- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-1854-254/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- T. U.
- Atsakovas
- I., I. M.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovei T. U., atsakovei I. M. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. U. ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. T. U. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės I. M. 1723,00 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog su atsakove susipažino 2008 m. vasarą, atostogaudama Šventojoje. Vėliau atsakovė jai paskambino ir paprašė, kad ieškovė užsakytų turistinę kelionę, į kurią jos vyktų kartu. 2008 m. spalio 15 d. ieškovė sudarė sutartį su UAB „Megaturas“ dėl jų kelionės į Tunisą. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad vykstant į kelionę atsakovė jai grąžins pinigus. Tokiu būdu, ieškovė paskolino atsakovei 1723,00 Lt (1701,00 Lt už kelionę ir 22,00 Lt už draudimą), sumokėdama už atsakovę kelionės į Tunisą išlaidas. Kai atsakovė negrąžino už ją sumopkėtų pinigų, ieškovė prašė agentūroje, kad jai leistų važiuoti vienai, tačiau jie nesutiko. Dėl skolos grąžinimo ieškovė siuntė atsakovei pareiškimą per notarą. Atsakovė skolos ieškovei negrąžino ir neketina to daryti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas įvertinęs, kad šalys buvo mažai pažįstamos bei, kad tarp šalių nebuvo pasirašytas joks dokumentas patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, byloje surinktus rašytinius įrodymus bei liudytojų L. A. ir J. Ž. parodymus įvertinęs sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė T. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tai, jog ji už save ir atsakovę sumokėjo už kelionę pinigus įrodo kelionių centro UAB „Megaturas“ pažyma (b. 1. 36). Be to, ji pateikė pažymą iš AB SEB banko Mokėjimų ir sąskaitų administravimo departamento dėl grynųjų pinigų išėmimo laiko, kurioje matyti, jog ieškovė 2008-10-15 per du kartus nuėmė nuo sąskaitos 4000 Lt.
Taip pat, atsakovės teigimu, teismas klaidingai nustatė, jog atsakovė, pateikusi teismui sąskaitos išrašus, patvirtino, jog banko sąskaitose turėjo pinigų (b. 1. 25-28), tačiau ji nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad pinigus būtų nuėmusi nuo sąskaitos. Ieškovės teigimu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, kadangi ieškovės pateikti įrodymai apie nuimtus pinigus ir sumokėtas kelionės išlaidas įrodo, kad ieškovė tikrai pinigus nuo sąskaitos nuėmė, priešingai nei atsakovė.
Teismas klaidingai nustatė, jog ieškovė ieškinį grindžia paskolos teisiniais santykiais. Ginčo šalių civiliniai teisiniai santykiai yra kilę iš žodinio susitarimo, kuriuo ieškovė įsipareigojo sumokėti UAB "Megaturas" kelionės išlaidas už atsakovę, taigi, šalis sieja prievoliniai skolininko ir kreditoriaus teisiniai santykiai. Šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių negalima laikyti kaip paskolos, nes ieškovė, sumokėdama UAB "Megaturas", atliko prievolę už atsakovę kaip trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnio 1 dalis, 6.257 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2010).
Taip pat ieškovės teigimu, teismas klaidingai rėmėsi liudytojos J. Ž. ir L. A. parodymais, kadangi jie yra nekonkretūs, bei nepatvirtinantys įrodinėtinų byloje aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovė nurodė, kad su ieškove ji visiškai atsiskaičiusi, kadangi ieškovei davė 1900 Lt grynais pinigais. 2008 m. spalio 17 d. atsakovė su ieškove kartu išvyko į Tunisą. Už kelionę iki oro uosto atsakovė sumokėjo ieškovės sūnui 30 Lt. Nuvykus į Tunisą ieškovė grąžino atsakovei 190 Lt, kurie liko, nes esą nereikėjo mokėti oro uosto mokesčių. Atsižvelgiant į tai, šalys buvo visiškai atsiskaičiusios.
Atsakovė nurodė, kad 2008 m. gegužės 6 d. "Swedbank", AB banke išsigrynino 9000 Lt iš atkurtų santaupų, todėl turėjo didelę sumą grynųjų pinigų, kuriuos ir panaudojo kelionės išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė neturi jokių įrodymų, kad perdavė pinigus ieškovei, taikytini ir pačiai ieškovei, kadangi ji nepateikė jokių įrodymų, kad paskolino pinigus atsakovei. Vadovaujantis CK 1.5 str., šalys privalo elgtis protingai, sąžiningai ir teisingai. Atkreiptinas dėmesys, kad protingas, atsargus ir rūpestingas asmuo vos kelis mėnesius pažįstamam žmogui neskolintų beveik dviejų tūkstančių litų prieš tai nesurašęs paskolos raštelio.
