Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovui Č. V., ieškovo atstovei advokatei J. B., atsakovei R. V., atsakovės atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei, trečiajam asmeniui K. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. V. ieškinį atsakovei R. V., atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui Č. V. dėl šalių santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo, į procesą įstojusiam trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, kreditoriui UAB „4finance“, ir pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. V. ieškinį ieškovui Č. V., atsakovei R. V. dėl šalių santuokos metu įgyto automobilio pripažinimo jo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, trečiojo asmens ieškinys taip pat tenkintinas iš dalies

Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširime ir neturtinės žalos atlyginimo

Tuo pačiu teismas remdamasis ieškovo argumentais dėl santuokos iširimo priežasčių, byloje teiktais abiejų šalių rašytiniais įrodymais (I b. t., 16-18 b.l.; II t., 89-101 b.l.) konstatuoja, jog atsakovė santuokos metu taip pat tinkamai nevykdė sutuoktinio pareigų, buvo nelojali, nes nežinant ieškovui, kelių metų eigoje (2009-2010 m.) naudojosi greitųjų kredito bendrovių paslaugomis, paėmė gana didelius vartojimo kreditus net iš 8 bendrovių ir su jomis neatsiskaitė, visos skolos išieškomos antstolių A.Bložės, E.Rulienės, V.Šimkienės, priverstinai pagal 2011 m. teismo sprendimus arba notaro išduotus vykdomuosius įrašus; visų iš atsakovės išieškomų skolų likučiai kredito bendrovėms iki ieškinio pateikimo siekė pagal 2013-04-10, 2013-04-11 antstolių teiktas pažymas bendroje sumoje 35184,26 Lt ( be 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimų), dėl tokių didelių skolų išieškojimo areštuota ne tik turimas asmeninis atsakovės turtas - žemės sklypai, bet ir šeimos gyvenamoji patalpa -butas, esantis P.Cvirkos g.65-1, Šiauliai (I t., 20-27; 41-42). Ieškovas teigia, kad dėl tokių atsakovės veiksmų, neatsakingai skolinantis be kito sutuoktinio žinios, pasijuto įžeistas ir atsisakė su atsakove toliau gyventi kartu bei vesti bendrą ūkį. Teismas neturi pagrindo atmesti tokių ieškovo argumentų dėl atsakovės kaltės santuokos iširime. Teismas vertina kritiškai atsakovės argumentus, kad vartojimo kreditai buvo imami dėl poreikio pirkti šeimai būtinas prekes, maistą, kadangi atsakovė tuo metu buvo dirbanti, gavo darbo užmokestį, be to turėjo pakankamai asmeninio turto ( miško paskirties žemės sklypų), kuriuo galėjo laisvai disponuoti ir toliau pardavinėti iškirstą medieną, gauti papildomų pajamų pragyvenimui, ko atsakovė ir neneigia dariusi. Darytina išvada, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kad šeimos būtinųjų poreikių tenkinimui ji buvo priversta imti kreditus, paskolas dešimtimis tūkstančių litų, ir kad tas sumas ji panaudojo šeimos interesais, nes nepateikė jokių tas būtinas išlaidas pagrindžiančių įrodymų. CK 3.109 straipsnio 4 dalis numato, kad sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad neatsakingą atsakovės požiūrį į bendro ūkio vedimą bei skolų grąžinimą kreditoriams įrodo ir kita bylos medžiaga, t.y. iki greitųjų kreditų ėmimo 2009 metais, t.y. kai atsakovės priešieškinio argumentais ir jos paaiškinimais teisme trūko pinigų šeimai pragyventi, ji kažkodėl iš asmeninių lėšų, gautų iš medienos pardavimą, nusprendžia pirkti garažą, perveda 20 000 litų į ieškovo sąskaitą, kuris 2009-02-10 sudaro notarine tvarka garažo pirkimo sutartį (I t., 41-41 b.l.); be to pati atsakovė neneigia, kad jau priverstinio skolų išieškojimo proceso metu, ji turėdama papildomų pajamų už parduotą medieną ieškovui 2012 m. kovo – gegužės mėnesiais pervedė net 25 000 litų, atsakovės teigimu, norėdama ieškovui sumokėti kompensaciją už jam tenkančio turto dalį ( I t., 96 b.l.), tuo pačiu eliminuodama kreditorių pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus iš atsakovės piniginių lėšų bei pačios, kaip skolininkės, galimybę operatyviai likviduoti skolas kreditoriams. Teismas atsižvelgia ir į ieškovo paaiškinimus, liudytojo A. A. parodymus apie tai, kad atsakovė elgdavo nelojaliai ir nepagarbiai ieškovo atžvilgiu ne tik šeimoje, bet ir viešose vietose, apšaukdavo jį prie svetimų žmonių, be to liudytojas matė, kaip ieškovas vieną kartą buvo apipiltas atsakovės alaus bokalu, kitą kartą ji panaudojo ašarinių dujų balionėlį, tokius veiksmus, liudytojo manymu, įtakojo atsakovės įtarinėjimai, kad ieškovas laisvalaikį leidžia su svetimomis moterimis. Teismas turi pagrindą konstatuoti, kad abu sutuoktiniai per mažai dėjo pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nebuvo lojalūs ir nerodė pagarbos vienas kitam, todėl aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (ieškovo žiaurius elgesys su atsakove) dėl santuokos nutraukimo galimai didesnė, negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Nutraukiant santuoką minėtu pagrindu, teismas neturi pagrindo tenkinti šalių teiktų priešpriešinių reikalavimų dėl 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo vienam iš kito ir juos atmeta (CK 3.70 str. 2 d.).

Nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniams turint bendrų vaikų ir nesant ginčo dėl pavardžių, jiems paliekamos turimos santuokinės pavardės: ieškovui – V., atsakovei – V. (CK 3.69 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių kreditoriams padalinimo

CK 3.118 straipsnio l dalis reglamentuoja, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

Teismas, nesant tarp šalių ginčo, iš esmės neanalizuoja reikalavimų dėl sutuoktinių turto priskyrimo asmeninės nuosavybės teise, kurie susiję su neginčyta prezumpcija dėl paveldėto turto priklausomybės asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių ir tokio turto nedalinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 3 d., 3.89 str., 3.90 str.). Todėl konstatuotina, kad ieškovui Č. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1/3 dalis 1,3000 ha žemės sklypo, esančio P. k. Kelmės raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis 0,2500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Š. miestelyje, Kelmės raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis 0,4500 ha žemės sklypo, esančio Š. k. Kelmės raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 1/3 dalis 4,0400 ha žemės sklypo, esančio Š. k. Kelmės raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 1/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Š. miestelyje, Kelmės rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis viralinės, esančios (duomenys neskelbtini) Š. miestelyje, Kelmės rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 1/3 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Š. miestelyje, Kelmės rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);1/3 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Šaukėnų miestelyje, Kelmės rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);1/3 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Šaukėnų miestelyje, Kelmės rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);1/3 dalis 1/2 dalies šulinio, esančio (duomenys neskelbtini) Šaukėnų miestelyje, Kelmės rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis tualeto, esančio (duomenys neskelbtini) Šaukėnų miestelyje, Kelmės rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas turi pagrindą pripažinti, kad atsakovės R. V. asmeninė nuosavybė yra: 1,4000 ha žemės sklypas, esantis A. kaime, Šiaulių raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotas Šiaulių apskrities viršininko 2002-05-10 sprendimo Nr. 31-13525 ir 2002-05-26 įsakymo Nr.XXXX pagrindu; 11,1000 ha žemės sklypas, esantis B. kaime, Š. sen., Šiaulių raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , teisiškai įregistruotas Šiaulių apskrities viršininko 2001-03-30 sprendimo Nr. 31-XX ir 2001-04-19 įsakymo Nr. XX pagrindu; 18,9000 ha žemės sklypas, esantis B. kaime, Šiaulių raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotas Šiaulių apskrities viršininko 2001-03-30 sprendimo Nr. 31-12276 ir 2001-04-02 įsakymo Nr. XXX pagrindu.

pripažinti, kad automobilio OPEL VECTRA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra jis, K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti jam nuosavybės teisę į automobilį OPEL VECTRA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo N (duomenys neskelbtini) ( I tomas, 151-152 b.l.).

Konstatuotina, kad atsakovė sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti tais pačiais motyvais, kuriuos nurodo trečiasis asmuo. Teismas atmeta ieškovo atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį teikiamus argumentus ir motyvus, kad šioje byloje negali būti sprendžiami tokie šalių pilnamečio sūnaus keliami reikalavimai, kad trečiasis asmuo nesuformulavo tinkamai ieškinio dalyko, kad ieškovas yra sąžiningas šio automobilio pirkėja ir įgijo šią nuosavybę kartu su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Darytina išvada, kad trečiasis asmuo, gindamas privačios nuosavybės teises ir laikantis save šios ieškovo dalinamos transporto priemonės savininku, turi teisę kaip kreditorius įstoti į šalių santuokos nutraukimo ir turto dalinimo procesą, nes jam tokią teisę suteikia CK 3.126 straipsnio nuostatos. Be to teismas nėra saistomas vien žodiniu reikalavimų turiniu ieškinyje, todėl konstatuoja, kad trečiojo asmens reikalavimas iš esmės yra susijęs su apsimestinio sandorio nuginčijimu ir siekimu apginti savo, kaip savininko, daiktines teises į šį ginčo automobilį (CK 4.20- 4. 21 str.). Be to CK1.87 straipsnio 2 dalimi reglamentuota, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetino faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.

