- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- I2-4528-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00454-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- "Regitra" Kauno filialas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas, ir M. Š.) skundu kreipėsi į teismą ir teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi priimtais nagrinėti 2021 m. kovo 29 d. patikslinto skundo (toliau – skundas) reikalavimais prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 21R1-37(AG1-3/10-2021) (toliau – ir 2021 m. vasario 9 d. sprendimas) ir valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir VĮ „Regitra“) Kauno filialo (toliau – ir atsakovas, ir VĮ „Regitra“ Kauno filialas) 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (1.19)-S-13671 „Dėl vairuotojo pažymėjimo dublikato“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas); 2) įpareigoti VĮ „Regitra“ Kauno filialą išduoti pareiškėjui buvusio pasibaigusio pareiškėjo vairuotojo pažymėjimo dublikatą (1 t., 2–7, 76–82, 142–144).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu atsisakė išduoti vairuotojo pažymėjimo dublikatą, nurodęs, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintose Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatytų sąlygų, nes nuo 2020 m. spalio 10 d. jam neva išduotas vairuotojo pažymėjimas Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 30 d. skundu kreipėsi į Komisiją ir prašė panaikinti VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą bei iš esmės išspręsti klausimus dėl: 1) pareiškėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo išdavimo pagal 2020 m. lapkričio 24 d. prašymą ir turimus dokumentus, siųstus 2020 m. rugsėjo 22 d.; 2) pareiškėjo seno vairuotojo pažymėjimo dublikato išdavimo; 3) galimybių pareiškėjui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikti prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ar jo dublikato gavimo pridedant papildomus dokumentus.
Pareiškėjas nurodė, kad Komisija, 2021 m. vasario 9 d. sprendimu atmetusi skundą, neteisingai nustatė, jog ginčas kilęs tik dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo, kuriuo pakartotinai buvo išnagrinėta jo 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymo dalis dėl buvusio pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimo dublikato išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teigė, kad Komisija neteisingai nurodė aplinkybę dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo, nes VĮ „Regitra“ Kauno filialas prieš tai tokios prašymo dalies nenagrinėjo; Komisija visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skunde išdėstytus prašymus, kurie ir apibrėžė ginčo ribas; Komisija netinkamai ir nevisapusiškai išnagrinėjo skundo reikalavimą dėl galimybių pareiškėjui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikti prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ar jo dublikato gavimo pridedant papildomus dokumentus. Pareiškėjas teigė, kad Komisija, nurodžiusi, jog, pagal Taisyklių nuostatas, asmenys prašymus išduoti vairuotojo pažymėjimus gali pateikti elektroniniu būdu VĮ „Regitra“ interneto svetainėje arba atvykę į VĮ „Regitra“ padalinį, nenagrinėjo VĮ „Regitra“ sistemos funkcionalumo, kurį pareiškėjas vertino kaip apribojantį galimybes gauti administracinę paslaugą, bei netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, kaip prašymai pildomi VĮ „Regitra“ padalinyje. M. Š. tvirtino, kad Komisija netinkamai taikė Taisyklių 2.3 ir 2.4 punktus, ignoravo Taisyklių 2.4 punkte numatytas nuolatinę gyvenamąją vietą nusakančias sąlygas, iš kurių viena – gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta, todėl nepagrįstai nevertino pareiškėjo kaip nuolatinio Lietuvos gyventojo.
Atsiliepimas
Be to, M. Š. teigė, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialas 2020 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. (1.19E)-S-10295 „Dėl 2020-08-28 skundo“, 2020 m. spalio 28 d. atsiliepime į pareiškėjo 2020 m. spalio 5 d. skundą Komisijai „Dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo sprendimų – (1.19E)-S-10295 ir (1.22E)-S-10694“, 2020 m. gruodžio 11 d. sprendime neteisingai nurodė ir netinkamai interpretavo nuolatinio Lietuvos gyventojo sąvoką. Teigė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. kovo mėn. rašte yra pasisakiusi, koks asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, t. y. Lietuvos gyventojas yra fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų, arba fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų. Pareiškėjas pažymėjo, kad VMI šiame rašte taip pat nurodė, kad šių kriterijų atitikimą turi vertinti pats gyventojas; jeigu jis atitinka nors vieną iš nustatytų kriterijų, nepriklausomai nuo to, kad yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, jis tais kalendoriniais metais laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Pareiškėjo teigimu, valstybės institucijos neteisingai, netinkamai ir nevienodai taiko teisės normas ir šališkai interpretuoja „nuolatinio gyventojo“ sąvoką.
