S. išvažiavo iš kiemo. Paskui juos išvažiavo tų jaunuolių automobilis.
Liudytoja I. R. teisme parodė, kad buvo kavinėje, kai paskambino sesers V. R. draugas ir pasakė, kad kieme stovi automobilis ir jame esantys asmenys girtauja, triukšmauja, todėl būtų gerai ją pasitikti. Tada buvo nuspręsta pavežti ją iki laiptinės durų. Privažiavus prie namų, pamatė minėtą automobilį. V. R. išlipo iš automobilio, o jos draugas jau laukė apačioje laiptinėje. Ji buvo automobilyje, durelės iš jos pusės buvo uždarytos, todėl gerai negirdėjo kas ten vyko, tačiau matė, kad asmenys buvo agresyviai nusiteikę. A. R. paprašė liautis triukšmauti tų vaikinų ir pasakė, kad kvies policiją. Tada kažkuris vaikinas pradėjo eiti link jų automobilio, galvojo, kad bus muštynės, tačiau priėjo kitas vaikinas ir nusivedė draugą. Tuomet Viktorija su draugu nuėjo namo, o jie išvažiavo. Po kiek laiko pamatė, kad kieme buvęs automobilis važiuoja paskui juos. Šventaragio gatvėje aplenkę jų automobilį, užkirto kelią. Iš automobilio išlipo du vaikinai, atidarė jų automobilio vairuotojo dureles ir A. R. sudavė pirmą smūgį koja. Tas pas vaikinas, kuris sudavė smūgį A. R. , atidarė galines mašinos dureles iš vairuotojo pusės, kur sėdėjo A. S. . Ji tuo metu rėkė, kad uždarytų dureles. Uždarius duris, jas užrakino mygtuku. Tada paskambino policijai. Dar buvo suduoti smūgiai į automobilį gal būt su rankom ir kojom.
Dar nurodė, kad atvažiavus į kiemą jaunuoliai pradėjo įžeidinėti A. R. , sakė nusiimti šiaudinę skrybėlę. Tada A. R. pasakė, kad apsiramintų, arba iškvies policiją. Šventaragio gatvėje prie automobilio buvo pribėgę tie patys du asmenys, kurie buvo išlipę kieme. Ji gerai pamena, kad A. R. vienas asmuo sudavė smūgį koja, o kitas kumščiu. Pamena, kad A. R. spyrė žmogus su tatuiruote.
Liudytoja A. S. teisme parodė, kad ji važiavo automobilyje kartu su A. R. , I. R. ir V. R. . Vežant V. R. iki jos draugo namų, paskambinęs jos draugas pranešė, kad kieme vaikinai geria alkoholį, triukšmauja. Atvažiavus į kiemą kilo konfliktas, kurį pradėjo A. N. . Kaltinamasis J. Z. kieme jį ramino. Būnant kieme ji iš automobilio išlipusi nebuvo, girdėjo vaikinų pokalbį, nes durys buvo atidarytos. Iš automobilio buvo išlipęs A. R. , vaikinų agresija buvo nukreipta į jo pusę. Ji girdėjo, kad dėl kepurės A. R. išvadino gaidžiu. Išvažiavus iš kiemo, pastebėjo, kad tie vaikinai važiuoja iš paskos. Šventaragio g., prie Vidaus reikalų ministerijos, vaikinų automobilis užblokavo jų automobilį. Iš automobilio galo išlipo du vaikinai, jie priėjo prie vairuotoj pusės, atidarė automobilio dureles, spyrė į A. R. , bandė jį traukti iš automobilio. A. R. atgal juos koja išstūmė ir jo draugė paspaudė mygtuką, kad užsirakintų mašinos durys. Nukentėjusysis A. R. galėjo susižaloti koją ir besigindamas, jo saugos diržas neleido laisvai judėti. Šventaragio g. J. Z. dar atidarė mašinos dureles iš tos pusės, kur ji sėdėjo, pasilenkęs pasižiūrėjo ir vėl uždarė, nieko nedarė.
