- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 1-1308-547/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45192-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokuroro Kosto Vinersko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios vietos nedeklaravęs), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018-09-17 apie 21 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš V. U. priklausančio pastato pagrobė jame buvusį J. U. priklausantį turtą: 3 meškeres „Prologic“ bendros 1500 eurų vertės, 3 rites „Okuma“ bendros 270 eurų vertės, 4 signalizatorius „Delkim TXI“ bendros 500 eurų vertės, 2 meškeres „Laros“ bendros 40 eurų vertės, 2 rites „Tita“ bendros 60 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. U. bendrą 2370 eurų turtinę žalą.
Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinimas R. K. dėl svetimo turto pagrobimo grindžiamas šiais įrodymais:
2018-09-18 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kur buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimta spyna (b. l. 11-21).
2018-09-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matosi, kad R. K. parodė (duomenys neskelbtini) esantį garažą, iš kurio pagrobė J. U. priklausančius daiktus (b. l. 139-144).
Liudytojo G. K. parodymais, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. vakare, tikslios valandos neprisimena, prie savo namų (duomenys neskelbtini) susitiko kaimyną R. K., kuris buvo neblaivus ir su savimi turėjo dvi meškeres su ritėmis. R. K. jam pasiūlė nusipirkti meškeres. Kadangi pats yra žvejys, tai sutiko iš jo nusipirkti tas meškeres. R. K. už meškeres sumokėjo 200 eurų. Pirkdamas iš jo meškeres nesuprato, kad jos galėjo būti vogtos. R. K. minėjo, kad tai jo meškerės. Meškerių pavadinimas „Prologic“, o ričių pavadinimas „Okuma“. R. K. buvo neblaivus, tai galbūt jis visko neprisimena. Meškeres, kurias pirko iš R. K. jis turi ir gali pateikti (b. l. 68-70).
Liudytojo I. L. parodymais, kad 2018-09-17 ar 2018-09-18 prie namų susitiko kaimyną R. K., jis buvo neblaivus. R. K. su savimi turėjo tris vienodas meškeres pavadinimu „Prologic“ su pritvirtintomis ritėmis „Okuma“. R. K. jam pasiūlė pirkti tas meškeres, nurodė, kad tai jo meškerės. R. K. jam siūlė pirkti visas tris meškeres už 60 eurų, tačiau jis neturėjo pinigų. Sutiko nupirkti vieną meškerę už 15 eurų, tačiau ir tiek pinigų neturėjo, todėl K. davė tik 2 eurus. Nežinojo, kad meškerės galėjo būti vogtos. Jam nupirkus vieną meškerę, R. K. su kitomis dvejomis meškerėmis nuėjo pas G. K.. Suprato, kad R. K. tas dvi meškeres pasiūlė pirkti G. K., tačiau ar jis jas nupirko, nežino. Gali pateikti meškerę, kurią nupirko iš R. K. (b. l. 73-75).
Nukentėjusiojo J. U. 2018-09-18 parodymais bei 2018-09-20 papildomais parodymais, kad 2018-09-18 apie 8 val. atvyko į jo mirusio tėvo V. U. garažą (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad garažas yra neužrakintas ir praviras. Paskutinį kartą garaže buvo 2018-09-17 apie 20 val. Apžiūrėjęs garažą, pastebėjo, kad yra pavogtos jam priklausančios 3 „Prologic“ meškerės, kurias pirko prieš 4 m. už 3000 eurų, dabar vertina 1500 eurų, 3 ritės „Okuma“, kurias pirko prieš 2 mėn. už 270 eurų, dabar vertina 270 eurų, 4 signalizatoriai „Delkim TXI“, kuriuos pirko prieš 2 mėn. už 500 eurų, dabar vertina 500 eurų, 2 „Laros“ meškerės, kurias pirko prieš 2 m. už 80 eurų, dabar vertina 40 eurų ir 2 „Tita“ ritės, kurias pirko prieš 2 m. už 120 eurų, dabar vertina 60 eurų. Padaryta 2370 eurų žala. Raktus nuo garažo turi tik jis, tačiau mano, kad po tėvo V. U. mirties garažo raktus dar turėjo ir pas tėvą dirbęs R. K., kuris viską žinojo, kur yra ir kokios vertės pavogtos meškerės. R. K. 2018-09-18 jam grąžino dvi meškeres, tačiau tai nėra tos meškerės, kurios yra paminėtos jo pareiškime. R. K. iš garažo pagrobė ir daugiau meškerių, tačiau jis jų pareiškime nenurodė, nes jos yra bevertės, jos buvo įsigytos seniai ir nebrangiai ir dėl jų jis pretenzijų neturi. Visų kitų 5 meškerių, ričių ir signalizatorių R. K. jam nėra grąžinęs (b. l. 28-30, 38-39, 40-41).
