Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-21 · Byla Nr. N1-15-626/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
N1-15-626/2012
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-0338-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Vaivadienė
Nukentėjusysis
S. S.
Kaltinamasis
J. P.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. N1-15-626/2012
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-0338-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2;1.1.4.4.4; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6;1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.13; 1.2.14.3.2.1; 1.2.14.3.2.3;1.2.9.4; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Vaivadienė,Sekretoriaujant Jolitai Žylienei, J. F.,dalyvaujant prokurorui Viačeslavui Jevmenovui,gynėjams advokatams S. S., A. S., E. K., J. Ž.,nukentėjusiajam S. S.,Vilniaus rajono savivaldybės VTAS atstovui E. Z.,vertėjai Zinaidai Sakalauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. P. (J. P.), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotojas, gyv. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.,

D. Č. (D. Č.), gim. (duomenys neskelbtini),Vilniaus rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo(duomenys neskelbtini)vidurinės mokyklos 11 kl. mokinys, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistas:

1) 2011-07-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d., 258 str. 2 d. – 5 MGL (650 Lt) bauda. Į bausmės atlikimo laiką įskaityta viena laikino sulaikymo para nuo 2011-04-07 iki 2011-04-08, kas prilyginama 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai.

2) 2012-01-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Į atliktos bausmės laiką įskaityta viena laikino sulaikymo para nuo 2012-01-05 iki 2012-01-06, nuosprendis įsiteisėjo 2012-02-21, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.,

J. Č. (J. Č.), gim. (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas 2007-12-06 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str.1d.- 4 MGL bauda, bauda sumokėta, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.,

B. Č., gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini)mokyklos muzikos mokytoja, gyv. (duomenys neskelbtini)administracine tvarka nebausta, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 180 str.2 d., 159 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. , D. Č. ir J. Č., B. Č. sukursčius padaryti plėšimą, nurodžius vietą ir būdą, J. P., D. Č. ir J. Č. 2009-03-02, apie 23. 50 val., J. Č. priklausančiu automobiliu AUDI A4, v.n. (duomenys neskelbtini) atvyko prie S. S. namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kur J. Č. liko automobilyje apie 120 m atstumu nuo namo stebėti, kad niekas neateitų, o J. P. koja išlaužus įėjimo duris, kartu su D. Č. įsibrovė į S. S. butą, kur panaudodami fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad J. P. sugriebė S. S. už gerklės ir nemažiau 4 kartų sudavė į veidą, o D. Č. pistoleto rankeną - į pakaušį, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir, vykdydami ekscesą, grasindami pistoletu, kuris pagal balistinio tyrimo išvadą pripažintas dujiniu pistoletu priskirtu D kategorijai šaunamiesiems ginklams, pagrobė 220 Lt, stiprintuvą su mikšeriniu pultu „BERENGEI“, 1300 Lt vertės, fotoaparatą „NIKON“, 250 Lt vertės, CD grotuvą „Roadstar“ , 400 Lt vertės, skaitmeninį MP 3 grotuvą ir radio imtuvą „Acme“, 200 Lt vertės, prožektorių „LED“, 10 Lt vertės, 3 atminties korteles: 1 GB „hama“ , 20 Lt vertės, „SD 88X 512 Apacer“ , 15 Lt vertės, „SD 512 Apacer“ ,15 Lt vertės, laidą su antgaliais, tinkančiais skaitmeniniam MP 3 grotuvui, 5 Lt vertės, laidą su antgaliais, sujungiančiais mikširinį pultą su stiprintuvu, 20 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3110 c“ , 200 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2310“, 40 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 5110“, 100 Lt vertės, monitorių „Philips“ , 1350 Lt vertės, viso turto už 4145 Lt ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kultūros sporto ir turizmo skyriui priklausantį sintezatorių „Roland EXR7“, 2691 Lt vertės, t.y. J. P. , D. Č. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str.3d., J. Č. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str.2d..

B. Č. palenkė kitą asmenį daryti nusikalstimą, o būtent kurstė bendrininkų grupę asmenų, įsibrauti į patalpą ir panaudojant fizinį smurtą, pagrobti svetimą turtą bei įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent:

ji, 2010m.vasario mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kurstė D. Č. ir J. P. daryti nusikaltimą, pasireiškusi tuo, kad nurodė S. S. butą, (duomenys neskelbtini)bei prašė J. P. su grupe asmenų įsibrauti į jos nurodytą butą bei panaudojant fizinį smurtą pagrobti S. S. priklausantį turtą. J. P., vykdamas jos prašymą, 2010-03-02, apie 23.50 val., ir veikdamas kartu su D. Č., J. Č., atvyko prie S. S. namo, kur J. Č. liko apie 120 m atstumu nuo pastato stebėti, kad niekas neateitų, o J. P. išlaužius įėjimo duris, kartu su D. Č. įsibrovė į S. S. butą, kur panaudodami fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad J. P. sugrėbė S. S. už gerklės ir nemažiau 4 kartų sudavė į veidą, o D. Č. pistoleto rankeną - į pakaušį, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir J. P. bei D. Č. vykdant bendrininkų ekscesą, grasinant pistoletu, kuris pagal balistinio tyrimo išvadą pripažintas dujiniu pistoletu priskirtu D kategorijai šaunamiesiems ginklams, pagrobė 220 Lt, stiprintuvą su mikšeriniu pultu „BERENGEI“ , 1300 Lt vertės, fotoaparatą „NIKON“, 250 Lt vertės, CD grotuvą „Roadstar“, 400 Lt vertės, skaitmeninį MP 3 grotuvą ir radio imtuvą „Acme“, 200 Lt vertės, prožektorių „LED“ ,,10 Lt vertės, 3 atminties korteles: 1 GB „hama“, 20 Lt vertės, „SD 88X 512 Apacer“ , 15 Lt vertės, „SD 512 Apacer“,15 Lt vertės, laidą su antgaliais, tinkančiais skaitmeniniam MP 3 grotuvui,5 Lt vertės, laidą su antgaliais, sujungiančiais mikširinį pultą su stiprintuvu, 20 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3110 c“ , 200 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2310“ , 40 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 5110“, 100 Lt vertės, monitorių „Philips“, 1350 Lt vertės, viso turto už 4145 Lt, ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kultūros sporto ir turizmo skyriui priklausantį sintezatorių „Roland EXR7“, 2691Lt vertės, t.y. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str.5d. 180 str.2d.