Liudytojas V. N. , teisme parodė, kad jis laukė draugės V. R. grįžtant iš miesto. Pamatęs per langą kieme vaikinus, kurie keikėsi ir triukšmavo, paskambino ir apie tai pranešė. Pamatęs per langą, kad atvažiavo automobilis, jis nusileido į kiemą. Iškarto kai A. R. mašina atvažiavo į kiemą, jis priėjo ir priėjo dar vienas vaikinas. Vaikinas šaukė : „Ką tu čia darai?“ žiūrėdamas į jį ir A. R. . Į šūkavimus A. R. atsakė tuo pačiu. Bekalbant su A. R. jis garsiai pasakė, kad iškvietė policiją, nors iš tikrųjų tuo metu policijos nebuvo iškvietęs. Jau būdamas su drauge laiptinėje, jis paskambino ir iškvietė policiją, per langą matė, kad A. R. išvažiavo, o paskui išvažiavo ir triukšmavę vaikinai. Tada vėl paskambino į policiją ir pranešė, kad nebereikia važiuoti.
Motyvuojamoji dalis
Liudytojas R. A. , apklaustas LR BPK 266 straipsnio nustatyta tvarka, teisme parodė, kad datos nepamena, jis, J. Z. , A. N. ir A. K. užvažiavo į degalinę nusipirkti maisto, o po to nuvažiavo į kiemą pavalgyti.Automobilį Audi A4 vairavo A. K. . Kai pavalgė, bandė išvažiuoti, bet Saab automobilis užstojo kelią, todėl A. N. paprašė patraukti mašiną.Tačiau mašinos vairuotojas nenorėjo traukti automobilio. Būdamas automobilyje girdėjo, kad A. N. rėkavo : trauk mašiną, ko čia stovi, o nukentėjusysis sakė, kad kvies policiją. Pirmas iš kiemo išvažiavo nukentėjusysis, po to A. K. . Jų automobilis aplenkė nukentėjusiojo automobilį ir pristabdė užkirsdami pastarajam kelią ir jis sustojo. Tuomet iš automobilio išlipo J. Z. ir A. N. , jis iš automobilio išlipęs nebuvo ir nieko nematė. J. Z. ir A. N. grįžo į mašiną maždaug po minutės ir nieko nesakė.
Liudytojas A. N. teisme parodė, kad jis, J. Z. , R. A. ir A. K. važinėjosi automobilio po Vilnių. Viename kieme sustojo parūkyti. Atvažiavo nukentėjusysis ir sustojo, o jie tuo metu kaip tik norėjo išvažiuoti, todėl pasakė, kad patrauktų mašiną. Nukentėjusysis pasakė, kad po 10 minučių patrauks, nes kažko laukia. Palaukus niekas neatėjo, o nukentėjusysis išvažiavo. Jie supyko, nes skubėjo ir tada pasiviję jį susistabdė. Jis kartu su J. Z. priėjo prie nukentėjusiojo automobilio. Priėjęs pabeldė į langą, o J. Z. atidarė duris ir spyrė koja nukentėjusiajam į galvą. Tuo metu nukentėjusysis sėdėjo, kai pastarasis bandė lipti, jis uždarinėjo automobilio dureles, kad neišliptų. Ar J. Z. daužė rankomis automobilio stiklą, nepamena.
Liudytojas A. K. , apklaustas LR BPK 266 straipsnio nustatyta tvarka, teisme parodė, kad datos nepamena, buvo liepos mėnuo, J. Z. jam paskambino ir paprašė pavairuoti. Jis vairavo automobilį, o J. Z. , R. A. ir A. N. gėrė. Užvažiavę į degalinę nusipirko pavalgyti. Tada nusprendė užvažiuoti į kiemą, sustoti ir pavalgyti. Bevalgant atvažiavo mašina ir juos užstatė. Jie jau norėjo išvažiuoti, bet jų neišleido ir atrodo A. N. išlindo iš mašinos ir pradėjo rėkauti, kad pasitrauktų. Nukentėjusysis iš karto nepatraukė mašinos, o tik po kiek laiko grįžo ir išvažiavo. Jie irgi pradėjo važiuoti. Bevažiuojant draugai paprašė sustoti, pagalvojęs, kad pasidarė draugui bloga, sustojo. Tada ir automobilio išlipo J. Z. ir A. N. ir greitai grįžo.