Atsakovė nurodė kad ieškovė klaidingai šalių santykius kvalifikuoja CK 6.50 str. pagrindu, kadangi, tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė jokie skolininką ir kreditorių siejantys santykiai. Atsakovė pinigus, skirtus sumokėti kelionių organizatoriui, perdavė ieškovei - pati sumokėjo sutartimi sutartą kainą (tiesiog pinigai buvo perduoti per trečiąjį asmenį - ieškovę, vykdančią atsakovės pavedimą - sumokėti kainą). Taigi, atsakovė šiuose santykiuose negali būti laikoma skolininke, o ieškovė - kreditore. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl liudytojų J. Ž. ir L. A. parodymai yra netinkami bei kodėl teismas rėmėsi jais nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.2, 3 d.).
Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo 2 str. 17 p. reglamentuoja, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis – raštu sudarytas susitarimas, kuriuo viena šalis – turistinės kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. CK 6.747 str. 5 d. reglamentuoja, kad šiame skirsnyje turistas yra fizinis asmuo, kuris su kelionės organizatoriumi sudaro turizmo paslaugų teikimo sutartį (sutartį pasirašęs asmuo), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutartį pasirašęs asmuo perka turistinę kelionę ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutartį (kiti naudos gavėjai), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kuriam sutartį pasirašęs asmuo ar bet kuris naudos gavėjas perleidžia savo teisę į kelionę. Nagrinėjamu atveju 2008-10-15 Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr.1158 savo ir atsakovės vardu (naudos gavėja) sudarė ieškovė. Atsakovė šios sutarties atžvilgiu taip pat įgijo tokias pat teises ir pareigas, kaip ir ieškovė, todėl kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šalių teisiniai santykiai su kelionės organizatoriumi yra prievoliniai, kilę iš turizmo paslaugų sutarties. Ieškovė per du kartus sumokėjo kelionės kainą: 2008-10-15 - 500 Lt., 2008-10-16 – 2858 Lt. ir 44 Lt už draudimo polisus (b.l. 36). CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką ir tokie teisės padariniai, reiškiantys, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tai reiškia, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Šiuo aspektu kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo. Nors ieškovė ieškinio pagrindu nurodė CK 6.873 str., tačiau tinkamas šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, bet ne ieškovo pareiga.
Apeliantė laiko, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nenuoseklius ieškovės paaiškinimus, ne tik dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių, tačiau net ir santykiuose su turizmo agentūra. Pastaroji ieškovei raštu nurodė, kad už kelionę buvo sumokėta ne 3800 Lt, bet 3358 Lt. Kaip minėta pirmiau, ieškovė dar apmokėjo 44 Lt už draudimo polisus, todėl bendra suma 3402 Lt., o ½ dalis kelionės kainos su draudimu - 1701 Lt. (b.l. 34-36), Kelionės kainą ieškovė apmokėjo per du kartus, per dvi dienas, tuo tarpu, teikdama paaiškinimus teismui nurodė, kad kainą apmokėjo per vieną dieną du kartus (b.l. 43). Atsakovės paaiškinimai dėl aplinkybių, susijusių su ieškovei grąžintos jos sumokėtos kainos už atsakovės kelionę yra nuoseklūs. Jie atitinka rašytiniams įrodymams apie tai, kad ieškovė galutinai atsiskaitė su kelionės organizatoriumi 2008-10-16, o būtent šią dieną liudytoja J. Ž. patvirtino, kad atsakovė perdavė pinigus ieškovei už kelionę, pastarajai atvykus į atsakovės darbo vietą (b.l. 45). Apeliantė be pagrindo šios liudytojos parodymus laiko nekonkrečiais ar nepatvirtinančiais įrodinėtinų byloje aplinkybių, kai šalys tuomet, girdint liudytojai, bendravo dėl apmokėjimo už bilietus ir galimybės pasikeisti darbo laiką, kad galima būtų išvykti į kelionę. Kolegija nesutinka, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos galimybę sumokėti kelionės kainą (b.l. 24, 27, 26). Apeliantės argumentai, kad nepateikus įrodymų, jog pinigai buvo nuimti jų sumokėjimo ieškovei dieną, paneigia liudytojos J. Ž. parodymus dėl jų perdavimo, yra nepagrįsti. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumą, tame tarpe, ir aplinkybę, kad ieškovė kelionėje grąžino atsakovei 200 Lt, nes kelionės kaina buvo mažesnė. Esant tarpusavio skolai, tokia aplinkybė pagrindžia atsakovės atsikirtimus, kad ji nebuvo skolinga ieškovei, o ne ieškovės paaiškinimą dėl skolos. Tarp šalių vyko ir kiti atsiskaitymai, kurie leidžia spręsti, kad tuomet tarp jų nebuvo ginčo dėl skolos dėl apmokėjimo už kelionę.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tyrė kiekvieną byloje priimtą įrodymą, išklausė dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir įrodosios reikšmės ir juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje, todėl panaikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.