Taip pat ji 2010m.vasario mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)mokykloje, kur ji dirba mokytoja, įtikinėdama savo mokinį, nepilnametį D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), padaryti nusikaltimą, prašydama grupėje asmenų kartu su J. P. įsibrauti į S. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini)ir panaudojant fizinį smurtą, pagrobti pastarajam priklausančius daiktus, tokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, t.y. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis J. P. savo kaltę pripažino visiškai, taip pat patvirtino parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog teismas gali jais remtis. Teismui paaiškino, kad pažįsta kitus kaltinamus vaikinus, B. Č. buvo muzikos mokytoja, su kuria jokių ryšių ne mokykloj nepalaikė. 2010 m. vasario mėnesio pabaigoje atvažiavo į (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą ir sutiko muzikos mokytoją B. Č., ji klausė, kaip jam sekasi, ji pasakė jam, kad nesutaria su pažįstamu muzikantu vyriškiu. Jis pasiūlė B. Č. kreiptis į policiją, ji atsakė, kad policija nepadės, kad pati susitvarkys. Po kelių dienų jam į mobilų paskambino D. Č., kuris paklausė „kaip tas reikalas su mokytoja?“. Jie susitarė kitą dieną kartu nuvažiuoti į mokyklą, pasikalbėti su mokytoja. Pirmo pokalbio metu mokytoja tiesiai neprašė, bet J. P. suprato, kad B. Č. norėtų, kad jai padėtų. Buvo kalbama apie skolą, kad vyras muzikantas skolingas 500 Lt. Kai jis su D. Č. buvo (duomenys neskelbtini)vidurinėje mokykloje, mokytoja paminėjo, kur tas muzikantas gyvena, jo vardą, pasakojo, kaip nuvažiuoti prie S. S. namų. B. Č. paėmė knygą, pasakė, kad knygoje pavaizduotas panašus į nukentėjusiojo namas, sakė, kad reikia S. S. sumušti, kad jis neišvažiuotų į Lenkiją. B. Č. pabrėžė, kad reikia paimti sintezatorių, J. P. suprato, kad sintezatorius B. Č. labai rūpi. B. Č. sakė, kad S. S. po koncerto turėtų turėti pinigų, siūlė pinigų, kad jį sumuštų, neprisiminė, kokią sumą siūlė, bet jis atsisakė pinigų. Jis suprato, jog sumušti S. S. yra nusikaltimas, bet norėjo padėti mokytojai, galvojo, kad ji bejėgė. D. Č. šnekėjosi su mokytoja, mokytoja minėjo, kad reikia paimti brangią aparatūrą.2010-03-02 jis su D. Č. atėjo į mokyklą. Jis su B. Č., pastarajai priklausančiu automobiliu AUDI A4, o D. Č. su M. K., pastarajam priklausančiu automobiliu VW PASSAT nuvažiavo į kaimą, kur gyvena S. S.. Arti namų nevažiavo, tik ratą apvažiavo, B. Č. parodė viską: namą, kaimyninius namus. Po to apsisuko, grįžo į Ukmergės pl., kur jis persėdo į automobilį „VW PASSAT“ ir grįžo į Mickūnus. Mickūnuose planavo, ką paims vakare, kai važiuos pas S. S.: planavo paimti pirštines, kaukę ir lipnią juostą. Jis turėjo savo kaukę iš kariuomenės. Tarėsi, kad iš S. S. paims sintezatorių. Po to jis susitiko sutartu laiku vėlai vakare su D. Č. , bet neturėjo transporto. Jis paskambino savo draugui J. Č., kad paskolintų automobilį, už tai jam žadėjo užpilti pilną baką degalų. Pastarajam atvažiavus, papasakojo, kad muzikos mokytoja prašė sumušti vieną muzikantą, paimti jo sintezatorių. J. Č. sutiko. Jie taip susitarė, kad J. Č. privažiuotų arti nukentėjusiojo namų ir kai jie bus viską padarę, jis jam paskambins ir, kai J. Č. privažiuos, jie jam sukraus aparatūrą. Susitarė, kad jis ir D eis į namą. Jie J. Č. viską pasakojo, viską aptarinėjo prieš važiuojant pas nukentėjusįjį, minėjo, kokiu tikslu važiuoja. J. Č. turėjo pasilikti mašinoj, o jie dviese turėjo įeiti. Pistoletą paėmė D. Č., iš kur paėmė, jis nežino. D. Č. sakė, kad pistoletą paėmė dėl apsidraudimo. Jis sutiko dėl ginklo bet negalvojo, kad reikės jį naudoti. Jam atrodo, kad D. Č. pistoletą laikė kuprinėje. J. Č. sustojo apie 200 m. nuo namo, jie užsidėjo kaukes, pirštines, pasiėmėm žibintuvėlį, D. Č. paėmė pistoletą. Tada priėjo namą, pažiūrėjo, buvo ramu, pastebėjo, kad duris užrakintos. Jis galvojo nesibrauti, bet D pasakė, kad reikia šį reikalą padaryti iki galo. Jis koja 3 kartus spyrė į duris ir taip jas atidarė. Antros durys buvo neužrakintos, trečias duris išspyrė. Įėjo į kambarį, žibintuvėliu pasišviesdami apžiūrinėjo namą, pamatė šeimininką, pasakė, kad nesipriešintų. S. S. pradėjo priešintis, po ko jis 2-3 kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam per galvą, galimai į veidą, o D. Č. tuo metu išsitraukė ir laikė pistoletą. Kai D. Č. išsitraukė pistoletą ir juo trenkė nukentėjusiajam per galvą. Po to D. Č. pistoletą perdavė jam. Jie surišo nukentėjusįjį. Jis laikydamas pistoletą rankoje ir saugojo nukentėjusįjį, o D. Č. viską apžiūrinėjo. Jis specialiai nukentėjusiojo klausė, kur „babkės“, specialiai taip paklausė, kad nukentėjusysis galvotų, kad jie yra plėšikai. Jie paėmė 220 Lt ir visus daiktus, kurie yra nurodyti kaltinime. Visus daiktus sukrovė į automobilį. Visus daiktus sukrovė į automobilį, nuvažiavo link Naujosios Vilnios, reikėjo kuro įpilti. 220 Lt pasidalino į tris dalis, „NOKIA 3110c“ paėmė jis, kitus daiktus nuvežė į D. Č. garažą. Kitą dieną jis su D. Č. nuėjo į mokyklą, pas mokytoją, parodė telefoną kaip įrodymą. Mokytoja apsidžiaugė. Jis smulkiai jai papasakojo, kaip viskas įvyko. Jai sakė, ką jie paėmė. Ji sakė, kad padės parduoti daiktus, nes turi pažįstamų. Jis taip pasielgė, nes galvojo, kad negalima skriausti silpnesnių, o jam pasiskundė mokytoja, kad jai grasina, pinigų negrąžina, nusprendė jai padėti. Jis D. Č. žadėjo duoti pinigų už parduotus daiktus. Vėliau D. Č. skambino ir pasakė, kad jam pavyko parduoti sintezatorių, Jie pasidalino po 300 Lt. Važiuojant į priekį, pas nukentėjusįjį, jis tikrino, ar pistolete yra apkaba. Jis nenorėjo, kad jame būtų šovinių. Jis žinojo, kokio amžiaus buvo D. Č., jis jo nevertė daryti nusikaltimo. Ginklą pirmą kartą pamatė automobilyje, tuo metu jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Pistoletą tikrino automobilyje, jis tik atitraukė apkabą, o D. Č. žiūrėjo, ar yra šovinių. Dėl pistoleto panaudojimo aiškinosi automobilyje. Automobilyje nebuvo kalbama, kad pistoletą panaudos grasinant nukentėjusiajam.

