- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 1-2104-992/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04137-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- E. K., R. K.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kategorijos
- 2.14.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas keturis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 20 MGL (753,20 euro) dydžio bauda, duomenų, kad bauda sumokėta, nepateikta,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje,
R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. suklastojo tikrą dokumentą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: R. K. 2018 m. lapkričio 20 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė automobilio R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, konkrečiai, grafoje „Pirkėjo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas“ nurodė D. F. vardą ir pavardę, grafoje „Asmens arba įmonės kodas“ nurodė D. F. asmens kodą, o sutarties pabaigoje, grafoje „Transporto priemonę pirko“ įrašė D. F. vardą, pavardę ir pasirašė išgalvotu parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. lapkričio 20 d. automobilio R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.
E. K. apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: E. K., turėdamas tikslą apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, žinodamas, kad automobilis R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso, 2018 m. gruodžio 31 d., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), R. M. sudaręs parduodamo automobilio savininko įvaizdį, su juo surašė šios transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, konkrečiai, grafoje „Pardavėjo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas“ nurodė D. F. vardą ir pavardę, grafoje „Asmens arba įmonės kodas“ nurodė savo asmens kodą, o sutarties pabaigoje, grafoje „Transporto priemonę pardavė“ įrašė D. F. vardą ir pavardę ir pasirašė išgalvotu parašu, tokiu būdu jis R. K. valdytą automobilį už 200 eurų pardavęs R. M. iš jo apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino iš dalies, sutiko duoti parodymus. R. K. parodė, kad dirbdamas pavežėju susipažino su ukrainiečiais, kuriems padėdavo įsigyti mašinas, juos vežiodavo į įvairias vietas pirkti automobilių ir už tai gaudavo atlygį, šie asmenys jam skambindavo iš įvairiausių telefono numerių, todėl telefono išsisaugojęs neturi. Tą kartą ukrainiečiai buvo Kaune, paskambino jam ir paprašė nuvažiuoti apžiūrėti automobilio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam nuvažiavus į nurodytą vietą išėjo moteris su vyru, jis apžiūrėjo automobilį, paskambino ukrainiečiams, kad automobilis neblogas, jį verta pirkti. Kaina tiko, jis davė 50 Eur užstatą ir pardavėjai pasakė, jog vakare atvažiuos automobilio pirkėjai ir sumokės visą sumą, jai kaip garantą paliko ir savo pasą, užsirašė moters asmens duomenis ir išsiuntė ukrainiečiams. Vakare atvažiavo su vienu iš ukrainiečiu pirkti automobilio. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis jau buvo užpildyta kompiuteriu, pasirašyta, kas pasirašė, jis nežino. V. jis padavė užpildytą ir pasirašytą sutartį bei pinigus, V. pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis R. K. nurodė, kad D. F. vardu buvo sudaryta ne viena automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kadangi atvažiavę ukrainiečiai pirkdavo ne po vieną mašiną. Jam pačiam tuo metu nebuvo žinoma, kas toks yra D. F., kurio vardu perkami automobiliai, tačiau jam ukrainiečių buvo paaiškinta, kad tai - jų žmogus, su kuriuo viskas sutarta. V. dėl automobilio pirkimo skambino jis pats, kadangi ukrainiečiai jam buvo persiuntę moters telefono numerį. Nuvažiavęs su V. sutarė galutinę automobilio kainą. V. davė savo pasą, jis nufotografavo duomenis ir šiuos duomenis per Viber programėlę persiuntė ukrainiečiams. Kiek pamena, automobilio techninį pasą jam atsiuntė pati V. Sutartyje jis užpildė tik skiltį dėl automobilio duomenų. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus 2018 m. lapkričio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartį (1 t., 49 b. l.) kaltinamasis R. K. patvirtino, kad jis savo ranka užpildė sutarties skiltį „Transporto priemonės registracijos dokumento serija ir numeris“, daugiau sutartyje nieko nepildė. Maždaug po poros savaičių jam paskambinę ukrainiečiai pasiūlė šį automobilį perpirkti, jis tą padarė, pirkimą – pardavimą iš D. F., kuris šiuo atveju buvo kaip pardavėjas, perrašė savo vardu, todėl buvo įsitikinęs, kad automobilis yra jo, už F. sutartyje pasirašė ukrainiečiai. Automobilio pirkimo – pardavimo neregistravo, kadangi buvo likusios 2 - 3 savaitės iki automobilio techninės apžiūros pabaigos. Jam žinoma, kad automobilio pirkimą turi įregistruoti per 10 dienų. Vėliau paaiškėjo, kad D. F. jis pažįsta kaip asmenį, pravarde „F.“. P. D. paklausė, iš kur jis žino jo duomenis ir kodėl taip padarė. Pasikalbėję išsiaiškino, kad prieš metus jis (D. F.) savo vardu ukrainiečiams pardavinėjo automobilius, po to jie ryšius nutraukė.
