Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėjėju, turintis 35 procentus darbingumo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metus.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 16 d. nutartimi veiką, kurios padarymu Šiaulių miesto apylinkės teismas 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu V. B. pripažino kaltu, perkvalifikavo iš Baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 straipsnio 2 dalies į Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skyrė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metus;

2) Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. kovo 25 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nutartimi, pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu skirtos bausmės neatlikta dalimi ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2005 m. sausio 19 d. paleistas lygtinai. 2006 m. balandžio 10 d. išbrauktas iš įskaitos;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį sumažinta 20 MGL bauda, baudą sumokėjo;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį 30 MGL bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2017 m. sausio 14 d. apie 23.24 val., viešoje vietoje – VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ priėmimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kabinetu, iš K. J. kelnių kišenės pagrobė svetimą turtą – K. J. priklausantį 800 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S7 Edge“.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad sausio 14 d. atvežė moterį į ligoninę ir jis visą laiką kalbėjo su gydytojais, kadangi atvežtai moteriai reikėjo išimti stiklą iš rankos. Išeinant namo, R. M. ėjo pirmas, o jis ėjo tris ar keturis metrus atsitraukęs, kadangi sunkiai vaikšto. Nukentėjusysis sėdėjo krėsle ir kažką „marmaliojo“ bei sakė, kad jam lyg blogai. Pasilenkė ir paklausė, kas jam yra, bet jis kažką „numykė“. Nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, ir jis nuėjo. Pas jį nematė jokio telefono rankose. Praeidamas pro nukentėjusįjį nežinojo, kas jis toks, tačiau jis kažką burbuliavo, o ką - nesuprato. Jo paklausė: kas yra. Nukentėjusiojo anksčiau nėra matęs ir šiandien jį pamatęs neatpažintų. Į nukentėjusįjį sureagavo, nes daug kam padeda. Į ligoninę atvyko su draugu R. M.. Nukentėjusįjį pastebėjo, kai išeidinėjo namo. R. M. lakstė ir pergyveno, nes pažįstamas gydytojas sakė, kad stiklo negalima išimti, kadangi buvo giliai įlindęs ir pasakė, kad moterį reikia guldyti į ligoninę. Su gydytoju kalbėjo priimamajame, kur buvo nukentėjusysis. Su nukentėjusiuoju išvis nebendravo, o draugui rūpėjo moteris. Moteris pasiliko ligoninėje laukti operacijos. Priėmimo skyriuje buvo valandą ar daugiau. Priėmimo skyriuje žmonių vaikščiojo, o nukentėjusysis sėdėjo vežimėlyje. Nežino kiek tų valandų buvo, tačiau jo paprašė, kad padėtų moteriai. Išeidinėjo 11.45 val., o atvyko gal 9.30 val. ar 22.00 val. Buvo su R. M.. Telefono neėmė. Nukentėjusiojo telefono kišenėse nematė, nepastebėjo, kad rankose nukentėjusysis turėjo telefoną. Buvo žinoma, jog ligoninėje yra vaizdo kameros. Jokio telefono nepaėmė, savo rankose jo neturėjo. Niekur nesilenkė, nieko neėmė. Tuo metu labai sirgo, visas stuburas buvo suraišiotas. Jeigu žmogus gargaliuoja, turi padėti. Buvo po operacijos, visą laiką tampėsi raiščius.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą teisme kaltinamasis V. B. parodė, kad iš vaizdo įrašo nesimato, ar telefonas imtas iš kišenės. Jeigu nukentėjusysis turėjo telefoną kišenėje ir laikė užspaustą, tai reikėjo jį perversti bei ištraukti telefoną. Iš vaizdo įrašo matyti, kad telefonas nepaimtas. Kai draugas nuėjo toliau, paklausė nukentėjusiojo, ar jam suteikta pagalba, tačiau jis „sumurmėjo po nosimi“. Visą laiką nešiojasi tašę prie šono. Buvo stipriai sužeistas ir visą laiką tamposi raiščius. Nukentėjusiojo nevežė su vežimėliu. Tuo metu nueinant nuo nukentėjusiojo buvo patogiau rankinę neštis į priekį patraukus.