Šalies argumentai
M. Š. teigė, kad Komisija nesivadovavo Taisyklių 9.3 punktu, nesiaiškino, ar pareiškėjas gali būti laikomas „pareiškėju“ pagal Taisyklių 2.3 punktą, nors Komisijos pareiga buvo nustatyti, ar pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau šios pareigos neatliko ir užkirto kelią tai išsiaiškinti Komisijos 2021 m. vasario 4 d. nuotolinio posėdžio metu. Be to, Komisija, turėdama byloje duomenis apie pareiškėjo naudojimąsi elektroninio mokėjimo kortele Lietuvos Respublikos teritorijoje mažiausiai nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d., ignoravo pareiškėjo nurodytą aplinkybę – mažiausiai dviejų kartų atvykimą į VĮ „Regitra“ Kauno filialą (2020 m. birželio 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d.), ir 2021 m. vasario 4 d. vykusio nuotolinio posėdžio metu nevertino pareiškėjo gyvenamosios vietos aplinkybių, priešingai, pasisakė, kad tai nepatenka į ginčo ribas, nors, pareiškėjo nuomone, tai tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču. Pareiškėjas teigė, kad Komisijos 2021 m. vasario 4 d. vykusiame nuotoliniame posėdyje buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes Komisija nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo buvimo vieta neturi jokios reikšmės bylos nagrinėjimui ir neteisėtai uždraudė jam teikti tokius įrodymus tiesiogiai, t. y. transliuojant aplinką, kurioje jis tuo metu buvo. Be to, Komisija nesuteikė pareiškėjui teisės paprieštarauti dėl naujų atsakovo dokumentų pridėjimo prie bylos ir vienašališkai nutarė juos pridėti, neišsiaiškinusi, kokias aplinkybes atsakovas jais įrodinėja. M. Š. teigė, kad taip buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes tokius dokumentus atsakovas galėjo pateikti iki posėdžio paskirto laiko, be to, atsakovo pateikti nauji dokumentai jokios teisinės ar faktinės reikšmės nagrinėjamu klausimu neturėjo. Komisija nesuteikė pareiškėjui pakankamai laiko susipažinti su prie bylos prijungtais dokumentais ir nors per padarytą 10–15 min. pertrauką jam buvo persiųstas pridėtas dokumentas, tačiau likusio pertraukos laiko neužteko tinkamai su dokumentu susipažinti, dėl to buvo pažeista jo teisė užduoti klausimus. Pareiškėjas teigė, kad Komisija nesiaiškino, koks vairuotojo pažymėjimas jam yra išduotas, kokiomis aplinkybėmis ir kada jis jį gavo, tik deklaratyviai ir formaliai padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas turi ES išduotą vairuotojo pažymėjimą, teigdama, kad pareiškėjas turi galiojantį Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjas tvirtino, kad Jungtinė Karalystė nėra ES narė, jis neturi ES išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, jo paskutinis vairuotojo pažymėjimas išduotas 2010 metais VĮ „Regitra“ Lietuvoje, jis yra pateikęs užklausą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo Jungtinėje Karalystėje. M. Š. nurodė, kad jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas pasibaigė 2020 m. liepos 13 d., kai, pagal mokėjimo kortelės išrašą ir faktines aplinkybes, jis buvo Lietuvos Respublikoje, tai patvirtina jo lankymasis VĮ „Regitra“ Kauno filiale 2020 m. birželio 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėjas teigė, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikoje, negali gauti galiojančio vairuotojo pažymėjimo ar jo dublikato, o kadangi dėl COVID-19 viruso plitimo skrydžiai tam tikrą laiką nevyko, pareiškėjui buvo apsunkinta galimybė automobiliu išvykti į Jungtinę Karalystę. Teigė, kad 2021 m. vasario 4 d. vykusio posėdžio metu VĮ „Regitra“ atstovė patvirtino, jog pareiškėjas negali pats pildyti prašymo dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, juos pildo tik VĮ „Regitra“ darbuotojas. Pareiškėjas vertino, kad nėra aiškios tokios asmenų teises ribojančios procedūros priežastys (1 t., b. l. 76–82).
M. Š. 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžiuose, iš esmės pakartojęs skunde išdėstytus argumentais ir motyvus bei remdamasis jame nurodytomis aplinkybėmis, prašė tenkinti skundo reikalavimus. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje, nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), bei pripažino, kad šios aplinkybės atsakovui neatskleidė, manydamas, jog prašymui išnagrinėti bus pakankami duomenys apie naudojimąsi banko kortele Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Regitra“ Kauno filialas atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VĮ „Regitra“ Kauno filialas atsiliepime nurodė, kad Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 21R1-212 (AG1-207/10-2020) buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymo dalį dėl buvusio pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimo dublikato išdavimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Atsakovas, vykdydamas šį įpareigojimą, priėmė 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą, kurį pareiškėjas apskundė Komisijai. Komisija 2021 m. vasario 9 d. sprendimu M. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas teigė, kad iš Komisijos 2021 m. vasario 9 d. sprendimo aiškiai matyti, jog Taisyklių 2.3, 2.4, 9.3 ir 10.4 punktų nuostatos išsamiai išanalizuotos, bei pagrįstai konstatuota, jog, sistemiškai vertinant Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad, jeigu asmenų gyvenamoji vieta nėra deklaruota Lietuvoje arba ji buvo deklaruota mažiau kaip 185 dienas per kalendorinius metus, tuomet asmenys savo asmeninius ar darbo ryšius su Lietuva gali pagrįsti dokumentais. Atsakovas nurodė, kad Komisijos išvada nesiejama vien tik su gyvenamosios vietos deklaravimu, kaip teigė pareiškėjas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo minimas ir pateiktas VMI 2018 m. kovo mėn. raštas nesusijęs su nagrinėjamu ginču ir yra aktualus pajamų mokesčių teisiniuose santykiuose.
Atsakovas nurodė, kad, vykdydamas pavestas funkcijas, vadovaujasi vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. Taisyklėmis, kuriose įgyvendintos 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (toliau – Direktyva 2006/126/EB), ir juose nurodytomis sąvokomis. Atsakovas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, kad Komisija nesivadovavo Taisyklių 9.3.1 punktu, ir teigė, jog Komisija įvertino pareiškėjo pateiktą banko išrašą, kuriuo jis grindė asmeninius ryšius su Lietuva, ir padarė teisingą išvadą, kad šis dokumentas, kuriame užfiksuotos Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. atliktos finansinės operacijos, nepatvirtina pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ar darbo ryšių fakto. Atsakovas teigė, kad Komisija pagrįstai nurodė, kad banko išrašas nepatvirtina pareiškėjo, kaip asmens, kurio gyvenamoji vieta nėra deklaruota Lietuvoje ir kuris Taisyklių prasme nėra pripažintas asmeniu, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, teisės gauti vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikoje. Be to, atsakovas teigė, kad pareiškėjo dviejų kartų apsilankymo atsakovo padalinyje ar aplinkos transliavimo vykusio posėdžio metu faktai negali būti prilyginami Taisyklių 10.4 punkte nurodytiems dokumentams. Atsakovas kaip gynybinę poziciją vertino pareiškėjo argumentus, kad Komisija ignoravo pareiškėjo nurodytą aplinkybę – mažiausiai dviejų kartų (2020 m. birželio 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d.) apsilankymą VĮ „Regitra“ Kauno filiale ir kad Komisija 2021 m. vasario 4 d. nuotolinio posėdžio metu nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo buvimo vieta neturi jokios reikšmės bylos nagrinėjimui ir neteisėtai uždraudė pareiškėjui teikti tokius įrodymus tiesiogiai, t. y. transliuojant aplinką, kurioje pareiškėjas yra, tam, kad būtų galima nustatyti, kurioje šalyje jis yra. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Komisijos posėdžio metu prieštaravimų dėl naujų atsakovo dokumentų pridėjimo prie bylos nepareiškė, bei pažymėjo, kad nors šie dokumentai ir buvo prijungti, tačiau Komisija jų nevertino, todėl jie neturėjo įtakos priimant 2021 m. vasario 9 d. sprendimą. Komisija vertino atsakovo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą, priimtą pereinamuoju laikotarpiu, kuriuo Jungtinės Karalystės išduoti vairuotojo pažymėjimai pripažįstami ir gali būti keičiami vienos iš ES valstybių narių išduodamu vairuotojo pažymėjimu, bei vadovavosi oficialiais duomenimis, gautais iš ES vairuotojo pažymėjimų tinklo (toliau – ir RESPER), kurie patvirtino, jog pareiškėjas turi galiojantį Jungtinėje Karalystėje 2020 m. spalio 10 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą (1 t., b. l. 152–155).
Teismo posėdžiuose VĮ „Regitra“ Kauno filialo atstovė S. V. (toliau –S. V.) prašė atmesti pareiškėjo skundą, remiantis atsiliepime išdėstytais motyvais ir argumentais, pateiktu teisės normų aiškinimu ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovo atstovė S. V. 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje naujų papildomų paaiškinimų nepateikė. Atsakovo atstovė S. V., 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje nurodžiusi, kad VĮ „Regitra“ 2021 m. lapkričio 30 d. raštu „Dėl prašymo išduoti galiojantį vairuotojo pažymėjimą“ pareiškėjui iš esmės buvo suteikta galimybė kreiptis dėl lietuviško vairuotojo pažymėjimo išdavimo, vertino, kad skundo pagrindinis reikalavimas yra patenkintas, todėl prašė administracinę bylą nutraukti.
VĮ „Regitra“ Kauno filialo atstovas A. T. naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad M. Š. 2020 m. birželio 24 d. užsisakė vairuotojo pažymėjimą ir užsiregistravo atvykti 2020 m. birželio 26 d. į VĮ „Regitra“ Kauno filialą jo pasiimti (1 t., b. l. 18, 91).
Be to, pareiškėjas, atvykęs į VĮ „Regitra“ Kauno filialą, 2020 m. rugpjūčio 5 d. popierine forma pateikė prašymą išduoti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą vietoje pasibaigusio ir pamesto vairuotojo pažymėjimo (1 t., b. l. 52, 113; Komisijos byla Nr. AG1-207/10-2020 (toliau – Komisijos byla Nr. 1), b. l. 18).
