Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-585-716/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-26
Bylos Nr.
1-585-716/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38424-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
R. S.
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-585-716/2016Proceso Nr. 1-01-1-38424-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Žukienei, nukentėjusiajai R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. S., g. (duomenys neskelbtini) Alytuje, a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius (dekl. (duomenys neskelbtini), Alytus), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo artimą giminaitį, t. y. jis 2015-07-09, apie 16.30 val., name, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu su dukra R. S., dešine ranka paėmė už jos kairės rankos ir stumdė ją, nuo ko pastaroji parkrito ant grindų, po to pakėlė ją, sudavė apie du kartus dešinės rankos delnu į užpakalį, nugarą, po ko dešine ranka sugriebė už kairės rankos ir stūmė, nuo ko pastaroji pakrito ant grindų, tuomet sudavė jai apie tris smūgius dešinės rankos kumščiu į galvą, į veidą, bei gulinčią tampė po kambarį, po ko R. S. atsikėlus nuo grindų, jis vėl sugriebė dešine ranka jai už kairės rankos, pargriovė ant grindų ir sudavė tris kartus dešinės rankos delnu į galvą, tai yra padarė šiuos kūno sužalojimus: poodines kraujosruvas veide, kaktos ir nosies srityse, rankose ir kraujosruvas bei nubrozdinimus kakle, tai yra sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisme A. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio neatsimena, turėjo traumų, skauda galvą. Dėl įvykio nesigaili, viską pripažįsta.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusioji R. S. tyrimo metu nurodė, kad 2015-07-09 apie 16.30 val. jos tėvas A. S. namuose (duomenys neskelbtini) pradėjo įžeidinėti ir žeminti mamą B. S.. Bandė jį nuraminti žodžiais, tačiau jis dar labiau įpykęs metė į ją dekoratyvinę dėžutę. Jis du kartus jai sudavė delnu į veidą, griebė už rankų ir kaklo, apibrozdino kaklą ir rankas. Ji bandė gintis. Mama bandė ją apginti ir jis griebė ją ranka už kaklo. Kai ji eidama link jo pasakė jam „Sulaužyk jai nosį“. Jis pradėjo mėtyti daiktus kambaryje. Nuėjusi į kambarį pradėjo krautis daiktus ir pranešė apie įvykį telefonu 112 ir laukė policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams jis elgėsi ramiai, pradėjo teisintis, kad nieko nemušė (b. l. 20). Papildomai apklausta R. S. parodė, kad 2015 m. liepos 9 d. ji buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namie taip pat buvo jos tėvai, tai yra mama B. S. ir tėvas A. S.. Nuosavybės teise namas priklauso jos tėvams, ji pati ten negyvena jau metus laiko, tą dieną tiesiog atvažiavo pasiimti savo daiktų. Jai būnant namie, tarp tėvų kilo žodinis konfliktas, kurio metu tėvas pradėjo įžeidinėti mamą, ją žeminti, išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, kokiais tiksliai dabar jau neprisimena. Tada ji įsikišo, bandė apginti mamą, pasakė tėvui „jog taip negražu bendrauti su mama, ypač prie jos“. Prašė nesipykti. Kalbėjo ramiu, nepakeltu tonu. Dėl ko tėvas labai supyko, pasidarė agresyvus ir žodinis konfliktas peraugo į fizinį smurtą. Tėvas metė dekoratyvinę dėžutę, stovėjusią