- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-324-332/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00437-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- L. L., V. L.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. L. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-08-20 nuosprendžio, patikslinto Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-08-21 nutartimi, kuriuo:
L. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1520 redakcija) 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta L. L. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2018-03-21 iki 2018-08-20, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018-08-20.
V. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1520 redakcija) 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta V. L. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018-01-03 iki 2018-08-20, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018-08-20.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. ir V. L. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
2011-12-27, apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., prie garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį traktorių MTZ (Belorus 1025), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo prikabinta miško priekaba su manipuliatoriumi, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 40 546,80 Eur (140 000 Lt) vertės, tuo padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 546,80 Eur (140 000 Lt) turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. L. prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio nuostatas arba paskirti jam švelnesnę bausmę.
Apeliaciniame skunde nuteistasis L. L. nurodo, kad nesutinka su skundžiamu Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-08-20 nuosprendžiu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis, prieš padarydamas jam inkriminuojamą nusikaltimą, nebuvo teistas, darydamas šį nusikaltimą apie pelną iš jo net negalvojo ir nesitikėjo, jis nuoširdžiai prisipažino ir labai gailisi. Apelianto teigimu, teismas, paskirdamas jam tokią griežtą bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, nesuteikė jam galimybės pasitaisyti. Jis jau šešis mėnesius praleido Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Apelianto nuomone, jis, būdamas laisvėje, dirbdamas ir mokėdamas valstybei mokesčius, būtų naudingesnis nei būdamas išlaikomas valstybės.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo sušvelninti jam paskirtos bausmės dydį.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. L. nurodo, kad jis iš dalies nesutinka su skundžiamu Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-08-20 nuosprendžiu, nes jam buvo paskirta per griežta bausmė. Teigia, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta visiškai, davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jam inkriminuojama nusikalstama veika buvo padaryta 2011-12-27, tai nebuvo iš anksto suplanuotas nusikaltimas, taip pat teismas nustatė, kad jis nebuvo šito nusikaltimo organizatorius. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, žala nepadaryta, nukentėjusi bendrovė civilinio ieškinio nepareiškė.
Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų L. L. ir V. L. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti nuteistojo L. L. apeliacinį skundą, paskirti jam švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistasis V. L. ir jo gynėja advokatė prašė tenkinti nuteistojo V. L. apeliacinį skundą ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų L. L. ir V. L. apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistųjų L. L. ir V. L. apeliacinių skundų argumentais ir patikrinusi skundžiamą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-08-20 nuosprendį, patikslintą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-08-21 nutartimi, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų L. L. ir V. L. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistųjų L. L. ir V. L. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Nuteistieji L. L. ir V. L. savo apeliaciniuose skunduose neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jie nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su nuteistųjų L. L. ir V. L. apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jiems už jų padarytą nusikaltimą paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems L. L. ir V. L. bausmes už jų padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
Kaip matyti iš skundžiamo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-08-20 nuosprendžio, patikslinto Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-08-21 nutartimi, paskirdamas nuteistiesiems L. L. ir V. L. bausmes už jų padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – L. L. ir V. L. padarė sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistųjų L. L. ir V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), į L. L. ir V. L. asmenybes – L. L. nusikaltimą padarė būdamas Lietuvoje neteistas, tačiau jo atžvilgiu šios veikos padarymo metu 2011-06-17 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 d., be to, L. L. iki šios veikos padarymo jau du kartus buvo teistas užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini), 2010-06-23 (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos – teismo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausmę už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą (duomenų apie paskirtos bausmės atlikimą nėra), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, V. L. nusikaltimą padarė būdamas teistas 7 kartus, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, be to, V. L. teistas užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini), kur 2012-08-17 perduotas į (duomenys neskelbtini) ekstradicijos pagal Europos arešto orderį pagrindu, šiuo metu ten atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai L. L. ir V. L. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jiems už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą L. L. ir V. L. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems L. L. ir V. L. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.
Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad L. L. ir V. L. už jų padarytą nusikaltimą paskirtos bausmės yra mažesnės nei BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. L. ir V. L. paskirtos bausmės buvo sumažintos vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems L. L. ir V. L. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, už nusikalstamą veiką paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Apeliaciniame skunde nuteistojo L. L. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis, prieš padarydamas jam inkriminuojamą nusikaltimą, nebuvo teistas, kad nuoširdžiai prisipažino ir labai gailisi, kad jau ilgą laiką praleido Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kad jis, būdamas laisvėje, dirbdamas ir mokėdamas valstybei mokesčius, būtų naudingesnis nei būdamas išlaikomas valstybės, ir V. L. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, kad davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kad dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika buvo padaryta 2011-12-27, kad tai nebuvo iš anksto suplanuotas nusikaltimas, kad jis nebuvo šito nusikaltimo organizatorius, kad žala nepadaryta, nukentėjusi bendrovė civilinio ieškinio nepareiškė – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jų baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jiems paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistųjų interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Nuteistasis L. L. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Taigi pagal šį teisinį reguliavimą, kuris jau nebegaliojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu šioje byloje, bausmės vykdymo atidėjimo institutas, reguliuojamas baudžiamojo įstatymo, palengvinančio L. L. teisinę padėtį, galėtų būti jam, nuteistam už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą mažesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme, taikomas. Pagal kasacinės instancijos teismo jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (ir esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015-03-19 redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015-03-24, ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015, 2K-7-386-746/2015). Tačiau vadovavimasis kiekvienu atveju BK 3 straipsnio 2 dalimi nereiškia automatiško BK 75 straipsnio 2015-03-19 redakcijos taikymo. Tai reiškia tik tai, kad šis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.
Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nėra pagrindų, kuriems esant L. L. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. L. L. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, L. L. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas užsienio valstybėje už analogiško pobūdžio turtinius nusikaltimus, jam anksčiau taikytos poveikio priemonės teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos darymo metu L. L. nedirbo, nusikalstamų veikų darymas galimai buvo jo pragyvenimo šaltinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus L. L. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems L. L. ir V. L. paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinkančios BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-08-20 nuosprendį, patikslintą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-08-21 nutartimi, apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistųjų L. L. ir V. L. apeliacinius skundus atmesti.