Kaltinamasis D. Č. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, nei duodant parodymus teisme, teismui paaiškino, kad įvykio metu jam buvo 16 metų. Kaltinamuosius pažįsta, B. Č. buvo jo muzikos mokytoja. 2010 metais, galimai vasario mėnesio pabaigoje jis išėjo iš pamokos, pamatė J. P. kalbantį su savo muzikos mokytoja, jis priėjo ir pasisveikino su J. P. ir nuėjo pas draugus. Po pokalbio J. P. priėjo prie jo ir pasakė, kad mokytoja turi problemų, paklausė, ar jis girdėjo. J. P. jam papasakojo, kad prie mokytojos kabinėjasi vyriškis, kuris jai skolingas pinigų. J. P. jam minėjo, kad reiktų padėti mokytojai, jis pats nežinojo, ar pati mokytoja prašė pagalbos. Po to išsiskyrė. Po 2-3 savaičių mokykloje pamatė muzikos mokytoją B. Č. kalbančią su J. P.. B. Č. sakė, kad minėtas vyriškis toliau neduoda jai ramybės, rašinėja sms žinutes, reikia jį pamokyti, kad jis neišvažiuotų į Lenkiją. Pati mokytoja minėjo, kad tas vyriškis važiuos į Lenkiją ir, kad jis neišvažiuotų, reikia jį primušti, pasakė, kad tas vyriškis bus namie. Jis taip suprato, kad tą vyrą reikia primušti. Žodį „primušti“ mokytoja ištarė lenkiškai. Taip pat mokytoja sakė, kad pas nukentėjusįjį bus sintezatorius, kad jį reikia paimti ir, kad jis turės nemažą sumą pinigų. Jis pats neskambino J. P.. Jam buvo gaila mokytojos. Teigė, jog jeigu ne mokytoja, nebūtų taip padaręs. Jis galvojo, kad tas vyriškis blogai su mokytoja elgėsi. Mokytoja žadėjo jiems atsilyginti, bet J. P. atsakė, kad nereikia. Mokytoja nenurodė konkretaus adreso, tik sakė palaukti, po pamokų nuvažiuos parodyti, kur nukentėjusysis gyvena. Po pamokų iš Mickūnų nuvažiavo jis su draugu vienu automobiliu, kitu - J. P. su B. Č.. Mokytoja parodė nukentėjusiojo namą. Jis norėjo padėti mokytojai, tikėjosi, kad mokytoja parašys geresnius pažymius, nes jam sunkiai sekėsi mokslai Anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo. S. S. namas buvo senas ir medinis. Kai B. Č. parodė namą, jie nuvažiavo iki centrinio kelio, po to grįžo į Mickūnus. Jis su J. P. susitarė, kad paims kaukes. Jis sakė, kad gali iš brolio paimti pistoletą, taip pat jis pasakė, kad nėra šovinių. J. P. sutiko. Susitarė vakare susirašyti. B. Č. apie savo planus neinformavo. Vakare susitiko su J. P. prie Mickūnų parduotuvės. J. P. paskambino J. Č. ir pasakė pastarajam, kad yra senis, kuris kabinėjasi prie mokytojos, ir, kad reikia pas jį nuvažiuoti, kad užpils benzino. Atvažiavus J. Č., visi nuvažiavo į jo namus, jis pasiėmė kaukę, pirštines, lipnią juostelę ir pistoletą. Pistoletą J. P. parodė automobilyje, J. Č. nematė pistoleto, nes tada buvo lauke, rūkė. Apie pistoletą automobilyje nekalbėjo. Važiuodami link nukentėjusiojo namų veiksmų neaptarinėjo, tik susitarė, kad išeidami paskambins J. Č.. Jis sėdėjo automobilio gale, o J. P. su J. Č. kalbėjosi priekyje. Privažiavę nukentėjusiojo namą, mašinoje užsidėjo pirštines, kaukes. J. Č. matė, kad užsidėjo kaukes, pirštines. Jis su J. P. nuėjo prie durų, jis išsitraukė pistoletą, J. P. tris kartus spyrė į duris. Jis pasakė J. P., kad pasiėmė pistoletą tik pagąsdinti nukentėjusįjį. J. P. matė, kad jis su pistoletu. Jie užėjo į namą, nukentėjusysis buvo atsibudęs ir paklausė „kas čia?“. J. P. nukentėjusiajam trenkė 2 kartus į veidą, nukentėjusysis bandė spardytis, jis užlipo ant lovos ir nukentėjusiajam pistoletu 2 kartus trenkė į galvą. J. P. laikė nukentėjusiajam rankas, jis užklijavo burną. J. P. sėdėjo prie nukentėjusiojo, jis ieškojo vertingų daiktų, bet nerado. J. P. paklausė nukentėjusiojo, ar jis turi pinigų, nukentėjusysis atnešė 220 Lt. Jis visus daiktus sudėjo į maišą. Sintezatorių paėmė J. P., jis paėmė kamerą ir stiprintuvą. J. P. sakė imti viską, kas vertinga. B. Č. vardo, girdint nukentėjusiajam, neminėjo. Išnešė daiktus, paskambino J. Č., sukrovė daiktus į bagažinę. J. Č. matė, kad atnešė daiktus. Negirdėjo, ką J. P. kalbėjo su J. Č.. Tada nuvažiavo į Naująją Vilnią, iškeitė pinigus po 60 Lt, daiktus nuvežė į garažą, juos pasidalino. Kitą dieną mokytojai parodė telefoną, ji nusišypsojo, su mokytoja susitiko netoli mokytojos kabineto. Mokytoja pasakė, kad galės padėti parduoti sintezatorių. Paskui atsirado daiktų pirkėjas. Mokytojai nepasakojo, ką pardavė, kiek gavo. J. Č. perdavė stiprintuvą, kad parduotų. Jis sukrovė daiktus į tą patį maišelį, kur buvo kaukė, pirštinės. J. Č. paėmė tik fotoaparatą, vėliau stiprintuvą. Jis J. P. neliepė išlaužti durų, kaip J. P. parodė. Nežino, ar J. Č. matė, kaip J. P. laikė pistoletą. Kai J. P. kalbėjosi pirmą kartą su mokytoja, mokytoja jam nieko nesakė. J. P. paskambino draugui, kai buvo mokykloj, antrą kartą, kai buvo mokykloj, atsirado tas draugas. Jis sėdėjo to draugo mašinoj, mokytoja nuvažiavo su J. P., jis su draugu. Po plėšimo, jie nuvažiavo su J. P. pas mokytoją, jie trys kalbėjosi, kas pakvietė mokytoją, neprisimena. Kai antrą kartą buvo susitikę mokykloj, kalbėjosi visi kartu. Prie namo jis nebuvo išlipęs iš mašinos ir mokytoja jam nieko nesakė. Jis J. P. neskambino ir neklausė, ką jis nusprendė dėl mokytojos. Jis J. Č. nieko neaiškino, ką darys. J. Č. pažinojo iki įvykio. Kad reikia sumušti nukentėjusįjį, išgirdo iš mokytojos, o, kad pamokyti,- iš J. P.. Mokytoja žinojo, kad jis mokėsi 10 klasėje, kad jam 16 metų. Jis nežino, kodėl būtent jiems mokytoja kalbėjo apie savo bėdas. Dabar paso neturi, mokosi 11 klasėje, jį išlaiko mama, tėvas miręs, turi 3 brolius ir 2 seseris, tik jis vienas nepilnametis šeimoje.