Remiantis atsakovės ir trečiojo asmens nuosekliais paaiškinimais kaip buvo perkamas ginčo automobilis, apklaustų liudytojų V. V., L. R. parodymais apie K. V. aktyvius veiksmus automobilio O. V. pirkime, pinigų skolinimąsi iš savo brolio, bei teiktais trečiojo asmens rašytiniais įrodymais ( I t.b., 157- 181 b.l.; 2 t., 104 b.l.,), darytina išvada, kad yra pagrindas nuginčyti ir pripažinti ieškovo Č. V. 2012-03-01 sudarytą automobilio OPEL VECTRA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorį apsimestiniu pirkėjo dalyje. Teismas neturi pagrindo vertinti kritiškai ir atmesti trečiojo asmens argumentų, kad būtent jis automobilių turguje rado tinkamą automobilį, su pardavėjo tarpininku susitarė dėl visų pirkimo sąlygų; 2012-03-08 tarpininkui jis sumokėjo 6400 Lt, kuris pateikė 2012-03-01 sąskaitą. Tą pačią dieną VĮ „Regitra" automobilio pirkimą įregistravo jo tėvas Č. V. savo vardu, kad reikėtų mokėti mažesnį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo mokestį. Tuo metu jo, trečiojo asmens, vairuotojo stažas 3 metai ir 6 mėnesiai. Jei automobilis būtų registruotas jo paties vardu, būtų sumokėjęs 600 Lt draudimo, o tokiu atveju mokėjo 220 Lt. Draudimo polise buvo nurodyta, kad automobilį vairuoja jis (trečiasis asmuo). Už automobilį 6400 Lt, draudimą 220 Lt, registracijos mokesčius sumokėjo jis iš savo asmeninių sutaupytų ir pasiskolintų pinigų. Tėvai santuokinėmis piniginėmis lėšomis neprisidėjo perkant automobilį, nes jis turėjo sutaupęs apie 5000 Lt, o 2000 Lt paskolino jo brolis V. V., kuris tuos pinigus 2012-03-02 pervedė į jo asmeninę sąskaitą. Kad nereikėtų mokėti papildomų mokesčių iš sąskaitos pinigus išėmė per kelis kartus. 2000 Lt grynųjų pinigų nusiėmė 2012-03-07, kitus 2000 Lt - 2012-03-08. Skolą broliui grąžino per 10 mėnesių, kiekvieną mėnesį į pastarojo sąskaitą pervesdamas po 200 Lt (nuo 2012-04-03 iki 2013-01-01). Tai patvirtina prie ieškinio pridėti SEB mokėjimo nurodymai, kuriuose mokėjimo paskirtis nurodyta „už mašiną“ (l t., 157-169 b.l.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad apsimestinis sandoris pripažintinas negaliojančiu (niekiniu), nes jame išreikšta sandorio dalyvių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų ir siekiamų tikslų, o pridengiamasis sandoris, t. y. tas sandoris, kurio padarinių šalys siekė, pagal CK 1.87 straipsnį galioja ir sukelia teisinius padarinius, jeigu jis neprieštarauja imperatyviosioms CK normoms. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tik formaliai 2012-03-01 pasirašytoje sąskaitoje dėl automobilio pirkimo, kuri prilyginta rašytinei pirkimo –pardavimo sutarčiai, pirkėju buvo nurodytas ieškovas Č. V., o pardavėju - Prancūzijos pilietis D. V., nors faktiškai sandoris buvo sudarytas ir įvykdomas vėliau – 2012-03-08 tarp kitų asmenų - pardavėjo, nenustatyto lietuvio tarpininko, atgabenusio parduoti automobilį į Lietuvą, bei pirkėjo - trečiojo asmens K. V., tik pastarasis dėl jauno amžiaus ir neturėjimo pakankamo vairavimo stažo gera valia atsisakė pasirašyti tą sąskaitą, prilyginamą pirkimo-pardavimo sutarčiai, ir 2012-03-08 atvykus į VĮ „Regitra“ įregistruoti automobilį savo vardu. Teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo, pasitikėjo ieškovu, kaip savo tėvu, ir sutiko, kad pastarasis įformintų savo vardu automobilio pirkimo dokumentus dėl vienintelės priežasties, siekdamas išvengti didesnių išlaidų, susijusių su šios transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimu. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo nurodė aplinkybes, kad tokią sutartį sudarė abipusiu su ieškovu sutarimu, kad nereikėtų trečiajam asmeniui mokėti daug didesnio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo jauno amžiaus ir neturėjimo pakankamo vairavimo stažo, Darytina išvada, kad šis automobilio pirkimo- pardavimo sandoris laikytinas apsimestiniu sandorio šalies – pirkėjo dalyje, nes buvo sudarytas, siekiant pridengti tikrąjį pirkėją ir automobilio įgijėją - K. V.. Teisinio santykio kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, todėl tikslinga pripažinti trečiojo asmens ginčijamą sandorį ne niekiniu, bet negaliojančiu sandorio šalies – pirkėjo dalyje, bei toje dalyje, taikant apsimestinio sandorio nuostatas, perkelti pirkėjo teises sandoryje K. V.. Tuo pagrindu teismas tenkindamas iš dalies trečiojo asmens ieškinį, iš dalinamos šalių bendrosios jungtinės nuosavybės masės turi pagrindą eliminuoti automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo šalims nedalinti.