ant komodos, metė į ją, pataikė į ją. Bet kadangi ta dėžutė buvo popierinė, tai jai neskaudėjo. Tada tėvas dešine ranka paėmė jai už kairės rankos ir pradėjo ją stumdyti, nuo stūmimo ji parkrito ant grindų. O tėvas pakėlęs ją šiek tiek nuo grindų dešinės rankos delnu sudavė jai per užpakalį, nugarą, kiek tiksliai kartų neatsimena, kažkur apie 2 kartus. Ji bandė nuo jo pabėgti, tačiau tėvas ją vėl pagavo, vėl nustūmė ant grindų griebęs ją už kairės rankos savo dešine ranka ir ji vėl nukrito. Jai nukritus tėvas sudavė jai dešinės rankos kumščiu smūgius į įvairias kūno vietas, tai yra į galvą, į veidą. Kiek tiksliai sudavė smūgių neprisimena, maždaug apie 3. Tuo metu, kai sudavinėjo smūgius, jis kaire ranka ją laikė paėmęs už rūbų. Ji bandė ištrūkti, dėl to griebė jam abiem rankom už palaidinės, kurią suplėšė. Jis tada dar labiau supyko, pradėjo ją gulinčią tampyti po kambarį. Neatsimena, kaip jai pavyko ištrūkti iš tėvo, pamena, jog griebė telefoną, gulėjusi ant spintelės, užsidarė vonioje ir iškvietė policijos pareigūnus. Tada nuėjo į kambarį krautis daiktų, tėvas vėl atėjo pas ją į kambarį. Įėjęs į kambarį, tėvas vėl ją griebė dešine ranka už kairės rankos ir pargriovė ant grindų, vėl pradėjo ją daužyti gulinčią. Sudavė jai tris kartus dešinės rankos delnu į galvą. Mamos tuo metu, kiek atsimena, nebuvo kambaryje. Pamena, ji atėjo vėliau, jai būnant tarpdury, tėvas laikydamas durų rankeną neleisdamas mamai užeiti į kambarį, specialiai prispaudė ją tarpdury. Matė, kaip paėmė mamai dešine ranka už kaklo ir smaugė. Jos tėvas tiesiogiai nesmaugė, tik kai traukė už rūbų, jautė rūbų traukimą, smaugimą. Po ko tėvas išėjo iš kambario, tada mama užėjo į kambarį ir jie liko laukti policijos pareigūnų. Tėvas nieko neaiškino, kodėl jis taip pasielgė. Policijos pareigūnų jie laukė kambaryje, jiems atvykus parašė pareiškimą, tėvą policijos pareigūnai sulaikė, pristatė į 5 PK. Dėl jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Negali paaiškinti, kodėl tėvas taip su ją pasielgė. Ji tuo metu buvo streso būsenoje, todėl jai sunku dabar atsiminti detaliai ir tiksliai visas įvykio aplinkybės. Ji patyrė sužalojimus, buvo mėlynės ant rankų, daugiau ant kairės rankos, žymės ant kaklo, nubrozdinimai, ant krūtinės. Palaidinė buvo kruvina ant kaklo, krūtinės, apdraskyti rankų pirštai. Labai skaudėjo galvą, pykino. Kitą dieną ji kreipėsi į InMedica kliniką dėl patirtų sužalojimų, kur jai buvo išrašyti vaistai, tepalai. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Klinikoje jai gydytoja davė siuntimą dėl galvos sumušimo į RVU ligoninę, tačiau ji nenuvažiavo. Į kliniką kreipėsi tik vieną kartą, daugiau nesikreipė. Kai mama ją gynė, ji buvo tėvui už nugaros, ji matė, kad jis ją stūmė, kad ji nelįstų, nesikištų. Ji sužalojimų pas mamą nepastebėjo. Tėvas buvo blaivus, mama ir ji taip pat buvo blaivios. Ji nesutinka su tėvu taikytis. Ji šiuo metu su juo nebendrauja. Ji gyvena atskirai, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis jos neatsiprašė. Ji patyrė stiprų fizinį skausmą, dėl to nesutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu baigtas jiems susitaikius, nori, jog ikiteisminis tyrimas būtu perduotas į teismą. Tėvas prieš ją smurtavo pirmą kartą, tačiau prieš mamą jau nebe pirmą kartą (b. l. 28).