Kaltinamasis J. Č. nepripažino savo kaltės, teismui paaiškino, kad jam 2010-03-02, apie 21 val., paskambino J. P., kuris pasakė, kad nori pakalbėti. Jis atsakė, kad jis pavargęs, bet po 1-1,5 val. gali privažiuoti prie parduotuvės su AUDI A4. Maždaug 22.00 val. - 22.30 val. susitiko, privažiavęs pamatė J. P. ir D. Č., jie paprašė pavežti, sakė, duos pinigų, įpils kuro. J. P. jam bandė sakyti, kur važiuoja, bet jis atsakė, kad jam neįdomu. J. P. sakė, kad reikia pavežti ir palaukti. Dėl vėlyvo laiko nieko blogo nepagalvojo. Nuvažiavo prie D. Č. namų, D. Č. turėjo maišelį, po to nuvažiavo prie S. S. namo, J. P. rodė kelią. Nei pas J. P., nei pas D. Č. nematė ginklo. Snigo, buvo tamsu. N. U. plento pasuko į kaimą, sustojo laukuose, J. P. sakė paskambins, kai reikės privažiuoti jų paimti, prašė palaukti. Gal D. Č. buvo užsidėjęs kaukę, nematė, J. P. tikrai buvo be kaukės. Po 15 minučių J. P. paskambino ir paprašė juos paimti. J. P. ir D. Č. stovėjo prie kelio, jis matė, kad jie turėjo monitorių ir maišą, nieko neklausė, iš kur tie daiktai. Daiktų nepadėjo sukrauti, jis atidarė salono dureles, pasakė, kad bagažinė neatsidaro. Tada nuvažiavo prie naktinės parduotuvės N.Vilnioje, J. P. jam davė 60 Lt., jis nežinojo, iš kur tie pinigai. Vėliau nuvažiavo prie D. Č. namų. J. P. ir D. Č. jam davė fotoaparatą, manė, gal už dėkingumą davė fotoaparatą, kad pavežė, bet tada jau suprato, kad nusikalstamu būdu gauti tie daiktai. Tada nuvažiavo namo, J. P. po poros dienų paskambino, paklausė, gal žino, ar kam reikia sintezatoriaus, jis žinojo. Jis už 1000 Lt pardavė sintezatorių, jis atidavė D. Č. 600 Lt, dabar stiprintuvas grąžintas nukentėjusiajam. Jam nelabai malonu, kad gavo daugiau pinigų ir daiktų negu J. P. ir D. Č.. Sintezatorių pasiėmė policija. Jis nematė, kaip J. P. ir D. Č. užsidėjo kaukes, jis net nežinojo, kad jie turi ginklą. Jis padarė klaidą. Jis neprisipažįsta kaltu, nes nedalyvavo plėšime. Dabar labai gailisi, kad tą vakarą pakėlė telefono ragelį, kai skambino J. P.. J. P. jo pažįstamas.

Kaltinamoji B. Č. savo kaltės nepripažino, teismui paaiškino, jog giminystės ryšių su kaltinamaisiais neturi, visi trys kaltinamieji buvę mokiniai, su jais konfliktų nėra buvę. Su nukentėjusiuoju buvo artimi santykiai. Jos vyras serga onkologine liga, ji jį prižiūri. Nukentėjusysis buvo sunkaus charakterio, mėgo išgerti. 2009 m. rudenį B. Č. jam pasakė, kad jie negali toliau draugauti. Gruodį nutraukė su juo santykius. S. S. prašymu kiti vyrai jai siuntė sms žinutes, skambino, įžeidinėjo. Tada jai buvo stresinė situacija, ji turėjo prižiūrėti sergančią motiną. Ji įsitikinusi, kad dėl nukentėjusiojo daromos įtakos, jai kitas žmogus siuntė įžeidžiančias žinutes. 2010 m. ji savo pažįstamiems parodė žinutes, kurios buvo siųstos iš nukentėjusiojo Tele 2 pildyk numerio. Tuo metu mamai turėjo daryti operaciją. Svetimas žmogus negalėjo žinoti, kad ji yra mokslų daktarė, dainininkė. J. P. atėjo į mokyklą ir pamatė, kaip ji verkė ir ji jam papasakojo, kad nukentėjusysis savo sms žinutėmis neduoda ramybės, jai prasidėjo isterija, nei pinigų, nei atlygio ji J. P. nežadėjo. Galėjo minėti, kad S. S. yra muzikantas. Gal J. P. nesuprato jos žodžių, ji nemano, kad J. P. pyko ant jos. Su D. Č. mokykloj beveik nesimatė, atestate aukštesnių už jos parašytus pažymius, J. P. neturėjo. Praktiškai su D. Č. pamokose nesikalbėjo. 2010 m. vasario 24 d., kai kalbėjosi su J. P., D. Č. nebuvo priėjęs, jų pokalbio negalėjo girdėti. Tą dieną kalbėjo su J. P., bet apie piniginį atlygį nesikalbėjo. Kitą kartą J. P. pasirodė maždaug po 7-8 dienų. Tada mokinių nebuvo, J. P. pasakė, kad jai padės. D. Č. per antrą susitikimą su J. P. nebuvo. Su J. P. kalbėjosi, jis paprašė parodyti, kur gyvena S. S.. Kaip patekti į nukentėjusiojo namą papasakojo, kai važiavo automobiliu su J. P.. S. S. gyvena netoli Riešės. Tą antradienį operavo B. Č. motiną. Ji nepastebėjo, kai važiavo su J. P. automobiliu parodyti, kur gyvena S. S., kad juos būtų sekęs kitas automobilis. Kai ji su J. P. privažiavo prie S. S. namų, ji sustojo, paprašė, kad J. P. pasišnekėtų su nukentėjusiuoju, tačiau jis atsakė, kad ne dabar, o B. Č. norėjo nuvažiuoti aplankyti motiną. Važiuojant nuo S. S. namo, J. P. kažkam paskambino ir ji jį išleido Ukmergės plente. Ji žinojo, kad sintezatorius priklauso Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kultūros sporto ir turizmo skyriui, ji nepasakojo J. P., kad reikia jį paimti, taip pat, kad S. S. skolingas jai pinigų ir, kad ji su Stanislovu grojo su pastarojo aparatūra. Kitą dieną, kai J. P. išleido Ukmergės plente, apie 12 val. dienos, J. P. mokykloj jai pasakė, kad S. S. jai daugiau netrukdys. Su ja J. P. šnekėjosi vienas, tačiau ir D. Č. galėjo ten būti ir girdėti jų pokalbį. Neatsimena, ar J. P. jai rodė telefoną, ji nesakė, kad padės jį parduoti. Po šio pokalbio su J. P., nei jo, nei D. Č. nematė. Ji nieko nežadėjo J. P., ji tik norėjo sustabdyti tuos pažeminimus, sms žinutes, ji neturėjo jėgų kentėti viena, ji norėjo, kad kažkas pasikalbėtų su S. S., kad pastarasis nustotų ją įžeidinėti. Ji labai gailisi, kad taip įvyko ir posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Ji pagalbos kreipėsi tik į J. P., o D. Č. nieko neprašė, tačiau jaučiasi kalta dėl pasekmių. Galvojo, kad baisiausios pasekmės gali būti, kad J. P. suduos S. S. per veidą. 2009-2010 ji pradėjo gauti įžeidžiančias žinutes ir skambučius, kai nustojo susitikinėti su S. S.. Draugai, kuriems ji parodė žinutes, pirmiausia matė žinučių tekstą, o iš kokio telefono numerio žinutės siųstos, draugai nežiūrėjo. Ji dirbo bažnyčioje vargonininke. Ji Šeškinės poliklinikoj pas psichiatrą pradėjo gydytis dar prieš 2000 m.. D. Č. per mokslo metus matė gal 2 kartus, tačiau iš direkcijos gavo prašymą nežymėti praleistų pamokų.

