- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- 1S-118-449/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Svajūnas Knizleris, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Kažio, Svajūno Knizlerio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. V. prašymas dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į paskirtą bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį A. V. išbuvo laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2005 m. rugpjūčio 4 d. iki 2005 m. lapkričio 5 d.
Vilniaus apygardos teisme 2017 m. kovo 6 d. buvo gautas nuteistojo A. V. prašymas į paskirtą bausmę įskaityti jam taikytų kardomųjų priemonių laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi nuteistojo A. V. prašymą atmetė. Nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu į A. V. paskirtą bausmę buvo įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas. Pagal BK 65 ir 66 straipsnių taisykles į bausmės laiką įskaitomas tik suėmime išbūtas laikas, kitų kardomųjų priemonių taikymo laikotarpis į bausmės laiką neįskaitomas.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį ir į Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę įskaityti kardomosios priemonės – namų arešto laiką, nes tiek kardomoji priemonė – suėmimas, tiek ir namų areštas apribojo judėjimo laisvę, atėmė galimybę dirbti ir atlikti kitus veiksmus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. V. prašymas į paskirtą bausmę įskaityti jam taikytų kardomųjų priemonių laiką, yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose nustatytas baigtinis sąrašas procesinės prievartos priemonių, kurios įskaitomos į paskirtos bausmės laiką. Pagal BK 66 straipsnį, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Taip pat į suėmimo ir bausmės laiką įskaitomos procesinės prievartos priemonės - laikinas sulaikymas ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad į bausmės laiką gali būti įskaitytos tik tokios kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės, kurių įskaitymas tiesiogiai numatytas įstatyme.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į nuteistajam A. V. paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2005 m. rugpjūčio 4 d. iki 2005 m. lapkričio 5 d. išbūtą laiką.
Iš bylos duomenų matyti, kad A. V. 2005 m. rugpjūčio 4 d. buvo laikinai sulaikytas, Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas iki 2005 m. lapkričio 5 d. Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. lapkričio 8 d. nutarimu A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartimi A. V. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir namų areštą paliko galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuteistasis A. V. skunde nurodo, kad kardomoji priemonė – namų areštas taip pat apriboja judėjimo laisvę, atima galimybę dirbti ir atlikti kitus veiksmus, tačiau kaip jau minėta, įstatyme numatytas baigtinis sąrašas procesinės prievartos priemonių, kurios įskaitomos į paskirą bausmę, todėl nuteistojo prašymu įskaityti į paskirtą bausmę kardomosios priemonės – namų arešto laiką, nėra pagrindo.
Kardomoji priemonė – namų areštas yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė, ja nustatomi įpareigojimai asmeniui, kurių jis privalo laikytis, tačiau ši kardomoji priemonė nėra susijusi laisvės atėmimu, ji apima situaciją, kai asmens laisvė tik ribojama, t. y. asmens laisvių apribojimai nėra tokie, kuriuos patiria asmenys, esantys kardomojo kalinimo (suėmimo) vietose. Namų arešto sąlygos A. V. sukėlė tik suvaržymus, kurie laikytini tik jo laisvių apribojimais, o į paskirtą bausmę įskaitant kardomąjį kalinimą (suėmimą) yra įskaitomas laikas, kuriam realiai buvo apribota asmens laisvė.
Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistojo A. V. prašymo dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į paskirtą bausmę netenkino pagrįstai. Nuteistojo A. V. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.