Teismas atmeta priešieškinyje nurodytus argumentus ir netenkina atsakovės reikalavimo pripažinti jos asmenine nuosavybe bei nedalinti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – garažo, motyvuojant aplinkybėmis, kad tas turtas įgytas iš asmeninių atsakovės lėšų, gautų už parduotą medieną, o ieškovas tik sudarė sutartį savo vardu, kadangi turėjo daugiau laiko garažo paieškoms ir pirkimo-pardavimo sutarties įforminimui notarine tvarka. Remiantis atsakovės pateiktais rašytiniais duomenimis ( I t., 91-92 b.l.) galima daryti išvadą, kad tikrai 2008 metų liepos –rugpjūčio mėnesiais atsakovė gavo iš savo asmeninio turto - miško pajamų, sudarydama medienos pirkimo-pardavimo sutartis 52 500 litų sumai; kad dalį tų pinigų 22 500 litų tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu ji pervedė į ieškovo turimą banke atsiskaitomąją sąskaitą, nurodydama paskirtį - 20 000 litų mokėjimo nurodyme „ pervedimas“ , o 2500 Lt mokėjimo nurodyme „skola už mišką“ ( I t., 97-98 b.l.). Tačiau LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to CK 3.97 str. 1 d. reglamentuoja, kad turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiūra. Tačiau atsakovei, gyvenant santuokoje su ieškovu, taikytinos ne tik šios, bet ir CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 ir 3 p. numatytos nuostatos, t.y. kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama tiek turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; tiek pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, tiek pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos. Todėl teismas sutikdamas su ieškovo argumentais, kad jis taip pat prisidėjo pagal savo fizinę sveikatą prie atsakovei priklausančių miškų tvarkymo, medžių sodinimo darbų bei medienos pardavimo ir taip vykdė su atsakove bendrą veiklą, už kurią atsakovė jam ir pravesdavo pinigus, daro išvadą, be to neprieštaravo, kad ieškovas už tuos pinigus nupirktų garažą ir įregistruotų jį savo vardu. Todėl tenkinamas ieškovo reikalavimas dalinti šį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - garažą G-5, esantį (duomenys neskelbtini)Šiaulių mieste, unikalus turto Nr.299-8003-4014:0005, įregistruotą nuo 2009-03-09 Nekilnojamojo turto registre Č. V. vardu ( I b.t., 41-42 b.l.), kurio vidutinė rinkos vertė – 21 000 Lt, nes atsakovė nenuginčijo bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos ir neįrodė aplinkybių, dėl kurių turtas turėtų būti laikomas vien jos asmenine nuosavybe.

Taip pat teismas daro išvadą, kad sprendžiant šalių teiktus iš esmės priešingus reikalavimus dėl pagrindinio nekilnojamojo turto – trijų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 94 000 Lt, padalinimo, reikalinga atsižvelgti į įstatymines nuostatas bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nukrypti nuo šios prezumpcijos galima tik esant svarbioms priežastims, nurodytoms CK 3. 123 str. Konstatuotina, kad šioje byloje šalys nebeturi nepilnamečių vaikų, be to tiek ieškovas, tiek atsakovė turi rimtų sveikatos problemų, taip pat atsižvelgus į abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo bei atsakovės veiksmais sąlygojusius didelius kolinius įsipareigojimus kreditoriams, kurių pasekoje areštuota ne tik jos asmeninė, bet sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo šalių bendro turto lygių dalių principo, kaip to reikalauja pati atsakovė. Be to CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (2 dalis). Teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis). Be to, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis.