VĮ „Regitra“ Kauno filialas, atsakydamas į 2020 m. rugpjūčio 5 d. M. Š. prašymą, 2020 m. rugpjūčio 18 d. parengė raštą „Dėl vairuotojo pažymėjimo“, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 5, 7.2, 36 punktais, buvo užklausta Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimus išduodanti įstaiga ir gautas patvirtinimas, jog pareiškėjui buvo išduotas šios valstybės vairuotojo pažymėjimas; paprašė pareiškėją dėl naujo vairuotojo pažymėjimo užsakymo atvykti į VĮ „Regitra“ Kauno filialą; išaiškino, kad vairuotojo pažymėjimai išduodami tik asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 53, 114; Komisijos byla Nr. 1, b. l. 19).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 27 d. pateikė VĮ „Regitra“ Kauno filialui prašymą Nr. 6573552 išduoti vairuotojo pažymėjimą, nurodęs, kad ankstesnis prarastas (Komisijos byla Nr. 1, b. l. 34–35).
VĮ „Regitra“ Kauno filialas į M. Š. prašymą Nr. 6573552 atsakė 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. VP-S-3952 „Dėl atsisakymo išduoti vairuotojo pažymėjimą“, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, priimtas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą, nes, vadovaujantis Taisyklių 10.4 punktu, nepateiktas dokumentas (-ai), kuriuo (-iais) patvirtinamas gyvenimo Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas per kiekvienus kalendorinius metus arba studijavimo ar mokyklos lankymo Lietuvos Respublikoje ar užsienyje, arba apibrėžtos trukmės užduoties atlikimo užsienyje, arba darbo užsienyje ir nuolatinio grįžimo į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ryšių, arba atvykimo arba grįžimo nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių faktas, ir pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo ar nėra deklaruota Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais (1 t., b. l. 54, 115; Komisijos byla Nr. 1, b. l. 20).
Pareiškėjas, gavęs VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. VP-S-3952, pateikė VĮ „Regitra“ Kauno filialui 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, kuriame teigė, kad nurodytas VĮ „Regitros“ raštas naikintinas kaip yra neteisėtas. Pareiškėjas šį reikalavimą grindė tuo, kad: 1) pagal Taisyklių 10.4 punktą, jis turi pateikti dokumentus, įrodančius jo grįžimą gyventi Lietuvos Respublikoje dėl asmeninių ryšių, todėl nereikalaujama būti deklaravus gyvenamąją vietą ne mažiau kaip 185 dienas; 2) VĮ „Regitra“ Kauno filialas nepagrįstai pareiškėjui kelia per dideles sąlygas; 3) VĮ „Regitra“ Kauno filialas nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalimi, nes priimtas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir nemotyvuotas/netinkamai motyvuotas, nėra nurodyta aiški apskundimo tvarka (1 t., b. l. 16–17, 55–56, 92–93, 116–117; Komisijos byla Nr. 1, b. l. 8–9, 21–22).
VĮ „Regitra“ Kauno filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, parengtu 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (1.19E)-S-10295 „Dėl 2020-08-28 skundo“ pareiškėjui nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. VP-S-3952 buvo pagrįstai atsisakyta išduoti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą; paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės ir išdėstė Taisyklių 2.3, 2.4, 9.3, 10.4, 3 punktų nuostatas; nurodė, kad išduodant arba keičiant vairuotojo pažymėjimą VĮ ,,Regitra“ įgaliotas darbuotojas procedūrą vykdo, laikydamasis Taisyklių 17 punkte nustatytos tvarkos, t. y. atitinkamuose registruose patikrina, ar nėra sąlygų, draudžiančių išduoti/keisti vairuotojo pažymėjimą; vadovaujantis Taisyklių 17.2 punktu, patikrinus pareiškėjo duomenis, tvarkomus Gyventojų registre, buvo nustatyta, kad jis nuo 2010 m. lapkričio 26 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje ne mažiau kaip 185 dienas per kalendorinius metus bei nepateikė rašytinių įrodymų, kad turi darbo ar asmeninius ryšius su Lietuva(1 t., b. l. 20–21, 57–58, 94–95, 118–119; Komisijos byla Nr. 1, b. l. 3–6, 23–24).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ Kauno filialą prašymu „Dėl dokumentų prijungimo“ ir prašė prie pateikto prašymo išduoti vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pridėti dokumentus – banko išrašą, įrodantį asmeninius ryšius gyvenant Lietuvos Respublikoje, ir nagrinėti pateiktą prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Pareiškėjas nurodė, kad tuo atveju, jeigu VĮ „Regitra“ nepripažins tokios aplinkybės, prašė nurodyti, kur galima rasti dokumentų sąrašą šiai aplinkybei įrodyti, ir išduoti buvusio ir pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimo dublikatą. Prie nurodyto prašymo pareiškėjas pridėjo savo sąskaitos akcinėje bendrovėje „Swedbank“ išrašą su duomenimis apie atliktus mokėjimus už parduotuvėse ir/ar kitose įmonėse pirktas prekes ir/ar paslaugas nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. (1 t., b. l. 19, 38–40, 59, 61–63, 96, 103–105, 120, 122–124, 156–159; Komisijos byla Nr. 1, b. l. 7, 25, 27–29; Komisijos byla Nr. AG1-3/10-2021 (toliau – Komisijos byla Nr. 2), b. l. 10–13, 46–49).