Pasibaigus automobilio techninei apžiūrai, E. K. panoro automobilį įsigyti, su E. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią E. už automobilį turėjo jam mokėti pinigus dalimis, iš viso 1600 eurų. S. E. davė pasirašyti kažkas iš įmonės atstovų. Jis (kaltinamasis R. K.) pasiliko automobilio raktą kaip garantiją, jog jeigu nebus mokami pinigai, jis turėtų galimybę automobilį pasiimti. Kai būtų buvusi išmokėta visa pinigų suma, jie būtų nuvažiavę ir perrašę automobilį E. vardu, tada būtų grąžinęs raktą. Vieną vakarą jam paskambino pažįstamas asmuo ir pranešė apie prekybos centro „Mada“ automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį R. M.. Kadangi jis nesulaukė iš E. pinigų, jokios įmokos daromos nebuvo, todėl turėdamas antrą automobilio raktą nuvažiavo į vietą, kur stovėjo automobilis ir automobilį, kaip šio automobilio savininkas, pasiėmė. Kadangi automobilis buvo prastesnės būklės nei pirko, nutarė jį priduoti į sąvartyną. Vėliau, maždaug po mėnesio ar dviejų buvo sulaikytas kaip šio automobilio vagis.
Teisiamojo posėdžio metu po to, kai parodymus davė kaltinamasis E. K., kaltinamasis R. K. papildė savo anksčiau duotus parodymus, kad E. K. pasiūlė jam už dvigubai didesnę nei buvo vertas sumą išpirkti R. M. automobilį, kuriam jau buvo pasibaigusi techninė apžiūra, sugedusi vairo kolonėlė; nusprendė netvarkyti šios mašinos, parduoti ją tokią, kokia yra. Iš E. gavo pradžioje gal 100-150 eurų, vėliau jokių pinigų negavo, dėl to rašė žinutes, grasino eiti į policiją, bet E. nereagavo, nekėlė ragelio. Apie eismo įvykį, į kurį pateko E. su R. M. automobiliu sužinojo iš tyrėjos. A., kurį mini E. K., yra A. Z., dingo prieš tris mėnesius, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, jis nebuvo įdarbintas įmonėje, jis nuomodavo ir prižiūrėdavo jų automobilius. Atsakydamas į papildomus prokuroro klausimus, kaltinamasis R. K. paaiškino, kad po to, kai paėmė automobilį iš J. V., nieko su juo nedarė, iš pradžių tas automobilis buvo ne jo, jį įsigijo likus dviems savaitėms iki techninės apžiūros pabaigos, vėliau gavo komercinį pasiūlymą jį parduoti K. ir tuo pasiūlymu pasinaudojo. Automobilį R. M. rado adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Mada“ aikštelėje prie stotelės, jį atsiėmė, parsivarė ir pasistatė pas save. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Kaltinamasis E. K. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, sutiko duoti parodymus. E. K. teismui paaiškino, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo pavėžėju, gaudavo vis skirtingas mašinas, norėjo turėti vieną transporto priemonę, jam patiko R. M. automobilis, todėl pradėjo tartis dėl jos išpirkimo. Su įmone (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį, kad jis turi mokėti pinigus kas mėnesį, šią sutartį iš (duomenys neskelbtini) pusės pasirašė A., jo pavardės nežino. Iš (duomenys neskelbtini) vadovų daugiausia bendraudavo su A., kai skambindavo R. K., šis visada sakydavo skambinti A. dėl visų klausimų. Už automobilį dalimis jis mokėjo. Jo vairuojamas Renault automobilis pateko į eismo įvykį, po to jis susiskambino su A., nusiuntė mašinos nuotraukas, paaiškino, kas buvo, kad taisymas brangus ir klausė, ar gali ją parduoti. Tada nukentėjusiajam R. M. pasiūlė tą automobilį nupirkti. Nuvažiavo prie prekybos centro „Mada“, surašė sutartį su nukentėjusiuoju. Tarp mašinos dokumentų rado pirkimo - pardavimo sutartį, joje buvo užpildyta, kad F. buvo pirkėjas, kas buvo nurodytas kaip pardavėjas, kaltinamasis E. K. neprisiminė. Asmens kodo nebuvo įrašyto, todėl užrašė savo asmens kodą, įrašė D. F. vardą pavardę ir pasirašė. Pirkėjas buvo R. M. ir jo (R. M.) pažįstamas, kurie keitėsi į kitą automobilį. Iš R. M. gavo 200 eurų ir Mitsubishi Colt automobilį, kurį savo vardu išvežė į metalo laužą. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis E. K. paaiškino, kad D. F. nepažįsta. Surašydamas R. M. pardavimo sutartį kaip pardavėją įrašė tą, kurio duomenis rado kaip pirkėjo pirkimo – pardavimo sutartyje. Pats jis (kaltinamasis) savo ranka surašė, kas yra pardavėjas, - asmens kodą ir vardą su pavarde D. F., pasirašė už D., visa kita rašė nukentėjusysis. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
N. R. M. teismui paaiškino, kad pirkdavo mašinas, kurias ardydavo, parduodavo. Turėjo Opel Omega automobilį, dėl jos jam skambino E. [K.] ir pasakė, kad turi Renault ir norėtų jį keisti ar parduoti. Buvo netoliese, užvažiavo, pažiūrėjo tą mašiną, išsiskirstė, vėliau bendravo telefonu, sutarė, kad jis (nukentėjusysis) duoda E. [K.] kitą mašiną ir primoka. Kitą dieną E. K. privažiavo prie nukentėjusiojo garažo, jie supildė pirkimo - pardavimo sutartį, nukentėjusysis rašė savo ranka, ką jam diktavo, pardavėjas asmens dokumento nedavė, asmens kodą sudiktavo ar iš atminties, ar kažkur žiūrėjo, automobilio VIN kodą nukentėjusysis nurašė nuo techninio paso. Nekilo įtarimų dėl pardavėjo, nes nepažinojo to asmens kaip E. Būtų žinojęs, kad automobilis pardavėjui nepriklauso, būtų nepirkęs, kad neprisidarytų sau bėdos. Automobilį paliko Mados aikštelėje, ten ji gal dvi savaites stovėjo, vėliau pravažiuodami pamatė, kad mašinos nebėra, dar pagalvojo, kad pamiršo, kur stovi; iškvietė pareigūnus dėl automobilio vagystės. Paprašytas patikslinti automobilio R. M. įsigijimo laiką, nukentėjusysis R. M. teismui paaiškino, kad prieš pat Naujuosius Metus, 2018 m. gruodžio 30 d., vakare, apie 22 val., prie Mados prekybos centro apžiūrėjo automobilį, davė kitą mašiną, pinigus ir sutarė kitą dieną surašyti pirkimo - pardavimo sutartį, kitą dieną ryte susitiko. Matė, kad mašinos dokumentai yra išduoti ne tuo vardu, kuris pasirašo sutartį, bet E. K. rodė seną pirkimo – pardavimo sutartį, iš ko pirko automobilį. Žino, kad įsigytą automobilį reikia perregistruoti, bet kadangi mašina buvo be techninės apžiūros, norėjo ją suremontuoti, pereiti techninę apžiūrą ir tada užregistruoti. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytoja J. V. teismui parodė, kad 2018 m. lapkritį nutarė parduoti automobilį, rado skelbimą, kad superka automobilius, paskambino, atsiliepė vyras, su juo susitarė, kad atvažiuos žmogus pažiūrėti mašinos. Atvažiavo mašinos apžiūrėti R. K., davė jai 50 eurų, savo pasą ir išvažiavo, nes neturėjo sutarties. Vakare vėl atvažiavo su atspausdinta sutartimi. Sutartyje ji matė, kad yra skirtinga pavardė, nei pirkėjo pase įrašyta, pasakė tai pirkėjui, jis atsakė, kad nėra jokio skirtumo, dažnai taip perka. Jai davė 400 eurų, ji atidavė dokumentus, mašinos pultelius ir pirkėjas R. M. automobiliu išvažiavo. Ji kitą dieną nuvyko į Regitrą, mašiną išregistravo. Kaip asmenį, kuris pirko iš jos automobilį, atpažįsta kaltinamąjį R. K., su žmogaus atvaizdu sutapo atvaizdas pase, nesutapo tik duomenys sutartyje. Paprašyta patikslinti, liudytoja įvardijo, kad sutarties duomenys, įskaitant ir jos duomenis, jau buvo surinkti kompiuteriu, ji tik pasirašė; pirkėjo parašas jau buvo, kai ji pasirašė. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytojas D. F. teismui paaiškino, kad automobilio R. M. nėra nei pirkęs, nei pardavęs. R. K. pažįsta, prieš 3 – 4 metus yra pirkęs iš jo mašiną. 