Nukentėjusysis K. J. apklaustas teisme parodė, kad į ligoninę atvyko su sulaužyta koja bei laukė gydytojų. Greitoji pagalba atvežė ir jis nušokinėjo atsisėsti ant suoliuko ir tuomet priėjo kažkoks vyras bei paklausė, ar reikia pagalbos. Tas pats vyras atvarė vežimėlį ir nuvežė į tualetą, tačiau neatpažintų jo. Kai atšokinėjo iki suoliuko, telefonu naudojosi, nes skambino darbdaviui. Prieš nuvežant į tualetą telefonu naudojosi. Tas žmogus nuvežė jį į tualetą, o vėliau į lauką parūkyti. Šiuo metu negali pasakyti, kaip atrodė tas vyras. Tas vyras, kuris vežė į tualetą matė, kad naudojosi telefonu. Buvo stiprokai išgėręs. Į alkotesterį pripūtė virš dviejų promilių. Girtumą nustatinėjo ligoninėje gipsuojant koją ir pasakė, kad virš dviejų promilių girtumas. Kai gydytojai sugipsavo koją, laukė priimamojo koridoriuje ir paskambino draugams, kad atvažiuotų pasiimti. Jie atvažiavo per dvidešimt minučių. Telefoną prieš 24 val. turėjo, bet užsnūdo ir atėjęs draugas pažadino. Iš pradžių, kai draugai skambino, signalas buvo geras, tačiau niekas neatsiliepė. Kai draugas atėjo į ligoninę, sakė, kad trys įtartini asmenys (du vyrai ir moteris) greitai paliko ligoninę. Iš pradžių nepasigedo telefono, kuris buvo kairėje kelnių pusėje, o piniginė buvo striukėje, kuri buvo už nugaros. Draugas įėjęs į ligoninę skambino ir signalas buvo geras, tačiau nepakėlė, todėl jis pradėjo ieškoti. Kai buvo ligoninėje ir draugas skambino, jis miegojo. Draugas ligoninėje priėjo, bet nežino, kaip jį pažadino. Važiuodami namo su draugu D. Ž. sustojo degalinėje ir pradėjo ieškoti telefono, kurio neberado. (duomenys neskelbtini) degalinėje dar neišlipus pasigedo telefono, tuomet draugas pradėjo skambinti ir signalo nebebuvo. Skambino jo numeriu, tačiau telefonas buvo išjungtas ir jį išjungė panašiai 24.14 val. Jeigu telefonas būtų pasimetęs automobilyje, tai būtų radę. Su draugu jau (duomenys neskelbtini) „davėsi“ po automobilį ieškodami telefono, bet automobilyje telefono nebuvo. Nuo ligoninės iki (duomenys neskelbtini) degalinės niekur nebuvo sustoję. Draugas D. Ž. buvo blaivus, nes vairavo automobilį. Buvo apsirengęs medžioklinį kostiumą, t. y. komufliažines kelnes ir striukę. Yra tikras, kad telefonas buvo kelnių kišenėje. Telefonas buvo auksiniame dėkliuke, kuris labai ryškus. Gal dėl to jis ir matomas. Telefono skambutį būtų girdėjęs, tačiau užsnūdo. Kitą dieną nuvyko į ligoninę ir bandė ieškoti telefono, tačiau pasakė, kad niekas nerado telefono ir nuvyko į policiją parašyti pareiškimą. Nežino, kaip dingo telefonas, bet tyrėjas sakė, kad telefonas buvo ištrauktas iš kelnių kišenės. Telefono tikrai nepametė, nes savo daiktus saugo. Tyrėjas sakė, kad yra vaizdo įrašas. Neprisimena, ko kaltinamasis jo klausė ligoninėje.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą teisme nukentėjusysis K. J. parodė, kad atpažįsta save iš vaizdo įrašo ir mato, jog laiko telefoną rankose. Iš vaizdo įrašo mano, kad jis ir paėmė telefoną, pirmas vyras nuėjo ir labiau kamerą užstojo, o kišenė be užtrauktuko. Kelnių kišenė ant kojos. Telefonas didelis auksinės spalvos. Tuo metu mūvėtos kelnės buvo laisvesnės ir neprispaustos. Ligoninėje mūvėtos kelnės buvo su dvejomis kišenėmis, kurios buvo laisvesnės ir lengviau ranką įkišti. Telefonas buvo didelis ir gal jis galėjo būti išlindęs iš kišenės. Kišenė pasiūta šonu ir galima lengviau susikišti rankas. Jeigu įdėdavo piniginę, tai tikrai nesimatydavo, o telefonas 5 colių ir buvo įdėkliuke. Įdėkliukas nebuvo didelis. Piniginė buvo striukės kišenėje, o striukė buvo už jo.