VĮ „Regitra“ Kauno filialas, atsakydamas pareiškėjui į jo 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymą, parengė 2020 m. spalio 1 d. raštą Nr. (1.22E)-S-10694 „Dėl 2020-09-22 prašymo“, kuriame nurodė, kad prašymo išduoti vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas yra užbaigtas, sprendimas dėl prašymo yra priimtas, pareiškėjas apie tai informuotas, todėl galimybės prie šio prašymo pridėti pateiktą banko išrašą nėra. Be to, atsakovas pateikė vertinimą, kad banko išrašas vienareikšmiškai neįrodo, jog pareiškėjas jame nurodytomis datomis nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje; išaiškino, kad dokumentų, galinčių įrodyti tokią aplinkybę, sąrašas teisės aktuose nėra numatytas, todėl VĮ „Regitra“ pateikti tokių dokumentų sąrašo negali; nurodė, kad įgaliotas darbuotojas nagrinėja visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir kad pareiškėjas gali pateikti bet kurį dokumentą, kuris vienareikšmiškai įrodytų aplinkybę, kad jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas (1 t., b. l. 37, 60, 106, 121; Komisijos byla Nr. 1, b. l. 10, 26).
Šalies argumentai
M. Š. 2020 m. spalio 5 d. pateikė Komisijai skundą „Dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo sprendimų (1.19E)-S-10295 ir (1.22E)-S-10694“ ir prašė šiuos sprendimus panaikinti kaip neteisėtus, įpareigoti VĮ „Regitra“ Kauno filialą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti sprendimus įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde teigė, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialas kelia jam perteklinius reikalavimus – deklaruoti vietą ir pateikti rašytinius įrodymus, o vertindamas pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis (1 t., b. l. 28–29, 107–108; Komisijos byla Nr. 1, b. l. 1–2).
Komisija, išnagrinėjusi administracinį ginčą pagal pareiškėjo 2020 m. spalio 5 d. skundą, priėmė 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 21R1-212 (AG1-207/10-2020) (toliau – ir 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas). Komisija konstatavo, kad VĮ „Regitros“ Kauno filialo 2020 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. (1.19E)-S-10295 yra motyvuotas ir pagrįstas, jame teisinis ir faktinis pagrindai, apskundimo tvarka nurodyti. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. VP-S-3952 teisės aktų nustatyta tvarka nei Komisijai, nei teismui neskundė, nurodė, kad nurodytas raštas yra galiojantis, jo pagrįstumo šioje byloje nevertino ir dėl jo nepasisakė. Komisija nurodė, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialas 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. (1.22E)-S-10694 pareiškėjui atsakė, kad sprendimas dėl pareiškėjo prašymo Nr. 6573552 yra priimtas ir pareiškėjas apie tai informuotas, į pareiškėjo klausimus dėl dokumentų, kurių pagrindu galima įrodyti asmeninius ryšius su Lietuvos Respublika, atsakyta. Komisija konstatavo, kad VĮ „Regitros“ Kauno filialas motyvuotai atsakė į pareiškėjo klausimus, todėl nėra pagrindo šį raštą pripažinti neteisėtu ir naikinti. Tačiau Komisija nustatė, kad 2020 m. spalio 1 d. rašte Nr. (1.22E)-S-10694 nepasisakyta dėl pareiškėjo prašymo išduoti buvusio ir pasibaigusio vairuotojo pažymėjimo dublikatą. Komisija 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigojo VĮ „Regitra“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymo dalį dėl buvusio ir pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimo dublikato išdavimo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (1 t., b. l. 30–36, 127–133; Komisijos byla Nr. 1, b. l. 40–46; Komisijos byla Nr. 2, b. l. 14–20).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas. Duomenų, kad dėl nurodyto sprendimo buvo paduotas skundas ir pagal jį pradėta administracinė byla, bylos proceso dalyviai nepateikė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, daroma išvada, kad Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
VĮ „Regitra“ Kauno filialas, vykdydamas Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymo dalį dėl buvusio pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimo dublikato išdavimo ir, vadovaudamasis Taisyklių 5, 3, 2.3, 2.4, 9.3, 10.4 ir 17 punktais, 2020 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (1.19)-S-13671 „Dėl vairuotojo pažymėjimo dublikato“, kuriame suformulavo sprendimą neišduoti M. Š. Lietuvos Respublikoje vairuotojo pažymėjimo ar jo dublikato, kadangi jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 41–42, 136–137, 160–161; Komisijos byla Nr. 2, b. l. 21–22, 59–60).