Ieškovas savo ieškinyje bei paaiškinimuose teikė argumentus, kad neturi galimybių gyventi kitur, prašydamas teismo laikytis lygių turto dalių principo ir jam priteisti natūra be garažo dar ir 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 94 000 Lt; vieną kambarį paskiriant asmeniniam naudojimui, atsakovei – du kambarius, o visas kitas patalpas su rūsiu- bendram šalių naudojimui. Tačiau teismo nuomone, toks buto padalinimo natūra būdas iš esmės negalimas, konstatavus byloje ieškovo nevienkartinius smurtinius veiksmus prieš atsakovę, jo netinkamu elgesiu daromą neigiamą įtaką ne tik atsakovės psichinei sveikatai, bet visos šeimos psichologiniam klimatui, emociniam saugumui, nes be atsakovės tame bute gyvena dar du šalių pilnamečiai vaikai, kurie iš esmės nepalaiko ieškovo pozicijos ir elgesio šalių ginče, be to dėl mokymosi ir mažai apmokamo darbo šalių vaikai neturi jokių finansinių galimybių įsigyti savo atskirą būstą ir gyventi atskirai nuo atsakovės. Dėl šių visų aplinkybių atsakovės prašymu teismas turėjo taikyti ieškovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir 2014-02-28 nutartimi įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės bei nesilankyti ginčo bute (II t., 160-61 b.l.). Teismo nuomone, dalinant natūra ginčo butą, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas jau beveik du metus gyvena atskirai nuo šeimos, be to jis gali, priešingai nei leidžia atsakovei jos turimas darbas ir apsunkinta kreditorių reikalavimais turtinė padėtis, gyventi ir kitoje turimoje asmeninės nuosavybės teise patalpoje – 1/3 paveldėtoje namų valdoje Kelmės rajone Š. miestelyje (I t., 33-36 b.l,), be to ieškovas keletą metų neturi oficialaus ilgalaikio darbo ir neužsiima jokia pagal jo sveikatą leistina individualia veikla (I tomas, 12;13-14 b.l.; II tomas, 135-142 b.l. ), t.y. jo gyvenamoji vieta nesietina su poreikiu gyventi Šiaulių mieste (I tomas, 12;13-14 b.l.; II tomas, 135-142 b.l. ). Teismas tuo pačiu daro išvadą, kad negali būti visiškai tenkinamas ir atsakovės priešieškinio reikalavimas padalinti santuokoje įgytą butą, iš esmės nukrypstant nuo lygių turto dalių dalinimo principo, pripažįstant atsakovei nuosavybės teisę į 0,87 dalis, o ieškovui į 0,13 dalių santuokinio turto, t.y. trijų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 94 000 Lt; nurodant, kad to turto 0,87 dalių vidutinė rinkos vertė - 81 780 Lt, 0,13 dalių vidutinė rinkos vertė - 12 220 Lt, ir ieškovui negalint padalinti tokios dalies natūra, išmokėtina tik 12 200 Lt piniginė kompensacija. Atsakovė be to savo reikalavimuose nurodo, kad ir tokia piniginė kompensacija ieškovui nepriteistina, kadangi atsakovės pervesti į ieškovo sąskaitą 25 000 litų 2012 m. kovo–gegužės mėnesiais vertintini, kaip kompensacijos išmokėjimas už ieškovui tenkančio santuokinio turto dalį, todėl atsakovė su ieškovu yra pilnai atsiskaičiusi. Teismas, konstatuodamas byloje lygių bendro turto dalių prezumpcijos taikymą pagal CK 3.117 str., taip pat remdamasis jau analizuotomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos nuostatomis pagal CK 3.88 straipsnį, šalims įsigijant kitą nekilnojamąjį turtą - garažą, ieškovo teiktais argumentus apie tai, kad dėl fizinės sveikatos problemų jis turėjo ribotas galimybes pastoviai dirbti, kad 2002-02-27 turto pardavimo be varžytynių aktu Nr.006452 butas buvo įgytas ne tik iš bendrų šeimos pajamų, jam vykdant kartu su atsakove sutuoktinei priklausančių miškų valymo, atsodinimo darbus ir pardavinėjant medieną, bei ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad prie buto pirkimo prisidėta ieškovo tėvo dovanotų bei jo giminaičių paskolintų pinigų lėšomis, tokių aplinkybių iš esmės neneigiant pačiai atsakovei, tik tvirtinant kad vėliau pardavus jų turėtą bendrabutį, buvo atsiskaityta su giminaičiais, nėra pagrindo pripažinti, kad reikalinga iš esmės nukrypti nuo lygių turto dalių principo ir vertinti, kad atsakovei priklauso net 0,87 dalys pirkto buto. Teismas, remdamasis CK 3.127 str. 3 d. nuostatomis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiame šalių ginče, ieškovui ir atsakovei laikantis kategoriškų ir priešingų pozicijų dėl dalintino sutuoktinių turto masės, būdo, visas įgytas sutuoktinių bendras nekilnojamasis turtas dalintinas lygiomis dalimis ir atskirais daiktais natūra, kadangi konfliktuojančios šalys negali gyventi toliau kartu ir valdyti nekilnojamųjų daiktų bendrai. Iš dalies tenkinant ieškovo reikalavimą, jam priteistina natūra negyvenamoji patalpa – garažas 21 000 Lt vertės, atsakovei paskaičiuojant už ½ to turto dalį - 11 500 Lt piniginės kompensaciją; iš dalies tenkinant priešieškinio reikalavimą – priteisti natūra atsakovei jai daugiau reikalingą gyvenamąjį būstą - 3 kambarių butą su rūsiu, 94 000 Lt vertės, o ieškovui paskaičiuojant 47 000 Lt piniginę kompensaciją už ½ dalį turto. Tačiau atsižvelgiant į jau ginče analizuotas aplinkybes dėl atsakovės veiksmais atlikto 25 000 litų pervedimo į ieškovo sąskaitą 2012 m. kovo – gegužės mėnesiais ir tą abiejų šalių neginčytą aplinkybę, kad ieškovas nuo 2012 m. liepos pabaigos paliko šeimą ir su atsakove nebevedė bendro ūkio, teismas turi pagrindą sutikti su atsakovės argumentais ir teiktais rašytiniais įrodymais, kad jai sugrįžus gyventi su vaikais į turimą šalių butą 2012 m. kovą, esant dideliems įsiskolinimams tiek už paimtus vartojimo kreditus, tiek už teikiamus komunalinius patarnavimus butui, ji gera valia su ieškovu sutarė pasidalinti santuokoje įgytą turtą ir jam tuo pagrindu išmokėjo 25 000 Lt (I t., 96 b.l.) kaip kompensaciją už jam tenkančio turto dalį. Tokiais savo veiksmais ji suteikė ieškovui, kaip sutuoktiniui, pirmumo teisę gauti ne ginčo tvarka piniginių reikalavimų patenkinimą prieš kitus turimus atsakovės kreditorius. Atitinkamai teismas vertindamas duomenis apie atsakovės skolinių įsipareigojimų kreditoriui AB „ Šiaulių energija“ seką, skolų mokėjimo eigą kitoms įmonėms už ginčo butui teiktus komunalinius patarnavimus (I t. 17 b.l.; 118-119 b.l., II tomas, b.l. 89) turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas iš tų gautų 25 000 litų neprisidėjo nei prie einamų komunalinių patarnavimų mokėjimo, nei kitų įsiskolinimų už butą dengimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats ieškovas, duodamas teismui paaiškinimus, nurodė, kad kai atsakovė buvo išėjusi gyventi atskirai 2011 metais apie 6 mėnesius, jis vienas gyvendamas nemokėjo už jokius butui teikiamus patarnavimus, nors save laikė teisėtu buto bendrasavininkiu. Todėl konstatuotina, kad ieškovas, gaudamas iš atsakovės 25 000 Lt, neįrodė, kad tie pinigai jam buvo išmokėti už atliktus miško darbus, nes jokia bendra su atsakove veikla nebuvo vykdoma, 2011 metais atsakovei iš esmės konfliktuojant su ieškovu ir išėjus pusei metų gyventi atskirai; be to jai sugrįžus 2012 metų kovo mėnesį; pats ieškovas paliko šeimą 2012 m. liepą ir daugiau su atsakove bendro ūkio nebevedė. Todėl teismas, taikydamas sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, konstatuoja, kad 25 000 litų ieškovui buvo sumokėti atsakovės kaip kompensacija už jam tenkančio bendro turto dalį ir ji turi būti įskaityta, vertinant santuokos nutraukimo byloje galutinę priteistiną iš atsakovės ieškovui 36 000 Lt kompensacijos sumą už padalintą natūra turtą ir ieškovui tenkančią mažesnę turto dalį.