2018 metais su R. kontaktų neturėjo. Kad buvo pasinaudota jo duomenimis, sužinojo, kai jį iškvietė į komisariatą. Pradėjo pats domėtis, ar nėra kitų jo vardu pirktų automobilių. Nedavė niekam jokio leidimo pirkti ir parduoti jo vardu mašiną R. M.. Per 2018 metus dviem ukrainiečiams pardavė automobilius, bet partneriais tie asmenys nebuvo, su jais pats važiavo į Regitrą perregistruoti transporto priemonių. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytojas A. S. (A. S.) teismui paaiškino, kad su žmonos broliu R. M. pirko automobilį Renault, už jį davė 200 eurų grynais pinigais ir kitą automobilį. Pirkimas galėjo būti gruodžio 31 dieną, nupirktą mašiną paliko prekybos centro „Mada“ aikštelėje. Pardavėjo tikro vardo nežinojo, sutartį pildė jo svainis, matė dokumentus, kad F. buvo pirkęs tą mašiną, todėl ir pardavimas buvo surašytas kaip F. asmens; kai mašina dingo, suprato, kad pardavė ne F. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Šioje byloje teismas, išklausęs proceso dalyvius, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, nustatė, kad iš J. V. automobilį R. M. realiai pirko R. K., jis atvažiavo su ja tartis ir apžiūrėti automobilio, paliko kaip užstatą jai 50 eurų ir savo pasą, vėliau grįžo su atspausdinta pirkimo – pardavimo sutartimi, kurioje kaip pirkėjas buvo nurodytas D. F., jo asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo ranka R. K. įrašė automobilio registracijos dokumento seriją ir numerį (duomenys neskelbtini). Vėliau automobilis buvo naudojamas pavežėjimo paslaugoms atlikti, UAB (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo direktorius R. K., su E. K. pasirašė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurią E. K. iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį R. M.. Vėliau šį automobilį E. K. pardavė R. M., su kuriuo sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį ir joje kaip pardavėją įrašė ne save, ne UAB (duomenys neskelbtini) ar R. K., o D. F., nurodė savo paties asmens kodą, kitus D. F. duomenis (su rašybos klaidomis pavardėje) nurašė nuo ankstesnės automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, kurioje D. F. buvo įrašytas kaip pirkėjas. R. K. automobilį R. M. persivarė iš prekybos centro „Mada“ aikštelės į parkavimo vietą adresu (duomenys neskelbtini) .
R. K. pareikštas kaltinimas dėl tikro dokumento suklastojimo pasitvirtino – tiek iš paties R. K., tiek iš liudytojos, ankstesnės automobilio savininkės J. V. parodymų matyti, kad R. K. aiškiai suvokė, jog sudarė automobilio R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, su joje nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, pardavėjai J. V. į tai atkreipus dėmesį, jai atsakė, jog yra taip daręs ir anksčiau. Liudytojas D. F. kategoriškai teigė, kad savo duomenimis niekam, įskaitant ir R. K., naudotis neleido, apie R. M. automobilio iš J. V. pirkimą nieko nežinojo, tokio automobilio tikrai nepirko. D. F. paneigė kaltinamojo R. K. versiją, kad D. F. dirba su ukrainiečiais automobilių supirkėjais, yra jiems leidęs naudotis savo vardu ir asmens duomenimis prekiaujant transporto priemonėmis. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad R. K. sąmoningai, suvokdamas, kad nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, automobilio R. M. pirkimo pardavimo sutartyje kaip pardavėjo duomenis įrašė D. F. vardą ir pavardę, jo asmens kodą, grafoje „Transporto priemonę pirko“ įrašė D. F. vardą, pavardę ir pasirašė išgalvotu parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. lapkričio 20 d. automobilio R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.
Pasitvirtino ir E. K. pareikštas kaltinimas dėl nedidelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule. Būtinas sukčiavimo požymis - apgaulė – E. K. veiksmuose pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas, jog nėra tikrasis automobilio R. M. savininkas, žinodamas apie savo UAB (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus pagal pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, sąmoningai pirkėjui R. M. ir kartu su juo buvusiam A. S. neatskleidė tikrosios savo tapatybės, automobilio pardavimo R. M. sutartį supildė tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad automobilį parduoda D. F.. Nukentėjusysis R. M. patvirtino, kad jeigu būtų žinojęs aplinkybę, jog E. K. nėra tikrasis automobilio savininkas, nebūtų su juo sudaręs sandorio, t. y., E. K. R. M. atžvilgiu panaudota apgaulė turėjo lemiamos įtakos R. M. apsisprendimui ir sandorio sudarymo veiksmams.
E. K. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad jis R. M. pardavė R. K. priklausantį automobilį – ši faktinė aplinkybė nėra pagrįsta objektyviais bylos duomenimis (plačiau apie tai bus pasisakyta sprendžiant tolesnį kaip daikto, turinčio reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, automobilio R. M. likimą), kadangi R. K. versijos, jog jis pats įsigijo šį automobilį, jį toliau perdavė E. K. pagal pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai, negavo iš E. K. jokių įmokų, todėl yra teisėtas šio automobilio savininkas nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai, todėl teismas šią versiją traktuoja tik kaip subjektyvią kaltinamojo nuomonę, asmeninį jo vertinimą, neturintį jokio juridinio pagrindo. Nepaisant to, faktinę aplinkybę, kad R. K. realiai valdė šį automobilį ir būtent iš jo per tarpininką, kuris buvo R. K. vadovautos įmonės atstovas, pirko E. K., patvirtino pats E. K.. Dėl šios priežasties, E. K. pareikštas kaltinimas tikslinamas sąvoką R. K. priklausantį automobilį pakeičiant sąvoka R. K. valdytą automobilį.
Baudžiamojoje byloje surinkti šie duomenys, grindžiantys kaltinamųjų kaltę, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas R. M. pranešimas apie automobilio vagystę. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams A. S. paaiškino, kad nerado 2018 m. gruodžio 31 d., iš R. K. pirkto automobilio R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo paliktas prekybos centro „Mada“ aikštelėje; įtaria, jog pirkimo sutartyje nurodyti kito asmens duomenys (1 t., 9 - 10 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Vilniuje, Viršuliškių g. 40, šalia prekybos centro „Mada“; prie apžiūros protokolo pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos (1 t., 17 - 21 b. l.).
VĮ „Regitra“ 2019 m. sausio 31 d. duomenų bazės išraše apie transporto priemonę, automobilį R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad transporto priemonės savininkas nuo 2018 m. lapkričio 21 d. yra D. F., a. k. (duomenys neskelbtini) Valdytojas – savininkas J. V. (1 t., 28 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip R. M. atpažino E. K. kaip asmenį, iš kurio pirko automobilį R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 38 - 39 b. l.).
2018 m. lapkričio 20 d., 18.00 val., transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, grafoje Pardavėjas nurodyta J. V.; grafoje Pirkėjas nurodytas D. F., abi grafos užpildytos spausdintu tekstu. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini); transporto priemonės kaina – 450 Eur; šios grafos taip pat atspausdintos. G. T. priemonės registracijos dokumento serija ir numeris ranka įrašyta (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė: J. V. (kaip transporto priemonės pardavėja) ir D. F. (kaip transporto priemonės pirkėjas). Asmenų vardai ir pavardės atspausdintos (1 t., 49 b. l.).
Ieškomos kelių transporto priemonės išrašas ROIK 0319000000083 patvirtina, jog 2019 m. sausio 30 d. buvo paskelbta automobilio R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), paieška. Automobilio savininkas nurodytas – J. V.. Automobilio paieška, suradus automobilį, nutraukta 2019 m. vasario 13 d. (1 t., 74, 99 b. l.).
2018 m. gruodžio 31 d., 12.00 val., transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, grafoje Pardavėjas nurodytas D. F., a. k. (duomenys neskelbtini) grafoje Pirkėjas nurodytas R. M.. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė: D. F. (asmens parašas) ir R. M. (asmens parašas) (1 t., 75 b. l.; 2 t., 21 b. l.).
Savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. K. savanoriškai pateikė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 01 ir 2018 m. gruodžio 23 d. paprastąjį vekselį (1 t., 76 - 77 b. l.). Pagal 2018 m. gruodžio 23 d. paprastąjį vekselį, vekselio davėjas E. K. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) 1600 Eur iki 2019 m. vasario 5 d., vekselį pasirašė E. K. (2 t., 21 b. l.). 2018 m. gruodžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini), sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja perduoti sutartyje nurodytą automobilį R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekę ir atsikaityti už ją sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje nurodytas mokėjimo grafikas ir terminai. Paskutinė įmoka – 400 Eur, turėjo būti sumokėta iki 2019 m. vasario 5 d. Sutartį pasirašė pardavėjas: R. K.; pirkėjas – R. K. (2 t., 21 b. l.).
2019 m. vasario 13 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip R. K. nurodo kelią iki (duomenys neskelbtini), kur stovėjimo aikštelėje stovi automobilis R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 78 - 80 b. l.).
2019 m. vasario 13 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad automobilis mėlynos spalvos su skiriamuoju „Taxify“ ženklu. Automobilio kėbulas su kosmetiniais trūkumais: pabraižytas, galinis dešinės pusės sparnas įlenktas, surūdijęs; automobilyje nėra akumuliatoriaus. Įsilaužimo žymių neaptikta (1 t., 82 - 87 b. l.).
2019 m. vasario 19 d. VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad automobilis R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios valdytojas – J. V., 2018 m. gruodžio 1 d. išregistruotas (1 t., 96 - 98 b. l.).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus ir aptartus duomenis, įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, jog visų bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamojo R. K. veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji tikro dokumento suklastojimo sudėties požymiai, o kaltinamojo E. K. veiksmuose – nedidelės vertės svetimo turto pasisavinimo apgaule požymiai, todėl R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o E. K. – pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi. Sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių
Skirdamas bausmes abiem kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kiekvieno kaltinamojo asmenybę.
K. R. K., veikdamas tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, administracine tvarka baustas. Duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų saistomas tvirtų socialinių saitų, nėra, yra vidurinį išsilavinimą, teisminio bylos nagrinėjimo metu įvardijo nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nebuvo nustatyta nei kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam R. K. paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). BK 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 50 MGL (2500 eurų) iki 2000 MGL (100 000 eurų) dydžio. Teismas, nustatydamas baudos bausmės, skiriamos R. K., dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis, taip pat teisingo nubaudimo kriterijumi, proporcingumo principu, reiškiančiu, kad turi būti skiriama tokia bausmė, kurios pakaktų bausmės tikslams pasiekti, bet nebūtų per griežta ir nevaržytų asmens daugiau nei reikalinga, sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam R. K. skirtinas dydis, viršijantis baudos bausmės minimumą, tačiau nesiekiantis sankcijoje numatyto baudos bausmės vidurkio. Teismo vertinimu, 60 MGL dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė darbingo amžiaus kaltinamajam R. K..
Parinkdamas baudos bausmės sumokėjimo valstybei terminą, teismas atsižvelgia į išvardintas aplinkybes ir sprendžia, kad užtikrinant teisėtų lūkesčių pusiausvyrą nustatytinas ilgesnis nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas baudos bausmės atlikimo (baudos sumokėjimo) terminas, teigtina, kad 6 (šešių) mėnesių terminas baudai sumokėti bus proporcingas ir nesuvaržys kaltinamojo labiau nei pakaktų bausmės tikslams pasiekti.