Be to, pareiškėjas 2020 m. lapkričio 30 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis kreipėsi į VĮ „Regitra“ prašymu suteikti galimybę prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo (ar jo dublikato) išdavimo ir visus norimus dokumentus pateikti elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjas nurodė, kad VĮ „Regitra“ sistema neleidžia pridėti (originale – prisegti) dokumentų, todėl prašo leisti pateikti prašymą kita (ne per automatinę VĮ „Regitra“ sistemą) elektronine forma, arba atlikti automatinės sistemos korekcijas, kad sistema priimtų prašymą su pridedamais dokumentais (Komisijos byla Nr. 2, b. l. 26).
VĮ „Regitra“, 2020 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (1.22E)-S-14474 „Dėl prašymo išduoti vairuotojo pažymėjimą teikimo kita elektronine forma“, atsakydama į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 30 d. kreipimąsi, nurodė, kad Taisyklių 8 punktas numato, jog asmenys, kurių tapatybė gali būti nustatyta elektroninėje erdvėje ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, prašymą gali pateikti elektroniniu būdu VĮ „Regitra“ interneto svetainės skiltyje „Vairuotojų portalas“ (toliau – Portalas), remdamasi Taisyklių 12 punktu, teigė, kad pridėti papildomus dokumentus galimybės nėra. VĮ „Regitra“ išaiškino, kad pateikti prašymą kitu elektroniniu būdu šiuo metu nėra galimybės, kadangi tokia tvarka Taisyklėse nenumatyta, institucijos negali būti visiškai laisvos pasirinkti bet kokį veikimo būdą ir negali viršyti teisės aktais joms suteiktų įgaliojimų. Nurodė, kad asmuo dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo į VĮ „Regitra“ padalinį gali kreiptis ir asmeniškai, pateikdamas patvirtintos formos prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą (Komisijos byla Nr. 2, b. l. 52).
M. Š. 2020 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Komisiją skundu „Dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo sprendimo Nr. (1.19)-S-13671 ir vairuotojo pažymėjimo išdavimo“ ir prašė panaikinti VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą bei iš esmės išspręsti klausimą dėl pareiškėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo išdavimo pagal 2020 m. lapkričio 24 d. prašymą ir turimus dokumentus, siųstus 2020 m. rugsėjo 22 d.; dėl pareiškėjo seno vairuotojo pažymėjimo dublikato išdavimo; dėl galimybių pareiškėjui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikti prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ar jo dublikato gavimo pridedant papildomus dokumentus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialas nevertino jo 2020 m. rugsėjo 22 d. pridėto dokumento, t. y. neišnagrinėjo visų pateiktų dokumentų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas tvirtino, kad siekia gauti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau VĮ „Regitra“ 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (1.19E)-S-10295 atsisakė tenkinti jo prašymą. Teigė, kad ketinant kreiptis į Didžiosios Britanijos instituciją dėl tokio pažymėjimo išdavimo, jam reikalingas senas, kad ir pasibaigusio galiojimo, vairuotojo pažymėjimas. M. Š. skunde teigė, kad VĮ „Regitra“ nepagrįstai nustatė jam perteklines sąlygas, be pagrindo nurodė, kad jis turi 2020 m. spalio 10 d. Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tvirtino, kad jis galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 24 d. prisijungė prie elektroninių VĮ „Regitra“ paslaugų portalo (eregitra.lt) ir užpildė prašymą, tačiau negalėjo pateikti jokių papildomų dokumentų. Paaiškino, kad nurodžius seno, t. y. pasibaigusio galiojimo, vairuotojo pažymėjimo numerį, VĮ „Regitra“ pranešė, jog išduoti pažymėjimo negali, nes jo vairuotojo pažymėjimas yra grąžintas arba sunaikintas. M. Š. nurodė, kad tą pačią dieną pildė prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo dublikato išdavimo, tačiau VĮ „Regitra“ pranešė, kad nepakanka duomenų, todėl reikia kreiptis į teritorinį padalinį, tačiau susisiekus su VĮ „Regitra“ ir pasiteiravus, kokių duomenų nepakanka, VĮ „Regitra“ atsakyti negalėjo. Pareiškėjas pažymėjo, kad bet kuriuo atveju – dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo ar dublikato gavimo, pildant eregitra.lt sistemoje prašymo formas, pridėti dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes, nėra galimybės, nes toks funkcionalumas sistemoje nėra numatytas. Pareiškėjas teigė, kad VĮ „Regitra“ Kauno filiale specialistas nepriima dokumentų, apie tai pildant prašymą pareiškėjo vardu nepažymi, todėl jam gauti administracinę paslaugą iš esmės yra neįmanoma (1 t., b. l. 45–47; Komisijos byla Nr. 2, b. l. 1–3).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija, išnagrinėjusi administracinį ginčą pagal pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundą, 2021 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 21R1-37(AG1-3/10-2021) M. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo, kuriuo pakartotinai išnagrinėta pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymo dalis dėl buvusio pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimo dublikato išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Komisija, įvertinusi 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo turinį, nurodė, kad atsisakymas išduoti buvusio ir pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimo dublikatą, visų pirma, grindžiamas tuo, kad VĮ „Regitra“, vadovaudamasi Taisyklių 17.2 punktu, patikrinusi Gyventojų registre tvarkomus pareiškėjo duomenis, nustatė, kad jis nuo 2010 m. lapkričio 26 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje ne mažiau kaip 185 dienas per kalendorinius metus. Be to, Komisija konstatavo, kad VĮ „Regitra“ pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nustatyta tvarka nėra pateikęs dokumento, kuriuo patvirtinamas