Liudytojas D. Ž. apklaustas teisme parodė, kad iš poliklinikos atvažiavo paimti K. J., kuris paskambino ir paprašė parsivežti. K. J. paskambino apie vidurnaktį, apie 24 val. Pasiėmęs mašiną, atvažiavo jo parsivežti. Jokio telefono nematė. Grįžtant atgal K. pradėjo ieškoti telefono. K. sėdėjo mašinos galinėje sėdynėje. Sakė, kad neranda telefono. Sustojo (duomenys neskelbtini) degalinėje, kurioje pradėjo ieškoti telefono. Peržiūrėjo visą mašiną, kišenes, tačiau telefono nerado. Tada išvažiavo į namus. Kadangi K. dar galvojo, kad telefonas kur nors mašinoje iškrito, tai nusprendė telefono paieškoti ryte. Ryte dar kartą apžiūrėjo mašiną, tačiau jo nerado. Žinojo, kad jis turėjo auksinės spalvos „Samsung“ telefoną. Nuvažiavo prie ligoninės, K. J. skambino draugas J. Š.. Prisiskambinti nepavyko, nors signalas buvo. Iš pat pradžių nuėjo į ligoninę pasižiūrėti, kur yra K. J.. Pamatė, kad jis miega vežimėlyje. Grįžo prie mašinos, kurią atsivarė arčiau priimamojo. Kartu su J. Š. nuėjo į ligoninę, iš kurios prie mašinos atsistūmė K. J.. Įeinant į ligoninės patalpas, nesutiko šioje salėje sėdinčio asmens. Ligoninėje buvo trys asmenys, kurių čia tikrai nėra. Negalėjo būti taip, kad bevežant K. J. iki automobilio telefonas galėjo iškristi. Jeigu ir būtų iškritęs, tikrai būtų radę. Kad neberanda telefono K. J. sakė būnant prie ligoninės. Tačiau į tai nekreipė dėmesio. Jis labai krapštėsi, sakė, kad gal kitoje kišenėje telefonas yra. K. J. buvo išgėręs. Ar buvo kokiose procedūrose, tualete, nežino, nes apie tai nekalbėjo.

Liudytojas J. Š. apklaustas teisme parodė, kad draugas susilaužė koją, kurį išvežė greitoji pagalba. K. J. paskambino draugui, kad jį parsivežtų. Draugas paprašė, kad važiuotų kartu. Draugas nuėjo į ligoninę pasiimti K. J.. Grįžęs pasakė, kad K. J. neblaivus ir sėdi invalido vežimėlyje. Tada arčiau priimamojo prisivarė automobilį. Kartu su draugu nuėjo pasiimti K. J., kurį padėjo įsodinti į automobilį. Bevažiuojant K. J. pasigedo telefono, kurio ieškojo, bet nerado. Tada (duomenys neskelbtini) degalinėje sustojo to telefono ieškoti, tačiau nerado. Kad neberanda telefono, sakė pats K. J.. Telefoną jis turėjo su savimi, nes dar draugui skambino ir prašė jį parsivežti. Telefono K. J. pasigedo važiuojant į namus. Kadangi pats buvo neblaivus, tai tikslių žodžių, kuriuos sakė K. J., neprisimena. Prisimena tik patį faktą, kad dingo telefonas. Neprisimenu, ar prie ligoninės kažkuris iš jų skambino. Kurioje vietoje būnant, ar mieste, ar už miesto ribų, K. J. telefono pasigedo, neprisimena. K. J. tiesiog pasigedo telefono. Sakė, kur telefonas. Apieškojus mašinoje, kilo įtarimas, kad telefonas dingo kažkur ligoninėje. Telefono ieškoti pradėjo. Kur automobilyje sėdėjo, gale, ar priekyje, neprisimena, nes buvo išgėręs. Buvo išlipę (duomenys neskelbtini) degalinėje. Ten ieškojo telefono. Ar draugas buvo išlipęs iš automobilio, neprisimena. Tikslių detalių neprisimena, nes buvo išgėręs. Prisimena tik patį faktą, kad dingo telefonas.