Nukentėjusysis S. S. parodė, kad nė vieno kaltinamojo nepažinojo, prieš įvykį nebuvo matęs. Su B. Č. iki įvykio draugavo, dabar nebendrauja. Savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu patvirtina. Tokių žinučių, kurias minėjo liudytojai ir kaltinamoji B. Č., nerašė, neturėjo tikslo priekabiauti prie B. Č.. B į jį kreipėsi pagalbos gal 2009 m. gruodį dėl to, kad vedęs vyras priekabiauja prie jos, nesakė nei jo vardo, nei pavardės. Jis atsakė, kad pasakytų jo žmonai, B. Č. pasakė, gal reikia jį sumušti. Prieš 2009 m. gruodžio 21 ar 25 dieną įvyko jų pasimatymas. Santykiai dar buvo normalūs, žinutėmis bendravo. Susitiko po Naujųjų, ji turėjo mašiną, vežė jį namo, kalbėjosi. Jo manymu, B. Č. norėjo, kad jis grotų vestuvėse. Ji sakė, kad jis nebijotų, nes jie renka kompanija, jeigu ką, jį apgins. Jis, atrodo, jai pasakė, kad vis tiek išeis į viešumą, negalima. Daugiau nieko nesigilino, kas per kompanija. Jis B. Č. blogo nenorėjo ir duodavo pinigų benzinui. Po to, 2010 m. vasario mėnesį, jo meno kolektyvo nariai gaudavo žinutes, kad neitų pas jį į repeticiją. Jis galvojo, kad B. Č. turėjo ryšį su tomis žinutėmis. Po to jam B. Č. parašė žinutę, kad turi repertuarą, dainas, prašė jo dainas aranžuoti, jis jai atsakė, kad jungia kapelą su kolektyvu ir neturi dabar laiko, kai grįš iš Lenkijos, jai padės su dainomis. Tada B. Č. labai supyko, parašė kažkokias nesąmones, jie susipyko žinutėmis. B. Č. parašė : „Atsimink, visada taip bus, jeigu su kuo nors susipyksi, aš už tave pasimelsiu“. Po to, B. Č. parašė, kad jam atleidžia. Tada nukentėjusiajam jau nebuvo prasmės su B. Č. draugauti. 2010-03-02, naktį, apie 23.30 val., jis namie miegodamas, pabudo nuo įtartino triukšmo, jis gulėjo, klausydamasis triukšmo, pabudo, kai išlaužė trečias duris. Tada įėjo du kaukėti vyrai. Jis visų durų nebuvo užrakinęs. Vyrai įėjo, jis dar gulėjo lovoj, jie su žibintuvėliais priėjo prie jo, švietė jam į akis, jie buvo su kaukėmis. Jis pradėjo mojuoti rankomis, vaikinai spyrė į krūtinę ar galvą, jis nukrito ant lovos ir pradėjo spardytis kojomis, tada pajuto smūgį į galvą, pasipylė kraujas. Jis matė, kad vienas vaikinas turėjo pistoletą. Vienas vaikinas pamatęs kraują išsigando, pasakė, kad „užteks“. Tada liepė atsisėsti ant lovos, vienas iš vaikinų laikė pistoletą nusitaikęs į jį šonu, kitas surišo rankas ir užklijavo su lipnia juosta burną. Vaikinas su pistoletu sėdėjo prie jo, saugojo jį, pistoletas buvo šonu nukreiptas į jį, išgirdo panašų garsą kaip pistoleto gaiduko nuleidimas. Vaikinas su pistoletu paklausė „bablo imeješ“, reiškia „pinigų turi“. Jis pagalvojo, kad vaikinai nori pinigų, atsiminė, kad turėjo 200 Lt, ieškojo pinigų, vaikinai kalbėjo „ką čia mus mulkini“, tada jis rado megztinį, kurio kišenėj gulėjo 220 Lt. Vaikinai paėmė pinigus, tada dar reikalavo pinigų, bet jis atsakė, kad daugiau neturi. Vaikinas be pistoleto paklausė, ar jis turi telefoną, sakė, paims vargonus. Vaikinas su pistoletu paklausė, kuo jis vardu ir pasakė, kad „dabar viskas bus gerai, jeigu nebėgsi iš paskos, jeigu kviesi policiją, grįšiu ir ištaškysiu tau smegenis“. Vaikinams išėjus, jis pasiėmė peilį, išlaisvino savo rankas ir kreipėsi į kaimyną. Kaimynas iškvietė greitąją ir policiją. Jis patikslino, kad jo megztinio kišenėj viena kupiūra buvo 200 Lt, kita – 20 Lt. Iš buto 2010-03-02 pavogė: stiprintuvą su mikšeriniu pultu „BERENGEI“, 1200 Lt vertės, fotoaparatą „NIKON“ , 250 Lt vertės, CD grotuvą „Roadstar“ 400 Lt vertės, kuriuo apie 3 m. naudojosi, skaitmeninį MP3 grotuvą ir radio imtuvą „Acme“ , 200 Lt vertės, prožektorių „LED“ , 10 Lt vertės, 3 atminties korteles: 1 GB „hama“ mėlynos spalvos, 20 Lt vertės, „SD 88X 512 Apacer“ mėlyna su žalios spalvos lipduku, 15 Lt vertės, „SD 512 Apacer“ mėlyna su žalios spalvos lipduku, 15 Lt vertės, laidą, 5 Lt vertės, laidą žalios spalvos, 20 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3110 c“ , 200 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2310” , 40 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 5110“, 100 Lt, monitorių „Philips“, 1350 Lt vertės, ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kultūros sporto ir turizmo skyriui priklausantį sintezatorių „Roland EXR7“ , 2691 Lt vertės (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kultūros sporto ir turizmo skyrius įvertino). Dabar visi daiktai yra grąžinti. Jis naudojosi tele2 SIM kortele Nr. 867571993, iš šio numerio siųsdavo B. Č. žinutes, du numeriai buvo Omnitel, jų nenaudojo, bet laikė, kad seni draugai galėtų paskambint. S. S. negalėtų atskirti, kuris vaikinas turėjo pistoletą.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2010m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos neatsimena, jam paskambino draugas J. Č. ir pasiūlė pirkti sintezatorių už 1000 Lt, jis nupirko šį sintezatorių. Sintezatorius buvo be dokumentų, o J. Č. paaiškino, kad jis neturės jokių problemų, nes instrumentas nėra vogtas. Jis pagalvojo, kad instrumentą atsivežė iš užsienio padėvėtą. Šį sintezatorių jis atidavė policijai.

Liudytojas M. K. parodė, kad turi automobilį VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) 2010m. kovo mėnesio pradžioje, apie pietus, jam į mobilų paskambino J. P., kuris paprašė atvažiuoti prie Mickūnų vidurinės mokyklos. Paaiškino, kad reikia jį kažkur pavežti. Jam atvažiavus, iš mokyklos pastato išėjo jo buvusi muzikos mokytoja, pavardės neatsimena, J. P. ir D. Č.. Jis nežino, ar matė jį mokytoja, tačiau turėtų matyti, nes D su J priėjo prie jo ir paaiškino, kad J. P. važiuos automobilyje su mokytoja, o jis su D. Č. turi važiuoti jiems iš paskos. Mokytoja tuo metu nuėjo prie savo automobilio. Kokiu tikslu jie kažkur važiavo, jis nežinojo. Po ko jie susėdo į automobilius ir dviems automobiliais nuvažiavo link Ukmergės m., Ukmergės plentu. Mokytojos automobilis AUDI A4, sidabrinės spalvos važiavo iš priekio, o jis nedideliu atstumu-iš paskos. Nežino kiek kilometrų nuvažiavę nuo Vilniaus, jų 2 automobiliai pasuko į dešinę, į jam nežinomą kaimą. Kartu su 2 automobiliais jie apvažiavo kaimą, apsisuko ir grįžo prie Ukmergės plento. Ten J. P. išlipo iš automobilio AUDI A4 ir persėdo į jo automobilį, kur visą laiką sėdėjo D. Č.. Visi kartu grįžo į Mickūnų k. Mokytoja viena nuvažiavo link Vilniaus m.