Liudytoja B. S. tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. liepos 9 d. apie 16.30 val. ji buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje kartu su savo sutuoktiniu A. S. ir jos dukra R. S.. Jai būnant namuose, tarp jos ir jos sutuoktinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu vyras pradėjo ją įžeidinėti, žeminti, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Į konfliktą įsikišo jų dukra R. S. ir pradėjo ją ginti, sakė: „Tėti, ką tu šneki, prie ko čia mama?“. Tuomet A. pradėjo šaukti ant dukros. Jis metė dekoratyvinę dėžutę stovėjusia ant komodos, metė į dukrą, nematė ar pataikė į ją. Vyras buvo labai įpykęs, pastūmė ją, dukra parkrito ant grindų, o vyras pradėjo mušti dukrą dešinės rankos delnu per užpakalį, dukra pabėgo nuo jo. Tačiau A. ją pagavo, jie pradėjo grumtis, jis puolė dukrą, o ji bandė nuo jo gintis. Jis griebė abiem rankom jai, paskui dukrai už palaidinės ir tempė. Tada dukra tėvui griebė už palaidinės ir ją suplėšė, jis tada dar labiau supyko, matė, kaip jis du kartus sudavė dešines rankos delnu per veidą, griebė dukrai už rankų, po ko griebė jai už kaklo ir smaugė. Ji bandė ginti dukrą, A. ją stumdė paėmęs abiem rankom už rūbų. Jai stovint tarpdury, jis specialiai su koja (kokia tiksliai neatsimena) prispaudė ją. Nuo jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Vyras nebuvo jos sugriebęs už kaklo. Ji tada buvo streso būsenoje, todėl jai sunku dabar atsiminti ir tiksliai nurodyti visas įvykio aplinkybės, nes viskas vyko labai greitai. Dukra R. užsidarė vonioje ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jie jį sulaikė ir pristatė į 5 PK. Dukra patyrė sužalojimus, pas ją mėlynės ant rankų, žymės ant kaklo, ji kreipėsi į medikus klinikoje Šeškinės g. tikslaus pavadinimo klinikos neatsimena. Kiek žino į teismo medicinos ekspertus ji nesikreipė. Dukrai labai skaudėjo galva, ją pykino. Ji sužalojimų nepatyrė, tik patyrė fizinį skausmą. Į medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Vyras buvo blaivus (b. l. 30). Papildomai apklausta B. S. parodė, kad papildomai prie savo pirminių parodymų, nori nurodyti, jog 2015 m. liepos 9 d. apie 16.30 val. tarp jos ir vyro A. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis pradėjo ją įžeidinėti, žeminti, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuomet į konfliktą įsikišo dukra R., pradėjo ją ginti sakydama „Tėti, ką tu šneki, prie ko čia mama?“. A. tai labai nepatiko, jis labai dėl to supyko. Jis paėmė ir mėtė dekoratyvinę dėžutę stovėjusią ant komodos, į dukrą, nematė ar pataikė į ją. Tada matė, kaip vyras pastūmė dukrą, ji nukrito ant grindų virtuvėje prie šaldytuvo, o vyras pradėjo ją mušti, tai yra suplojo jai per užpakalį, kaip mažai mergaitei dešinės rankos delnu, kiek tiksliai kartų neatsimena. Dukra dėl to labai įsiuto, ji pradėjo gintis. Ji bandė pabėgti, bet vyras ją pagavo, vėl pradėjo tampyti, ji nugriuvo, ji tuomet nematė ar vyras jai sudavė smūgius, bet mano, kad sudavė, nes jis buvo įsiutęs. Ten vyko toks chaosas, jie vienas kitą stumdė, vyras siuto, o dukra bandė vis gintis. Ji rėkė ant vyro. Matė, kaip dukra gindamasi griebė jam už palaidinės ir ją tempė, ją suplėšė. Paskui dukra užsidarė vonioje, iškvietė policijos pareigūnus. Iškvietus policijos pareigūnus, ji nuėjo į kambarį krautis daiktų iš paskos nuėjo tėvas ir ji. A. užėjo į kambarį, jis vėl prieš ją smurtavo, bet kaip tiksliai nurodyti negali. Kadangi vyras ją prispaudė tarpdury ir neleido jai užeiti, dėl to ji nematė, kaip jis tiksliai mušė dukrą. Jis specialiai nenorėjo įleisti jos į kambarį, kad netrukdytų už tai prispaudė ją su koja tarpdury. Tuo metu ji pajuto trumpalaikį fizinį skausmą. Ji neatsimena, kad vyras būtų ją smaugęs, jai atrodo, jog jis jos nesmaugė. Paskui vyras išėjo, o ji su dukra liko laukti kambaryje policijos pareigūnų. Pamena, kad ji visą laiką bandė ginti dukrą, tempė jam už nugaros, bandė atitraukti nuo jos. Bet vyras buvo įtūžęs, nekontroliavo savęs. Ji tada buvo streso būsenoje, todėl jai sunku dabar atsiminti ir tiksliai nurodyti visas įvykio aplinkybės, nes viskas vyko labai greitai. Ji tikrai matė ir žino, kad vyras naudojo smurtą prieš dukrą, matė pas dukrą mėlynes ant rankų, žymes ant kaklo nubrozdinimus, ji kreipėsi į medikus klinikoje Šeškinės g. tikslaus pavadinimo klinikos neatsimena. Dukrai labai skaudėjo galva, ją pykino. Ji pati rimtų sužalojimų nepatyrė, fizinis skausmas buvo tik trumpalaikis. Dabar ji vyrui neturi pretenzijų, sutinka, kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtu nutrauktas. Smūgių jokių vyras jai nesudavė, tik ją tempė už rūbų, suplėšė jai palaidinę, kai ji bandė ginti dukrą. Dukros vyras neatsiprašė, jos vyras atsiprašė (b. l. 33).