Liudytojas R. M. apklaustas teisme parodė, kad patikslina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Važiavo kartu dėl jo draugės traumos, kurią paguldė. Prabuvo visą laiką kartu. Paguldę draugę ligoninėje, grįžo pas jį, o po to išsiskirstė. Visų smulkmenų neprisimena. Tokio modelio telefono, apie kurį klausė, nematė, kad V. B. būtų turėjęs. Pas jį matė tik senovinį „knopkinį“ telefoną. Ligoninės koridoriuje prabuvo 2-3 valandas. Prisimena, kad ligoninės koridoriuje vežimėlyje buvo asmuo sulaužyta koja. Kokia apranga buvo tas asmuo, neprisimena. Prisimena, kad padėjo nuvažiuoti į tualetą. Ar kam nors jis skambino, neprisimena. Ligoninės koridoriuje vaizdo kameros nepastebėjo. Tuo metu labiau rūpėjo draugės sveikata. Nuotraukoje atpažįsta save ir B.. Vežimėlyje tas pats žmogus, apie kurį kalbėjo. Pas kaltinamąjį geltonos spalvos telefono nepastebėjo. Jeigu kaltinamasis ir būtų turėjęs telefoną, būtų pasisakęs. Kodėl kaltinamasis pasilenkė prie vežimėlio, nežino. Gal buvo pasilenkęs, kai ėjo parūkyti. Jokių kalbų apie vogtą telefoną nebuvo. Nematė, kad kaltinamasis būtų pasilenkęs prie vežimėlio.

Ekspertas K. G. paaiškino, kad žiūrint į nuotrauką, matyti 4 kampai. Žiūrint kadrą po kadrą matyti objekto 4 kampai. Daiktas laikomas pusiau gulsčias. Šiuo atveju, teismo posėdžių salėje prasčiau matyti, nes mechaniškai didinamas vaizdas. Norint didinti, reikia taikyti minimalius filtrus. Šioje vaizdo medžiagoje matyti daikto kontūras, kurio spalva skiriasi nuo rankos spalvos. Ranka yra į ,,ružavumą“, o telefonas – geltonojo smėlio spalvos. 6 išvados punkte parašė, kad dešine ranka atlieka veiksmus ties kaire kelnių kišene. Negali matyti, ką daro. Faktas yra, kad kažką daro, bet nėra užfiksuota. Jei būtų parašyta, kad dengiama rankine, tada gali būti, kad nesimato dėl kameros padėties. Nukentėjusysis, sėdintis vežimėlyje, kažką įkiša į kišenę. Prieš tai laikydamas tą daiktą prie ausies. Tai reiškia, matome lokalizacijos vietą. Pirmas asmuo praeina, antras asmuo, kuris pasilenkia, būtent daro ties ta vieta. Reikia atsižvelgti į kamerą. Filmuojama tiesiai į tą vietą kaip perspektyva. Į 8 punkto užduotą klausimą, atsakė, kad matosi daiktas, panašus į telefoną. Tvirtina savo išvadą, kurią pasirašė. Reikia žiūrėti į loginę seką. Ar žmogus, turėdamas pvz. portcigarą, dėsis prie ausies, maigys rankose ir vėl dės prie ausies? Tai nelogiška. Juk ir rašė, kad savo forma ir dydžiu, primenantis telefoną. Šiuo atveju buvo pateiktas konkretus klausimas, į kurį konkrečiai ir atsakė. Papildo, kad prieš atlikdamas veiksmus ties kišene, rankoje neturėjo to objekto, kurį turi vėliau. Viename vaizde nesimato, nes uždengia su rankine, kituose vaizduose uždengia kolega, asmuo ar šiaip pažįstamas žmogus, einantis priekyje.