Teismas, dalindamas šalių nurodytą kilnojamąjį turtą - automobilius, atsižvelgia į tai, kad vienas automobilis O. V. eliminuojamas iš bendro šalių turto masės, tenkinus iš dalies trečiojo asmens ieškinį. Be to pagal bylos duomenis, kitas automobilis - Renault Megane Scenic, buvo ieškovo parduotas iki bylos iškėlimo teisme pagal 2012-07-19 sutartį ( II t,, 86 b.l.) už 2000 Lt, motyvuojant tuo, kad atsakovė sutiko su to automobilio pardavimu. Atsakovė teigia nedavusi sutuoktiniui sutikimo parduoti šį turtą, priskirtiną jai kaip asmeninė nuosavybė ir dėl asmeninio turto sumažinimo ieškovas privalėtų sumokėti jai 6000 Lt kompensaciją, nes tokia, atsakovės manymu, buvo automobilio vertė. Tačiau atsakovė nepasinaudojo CK 3.92 str., 3.96 str., nustatyta tvarka bei terminais ginčyti šį sutuoktinio sudarytą sandorį, taip pat neįrodinėjo atskiru savarankišku reikalavimu tariamo, apsimestinio sandorio aplinkybių prieš turto pirkėją A. R. (bylos procese šis asmuo net nebuvo apklaustas), todėl teismas remiasi šiuo galiojančiu ir nenuginčytu sandoriu, ir daro išvadą, kad automobilis, kuris laikytinas buvus bendrąja jungtine nuosavybe esant prezumpcijai pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, buvo parduotas už 2000 litų. Todėl teismas tik iš dalies sutikdamas su atsakovės teiktais argumentais, mano, kad ieškovas parduodamas santuokoje įgytą automobilį bei laikydamasis lygių turto dalių principo, privalėjo pusę už sandorį gautų pinigų atsakovei sumokėti, todėl ieškovui neįrodžius aplinkybių, kad jis pagal sandorį su atsakove atsiskaitė, bei byloje esant duomenims apie tai, kad atsakovė dėl tokių ieškovų veiksmų, parduodant automobilį bei pasiimant naudotis kitą automobilį be atsakovės žinios, 2012-07-27 kreipėsi net į policiją ( I tomas, 100 b.l.), teismas priteisia atsakovei 1000 Lt priklausančią kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d.).

Konstatuotina, kad byloje natūra dalintinas tarp šalių tik vienas kilnojamasis daiktas – automobilis VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 1988 m. Šį automobilį ieškovas įvertino 1000 Lt ir pateikė reikalavimą jam priteisti natūra, teismo posėdyje motyvavo aplinkybes, kad jis tuo automobiliu nuo pirkimo momento naudojosi ir dabar juo važinėja. Atsakovė teikė reikalavimą pripažinti šį automobilį, 1000 Lt vertės, jos asmenine nuosavybe ir nedalinti, motyvuodama tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir dėl garažo įsigijimo, t.y. kad pinigai už automobilį mokėti jos asmeninėmis lėšomis, gautomis už parduotą mišką. Teismas taip pat atmeta šį reikalavimą, remdamasis tais pačiais motyvais, kaip ir spręsdamas garažo nuosavybės klausimą, ir daro išvadą, kad atsakovė nenuginčijo bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos (CK 3.88 str. 1 d. 1-2 p.) ir neįrodė aplinkybių, dėl kurių automobilis, įgytas ieškovo vardu, turėtų būti laikomas vien jos asmenine nuosavybe ir nedalintinas. Šioje turto dalinimo dalyje teismas mano tenkinti ieškovo tenkinti ieškovo reikalavimą ir jam priteisti automobilį natūra, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ieškovas juo visada naudojosi, be to manydamas, kad dėl turimų fizinės sveikatos problemų ir neįgalumo ieškovui ši transporto priemonė reikalingesnė nei atsakovei.

Tuo pačiu teismas iš dalies sutikdamas su ieškovo argumentais dėl atsakovės kaltės santuokos iširime bei asmeninių atsakovės prievolių pobūdžio nustatymo jau vykdomų priverstinio skolų išieškojimo procesuose, taip pat nesant išreikštos atsakovės turimų kreditorių kitokios pozicijos šalių ginče, t.y. jiems neteikiant savo reikalavimų byloje dėl solidarios sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo pagal CK 3.126 str. numatytas kreditorių garantijas, mano esant tikslinga konstatuoti, kad asmeninėmis atsakovės prievolėmis laikytinos visos vartojimo paskolos, paimtos iš bendrovių - UAB „Moment Credit“, UAB „Snoro lizingas“, UAB „HST komunikacijos“, UAB „ Ūkio banko lizingas“, UAB „Blic kreditas“, UAB „General Financing“, UAB „LSV intergroup“, UAB „MCB finance“, UAB“ 4finance“ be ieškovo sutikimo bei atsakovei neįrodžius tų paskolų reikalingumo ir panaudojimo šeimos poreikių tenkinimui. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti ( CK 3.109 str.). Tačiau teismas atmeta ieškovo argumentus ir tenkina atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad skolos, susidariusios kreditoriui AB „Šiaulių energija“ teikiant karšto vandenio, šildymo paslaugas pagal su atsakove sudarytą sutartį šalių turimam butui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turi būti vertinamos kaip solidarioji sutuoktinių prievolė, nes ieškovas, kaip bendraturtis, vienodai atsakingas už sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį (CK 3.109 str. 2 d.). Be to pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, apytiksliai šalių priešpriešinius reikalavimus lygiomis dalimis, teismas turėtų paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Be to teismas gali nukrypti nuo bylinėjimo išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 4 d.). Teismas nenustatė šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokatų teisine pagalba, nepriteisiamos, pagal proporcingumą tarpusavyje teismui jas įskaičius.

Be to spręstinas klausimas dėl žyminio mokesčio ir kitų proceso išlaidų priteisimo iš šalių valstybės naudai (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 3 d., 96 str. ). Nustatyta, kad ieškovui, paduodant ieškinį, 2013-06-13 teismo nutartimi buvo atidėtas 2118 Lt žyminio mokesčio mokėjimas (I t., 48-49 b.l.), atsakovei teikiant priešieškinį ir didinant savo turtinio pobūdžio reikalavimus, 2013-10-18 teismo nutartimi taip pat buvo atidėtas 3395 Lt žyminio mokesčio mokėjimas (I t. 141-142 str.), todėl teismas paskirsto žyminio mokesčio sumokėjimą valstybei. Nustatyta, kad ieškovas nebuvo apmokėjęs jokių savo ieškinio reiškiamų reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo, turto dalinimo), o atsakovė – buvo apmokėjusi 144 Lt neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinio ir priešieškinio pagrindu buvo padalinta 116 000 Lt vertės šalių bendroji jungtinė nuosavybė, šalys privalo sumokėti valstybei už jiems tenkančio padalinto turto dalį bei priteistinas kompensacijas – po 3480 Lt, be to ieškovas papildomai turėtų sumokėti 144 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d., 2 d.). Taip pat nustatyta, kad valstybė šioje byloje patyrė 33, 04 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jos taip pat lygiomis dalimis – po 16,52 Lt priteisiamos iš šalių į valstybės biudžetą. Susumavus visas bylinėjimos išlaidas, priteistinas valstybei, iš ieškovo priteistina 3640,52 Lt, o iš atsakovės - 3496,52 Lt.

Kadangi byloje tenkintas iš esmės ir trečiojo asmens K. V. ieškinio reikalavimai šalims, kurios laikytinos prieš trečiąjį asmenį atsakovais, teismas sprendžia ir šiam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Teismo nuomone, ieškovui Č. V. ginčijant ir nesutinkant su ieškiniu bei taikos sutarties sudarymo galimybe procese, o atsakovei R. V. palaikant trečiojo asmens reikalavimus, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių, ir vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., visas trečiojo asmens patirtas išlaidas priteisti tik iš ieškovo. Trečiasis asmuo savo ieškinyje pats teikė tokį prašymą ir pagrindė dokumentais, kad procese patyrė 445 Lt išlaidų, susijusių su 120 Lt žyminio mokesčio mokėjimu, 300 Lt advokatui apmokėti už teisinę pagalbą bei 25 Lt vertėjo paslaugas ( (I t. 151-152 b.l.184-187). Teismas šių išlaidų nemažina ir visa apimtimi priteisia iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263 str., 268- 270, 385 str.,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo Č. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim . (duomenys neskelbtini) Kelmės r., ir atsakovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Mažeikių r. sav., santuoką įregistruotą 1992 m. Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. XXX, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieškovui – V., atsakovei – V..

Konstatuoti, kad ieškovui Č. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1/3 dalis 1,3000 ha žemės sklypo, esančio P. k. Kelmės raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis 0,2500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Š. miestelyje, Kelmės raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis 0,4500 ha žemės sklypo, esančio Š. k. Kelmės raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis 4,0400 ha žemės sklypo, esančio Š. k. Kelmės raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Š. miestelyje, Kelmės rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis viralinės, esančios (duomenys neskelbtini) Š. miestelyje, Kelmės rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Š. miestelyje, Kelmės rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);1/3 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Š. miestelyje, Kelmės rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);1/3 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Š. miestelyje, Kelmės rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ;1/3 dalis 1/2 dalies šulinio, esančio (duomenys neskelbtini), Š. miestelyje, Kelmės rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis tualeto, esančio (duomenys neskelbtini) Š.miestelyje, Kelmės rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Konstatuoti, kad atsakovei R. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1,4000 ha žemės sklypas, esantis A. kaime, Šiaulių raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotas Šiaulių apskrities viršininko 2002-05-10 sprendimo Nr. XX-XXXX ir 2002-05-26 įsakymo Nr.XXX pagrindu; 11,1000 ha žemės sklypas, esantis B. kaime, Š. sen., Šiaulių raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , teisiškai įregistruotas Šiaulių apskrities viršininko 2001-03-30 sprendimo Nr. XX-XXXX ir 2001-04-19 įsakymo Nr. XXX pagrindu; 18,9000 ha žemės sklypas, esantis B. kaime, Šiaulių raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotas Šiaulių apskrities viršininko 2001-03-30 sprendimo Nr. XX-XXXX ir 2001-04-02 įsakymo Nr. XXX pagrindu.