Nukentėjusiojo J. U. 2018-11-20 prašymu, kad padaryta žala jam atlyginta, R. K. pretenzijų neturi. R. K. jo atsiprašė, padarytą žalą atlygino, civilinio ieškinio nereikš. Prašo grąžinti jam priklausančias meškeres „Prologic“ir jų rites „Okuma“, kurios buvo surastos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat prašo grąžinti garažo durų spyną ir raktus (b. l.42).
2018-11-20 nutarimu grąžinti daiktus ir pakvitavimu, nukentėjusiajam J. U. buvo grąžinti daiktai: 3 meškerės „Prologic“ su ritėmis „Okuma“, garažo durų spyna su 2 raktais (b. l. 93-98)
Įtariamojo R. K. parodymais bei papildomais parodymais, kad jis kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi ir parodė, jog maždaug prieš dvejus metus V. U. buvo paprašęs jo padirbėti pas jį. Jis dirbdavo jo garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Už tai jis jam sumokėdavo. V. U. jam buvo patikėjęs garažo raktą. Jis žinojo ir matė, kad garaže buvo padėtos jo sūnui J. U. priklausančios meškerės ir kiti daiktai. 2018 metų birželio mėnesį V. U. mirė. Rakto nuo garažo jo sūnui J. U. negrąžino, nes kartais jam padėdavo atlikti kokius nors darbus. 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 21 val., ar kiek vėliau, jau buvo tamsu, nutarė nueiti į V. U. garažą ir pagrobti J. U. priklausančias meškeres. Buvo neblaivus ir norėjo dar nusipirkti alkoholinių gėrimų. Vienas nuėjo prie garažo ir turėtu garažo durų raktu atsirakino garažo duris, pro jas pateko į vidų ir iš pastato pagrobė J. U. priklausančias 5 meškeres su ritėmis ir signalizatoriais. Ritės ir signalizatoriai buvo pritvirtinti prie meškerių. Žino, kad 3 meškerės buvo brangios, o 2 pigesnės. Dalį pagrobtų meškerių pardavė G. K. ir I. L., kur padėjo kitus daiktus, neprisimena. J. U. jam pretenzijų neturi, padarytą žalą jam atlygino. Mano, kad J. taip pat žinojo, kad jis turi garažo raktus, nes dirbti padėdavo ir jo tėvui, ir jam pačiam (b. l. 136-138, 150-151).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur įtariamasis R. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 139-144).
2018-11-21 pranešimu įtariamajam R. K. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės – baudos Įtariamasis R. K. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su siūlomos bausmės rūšimi, tačiau prašė prokuroro siūlomą bausmę sumažinti bei bausmę – baudą išdėstyti ir leisti mokėti dalimis per 12 mėnesių laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamojo R. K. kaltė padarius jam inkriminuoją nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes jis, 2018-09-17 apie 21 val., iš V. U. priklausančio pastato pagrobė jame buvusį J. U. priklausantį turtą: 3 meškeres „Prologic“ bendros 1500 eurų vertės, 3 rites „Okuma“ bendros 270 eurų vertės, 4 signalizatorius „Delkim TXI“ bendros 500 eurų vertės, 2 meškeres „Laros“ bendros 40 eurų vertės, 2 rites „Tita“ bendros 60 eurų vertės.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trijų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos paskirti bausmės rūšies, tačiau prašė bausmę – baudą sumažinti, bei leisti baudą sumokėti dalimis per 12 mėnesių.
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nukentėjusysis byloje civilinio ieškinio nepareiškė, kadangi visi pagrobti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis J. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad padaryta žala jam atlyginta, R. K. pretenzijų jis neturi.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. praeityje neteistas (2015-02-26 jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, tačiau 2015-09-02 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsniu) (b. l. 126), kaltinamasis daugybę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 101-125), niekur nedirba (b. l. 100), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 136).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vertinant tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti R. K. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamojo prašymas jam skiriamą bausmę sumažinti netenkinamas, kadangi kaltinamasis daugybę kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, nusikaltimą įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis taip pat prašo leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių, šis jo prašymas tenkinamas iš dalies. Analizuojant bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Tačiau bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatomas ilgesnis tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per įstatymo nustatytą 2 mėnesių laikotarpį yra neįmanoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, todėl, esant šioms aplinkybėms, R. K. nustatytinas ilgesnis, t. y. 6 (šešių mėnesių) baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.
Kaltinamajam išaiškinta teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 18 MGL (900,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad R. K. paskirta 12 MGL – 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 euro centų) dydžio bauda.
Nustatyti R. K. 6 (šešių) mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą (per šį terminą bauda gali būti mokama ir dalimis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtį – bauda.
Apie baudos (baudos dalies) sumokėjimą R. K. nedelsiant privalo pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė).
Išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.
Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei R. K. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.