Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-08-01 · Byla Nr. PK-1837-311/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-01
Bylos Nr.
PK-1837-311/2017
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00104-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-1837-311/2017Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00104-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.9.1.; 2.9.6. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, susipažinęs su M. T. privataus kaltinimo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-07-31 Kauno apylinkės teisme gautas M. T. skundas, kuriuo ji prašo sudrausminti L. V. ir iškeldinti ją iš M. T. priklausančių namų bei išreikalauti padarytą žalą.

M. T. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. numatytų reikalavimų.

BPK 412 str. 2 d. numatyti reikalavimai paduodamam skundui privataus kaltinimo tvarka, t.y. skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. BPK 34 str. 2 d. nurodyta, kad privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Privataus kaltinimo bylų procese ypatinga reikšmė tenka privataus kaltintojo skundui, kuris yra svarbus procesinis dokumentas - kaltinimas, nes juo išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas. Be to, skundu pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Skunde formuluojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, nes kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti kuo tiksliai jis yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai pasiruošti gynybai ir gintis.

Tuo tarpu pareiškėja, pateikdama skundą, nenurodo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnio, t.y. konkretaus įstatymo, kurio pažeidimu kaltina V. L.. Iš prie skundo pridėtos reikalavimo, adresuoto Kauno raj. policijai ir prokuratūrai matyti, kad M. T. reikalauja sudrausminti V. L., kad ši nedarytų jokių statybų ir rekonstrukcijų M. T. sodyboje po pastarosios sutuoktinio mirties. Šiuo klausimu vyksta teisminiai ginčai, nes po vyro mirties turtas liko jai, t.y. M. T..

Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad teikiant skundą privataus kaltinimo tvarka, vadovaujantis BPK 412 str. 2 d. turi būti nurodyta kuo tikslesnės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, pateikti duomenys, pagrindžiantys nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Tuo tarpu pareiškėja savo skunde tik abstrakčiai nurodo V. L. veiksmus, nenurodydama nei šių veiksmų atlikimo laiko, nei kaip šie V. L. veiksmai turi būti įvardinti baudžiamojo įstatymo atžvilgiu, taip pat nepateikti V. L. veiksmų atlikimą pagrindžiantys duomenys, pvz. liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta bei kokias aplinkybes šie liudytojai galėtų patvirtinti. Be to, kaip matyti iš M. T. skundo bei reikalavimo kopijos, ginčas tarp jos ir kitų asmenų (galimai ir V. L.) vyksta dėl namo statybos ar rekonstrukcijos arba dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės nustatymo, tačiau šių klausimų sprendimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti LR įstatymai.

Atsižvelgiant į baudžiamojo proceso ypatumus negali būti tokios situacijos, kad be konkrečių duomenų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to renkami duomenys. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį, kas gali pažeisti teismui keliamą nešališkumo reikalavimą.

BPK 412 str. 3 d. numatyta, jog minėtų reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, todėl M. T. privataus kaltinimo skundą atsisakytina priimti jis gražintinas pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 407 str., 412 str., 440 str., 226 str. 1 d.,

nutaria:

atsisakyti priimti M. T. privataus kaltinimo skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas