- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e1-2004-1138/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- T. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, teistas 2017 m. rugsėjo 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta 28 MGL bauda, baudą sumokėjęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. M. apie 19.30 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo artimą šeimos narį – motiną J. M., tai yra tyčia, televizoriaus pulteliu, ne mažiau kaip penkis kartus sudavė jai į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai dvi poodines kraujosruvas pakaušyje, sugriebęs jai už plaukų juos tempė, po to, ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į nugarą, tokiu būdu J. M. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki nusikaltimo padarymo gyveno jo motinai J. M. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno ir jo sutuoktinė M. M. bei du mažamečiai vaikai. Gyvenant kartu su motina, vis dažniau pradėjo su ja konfliktuoti, tiek dėl asmeninių, tiek dėl buitinių priežasčių. Konfliktai visada būdavo žodiniai, tačiau paskutinio konflikto metu jis nesusivaldė ir panaudojo smurtą savo motinos atžvilgiu. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nes 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 19.30 val. gyvenamajame name, smurtavo prieš motiną J. M.. Jai televizoriaus pulteliu, ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į galvą, po to, sugriebęs jai už plaukų juos tempė, po to ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į nugarą. Supranta, kad dėl tokių jo veiksmų motina patyrė fizinį skausmą. Su motina susipyko dėl asmeninių priežasčių, jų įvardinti ir paviešinti nenorėtų, nes tai asmeniškai liečia ne tik jį, bet ir jo sutuoktinę, bei kitus asmenis. Konflikto su motina metu jis susinervino, nesusivaldė, todėl ir smurtavo prieš mamą. Įvykio metu jis buvo blaivus. Po nusikalstamos veikos padarymo iš motinos namų jis su šeima išsikraustė, šiuo metu gyvena Kaune. Motinos nuoširdžiai atsiprašė, ji jam atleido ir pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 109-112).
3. Kaltinamojo T. M. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.
4. Nukentėjusioji J. M. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 19.30 val. tarp jos ir jos sūnaus T. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad ji pareikalavo, jog iš jos namų išsikraustytų sūnaus uošvienė, kuri jos namuose buvo laikinai apsigyvenusi. Sūnus jos namuose gyvena kartu su savo žmona ir dviem vaikais. Žodinio konflikto metu sūnus televizoriaus distancinio valdymo pulteliu jai daužė į galvą tol, kol pultelis sulūžo. Po to, tampė ją už plaukų bei koja jai spardė į nugarą, nenustatytą skaičių, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sūnus smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau į policiją anksčiau nesikreipė. Konfliktą matė jos marti M. M. (b. l. 12).
5. Papildomai apklausta liudytoja J. M. parodė, kad konflikto metu jos mažametė anūkė A. M., gimusi 2019 m. spalio 21 d. ir mažametis anūkas J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), namuose buvo, tačiau konflikto nematė, nes tuo metu miegojo kitame kambaryje. Tai pat papildo, kad šiuo metu nėra tikra, ar pageidauja, kad jos sūnui T. M. būtu uždrausta artintis prie jos namų, kuriuose jis gyvena kartu su ja. Sūnus neturi kitos gyvenamosios vietos. Dėl šios dienos smurto jai buvo sukeltas fizinis skausmas į gydymo įstaigas ji nesikreips (b. l. 64-66).
6. Papildomai apklausta liudytoja J. M. parodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 19.30 val. jos namuose, (duomenys neskelbtini), sūnus T. M. smurtavo jos atžvilgiu, tai yra televizoriaus pulteliu sudavė ne mažiau nei penkis kartus į galvą, po to, sugriebęs už plaukų, juos tempė, bei ne mažiau nei tris kartus spyrė jai į nugarą. Nori papildyti, kad sūnus T. M. jos atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, ji jam atleido, pretenzijų nereiškia. Jie su sūnumi susitaikė (b. l. 69-71).