gyvenimo Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas per kiekvienus kalendorinius metus arba studijavimo ar mokyklos lankymo Lietuvos Respublikoje ar užsienyje, arba apibrėžtos trukmės užduoties atlikimo užsienyje, arba darbo užsienyje ir nuolatinio grįžimo į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ryšių, arba atvykimo arba grįžimo nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių faktas. Komisija nustatė, kad, pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymo dalį, buvo įvertintas ir su šiuo prašymu pateiktas banko išrašas, bei padarė pagrįstą išvadą, jog, sistemiškai vertinant Taisyklių 2.3, 2.4, 9.3, 10.4 punktų nuostatas, jeigu pareiškėjų gyvenamoji vieta nėra deklaruota Lietuvoje arba ji buvo deklaruota mažiau kaip 185 dienas per kalendorinius metus, tuomet pareiškėjai savo asmeninius ar darbo ryšius su Lietuva gali pagrįsti dokumentais. Komisija vertino, kad pareiškėjo pateiktas banko išrašas, kuriame užfiksuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. atliktos finansinės operacijos, nepatvirtina pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ar darbo ryšių fakto bei pareiškėjo, kaip asmens, kuriuo gyvenamoji vieta nėra deklaruota Lietuvoje ir kuris Taisyklių prasme nėra pripažintas asmeniu, kuriuo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, teisės gauti vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikoje. Komisija, vadovaudamasi Direktyvos 2006/126/EB 7 straipsnio 5 dalies „a“ punktu ir Taisyklių 5 punktu, sprendė, kad nė vienas asmuo negali turėti daugiau kaip vieno vairuotojo pažymėjimo, o VĮ „Regitra“ pateiktus oficialaus Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimų tinklo RESPER duomenis, kad pareiškėjas turi nuo 2020 m. spalio 10 d. Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, vertino kaip objektyvius. Be to, Komisija vertino, jog atsakovo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas yra pagrįstas teisinio reglamentavimo nuostatomis, jame išdėstyti faktai bei motyvai, pagrindžiantys VĮ „Regitra“ sprendimą atsisakyti išduoti buvusio ir pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimo dublikatą, skundžiamas sprendimas yra pasirašytas, jame nurodyta tokio administracinio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti šį sprendimą nepagrįstu. Komisija, įvertinus pareiškėjo į bylą pateiktus VĮ „Regitra“ sistemos informacinius pranešimus, sprendė, kad abu pareiškėjo 2020 m. lapkričio 24 d. prašymai dėl atitinkamų duomenų (informacijos) trūkumų nebuvo priimti, kadangi neatitiko reikalavimų bei buvo nustatyti šių dokumentų trūkumai. Nustačiusi, kad pareiškėjo 2020 m. lapkričio 24 d. prašymų priėmimo procedūra nebuvo užbaigta, bei įvertinusi, kad pareiškėjo prašymai nebuvo priimti, Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo 2020 m. lapkričio 24 d. pateikti prašymai nebuvo išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, ir kad nėra pagrindo spręsti dėl VĮ „Regitra“ įpareigojimo išspręsti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 24 d. pateiktus prašymus. Komisija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo išspręsti iš esmės klausimą dėl galimybių pareiškėjui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikti prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ar jo dublikato gavimo pridedant papildomus dokumentus, pažymėjo, kad, pagal Taisykles, asmenys prašymus išduoti vairuotojo pažymėjimus gali pateikti elektroniniu būdu VĮ „Regitra“ interneto svetainėje arba atvykę į jos padalinį, pateikdami prašymą VĮ „Regitra“ padalinyje įgaliotajam darbuotojui, asmenys gali pateikti ir papildomus dokumentus, kurie tam tikrais atvejais yra privalomi siekiant gauti vairuotojo pažymėjimą. Komisija pabrėžė, kad VĮ „Regitra“ 2020 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (1.22E)-S-14474 „Dėl prašymo išduoti vairuotojo pažymėjimą teikimo kita elektronine forma“ pareiškėjui buvo paaiškinta, kad šiuo metu Portale nėra galimybės pridėti papildomą dokumentą. Komisija sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl galimybių pareiškėjui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikti prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ar jo dublikato gavimo pridedant papildomus dokumentus faktiškai buvo išspręstas ir pateiktas atsakymas (1 t., b. l. 8–15, 83–90; Komisijos byla Nr. 2, b. l. 73–80).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
M. Š. paduoto skundo reikalavimų priėmimo nagrinėti klausimas buvo išspręstas teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi (1 t., b. l. 142-144). Teismas, atsižvelgęs į Komisijos 2021 m. vasario 9 d. sprendimą, 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje padarė išvadas, kad ši išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nagrinėjo ginčą dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto vykdant Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymo dalį dėl buvusio ir pasibaigusio galiojimo vairuotojo dublikato išdavimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, ir kad Komisija 2021 m. vasario 9 d. sprendime apibrėžė, jog nagrinės ginčą tik dėl Kauno filialo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto, pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymo dalį dėl buvusio pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimo dublikato išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje konstatavo, kad M. Š. keliamo ginčo, nagrinėjamo administraciniame teisme, ribas apibrėžia VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendime suformuluotas sprendimas neišduoti pareiškėjui buvusio pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimo dublikatą, kurį šis viešojo administravimo subjektas priėmė, vykdydamas nepakeistą ir nepanaikintą Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą.