2011-07-13 apžiūros protokolas(b.l.15,1t.) patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Šventaragio gatvėje prie pastato Nr. 4 esantis kelias, gatvė.
Tyrėjo J. B. 2011-07-13 tarnybiniame pranešime(b.l.16,1t.) užfiksuota, kad 2011-07-13 apie 00,45 val. dirbant kartu su Vilniaus miesto 1 PK postiniu I. Š. iš Vilniaus VPK budėtojo gavo nurodymą patikrinti automobilį Audi A4, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pasišalino iš įvykio vietos Žygimantų gatvėje. 2011-07-13 apie 00,50 val. automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas Antakalnio g. 55, Vilniuje. Minėtame automobilyje buvo: R. A. , J. Z. , A. N. , A. K. . Tolimesniam aiškinimuisi minėti asmenys pristatyti į 3 PK. Spec. Priemonės panaudotos nebuvo.
Asmens blaivumo testai(b.l.17,1t.) patvirtina, kad 2011-07-13 01,44 val. J. Z. nustatytas neblaivumas – 1,87 promilės, o A. N. 2011-07-13 01,40 val nustatytas neblaivumas – 1,16 promilės.
Asmens blaivumo testai(b.l.18,1t.) patvirtina, kad 2011-07-13 01,47 val. A. K. nustatytas neblaivumas – 0,00 promilės, o R. A. 2011-07-13 01,36 val. nustatytas neblaivumas – 1,12 promilės.
2011-07-14 apžiūros protokolas(b.l.19-23,1t.) patvirtina, kad Pylimo g. 52, apžiūrėtas automobilis Saab 95, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užfiksuota, kad vairuotojo pusės priekinis stiklas išteptas rankomis. Atlikus apžiūrą paimtas vokas su daktiloplokštelėmis.
2011-07-19 specialisto išvada Nr. G2159/11(01) patvirtina, kad A. R. nustatyta odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, dešinio blauzdinio pėdos sąnario srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu sąnario išoriniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu, buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis į medicininę įstaigą. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkus į kietus bukus paviršius (b.l.38-39,1t.).
2012-03-12 Apžiūros protokole(b.l.54-55,1t.) užfiksuota, kad atlikta garso įrašo apžiūra.Apžiūros metu nustatyta, kad klausant 2011-07-13 garso įrašą, pateiktą Bendrojo pagalbos centro, girdimas vyro balsas, kuris praneša2011-07-13 00,44 val., kad norėtų iškviesti policiją adresu Paupio g. 33A, kadangi į kiemą atvažiavo kažkokia kompanija, rėkauja, muštynes kelia, kabinėjasi prie gyventojų, atvažiavę automobiliu, tačiau pareigūnui paaiškina, kad automobilio markės pro langą nesimato. Budėtojas paaiškina, kad praneš policijos pareigūnams. Kito pokalbio garso įrašas yra 2011-07-13 000,46 val. Girdimas vyro balsas, praneša, kad kompanija išvažiavo. Pareigūnė pasitikslina, kokiu adresu buvo kviesta policija, vyra paaiškina, kad Paupio g.33A, Vilniuuje. P{pareigūnė paklausia, kada buvo kviesta policija, vyras atsako, kad ką tik, prieš minutę. Pareigūnė paklausia, ar jau nereikia policijos, vyras patvirtina, kad nereikia.Kitas pokalbis 2011-07-13 00,48 val. Girdimas vyro balsas, kad ką tik užpuolė mašiną „Audi“, Pamėnkalnio g., po to patikslina, kad prie Vidaus reikalų ministerijos, fone girdimas dar merginos balsas. Pareigūnė paaiškina, kad nedėtų ragelio, kvies policiją.
Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolai(b.l.57-58,1t.) patvirtina, kad buvo paimti A. N. ir J. Z. rankų pėdsakai lyginamajam tyrimui.