Nors V. B. kaltu neprisipažino jo kaltę įrodo nukentėjusiojo K. J., liudytojų D. Ž., J. Š. teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2017-01-15 K. J. protokolas - pareiškimas, kuriame nurodytos jo telefono vagystės aplinkybės ir jo vertė - 800 eurų (b. l. 14);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, kuri yra VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ priėmimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-22);

- nukentėjusiojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017-01-14 apie 23.00 val., jį dėl kojos lūžio iš draugo namų greitoji medicinos pagalba atvežė į VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ priėmimo skyrių, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Priėmimo skyriuje buvęs kažkoks vyras pasiūlė atsisėsti į vežimėlį, kad būtų patogiau judėti. Dar jis K. J. nuvežė į tualetą. Po visų procedūrų vežimėlyje sėdėdamas prie (duomenys neskelbtini) kabineto, jis paskambino savo draugui D. Ž., kad parvežtų namo. Baigęs pokalbį savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S7 Edge“, įsidėjo į kairiąją savo kelnių kišenę. Laukdamas draugo prie minėto kabineto jis užsnūdo, nes buvo išgėręs. Apie 23.30 val. atvažiavęs D. Ž. jį pažadino ir paklausė, kodėl išjungė savo telefoną. Jis paaiškino, kad atvažiavęs į ligoninę mėgino jam prisiskambinti, bet telefonas buvo išjungtas. Patikrinęs minėto telefono kelnių kišenėje neberado. Mano, jog kol jis miegojo, iš jo kišenės buvo pavogtas telefonas, kurio vertė 800 eurų. Šiai sumai pareiškė civilinį ieškinį. Jo draugas, atvykęs į priėmimo skyrių, matė du vyriškius ir moterį, kurie atrodė įtartini ir greitai pasišalino (b. l. 26-27, 33-34);

- liudytojo D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017 metų sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jo draugas K. J., dėl kojos traumos, greitosios medicinos pagalbos ekipažu buvo nuvežtas į „Šiaulių Respublikinę ligoninę“. Kadangi žinojo, jog K. neturės kuo grįžti į namus, jis paskambino jam ir pažadėjo parvežti iš ligoninės. Vakare, prieš vidurnaktį, jam paskambino K. ir paprašė atvažiuoti. Prieš įeinant į ligoninės priimamąjį, kartu su juo buvęs J. Š. paskambino K., kad išsiaiškintų kur jis yra, tačiau niekas neatsiliepė. D. Ž. nuėjo į ligoninės priimamąjį ieškoti K. ir pamatė jį koridoriuje miegantį vežimėlyje ir pažadino. Kai K. pastebėjo, jog nebeturi telefono, D. Ž. prisiminė, kad įeinant į priimamąjį susitiko priešais ateinančius moterį ir du vyrus. Jie jam pasirodė kažkokie įtartini, nes buvo pasimetę (b. l. 58-59);

- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad D. Ž. atpažino R. M. kaip vieną iš asmenų, kuriuos jis sutiko įeidamas į ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 64-68);

- liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017 m. sausio mėnesį jo draugei I. V. pasidarė bloga, nes ji prieš savaitę buvo stiklu persipjovusi ranką ir stiklas buvo pasilikęs rankoje. Ji jam paskambino. R. M. tuo metu su pažįstamu V. B. buvo kavinėje „Arkos“. Jis, I. ir V. B. nuvažiavo į Respublikinės Šiaulių ligoninės priimamąjį, kur užtruko maždaug apie valandą. Būdamas ligoninės priėmimo skyriuje, jis vienam pacientui padėjo nuvažiuoti į tualetą, nes šis sėdėjo ratukuose ir paprašė jį nuvežti į tualetą. Jis atrodė išgėręs. Išeidamas iš skyriaus ėjo pirmas ir nematė, ar V. B. buvo sustojęs prie šio jaunuolio (1 t., b. l. 72-73);

- 2017-01-24 kirų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti vaizdo įrašo iš VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ apžiūros rezultatai - įraše užfiksuotas K. J. telefono vagystės momentas ir šią vagystę įvykdęs asmuo (1 t., b. l. 50-53);

- 2017-01-24 policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog vaizdo įrašuose iš įvykio vietos atpažinti R. M. ir V. B. (1 t., b. l. 55).

Pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013 ir kt.).

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad va­gys­tė lai­ko­ma baig­ta, kai kal­ti­nin­kas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio.

Nors kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino, teisme neigė įvykdęs vagystę, teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. B. kaltinime nurodytu laiku lankėsi VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Šios aplinkybės teisiamajame posėdyje neneigė ir pats kaltinamasis.

Kaltinamasis V. B. neigė paėmęs nukentėjusiajam K. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (kompaktiniame diske Nr. 1, įrašo pav. NVR_ch12_main) nustatyta, kad nukentėjusysis K. J. Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje po jam atliktos kojos gipsavimo procedūros buvo išvežtas iš kabineto ir paliktas laukti priėmimo skyriaus koridoriuje. Matyti, kad K. J. sėdėdamas neįgaliojo vėžimėlyje rankose laiko daiktą, panašų į telefoną, kurį po kiek laiko prisideda prie ausies, o po to įkiša į kairiąją kelnių kišenę. Tai, kad rankose buvo laikomas telefonas teismo posėdžio metu patvirtino ir pats nukentėjusysis, nurodydamas, kad „kai gydytojai sugipsavo koją, laukė priimamojo koridoriuje ir paskambino draugams, kad atvažiuotų pasiimti“. 2017-11-30 ekspertizės akto Nr. 11K-154 (17) išvadų antrame punkte taip pat nurodyta, kad „yra užfiksuotas veiksmas, kai nukentėjusysis įsideda į kelnių kairės pusės kišenę gelsvo atspalvio, tikėtina, kad mobilaus ryšio telefoną“. Be to, aplinkybę, kad K. J. būdamas ligoninėje skambino mobiliojo ryšio telefonu teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas D. Ž., kuris nurodė, kad „K. J., kuris paskambino ir paprašė parsivežti. K. J. paskambino apie vidurnaktį, apie 24 val.“. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis K. J. būdamas Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje tikrai turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Iš minėto vaizdo įrašo toliau matyti, kad K. J. daugiau jokių veiksmų neatlieka, kaip pats nurodė - miegojo. Vėliau koridoriuje pasirodo du vyrai, t. y. liudytojas R. M., kuris eina pirmas, o iš paskos kaltinamasis V. B.. Einant pro nukentėjusįjį K. J., kaltinamasis prie jo palinksta ir atlieka neaiškius veiksmus ties nukentėjusiojo kelnių kišene. Kad kaltinamasis neaiškius veiksmus atlieka ties nukentėjusiojo kelnių kišene, nustatyta ir atliktoje vaizdo ekspertizėje, t. y. 2017-11-30 ekspertizės akto Nr. 11K-154 (17) išvadų trečiame punkte nurodyta, kad kaltinamasis lenkdamasis link nukentėjusiojo, dešiniąja ranka atlieka nenustatytus veiksmus ties nukentėjusiojo asmens kelnių kairiąja kišene. Atlikus vaizdo įrašo ekspertizę taip pat buvo nustatyta, kad po to, kai V. B., atlikęs neaiškius veiksmus ties K. J. kišene, kaltinamasis atsitiesia dešinėje rankoje laikydamas gelsvos spalvos stačiakampį objektą, savo forma ir dydžiu primenantį telefoną. Svarbu ir tai, kad į ligoninę atvykę nukentėjusiojo K. J. draugai, su juo susisiekti nebegalėjo, t. y. skambino, tačiau niekas neatsiliepė. Nors nukentėjusysis telefono pasigedo ne ligoninėje, o jau išvykęs iš jos, tačiau vertinant byloje surinktus duomenis, bei tai, kad be ligoninės nukentėjusysis daugiau niekur nebuvo tik automobilyje, o jame telefonas rastas nebuvo, darytina pagrįsta išvada, kad telefonas dingo dar prieš išvykstant iš ligoninės.