7. Liudytoja M. M. nurodė, kad įtariamasis T. M. yra jos sutuoktinis ir jai tyrėja išaiškino, kad įtariamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Ji nori ir sutinka duoti parodymus. Ji su sutuoktiniu T. M. maždaug septynerius metus gyvena jo motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir sutuoktinio motina J. M.. Per visą laiką, kol gyveno, ji su anyta J. M. nėra konfliktavusi. Galbūt dėl to, kad yra ramesnio būdo, daugelyje atvejų jai nusileidžia, nutyli. Jos sutuoktinis T. M. su savo motina paskutiniu metu pradėjo dažniau konfliktuoti. Jie pykdavosi dėl įvairių dalykų, asmeninių, piniginių. Konfliktai visad būdavo žodiniai, į smurtinius veiksmus niekad neperaugdavo. Jai žinoma, kad kartą jos sutuoktinis T. M. iš pykčio yra sudaužęs savo motinos J. telefoną. Toks, jai žinomas, vienintelis rimtesnis sutuoktinio T. išpuolis prieš motiną. 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 19.30 val., jos sutuoktinis su savo motina J. M. vėl eilinį kartą sukonfliktavo. Pykosi dėl to, kad jos mama atvažiavusi ją aplankyti, per ilgai užsibuvo. Anyta pareikalavo, kad jos motina išsikraustytų iš jos namų. Dėl to jos sutuoktinis T. M. ir susipyko su motina. Ji būdama gretimame kambaryje, girdėjo, kaip jie vienas ant kito šaukia, garsiai aiškinasi santykius. Negirdėjo garsų, kurie būtų panašūs į mušimą. Negirdėjo, kad anyta būtų šaukusi, kad ją muša ar kviestų pagalbą. Ji išgirdusi jų aiškinimąsi, pradarė duris ir pasakė, kad nustotų šūkauti, nes namie yra mažų vaikų. Matė, kad tuo metu, T. M. stovėjo koridoriuje, o anyta J. M. buvo kambaryje. Tada T. M. nuėjo į virtuvę, anyta užsidarė savo kambario duris, ji taip pat užsidarė savo kambario duris. Po pusvalandžio labai nustebo, kai atvažiavo policijos pareigūnai, nes nesuprato, dėl ko jie buvo kviečiami. Po to, girdėjo, kaip jos anyta policijos pareigūnams aiškino, kad T. M. ją mušė televizoriaus pulteliu, spardė. Ji mano, kad jos sutuoktinis savo mamos nemušė. Jei jis būtų ją mušęs, ji tikrai būtų tai girdėjusi. Ji kaip ir sakė, tik girdėjo juos konfliktuojančius žodžiu. Jai įsikišus, konfliktas iš karto baigėsi ir daugiau nebepasikartojo. Dar nori papildyti, kad anytos J. M. elgesys kelia nerimą ne tik jos vaikams, bet ir aplinkiniams. Ji prisigalvoja įvairių nebūtų dalykų (b. l. 74-77).
8. 2020 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas. Namo viduje aplinka tvarkinga, girtavimo pėdsakų nesimato. Mėtosi į šipulius sudaužytas televizoriaus nuotolinio valdymo pultas (b. l. 22-27).
9. 2020 m. spalio 1 d. asmens apžiūros protokole užfiksuotas paraudimas ir guzas nukentėjusiosios pakaušio dalyje (b. l. 30-33).
10. 2020 m. lapkričio 10 d. daiktų apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios pateiktas televizoriaus nuotolinio valdymo pultelis (keturios atskiros dalys) (b. l. 37-42).
11. 2020 m. spalio 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos K. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. spalio 1 d., 8.38 val. buvo susisiekta su nukentėjusiąja J. M., tikslu išsiakinti, kiek kartų sūnus T. M. televizoriaus pultu jai sudavė į galvą ir kiek kartų spyrė į nugarą. Smūgių skaičius reikalingas, įtarimo suderinimui. J. M. telefonu paaiškino, kad televizoriaus pulteliu sūnus T. M. jai sudavė 5-6 kartus, į nugarą spyrė 3-4 kartus (b. l. 48-50).
12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G366/2020(10) nurodyta, kad J. M. nustatytos dvi poodinės kraujosruvos pakaušyje, kurios padarytos mažiausia dviejų smūgių pasekoje, sužalojimai padaryti galimai ir įvykio nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Mažai tikėtina, kad dvi poodinės kraujosruvos galėjo gautis griuvimo pasekoje kontaktuojant, pvz. su lygiu paviršiumi, briauna kokiu tai kampu. J. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei dešimt dienų (b. l. 59).
Motyvuojamoji dalis
13. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
14. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo T. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
15. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis T. M. smurtavo savo šeimos nario – mamos J. M. atžvilgiu, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 19.30 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, televizoriaus pulteliu, ne mažiau kaip penkis kartus sudavė jai į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai dvi poodines kraujosruvas pakaušyje, sugriebęs jai už plaukų juos tempė, po to, ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į nugarą, tokiu būdu J. M. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
16. Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
17. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo T. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant registruotis Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, būti nuolatinėje gyvenamoje vietoje nuo 23 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.
18. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 126-128).
19. Teismas, skirdamas T. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, bedarbis (b. l. 120, 121), teistas 2017 m. rugsėjo 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta 28 MGL bauda, baudą sumokėjęs (b. l. 115-117), administracine tvarka baustas (b. l. 119), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
20. T. M. į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 20.30 val. iki 2020 m. spalio 1 d. 11.49 val. (viena para) (b. l. 81-82, 92-93).
21. Kaltinamajam T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113-114), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
22. Nukentėjusioji J. M. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota 2020 m. lapkričio 11 d. (b. l. 130).
23. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus J. M. grąžintinas jos savanoriškai pateiktas nuotolinio valdymo pultas, saugomas Šiaulių apskrities VPK (b. l. 43-45).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, būti nuolatinėje gyvenamoje vietoje nuo 23 val. iki 7 val., pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, būti nuolatinėje gyvenamoje vietoje nuo 23 val. iki 7 val., pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į T. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 20 val. 30 min. iki 2020 m. spalio 1 d. 11 val. 49 min. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas T. M. jau yra atlikęs.
Kaltinamajam T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus J. M. grąžinti jos savanoriškai pateiktą nuotolinio valdymo pultą, saugomą Šiaulių apskrities VPK.
Išaiškinti kaltinamajam, jog nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.