2011-09-06 Specialisto išvada Nr. 140-(5357)-IS1-5087 patvirtina, kad keturi rankų delnų pėdsakai(1,2,3 ir 4 pav.), rasti 2011-07-17 automobilio SAAB 95, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, ir nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloplokštelių Nr.1, 2, 3 ir 4, tinkami asmeniui identifikuoti. Du rankos delno pėdsakai (1 ir 3 pav.) yra palikti A. N. dešinės rankos delnu; rankos delno pėdsakas(2 pav.) yra paliktas A. N. kairės rankos delnu; rankos delno pėdsakas( 4 pav.) yra paliktas J. Z. dešinės rankos delnu (b.l.62-70,1t.).
2012-01-09 asmens parodymo atpažinti protokolu(b.l.101-103,1t.) nustatyta, kad liudytoja A. S. iš jai pateiktų atpažinti trijų asmenų atpažino A. N. ir nurodė, kad konkrečių minėto vaikino veiksmų A. R. atžvilgiu nurodyti negali. Dar nurodė – jis rankomis daužė automobilio šoninius langus.
LR BK 284 str. 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl jis laikomas baigtu sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje vertinama, kad visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, sugadintas turtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan.
Teismas remiasi baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis J. Z. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo J. Z. kaltė įrodyta jo pačio parodymais teismo posėdžio metu, kur jis nurodė sudavęs koja vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, o ar daužė automobilį – nepamena, nukentėjusiojo A. R. parodymais, kuris patvirtino nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, nurodė, kad kaltinamasis J. Z. jam sudavė vieną smūgį koja į galvą, po to daužė rankomis automobilį. Teigė, kad koją galėjo susižaloti besigrumdamas. Nukentėjusysis A. R. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l.32-36,1t.). Nukentėjusiojo sumušimo faktą patvirtina specialisto išvada Nr. G2159/11(01)), kuria nustatyta, jog nukentėjusiajam A. R. padaryti sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusysis kaltinamojo iki įvykio nepažinojo.
Liudytojų I. R. , A. S. parodymais patvirtinančiais tą faktą, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į galvą. Liudytoja I. R. teisme tvirtino, kad nukentėjusiajam A. R. buvo suduoti du smūgiai, tačiau tokių nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti teismo posėdžio metu išriti įrodymai, be to, pats nukentėjusysis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog jam buvo suduotas vienas smūgis į galvą, todėl teismas šioje dalyje vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais, vertindamas, kad liudytoja I. R. gali sąžiningai klysti.
Liudytoja V. R. , liudytojas V. N. tvirtino konfliktinės situacijos jau Paupio g. kieme faktą, ko neneigia ir pats kaltinamasis J. Z. . Liudytojai A. N. . R. A. , A. K. patvirtino konflikto tarp nukentėjusiojo A. R. ir A. N. bei J. Z. faktą kieme, Paupio gatvėje, taip pat tą aplinkybę, kad nukentėjusiojo automobiliui išvažiavus iš kiemo, automobilis, kurį vairavo A. K. pasivijo nukentėjusiojo automobilį, o iš automobilio buvo išlipę J. Z. ir A. N. .
Kaltinamasis J. Z. nurodė nepamenantis, ar sudavęs nukentėjusiajam smūgį, daužė delnais automobilį. Tačiau ši aplinkybė teismo vertinimu įrodyta nukentėjusiojo A. R. parodymais, kuris nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad A. N. ir J. Z. delnais daužė automobilio langą, liudytojų I. R. , A. S. parodymais, kurios patvirtino, kad automobilis buvo daužomas. Netikėti liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Tą faktą, kad ant nukentėjusiojo A. R. automobilio buvo rasti J. Z. rankų delnų pėdsakai patvirtina 2011-09-06 specialisto išvada Nr. 140-(5357)-IS1-5087, kuria nustatyta, kad rankos delno pėdsakas( 4 pav.) yra paliktas J. Z. dešinės rankos delnu (b.l.62-70,1t.).