Galiausiai, nors kaltinamasis V. B. neigė, jog savo rankose laikė nukentėjusiajam priklausantį telefoną, ekspertas K. G. teisiamojo posėdžio metu teismo salėje monitoriaus ekrane parodė V. B. rankoje laikomo objekto 4 kampus. Žiūrint kadrą po kadro, matyti objekto 4 kampai. Daiktas laikomas pusiau gulsčias. Teismo vertinimu, įrodyta, kad kaltinamasis V. B. rankoje laikė objektą, savo dydžiu, forma, spalva sutampantį su nukentėjusiojo turėtu telefonu, įdėtu į aukso (smėlio geltonumo) spalvos įdėklą.

Visi byloje surinkti įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama V. B. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad vagystė įvykdyta viešoje vietoje – VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ priėmimo skyriuje iš nukentėjusiojo kelnių kišenės, daroma išvada, kad veika kvalifikuota teisingai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas V. B. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

V. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. V. B. nusikalto būdamas 4 kartus teistas (1 t., b. l. 86-89), nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 19 p.). 8 kartus baustas už šiurkščius KET pažeidimus (1 t., b. l. 118 - 120, teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamasis vidutinio amžiaus (duomenys neskelbtini) m.), turi vidurinį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku (1 t., b. l. 96-97), vedęs, yra 5 vaikų tėvas. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pripažintas neįgaliu, nustatytas 35 % darbingumo lygis.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. B. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Nuo 2017-10-06 įsigaliojo nauja LR BK 47 straipsnio redakcija (Lietuvos Respublikos 2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653), tačiau nusikalstama veika buvo padaryta iki 2017-10-06, todėl jam skirtinos bausmės – baudos dydis yra mažesnis nei to reikalauja įstatymų leidėjas pagal naujai įsigaliojusią straipsnio redakciją. Atsižvelgdamas į kaltinamojo šeiminę, sveikatos būklę, nustatytą nedarbingumo lygi, teismas skiria prokuroro baigiamosios kalbos metu siūlyto dydžio baudą.

Šiuo nuosprendžiu bausmių bendrinimo klausimas V. B. atžvilgiu nesprendžiamas, kadangi 2018 m. sausio 12 m. Šiaulių apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį V. B. atžvilgiu pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį, šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Abiems nuosprendžiams įsiteisėjus, atskira nutartimi bus sprendžiamas klausimas dėl V. B. paskirtų bausmių subendrinimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 79-80), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis K. J. pareiškė civilinį ieškinį 800 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 35-36). Minėta turtinė žala padaryta kaltinamojo V. B. bendrais tyčiniais veiksmais, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiojo K. J. naudai priteistina 800 Eur turtinei žalai atlyginti.

- du kompaktiniai diskai su VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ apsaugos vaizdo kamerų įrašais, esantys popieriniame voke prie bylos viršelio - paliktini prie bylos;

- kelnės, perduotos saugo K. J., – paliktinos K. J. neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 800 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš V. B. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

Du kompaktiniai diskai su VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ apsaugos vaizdo kamerų įrašais, esantys popieriniame voke prie bylos viršelio, palikti saugoti prie bylos. Kelnės, perduotos saugoti K. J., paliktinos K. J. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuorašo gavimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.