Pripažinti negaliojančia pirkėjo dalyje 2012-03-01 sutartį, pagal kurią D. V. pardavė, o V. Č. nupirko automobilį O. V., pagamintą 1999-03-12, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant tikrąja šio automobilio pirkimo-pardavimo sandorio šalimi K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir perkeliant jam visas pirkėjo teises, bei pirkimo- pardavimo sandorio pagrindu 2012-03-08 įregistruotą ieškovo Č. V. vardu transporto priemonę O. V., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Č. V. ir R. V. santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė – 116 000 Lt, padalinti sekančiai:

ieškovui Č. V. priteisti asmenines nuosavybės teise negyvenamąją patalpą - garažą G-5, (duomenys neskelbtini) , unikalus turto Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2009-03-09 Nekilnojamojo turto registre Č. V. vardu, vidutinė rinkos kaina - 21 000 Lt ; automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą VĮ „Regirtra“ Č. V. vardu ,vidutinė rinkos kaina -1000 Lt; viso turto už 22 000 Lt;

atsakovei R. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise - 3-jų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį , (duomenys neskelbtini) įregistruotą Nekilnojamojo turto registre R. V. vardu, vidutinė rinkos kaina - 94 000 Lt; viso turto už 94 000 Lt;

priteisti iš ieškovo Č. V. atsakovei R. V. 1000 (vieno tūkstančio) Lt kompensaciją už parduotą pagal 2012-07-19 sutartį automobilį Renault Megane Scenic, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)

priteisti iš atsakovės R. V. ieškovui Č. V. už jam tenkančią mažesnio bendro turto dalį kompensaciją - 36 000 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius litų) ir į šią piniginę kompensaciją įskaityti 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų), sumokėtus atsakovės į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d.).

Pripažinti asmeninėmis atsakovės R. V. prievolėmis šias prievoles:

antstolio Arturo Bložės išieškomą pagal vykdomąją bylą Nr. 41-1538/11 902,30 Lt ieškovo UAB "Moment Credit" naudai skolą remiantis 2011-04-14 Šiaulių m. apylinkės teismo įsakymu Nr. L2-3111-841 iš skolininkės R. V.; antstolio Artūro Bložės išieškomą pagal vykdomąją bylą Nr. 41-1998/11 8058,00 Lt ieškovo UAB "Snoro lizingas" naudai skolą pagal 2011-02-17 Vilniaus m. 15-asis notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-630; antstolės Vaivos Šimkienės išieškomą pagal vykdomąją bylą Nr. 0071/11/00652 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1778, kurį išdavė Kauno 6-asis notaro biuras 2011 03 03 dėl 3774,79 Lt išieškojimo iš skolininkės R. V. išieškotojo UAB "Ūkio "banko lizingas" naudai; antstolės Eurikos Rulienės kontoroje išieškomą skolą vykdomojoje byloje ieškovės UAB „ Blic kreditas“ naudai iš atsakovės R. V., ieškinio padavimo metu skolos likutis 12961,51 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų; antstolės Eurikos Rulienės kontoroje išieškomą vykdomojoje byloje skolą ieškovės UAB General financing naudai iš atsakovės R. V., skolos likutis ieškinio padavimo metu 6861,78 Lt. bei 5 proc. metinių palūkanų; antstolės Eurikos Rulienės kontoroje išieškomą vykdomojoje byloje skolą ieškovės UAB „LSV intergroup“ naudai iš atsakovės R. V., skolos likutis ieškinio padavimo metu 40,72 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų; antstolės Eurikos Rulienės kontoroje išieškomą vykdomojoje byloje skolą ieškovės UAB MCB finance naudai iš atsakovės R. V.,, skolos likutis 4302,30 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų; antstolės Eurikos Rulienės kontoroje išieškomą vykdomojoje byloje skolą ieškovės UAB „4finance naudai“ iš atsakovės R. V., skolos likutis ieškinio padavimo metu 1376,90 Lt. palūkanų bei 5 proc. metinių palūkanų.

Pripažinti solidaria sutuoktinių Č. V. ir R. V. prievole šias prievoles :

antstolės Vaivos Šimkienės išieškomą skolą vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/00133 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-7682-810/2010, kurį išdavė Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 09 17 dėl 1401,57 Lt išieškojimo iš skolininkės R. V., išieškotojo AB "Šiaulių energija naudai;

antstolės Vaivos Šimkienės išieškomą skolą vykdomojoje byloje Nr. 0071/12/00098 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-6240-810/2011, kurį išdavė Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 08 19 dėl 2093,87 Lt išieškojimo iš skolininkės R. V. išieškotojo AB "Šiaulių energija" naudai.

Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį, priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Č. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 3640,52 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt litų ir 52 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).

Priteisti iš atsakovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) , 3496,52 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus ir 52 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).

Priteisti iš ieškovo Č. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 445 Lt ( keturis šimtus keturiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitų bylinėjimosi išlaidų šalims nepaskirstyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto CMS santuokos nutraukimui įregistruoti.