Taigi, ištyrus įrodymus teisme nustatyta, kad kaltinamasis J. Z. būdamas neblaivus kieme Paupio g., Vilniuje konflikto metu raminęs A. N. , jau Šventaragio g. Vilniuje staigiai iššoko iš sustojusio automobilio, priėjęs atidarė nukentėjusiojo automobilio dureles ir sudavė A. R. vieną smūgį į galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to daužė rankų delnais automobilio langus. Nukentėjusysis nurodė, kad tokie kaltinamojo veiksmai tiek jam, tiek su juo buvusioms merginoms sukėlė išgąstį. Aprašyti J. Z. veiksmai prieštarauja visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms, rodo akivaizdų nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, yra įžūlūs (smurto panaudojimas). Įvykį matė nukentėjusiojo A. R. automobilyje sėdėjusios merginos - I. R. , A. S. , joms buvo sukeltas išgąstis. Tokiais veiksmais kaltinamasis J. Z. pažeidė viešąją tvarką, visuomenės rimtį (ne tik kito asmens sveikatą), jo veikoje yra visi būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį atitinkantys požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. J. Z. veiksmai buvo įžūlūs - neleistini, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtini, aplinkinius šokiruojantys, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką, todėl nėra jokios abejonės, kad šiais veiksmais jis realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 8 d. priimtoje nutartyje Nr. 2K–670/2002 („Teismų praktika" Nr. 18, p. 119–122) išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų. Spręstina, kad J. Z. nusikalstamą veiką įvykdė viešoje vietoje – gatvėje, kur turi teisę lankytis kiti asmenys bet kuriuo paros metu.
Konstatavus, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes J. Z. nusikalstama veika atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, spręstina, kad nepagrįstas kaltinamojo gynėjo baigiamųjų kalbų metu išsakytas manymas, jog J. Z. veiksmus galima būtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuriame numatytos nusikalstamos veikos sudėtis neapima visų J. Z. padaryto nusikaltimo sudėties požymių.
J. Z. buvo kaltinamas savo veiksmais padaręs nukentėjusiajam A. R. dešinio blauzdinio pėdos sąnario srities sumušimą. Ištyrus įrodymus teisme nenustatyta, kad nukentėjusiajam šis sužalojimas atsirado būtent dėl kaltinamojo J. Z. veiksmų, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamojo J. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., dėl jos gailisi(LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2011-07-13 01,44 val. J. Z. nustatytas neblaivumas – 1,87 promilės) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui(LR BK 60 str. 1 d. 9 p. )
Teismas atsižvelgia ir į tai, žala nukentėjusiajam neatlyginta. Kaltinamasis J. Z. anksčiau neteistas, dirba. Kaltinamojo J. Z. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).
LR BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. Z. pirmą kartą teisiamas už nesunkų tyčinį nusikaltimą(LR BK 55 str.), įvestinus visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. R. pareiškė 7000 (septynių tūkstančių) litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo(b.l.30,1t.).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad šią sumą sudaro patirta moralinė žala, nes jis nusikaltimo metu patyrė išgąstį, jam buvo sutrikdyta sveikata, gydomas, sužalotas veidas, patyrė nepatogumus. Be to, išgyveno dėl draugės I. R. , kuriai po įvykio pablogėjo sveikata.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. R. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteistina iš kaltinamojo 5000 Lt nukentėjusiojo A. R. naudai.
Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.
Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G2159/11(01) nurodyta, kad be kitų konstatuotų sužalojimų A. R. nustatyta odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, jis patyrė fizinį skausmą, patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus.
Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis šiuo metu dirba, turi pajamų, yra darbingo amžiaus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.Atsižvelgiant į nurodytą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašoma 7000 litų suma neturtinei žalai atlyginti mažintina, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies.
2012-03-07 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu (b.l.137-142,1t.) nutraukta dalis ikiteisminio tyrimo Nr. 14-1-01142-11 A. N. atžvilgiu, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. požymių, sprendžiant jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 174 str. klausimą. A. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas(b.l.143,1t.).Nukentėjusysis A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. N. turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.Teismas sprendžia, kad 2012-03-07 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, vertinti, kad A. N. veiksmuose yra LR BK 284 str. 1 d. požymių nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam J. Z. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo A. R. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo J. Z. nukentėjusiojo A. R. naudai 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.