Liudytojas H. N. parodė, kad tiesiogiai apie nusikaltimą nieko nežino, bet gali patvirtinti, kad kaltinamoji B. Č. kurį laiką draugavo su nukentėjusiuoju, tačiau po kurio laiko iki jam žinomo įvykio su nukentėjusiuoju jų santykiai pašlijo, kaltinamoji jam skundėsi, kad nukentėjusysis rašo jai sms žinutes. Jis kaltinamąją charakterizuoja kaip gerą specialistę, pagalbininkę bažnyčioje prie altoriaus.

Liudytoja T. Č. parodė, kad jos dukra B. Č. draugavo su nukentėjusiuoju, o kai dukra atsisakė su juo draugauti nukentėjusysis pradėjo dukrai skambinėti naktimis, rašyti nemalonias žinutes. Ji skaitė tas žinutes, jose dukra buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, nukentėjusysis privedė dukrą prie psichinio sutrikimo, minėti nemalonūs skambučiai prasidėjo 2010 m. vasario mėn., buvo ir 2010 m. kovo mėn., tuo metu ji buvo reanimacijoje, todėl dukra turėjo didelę psichologinę įtampą, turėjo sveikatos problemų. Kiek jai yra žinoma, dukra prašė kitų asmenų nuraminti nukentėjusįjį, kad šis jos psichologiškai nešantažuotų. Dukra minėjo jai, kad ji su kažkuo pakalbėjo, kad tą S (nukentėjusįjį) apramintų. Šis pokalbis buvo prieš operaciją, darytą 2010 m. kovo mėn. pradžioje. Dėl minėtų skambučių ir žinučių jos dukra kreipėsi į policiją, tačiau jai buvo atsakyta, kad tai ne policijos reikalas.

Liudytoja R. Š. parodė, kad jis yra kaltinamosios B. Č. draugė. 2009 m. rudenį ji pastebėjo, kad jos draugė B tapo nervinga, jai aiškino, kad turi draugą, su kuriuo reikia išsiskirti, bet nežino, kaip tai padaryti. 2009 m. gruodžio mėn. B sakė jai, kad išsiskyrė su tuo žmogumi. 2010 m. sausio mėn. buvo įžeidžiančios sms žinutės ir vėliau B minėjo, kad ji gaudavo įžeidžiančias sms žinutes, kad nukentėjusysis pastoviai ją spausdavo, B buvo moralia sužlugdyta, namuose buvo sunki padėtis. Jai pačiai teko paskaityti tas žinutes. Tada B sakė, kad tai nukentėjusysis siunčia tolias žinutes. Tada ji neatkreipė dėmesio į telefono numerį, iš kurio buvo siųsta žinutė. B pirmą sms žinutę į savo mobilaus ryšio telefoną gavo, kai buvo pas ją namuose.

Liudytojas J. Š. davė tokius pat parodymus kaip ir liudytoja R. Š..

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)., jame pažymėta, kad pirmos lauko durys yra išlaužtos, namuose virtuvėje ant spintelės rasta lipnios juostos likučiai su dėmėmis, panašiomis į kraują, tokios pat dėmėms - ant pagalvės ir lovos, ant sekcijos atidaromų durų rasta lipni juosta. ( 1t. b.l.13).

2010-03-04 specialisto išvadoje Nr. G750/10 (01) nurodyta, kad S. S. padarytos dvi muštinės žaizdos viršugalvio kairėje pusėje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaktoje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2010-03-02). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padaryti 5 trauminiais poveikiais (t.1. b.l. 42-44).

2010-07-23 specialisto išvadoje Nr. 140-(3017)-IS1-5409 nurodyta, kad paimtas pas D. Č. ir pateiktas tirti pistoletas yra pramoninės gamybos pusiau automatinis dujinis pistoletas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujinaisi bei garsiniais šoviniais. Jis priklauso D kategorijos šaunamiesiems ginklams. ( 1t. b.l. 35)

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad S. S. savo noru pateikė paslaugų teiskimo kortelę „Philips“, 2 garantinius pasus, fotoaparato :Nikon“ taloną, MP3 grotuvo „Roadstar“, sintezatoriaus, stiprintuvo dokumentus (t.1 b.l. 48-61).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad pas D. Č. buvo paimtos 2 kepurės-kaukės, mobiliojo ryšio telefonai „NOKIA 5110“, „NOKIA 2310“, MP 3 grotuvas, kompaktinis MP 3 grotuvas, laidai, 3 atminties kortelės, monitorius bei pistoletas Voltaran mod 2004 Aras su dėtuve ( 1t.b.l. 178).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad pas J. Č. buvo paimtas stiprintuvas su mikseriniu pultu, fotoaparatas, sintezatorius. ( 2t. b.l. 13, 14)

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokoluose nurodyta, kad pas J. Č. buvo paimtas stiprintuvas su mikseriniu pultu, fotoaparatas, sintezatorius. ( 2t. b.l. 13, 14); pas D. Č. buvo paimtos 2 kepurės-kaukės, mobiliojo ryšio telefonai „NOKIA 5110“, „NOKIA 2310“, MP 3 grotuvas, kompaktinis MP 3 grotuvas, laidai, 3 atminties kortelės, monitorius. ( 1t.b.l. 179); pas J. P. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 3110c“ ir žibintuvėlis. ( 1t. b.l. 129), kurie yra apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir jų apžiūra užfiksuota daiktų apžiūros protokole ( 1t. b.l. 130,179, 2t. b.l. 15)

Daiktų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis S. S. atpažino monitorių, mobiliojo ryšio telefonus, prožektorių, fotoaparatą, MP grotuvą, MP grotuvą skaitmeninį, 3 atmintis korteles, laidus. ( 1t. b.l. 62-84), kurie yra apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir jų apžiūra užfiksuota daiktų apžiūros protokole ( 2t b.l. 74-79)

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo P. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad -atlikus informacijos kontrolę buvo nustatyta, kad B. Č. su S. S. nuo 2010-02-01 iki 2010-03-10 nebendravo; 2010-02-24 B. Č. skambino J. P.; 2010-03-02 B. Č. nuo 12:15 val. iki 16:08 val. judėjo iš Mickūnų k., Vilniaus r., link Avižienės s., po to Architektų g. 55 ( 2t. b.l. 82)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. Č. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 2t. b.l. 29)

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl jie laikomi įrodymais (LR BPK 20 str.), pagrindžiantys kaltinamųjų kaltę.

Tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įsibrovus į patalpą, panaudojus fizinį bei psichologinį smurtą buvo pagrobti kaltinime nurodyti daiktai įrodyta kaltinamųjų J. P. ir D. Č. bei nukentėjusiojo parodymais, med. specialisto išvada, įvykio vietos protokolu bei kita bylos medžiaga.

J. Č. parodymus, kad jis nežinojo, kad veža J. P. ir D. Č. įvykdyti plėšimą paneigia J. P. ir D. Č. parodymai bei teismo nustatyti tolimesni J. Č. veiksmai po nusikaltimo padarymo. D. Č. parodė, kad, privažiavę nukentėjusiojo namą, mašinoje užsidėjo pirštines, kaukes, J. Č. matė, kad užsidėjo kaukes, pirštines. J. P. parodė, kad jis paskambino savo draugui J. Č., kad paskolintų automobilį, už tai jam žadėjo užpilti pilną baką degalų, pastarajam atvažiavus, papasakojo, kad muzikos mokytoja prašė sumušti vieną muzikantą, paimti jo sintezatorių. J. Č. sutiko, jie taip susitarė, kad J. Č. privažiuotų arti nukentėjusiojo namų ir, kai jie bus viską padarę, jis jam paskambins ir, kai J. Č. privažiuos, jie jam sukraus aparatūrą. Susitarė, kad jis ir D. Č. eis į namą. Jie J. Č. viską pasakojo, viską aptarinėjo prieš važiuojant pas nukentėjusįjį, minėjo, kokiu tikslu važiuoja. J. Č. turėjo pasilikti mašinoj, o jie dviese turėjo įeiti į nukentėjusiojo namą.