Liudytojas P. K. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. liepos 9 d. patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu P. O., apie 16.43 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi R. S., kuri paaiškino, kad 2015 m. liepos 9 d. apie 16:50 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje prieš ją smurtavo tėvas A. S. ir prieš jos motiną B. S.. R. S. paaiškino, kad A. S. be jokios priežasties pradėjo konfliktuoti, konflikto metu pradėjo smaugti motiną B. S.. Dukra R. pradėjo ją ginti nuo smurtaujančio tėvo. Tada jis griebė jai už kaklo ir jį apdraskė. A. S. pradėjo ją ir motiną trankyti rankomis per veidą ir spardyti kojomis, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Pas dukrą R. S. buvo nubrozdintas kaklas ir nugara, o pas B. S. akivaizdžių smurto žymių nesimatė, ji tik paaiškino, kad sutuoktinis A. ją paėmė rankomis už kaklo ir smaugė. A. S. elgėsi savo šeimos atžvilgiu įžūliai ir nieko paaiškinti negalėjo. A. S. buvo blaivus. Jis buvo sulaikytas ir apie 17:05 val. pristatytas į 5 PK. Pristatymo metu elgėsi ramiai, spec. priemonės panaudotos nebuvo (b.l. 37).

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad 2015-07-09 R. S. pareiškė, kad 2015-07-09 16.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) jos tėvas A. S. jai du kartus sudavė delnu į veidą, griebė už rankų ir kaklo tuo sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 1).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2015-07-09 pagalbos telefonu kreipėsi moteris nurodydama, kad vyras sumušė žmoną, ir dukrą. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (b. l. 10-11).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad pareigūnams 2015-07-09 atvykus į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad pranešėjos tėvas, A. S. smurtavo prieš ją ir motiną. R. S. paaiškino, jog A. S. be jokios priežasties pradėjo konfliktuoti, smaugti savo žmoną B. S.. Dukra R. S. pradėjo ginti motiną nuo smurtaujančio tėvo, tada jis griebė dukrą už kaklo ir jį A. S. pradėjo trankyti rankomis per veidą ir spardyti kojomis sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 13-15).

Iš apžiūros protokolo matyti įvykio vieta, iš kurios niekas nepaimta (b. l. 18).

Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad R. S. ligos istorijoje iš „InMedica“ klinikos užfiksuota jai nustatyta poodinės kraujosruvos veide, kaklo ir nosies srityse, rankose ir kraujosruvos ir nubrozdinimai kakle. Tai padaryta paveikiant kietais bukais daiktais (nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir bukabriauniais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam nėra (b. l. 26).

Iš alkotesterio parodymų pažymos matyti, kad A. S. 2015-07-09 17.08 val. buvo blaivus (b. l. 38).

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad A. S. naudojo fizinį prievartą ir smurtinius veiksmus dukters R. S. atžvilgiu, dėl ko ši jautė fizinį skausmą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokią tiesą byloje įrodo nukentėjusiosios R. S. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų B. S. ir P. K. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, apžiūros protokoluose. Nukentėjusiajai sukeltas pasekmes patvirtina ne tik medicinos dokumentų įrašai, bet ir medicinos specialisto išvada po minėtų dokumentų apžiūros. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama ne tik A. S. neteisėtai veikai atskleisti, bet ir jo kaltei pagrįsti.

A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., nes kaltininkas tyčia fiziškai smurtaudamas prieš dukrą, kuri remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. atitinka artimo giminaičio sąvoką, padarė šiai įstatymo numatytas pasekmes: fizinį skausmą ir kūno sužalojimus, kurie specialistų pripažinti kaip atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą. Remiantis nustatytais faktiniais duomenimis teismas tikslina nusikalstamos veikos aplinkybes nekeisdamas kaltinimo esmės, jo nei sunkindamas, nei lengvindamas teisine prasme.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltininkas nesusitaikė su nukentėjusiąja, dėl padarytos veikos nesigaili, dėl ko teismas nenustatė įstatymo pagrindų, kuriais remiantis A. S. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis A. S. į Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas(b. l. 73), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 72), Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b. l. 71). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta A. S. pakaltinama ir pagrįstai patrauktu baudžiamojo atsakomybėn.

Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, A. S. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę. A. S. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, jis neteistas (b. l. 57-58), tačiau baustas Vokietijos Federacinėje Respublikoje (b. l. 6162), taip pat Lietuvos Respublikoje už administracinės teisės pažeidimus (b. l. 65-67), asmuo nedirbantis, vedęs, smurtavo prieš dukrą ir dėl to nesigaili. Tokiu būdu įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir įstatymo nuostatas teismas siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo mato pagrindą kaltininkui skirti ne švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie verstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį. Įvertinus tai, kad kaltininkas smurtavo prieš artimą sau asmenį, teismas kartu su bausme skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – 1 kompaktinis diskas su garso įrašais – kaip įrodymas paliekamas saugoti su bylos medžiaga.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. S. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti A. S. sulaikymo laiką nuo 2015-07-09 iki 2015-09-10 kaip atliktą 2 (dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72 22 str. A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską su garso įrašu – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas