Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. A. J. ieškinį atsakovei P. J., dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir atsakovės P. J. priešieškinį, dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, laidojimo, kapo sutvarkymo, komunalinių mokesčių sumokėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. spalio 26 d. mirė ieškovės sūnus ir atsakovės sutuoktinis K. J.. Po jo mirties jo palikimą priėmė ieškovė (palikėjo motina) ir atsakovė (sutuoktinė).

Dėl buto padalijimo

Paveldimą turtą sudarė ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kitą ½ dalį buto nuosavybės teisėmis valdė atsakovė P. J. pagal 2012-10-23 nuosavybės teisės liudijimą. Taigi ieškovė B.A. J. paveldėjo ¼ dalį ginčo buto. Pati ieškovė nurodytame bute negyveno ir negyvena, todėl pareiškė ieškinį dėl turto atidalijimo. Kaip minėta atsakovė nuosavybės teisėmis valdanti ¾ dalis buto, be to jame gyvenanti, sutiko, kad ieškovės dalis būtų atidalinta išmokant piniginę kompensaciją.

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant tokio atidalijimo galimybės vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra bendrojo reikalavimo atidalyti daiktą išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008) Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.

Šioje byloje nustatyta, kad ginčo dėl atidalijimo tarp šalių nėra, t.y. ieškovė ir atsakovė pageidauja, kad už ieškovės ¼ dalį nuosavybės buto, atsakovė išmokėtų piniginę kompensaciją. Tarp šalių bylos nagrinėjimo pradžioje buvo nesutarimas dėl buto vertės, t.y. ieškovė laikė, kad bendra buto rinkos vertė yra 88100 litų, kuri yra nustatyta VĮ “Registrų centras” (b.l. 4). Atitinkamai ieškovės ¼ buto dalies vertė yra 22010 litai, o atsakovės ¾ buto dalies vertė atitinkamai yra 66090 litai. Tačiau atsakovei užsakius ir turto vertintojui atlikus paminėto buto vertinimą, atestuotas turto vertintojas nustatė, kad ginčo buto rinkos vertė yra 70 000 litų. (b.l. 38-51). Atitinkamai atsakovė sutiko, kompensuoti ieškovei už jos ¼ dalį 17 500 litų. Kaip jau minėta bylos nagrinėjimo eigoje ir ieškovė sutiko su atliktu buto vertinimu, todėl savo ieškinio reikalavimą patikslino ir prašė priteisti iš atsakovės 17 500 litų kompensaciją (b.l. 118). Taigi kadangi tarp šalių neliko ginčo dėl atidalijimo būdo bei vertės, taikytas išimtinis atidalijimo būdas, išmokant vienam iš savininkų kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Dėl išdėstytų motyvų ieškovės B. A. J. ¼ dalis, vieno kambario buto esančio (duomenys neskelbtini), priteistina atsakovei P. J., o ieškovei už jos dalį iš atsakovės priteistina 17 500 litų kompensacija.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo, komunalinių mokesčio priteisimo

Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės ¼ dalį komunalinių mokesčių už ginčo butą, t.y. 298,40 Lt. Nustatyta, kad atsakovė B. A. J. ¼ buto dalį paveldėjo pagal 2012 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Įvertinus tai atsakovė už laikotarpį nuo palikimo atsiradimo (CK 5.3 straipsnis, t.y. nuo 2011 m. spalio 26 d.) iki 2013 m. sausio 21 d. Už buto komunalines paslaugas sumokėjo 1193,61 Litus.

CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jei vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą. Taigi visi buto bendraturčiai turi pareigą proporcingai savo daliai atlyginti išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, nepriklausomai nuo to, ar jie faktiška gyvena bute, ar ne. Jei vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie patyrė, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006). Bendraturčių pareigos išlaikyti bendrą turtą (butą) yra dvejopo pobūdžio. Pirma tai, išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, ir antra išlaidos kurios skirtos buto savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos. Be elektros energijos, šalto vandens ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Iš priešieškinio matyti, kad atsakovė kaip vartotoja apmokėjo už elektros energijos ir šaltą vandenį, kiek suvartojo savo poreikiams. Už kitą dalį (bendrų patalpų šildymą, karšto vandens temperatūros palaikymą) tiekėjui turi apmokėti buto savininkai, kaip bendrojo naudojimo objekto bendraturčiai. Ši dalis turi būti tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį bute.

K. B. A. J. priklauso ¼ buto dalis, atsakovė pagrįstai reikalavo priteisti iš ieškovės ¼ dalį, t.y. 298,40 litų jos sumokėtų 1193,61 komunalinių mokesčių. Įvertinus tai ieškinys šioje dalyje tenkintinas ( CK 4.76 straipsnis).

Dėl laidojimo, kapo sutvarkymo, paminklo pastatymo išlaidų priteisimo

Paveldėtojai, savo lėšomis neprisidėję prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų, turi pareigą dėl šių išlaidų dalies atlyginimo jas turėjusiam paveldėtojui, o pastarasis atitinkamai turi reikalavimo teisę dėl nurodytų išlaidų dalies atlyginimo į kitus paveldėtojus, kurie savo lėšomis neprisidėjo prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų. Tokius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos ir būtent jos taikytinos tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Palaidojęs mirusįjį asmuo tampa įpėdinių kreditoriumi.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Civiliniame kodekse nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį. Tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Kadangi nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas atsižvelgdamas į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje kilęs ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, ieškovė (skolininkė prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti atsakovei (kreditorei) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis) ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S.M. v.M.K., A.M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2012).

Kaip minėta 2011 m. spalio 26 d. mirė ieškovės sūnus ir atsakovės sutuoktinis K. J.. Nustatyta, kad ji savo lėšomis palaidojo atsakovė P. J.. Duomenų, kad kita paveldėtoja, t.y. Birutė A. J. savo lėšomis prisidėtų prie K. J. laidojimo išlaidų, bylos nagrinėjimo eigoje negauta. Atsakovė nurodė, kad jos patirtos laidojimo išlaidos yra 4433,20 Lt., t.y. transportas mirusiajam pervežti, laidotuvių organizavimas, šarvojimo atributika, karsto nešimas į kapus, transportas, portretas, karstas, žvakės, laikinas paminklas, nekrologas, gėlės, duobės iškasimas, šarvojimo salė, aprengimas), patvirtintos rašytiniais įrodymais (VŠĮ Šv.Kazimiero namai kvitas) ( b.l. 64). Kitos išlaidos: gedulingiems pietums kavinėje „Karolina"- 800,00 Lt, grindžiamos paprotine teise, šių išlaidų buvimą teismo posėdyje patvirtino liudytoja R. M. ( b.l. 127). Viso laidojimo išlaidos sudaro 5233,20 Lt. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai atsakovei išmokėjus l040,00 Lt vienkartinę laidojimo pašalpą, nurodytos išlaidos mažintinos nurodyta 1040,00 litų suma ir sudaro 4193,20 litų. Taigi puse šios sumos, t.y. 2096,60 Lt privalo apmokėti ieškovė. Atsakovė taip pat prašė priteisti už ritualinės apeigas, t.y. užsakytas mišios bažnyčioje, už ką kunigui sumokėjo - 200,00 Lt. Auka bažnyčiai (kunigui) yra savanoriškas ir visiškai privatus kiekvieno žmogaus reikalas. Priešingai nei nurodo atsakovė lietuvių tautos tradicijose nėra tokio papročio, kad bažnyčiai savanoriškai paaukotos lėšos būtų prisiteisiamos iš kito asmens ar taptų palikimą priėmusių asmenų ginčo objektu. Todėl nors ir labai tikėtina, kad atsakovė nurytą sumą paaukojo bažnyčiai, tačiau minėta suma iš ieškovės, dėl ankščiau nurodytų motyvų nepriteistina. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė nesutiko, kad nurodytos aukos dalis būtų priteista iš ieškovės.

Atsakovė taip pat nurodė, kad patyrė paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo išlaidas: pamatai - 700,00 Lt, juodos tvorelės pagaminimas - 500,00 Lt, paminklas - 2 700,00 Lt, plytelių klojimas - l 000,00 Lt, kas sudaro 4 900,00 Lt. Todėl prašė iš kitos įpėdinės kompensuoti ½ dalį patirtų paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo išlaidų, t.y. 2 450,00 Lt. Ieškovė su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovės įrengta kapavietė ir paminklas pagal savo dydį yra skirtas palaidoti ne vienams asmeniui, o mažiausiai dviem (šeimyninis kapas). Susipažinus su patektomis nuotraukomis (b.l. 107) iš tikro nustatyta, kad K. J. palaidotas kape jkuris skirtas dviems asmenims. Paminklas taip pat pastatytas dviems asmenims, t.y. K. J. ir kitam asmeniui, kurį palaidojus užtektų tik iškalti atitinkamą užrašą ant paminklo. Įvertinus tai yra pagrindas priteisti tik ¼ dalį kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidų, t.y. 1225 litus. Kitoje dalyje priešieškinį atmetant.

Dėl įskaitymo

Taigi, byloje patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 17500 litų. Taip pat patenkintas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 298,40 litų už komunalinius mokesčius, 2096,60 litų laidojimo išlaidų ir 1225,00 litus kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidų, viso 3620,00 litų. Nurodyti priteisti reikalavimai yra vienarūšiai (piniginiai) todėl įskaityti į šalių tarpusavio atsiskaitymą, nes jo atlikimas neprieštarauja LR CK 6.130 - 6.134 str. nuostatoms. Todėl atlikus įskaitymą iš atsakovės ieškovei priteistina 13880,00 litų ( 17500 – 3620 = 13880 ).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Kaip minėta atsakovė sutikdama išmokėti ieškovei kompensaciją nurodė, kad kompensacijai sumokėti reikalingą sumą gali sukaupti per ilgesnį laiką, todėl atsižvelgiant į jos turtinę padėtį ir gaunamų pajamų dydį, prašė išdėstyti sprendimo dėl kompensacijos ieškovei išmokėjimo vykdymą 10 metų.

CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė yra netekusi septyniasdešimties procentų darbingumo, (b.l. 15). Šiuo metu niekur nedirba, gauna tik netekto darbingumo pensiją ir našlių pensiją, kas per mėnesį sudaro nuo 827,88 Lt iki 897,88 Lt. Kitų pajamų neturi. Iš nekilnojamojo turto turi tik nurodytą butą. Jos sveikatos būklė yra labai bloga, ji nuolat vartoja vaistus, gydosi ligoninėje, kadangi serga akių tinklainės uždegimu, tinklainės kraujagyslių neprieinamumu, didelio laipsnio trumparegyste. Be to, ji prižiūri ir pagal galimybes remia savo senus tėvus, kurie taip pat yra ligoti ir kurių pensijos labai mažos. P. J. tėvas P. S. gauna pensiją tik apie 659,80 Lt per mėnesį, o mama Z. S. tik 324,00 Lt per mėnesį.

Dėl minėtų aplinkybių pripažintina, kad kompensacijos suma ( 13880,00 litų ) atsakovei yra labai ženkli ir šios sumos sumokėjimas iš karto esant atsakovės paminėtai padėčiai būtų neįmanomas. Duomenų, kad sprendimo vykdymo išdėstymas, kaip nors pakenktų ieškovės turtinei padėčiai nenustatyta. Įvertinus paminėtinas aplinkybės, atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies ir sprendimo vykdymas, dėl kompensacijos išmokėjimo išdėstytinas dviems metams, nurodant mokėti nurodytą pinigų sumą lygiomis dalimis, kas ketvirtį, pradedant skaičiuoti šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 144 litų žyminį mokestį (b. l. 6). Taip pat pateikė kvitą, kuriame nurodoma, jog advokatui A. S. už dokumento surašymą ir atstovavimą sumokėjo 2000,00 litų ( b.l. 5). Tačiau advokatas teisme ieškovės neatstovavo, todėl priteisti ieškovei kaip nurodyta kvite 2000,00 litų nėra pagrindo, todėl nurodyta suma sumažintina iki 900,00 litų, t.y. už procesinio dokumento, šiuo atveju ieškinio surašymą. Ieškovė taip pat turėjo dar 2000 litų teisinės pagalbos išlaidų ( advokatės V. Š. atstovavimo ir procesinių dokumentų surašymo ) ( b.l. 109).

Atsakovė pateikdama priešieškinį sumokėjo taip pat sumokėjo 148,00 litų žyminį mokestį 9 b.l. 37). Taip pat atsakovė turėjo 300,00 litų turto vertinimo išlaidų, kurios pagal CPK 88 str. 1 d. 1 p. pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis. Pažymėtina, kad šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis, kadangi ieškovė su atliktu turto vertinimu sutiko ir teismas juo vadovavosi priimdamas sprendimą. Be to atsakovė turėjo 2600,00 teisinės pagalbos ( atstovavimo ) išlaidų. Taigi viso atsakovė turėjo 3048,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taigi ieškovės ir atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra iš esmės vienodos. Ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies. Atsakovė visada sutiko su ieškovės reikalavimu dėl atidalijimo, ieškovė iš dalies sutiko su atsakovės reikalavimu sumokėti laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas. Taigi šalys galėjo išspręsti ginčą taikiai. Tesant tokiomis aplinkybėmis kai ieškinys ir priešieškinys iš esmės patenkinti iš dalies, nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimas priimtas kurios nors šalies naudai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo paminėto straipsnio 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus minėtas aplinkybės bei atsižvelgiant į tai, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra iš esmės vienodos teismas mano, kad šiuo teisinga bus šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, vienai iš kitos nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 184, 270, 284 str., teismas

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovės B. A. J. ¼ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove P. J. valdomo buto esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir P. J. priteisti nurodytą B. A. J. ¼ dalį, priteisiant ieškovei B. A. J. iš atsakovės P. J. 17500,00 litų kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės B. A. J. atsakovei P. J. atsakovei 298,40 litų už komunalinius mokesčius, 2096,60 litų laidojimo išlaidų ir 1225,00 litus kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidų, viso 3620,00 litų.

Atlikti tarp šalių priteistų sumų: 17500,00 Lt ir 3620,00 Lt įskaitymą ir iš atsakovės P. J. ieškovei B. A. J. priteisti 13880,00 litų.

Sprendimo dalį, dėl 13880,00 litų priteisimo išdėstyti dviems metams, nurodant mokėti atsakovei P. J. nurodytą pinigų sumą ieškovei B. A. J. lygiomis dalimis, po 1735,00 litus kas ketvirtį, pradedant skaičiuoti šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.