Taip pat teismas vertina ir tolimesnius J. Č. veiksmus iš kart po plėšimo įvykdymo: J. Č. privažiuoja prie J. P. ir D. Č., šie sukrauna pagrobtus daiktus į automobilio saloną, J. Č. nuveža šiuos daiktus į garažą, gauna iš J. P. pinigų ir fotoaparatą, o kitą dieną dar parduoda pagrobtą sintezatorių.

Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad kaltinamieji J. P. ir D. Č. būtų suinteresuoti apšnekėti J. Č., duoti neteisingus parodymus. Todėl J. Č. parodymai, kad tik atvežė kaltinamuosius į nurodytą vietą, plėšime nedalyvavo, vertintini kaip jo gynybinė pozicija, kuri yra teisminio nagrinėjimo metu ištirta ir paneigta.

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008). Įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojai irgi gali būti pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus. Taip pat nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą.

Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad į nusikaltimo padarymo vietą tamsiu paros metu kaltinamieji atvažiavo J. Č. automobiliu, ir, kad J. Č., sustojęs atokiau nuo nukentėjusiojo namų, laukė J. P. ir D. Č., o šiems paskambinus į mobilaus ryšio telefoną, privažiavo prie jų, į jo automobilį buvo pakrauti pagrobti daiktai, vėliau J. Č. gavo pinigus, fotoaparatą, pagrobti daiktai buvo nuvežti į garažą, kitą dieną J. Č. pardavė pagrobtą sintezatorių. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad kaltinamasis J. Č. suprato nusikalstamų veikų pobūdį, pats sąmoningai dalyvavo padarant šią veiką, betarpiškai prisidėdamas realizuojant nusikalstamą veiką , teikdamas savo transporto priemonę, vežiodamas kitus kaltinamuosius į nusikaltimo padarymo vietą ir iš jos, išveždamas pagrobtus daiktus bei realizuodamas juos, t.y. jo tyčia apėmė ir tų asmenų veiksmus ir kadangi visi kaltinamieji veikė bendrais tyčiniais veiksmais, bei, atsižvelgiant į kaltinamųjų J. P. ir D. Č. parodymus, kad J. P. sakė J. Č., kad reikia nuvažiuoti pas vieną senį, jį sumušti ir atimti sintezatorių, darytina išvada, kad J. Č. žinojo, kad bus vykdoma ne vagystė, o būtent plėšimas, todėl šie kaltinamieji turi atsakyti kaip plėšimo bendravykdytojai.

J. P. , D. Č., J. Č. kaltinami tuo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami grupe, įsibrovę į nukentėjusiajam priklausantį gyvenamąjį namą ir panaudoję fizinį smurtą bei grasindami šaunamuoju ginklu, pagrobė svetimą turtą, nurodytą kaltinamajame akte.

Tačiau, atsižvelgiant į kaltinamųjų J. P. ir D. Č. parodymus, kad su mokytoja, kaltinamąja B. Č. nebuvo tartasi dėl ginklo panaudojimo, J. Č. nežinojo apie tai, kad D. Č. paėmė iš braolio dujinį pistoletą, kad tuo metu, kai D. Č. rodė pistoletą automobilyje J. P., J. Č. stovėjo lauke, rūkė, darytina išvada, kad nei J. Č., nei B. Č. nežinojo, kad D. Č. turi pistoletą, apie tai nebuvo kalbama ir tartasi bei savo veiksmais neprisidėjo kaltinamųjų J. P. ir D. Č. veiksmų, panaudojant šaunamąjį ginklą, todėl kaltinamųjų J. P. ir D. Č. ginklo panaudojimas vertintinas kaip jų ekscesas, todėl kaltinamojo J. Č. nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d..

Kaltinamoji B. Č. neigė savo kaltę, kad sukurstė kaltinamuosius J. P. ir D. Č. padaryti nusikaltimą bei įtraukė į nusikalstamą veiką vaiką, posėdžio metu teigė, kad , kai guodėsi J. P. dėl savo gyvenimo, D. Č. šalia nebuvo, tačiau jos parodymai vertintini kaip jos gynybinė pozicija, kuri yra paneigta kaltinamųjų J. P. ir D. Č. parodymais. Šie kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad 2010 m. vasario mėn. mokytoja B. Č. mokykloje jiems skundėsi dėl problemų su nukentėjusiuoju, prašė jų primušti nukentėjusįjį ir iš jo atimti sintezatorių tam, kad šis negalėtų išvykti į Lenkiją, minėjo, kad po koncerto nukentėjusysis gali turėti pinigų, mokytoja parodė nukentėjusiojo namą, sakė, kad jis bus namuose. Šiais parodymais teismas netikėti neturi pagrindo. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad kaltinamieji J. P. ir D. Č. būtų suinteresuoti apšnekėti B. Č., duoti neteisingus parodymus, priešingai, B. Č. buvo jų mokytoja, tarp jų buvo susiklostę geri santykiai, kaltinamieji J. P. ir D. Č. net gailėjosi jos. Jos veika tesingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 180 str. 2 d..

Lietuvos Respublikos BK 159 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-532/2006) už baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių – vaiko intereso dėl pozityvaus jo psichikos vystymosi (pagrindinis nusikaltimo objektas) ir visuomenės intereso formuoti nepilnamečio asmenybę (papildomas nusikaltimo objektas) pažeidimą. BK 159 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia. Baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį traukiamas fizinis asmuo, kuris įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu, apgaule ar kitokiu būdu įtraukia vaiką į nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) padarymą. Taikant BK 159 str. (Lietuvos Apeliacinio teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-330/2008) nėra numatyta, jog kaltininkas turi žinoti tikslų vaiko, įtraukiamo į nusikalstamą veiką, amžių. Byloje turi būti nustatyta, jog kaltininkas supranta, kad įtraukiamas asmuo yra vaikas.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji B. Č., būdama kaltinamojo D. Č. muzikos mokytoja, žinojo, kad jis yra nepilnametis, todėl jos veika teisingai kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str..

Kaltinamųjų J. P. ir D. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jie prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (b.l. 59 str. 1 d. 2p.).