Kaltinamasis E. K., veikdamas tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis teigė esąs saistomas tvirtų socialinių saitų, susituokęs, turintis mažametį vaiką, dirbantis. E. K. praeityje buvo teistas keturis kartus, paskutinį kartą 2017 metais, nėra duomenų, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą būtų sumokėjęs; Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta 20 MGL dydžio bauda perduota vykdyti priverstinai. Vadinasi, E. K. nėra linkęs vykdyti teismo sprendimų, ignoruoja teismo nurodymus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad paskyrus baudos bausmę už nagrinėjamą nusikalstamą veiką ji bus geranoriškai kaltinamojo atlikta, bauda sumokėta. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė E. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų E. K. polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, artimųjų, suteiktų realias galimybes tęsti darbą.
Parinkdamas laisvės apribojimo bausmės trukmę, teismas vadovaujasi BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, taiko bausmių skyrimo taisykles, atsižvelgia į E. K. charakterizuojančius duomenis, jo šeiminę padėtį, ir sprendžia, jog kaltinamajam E. K., kuriam buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skirtinas trumpesnis nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis.
Dėl kardomosios priemonės, kitų klausimų
E. K. ir R. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
Kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Dėl proceso išlaidų bei daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, tolesnio likimo
BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o BPK 105 straipsnio nuostatos numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad automobilis R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti, 2019 m. vasario 13 d. nutarimu perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio aikštelę, esančią Vilniaus raj., Nemenčinės II km. (1 t., 73, 89-92, 94 b. l.).
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus 2019 m. vasario 13 d. pažymoje Nr. 5-15-IL1-52 apie numatomas saugojimo išlaidas nurodyta, kad automobilio R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlių teritorijoje saugojimo įkainis vienam mėnesiui – 18,22 Eur (1 t., 93 b. l.). Nuosprendžio priėmimo dieną automobilis buvo saugomas dešimt mėnesių, kas reiškia, kad jo saugojimo išlaidos sudaro ne mažiau kaip 182 eurus. Ši suma lygiomis dalimis priteistina iš abiejų kaltinamųjų, kadangi nors jų veiksmuose nebuvo suderintų veiksmų ir jie veikė atskirai vienas nuo kito, būtent automobilis R. M. buvo tiek R. K., tiek E. K. nusikalstamos veikos priemonė.
Prokuroras prašė automobilį R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti valstybės naudai. Teismo vertinimu, toks sprendimas pažeistų nukentėjusiojo R. M. turtines teises ir teisėtus jo interesus. Byloje nėra ginčo, kad R. M., paveiktas kaltinamojo E. K. apgaulės, įsigijo R. M. automobilį už jį sumokėjęs 200 eurų ir natūra dar perdavęs kitą automobilį, kurį E. K. pripažino savo naudai realizavęs automobilių sąvartyne. Nors byloje nėra informacijos, kad R. M. būtų perregistravęs R. M. savo vardu VĮ „Regitra“, teismas neturi pagrindo netikėti jo paaiškinimais, kad automobiliui buvo reikalingas remontas, buvo pasibaigusi jo techninė apžiūra, todėl planavo įregistruoti jį sutvarkęs ir perėjęs techninę apžiūrą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. S., o kad automobilis iš tikrųjų turėjo gedimų, buvo pasibaigusi jo techninė apžiūra, patvirtino ir abu kaltinamieji. Skirtingai nei R. K., kurio versijos apie jo paties naudai iš ukrainiečių, kuriems neva pirko būtent šį automobilį iš J. V., todėl yra tikrasis automobilio R. M. savininkas, nepatvirtina jokie baudžiamosios bylos duomenys, R. M. pripažintinas sąžiningu įgijėju, kuriam ir turi būti perduotas saugomas automobilis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, kas sudaro 3000 EUR (tris tūkstančius eurų), dydžio baudą.
E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Įpareigoti E. K. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu:
- nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;
- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kaltinamajam E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
K. R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, automobilį R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui R. M., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio aikštelėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 ir 3 dalimis, iš kaltinamųjų E. K. ir R. K. lygiomis dalimis – po 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) – priteisti proceso išlaidas, susidariusias dėl automobilio R. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo.
Išaiškinti E. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti E. K., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
I. R. K., kad bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius); Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).
R. K. išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
I. R. K. ir E. K., kad proceso išlaidos už automobilio saugojimą turi būti sumokėtos per 5 (penkias) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT96 7044 0600 0782 1032, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.