Kaltinamųjų B. Č. ir J. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (B.K. 60 str. 1d. 1p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam J. P. atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, o būtent, kad padarytas vienas baigtas sunkus nusikaltimas, tiesiogine tyčia, į tai, kad nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę: jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, geranoriškai padėjo teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą, tačiau yra ir viena sunkinanti aplinkybė, atsižvelgta į jo konkretų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje – kad buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas, įvykdė bendrininko ekscesą, panaudodamas šaunamąjį ginklą, plėšimą įvykdė norėdamas padėti buvusiai mokytojai (kaltinamajai B. Č.), buvo sukurstytas šios kaltinamosios padaryti nusikaltimą, civilinis ieškinys nepareikštas, pagrobti daiktai gražinti nukentėjusiajam, į jo asmenybę - į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, šeimos nesukūręs, vaikų neturi, šiuo metu dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį, neteistas, nusikalto pirmą kartą, po nusikalstamos veikos padarymo iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas ir per šį laikotarpį jis jokių naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo dalyvavimą bendrininkų grupėje, į jo atsakomybę esančią sunkinančią aplinkybę, mano, kad nėra pagrindo skirti jo atžvilgiu švelnesnę negu numatyta įstatymo bausmę, skiriamą vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, ir, kad nėra nustatytų išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima būtų taikyti BK 54 str. 3 d., todėl jo atžvilgiu skirtina minimali sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė (LR BK 42 str. 1 d., 7 p., 50, 54, 58 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam D. Č. atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, o būtent, kad padarytas vienas baigtas sunkus nusikaltimas, tiesiogine tyčia, į tai, kad nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę: jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, geranoriškai padėjo teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą, tačiau yra ir viena sunkinanti aplinkybė, atsižvelgta į jo konkretų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje – kad buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas, įvykdė bendrininko ekscesą, panaudodamas šaunamąjį ginklą, plėšimą įvykdė norėdamas padėti buvusiai mokytojai (kaltinamajai B. Č.), buvo sukurstytas šios kaltinamosios padaryti nusikaltimą, ir įtrauktas į nusikaltimo padarymą, civilinis ieškinys nepareikštas, pagrobti daiktai gražinti nukentėjusiajam, į jo asmenybę – nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, šeimos nesukūręs, vaikų neturi, šiuo metu nedirba, mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį, teistas, tačiau šį nusikaltimą padarė būdamas neteistas, po nusikalstamos veikos padarymo iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo dalyvavimą bendrininkų grupėje, į jo atsakomybę esančią sunkinančią aplinkybę, mano, kad nėra pagrindo skirti jo atžvilgiu švelnesnę negu numatyta įstatymo bausmę vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, ir, kad nėra nustatytų išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima būtų taikyti BK 54 str. 3 d., todėl jo atžvilgiu skirtina minimali (pusė minimalios) sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė (LR BK 80-81 str. 90 str. 1 d. 5 p., 91 str. 3 d.). Teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 92 str. 1,2 d.).

Skiriant bausmę kaltinamajam J. Č. atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, o būtent, kad padarytas vienas baigtas sunkus nusikaltimas, tiesiogine tyčia, į tai, kad nėra nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena sunkinanti aplinkybė, atsižvelgta į jo konkretų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje – o būtent, kad juo vaidmuo darant šį nusikaltimą buvo antraeilis, iš esmės pripažįsta faktines aplinkybes, bet neigia jų teisinį įvertinimą, civilinis ieškinys nepareikštas, pagrobti daiktai gražinti nukentėjusiajam, į jo asmenybę - į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, šeimos nesukūręs, vaikų neturi, šiuo metu dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį, buvo teistas vieną kartą, bet teistumas išnykęs, po šios nusikaltimo veikos daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau teismas, kad nėra pagrindo skirti jo atžvilgiu švelnesnę negu numatyta įstatymo bausmę, skiriamą vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis iš esmės pripažino faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, tik neigia jų teisinį įvertinimą, kaltinamojo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme daugiau lėmė kitų asmenų, iš esmės sukursčiusių jį daryti nusikaltimą, nusikalstamas elgesys, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas atimtų iš kaltinamojo galimybę dirbti ir gyvenimo perspektyvą, mano, kad realus laisvės atėmimo paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, todėl jo atžvilgiu skirtina švelnesnė nei sankcijoje už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė - bauda (LR BK 54 str. 3 d.).

Skiriant bausmę kaltinamajai B. Č. atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, o būtent, kad padaryti du baigti nusikaltimai, iš kurių vienas priskiriamas nesunkiems, kitas – sunkiems, į tai, kad nėra nustatytos kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena sunkinanti aplinkybė, atsižvelgta į jos konkretų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje – o būtent, kad ji sukurstė daryti nusikaltimą ir įtraukė vaiką į nusikaltimo padarymą, pati tiesiogiai nedalyvavo apiplėšiant nukentėjusįjį, civilinis ieškinys nepareikštas, pagrobti daiktai gražinti nukentėjusiajam, tačiau, kaip matyti iš jos parodymų, tolimesnio elgesio, gyvenimo būdo ir susiklosčiusių aplinkybių po šio nusikaltimo, kaltinamoji nenorėjo tokių pasekmių, nesitikėjo, kad tokios atsiras, teismas atsižvelgia į jos tuometinę būseną ir jos motyvą sukurstyti šį nusikaltimą, o būtent, kad ji tokiu būdu pasielgė nenorėdama pykčio ar sunkių padarinių, o paveikta savo neigiamų jausmų nukentėjusiajam (juos siejo artimas ryšys ir santykiai nutrūko), taip pat atsižvelgta į kaltinamosios sveikatos būklę ir šeimyninę padėtį: nors ekspertizės akte Nr. EKG 60/11(02) nustatyta, kad jos ekspertizės metu nustatytos ligos pagal esamą būklę neįtrauktos į „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo atlikimo, sąrašą“, tačiau visa eilė nustatytų ligų yra lėtinės, turinčios polinkį progresuoti, kai kurios nepagydomos, taip pat atsižvelgta, kad kaltinamoji viena prižiūri nusenusią, sergančią savo motiną ir sergantį neįgalų sutuoktinį, išlaiko dukrą studentę, aktyviai bendrauja bendruomenės veikloje, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį, nebuvo teista ir bausta administracine tvarka, nusikalto pirmą kartą, po nusikalstamos veikos padarymo iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas ir per šį laikotarpį ji jokių naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jai padarė teigiamą poveikį, teisiamojo posėdžio metu išreikštas šios jos padarytos nusikalstamos veikos vertinimas rodo kritišką savo veiksmų vertinimą bei norą kuo greičiau pašalinti jais sukeltas neigiamas pasekmes, nukentėjusiojo atsiprašė, darytina išvada , kad nėra pagrindo skirti jo atžvilgiu švelnesnę negu numatyta įstatymo bausmę, skiriamą vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išvardintas aplinkybes mano, kad sankcijoje už sunkesnį nusikaltimą numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, todėl jos atžvilgiu skirtina švelnesnė nei sankcijoje už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė - laisvės apribojimas (LR BK 54 str. 3 d.).,

Kardomosios priemonės, paskirtos kaltinamiesiems paliktino galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti, klausimas spręstintinas BPK 94 str. tvarka.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str. 1 d., 302-305 str., 307, 308 str.,-

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., ir skirti jam – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010-03-15 iki 2010-03-17.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. P. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., ir skirti jam – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 , 4 d., 65 str. 1 d.1p., b), šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-31 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėn..

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1,2 d., atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemenę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, tęsti mokslą, arba dirbti, uždraudžiant bendrauti su J. P., J. Č. ir B. Č..

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju įskaičiuoti į bausmės laiką sulaikymo laiką – nuo 2010-03-15- iki 2010-03-16.

J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir skirti jam – 60 MGL (7800 Lt ) dydžio baudą.

Į bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010-03-15 iki 2010-03-17.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

B. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 180 str.2 d., 159 str., ir skirti jai:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 180 str. 2 d. ir skirti jai – 60 MGL (7800 Lt ) dydžio baudą.

pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 , 4 d., šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę - skirti 65 MGL (8450 Lt) dydžio baudą..

Į bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010-03-15 iki 2010-03-17.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai išnagrinėti - lipnios juostos ritinėlį, lipnios juostos liekanas – sunaikinti, automatinį dujinį pistoletą konfiskuoti ir perduoti Lietuvos ginklų fondui.

Nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus raj. apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Vaivadienė