Be to, teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje nustatė, kad M. Š., be reikalavimų panaikinti VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir įpareigojimo išduoti pareiškėjo seno vairuotojo pažymėjimo dublikatą, skundu prašė iš esmės išspręsti klausimą dėl pareiškėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo išdavimo pagal 2020 m. lapkričio 24 d. prašymą ir turimus dokumentus siųstus 2020 m. rugsėjo 22 d. bei galimybių pareiškėjui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikti prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ar jo dublikato gavimo pridedant papildomus dokumentus. Remiantis Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu ir 2021 m. vasario 9 d. sprendimu, VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu, buvo padaryta išvada, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendime nesprendė klausimo dėl pareiškėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo išdavimo pagal 2020 m. lapkričio 24 d. prašymą ir turimus dokumentus, siųstus 2020 m. rugsėjo 22 d., bei galimybių pareiškėjui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikti prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ar jo dublikato gavimo pridedant papildomus dokumentus. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi M. Š. skundo reikalavimus įpareigoti Kauno filialą išduoti pareiškėjui galiojantį vairuotojo pažymėjimą, išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones patvirtinančio dokumento gavimo, remiantis vienu iš nuo 2020 m. birželio 24 d. pateiktu pradiniu prašymu, bei sudaryti pareiškėjui galimybę pateikti prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones patvirtinančio dokumento gavimo elektroniniu būdu arba leisti pareiškėjui fiziškai ir savarankiškai pildyti prašymo formą atsisakė priimti nagrinėti kaip nenagrinėtinus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodyta nutarties dalis atskiruoju skundu nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi.
Atsižvelgus į 2021 m. balandžio 12 d. nutartį, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl M. Š. 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymo dalies išduoti buvusio ir pasibaigusio galiojimo vairuotojo dublikatą ir dėl šio prašymo priimto VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo ir Komisijos 2021 m. vasario 9 d. sprendimo panaikinimo bei reikalavimo įpareigoti VĮ „Regitra“ Kauno filialą išduoti buvusio pasibaigusio pareiškėjo vairuotojo pažymėjimo dublikatą.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1V-630 patvirtintus VĮ „Regitra“ įstatus, ši įmonė teikia administracines paslaugas ir tenkina viešuosius interesus; įmonė veiklą vykdo vidaus reikalų ministrui pavestoje viešojo saugumo (viešosios tvarkos) srityje (2 punktas); viena iš pagrindinių įmonės veiklos sričių yra išduoti bei keisti vairuotojo pažymėjimus (10.1 punktas).
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialas savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešojo administravimo principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas; taikoma Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2987 išdėstyta redakcija) 3 straipsnyje, įskaitant įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, proporcingumo principus. Be to, atsakovas, vykdydamas jam priskirtoje vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir keitimo srityje pavestas funkcijas, privalo vadovautis ir specialiaisiais teisės aktais, tarp jų – Taisyklėmis, nustatančiomis vairuotojo pažymėjimų išdavimo, jų skelbimo negaliojančiais, naikinimo, saugojimo ir grąžinimo tvarką (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas, Taisyklių 1 punktas). Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, nauja redakcija išdėstytos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-819; ginčo teisiniams santykiams taikoma Taisyklių redakcija, galiojusi 2020 m. gruodžio 9 d. – 2021 m. sausio 16 d. laikotarpiu. Taisyklės patvirtintos įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) (OL 2006 L 403, p. 18).
Pagal Taisyklėse pateiktus sąvokų apibrėžimus, įgaliotasis darbuotojas – valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojas, įgaliotas atlikti veiksmus, susijusius su vairuotojo pažymėjimų išdavimu ar grąžinimu (2.2 punktas); pareiškėjas – asmuo, kuris kreipiasi dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Taisyklių 2.3 punktas); vairuotojo pažymėjimo išdavimas – VĮ „Regitra“ veiksmai, kurių rezultatas yra vairuotojo pažymėjimo išrašymas ir įteikimas pareiškėjui, o vairuotojo pažymėjimo keitimas – vairuotojo pažymėjimo išdavimo atvejai, kai naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas vietoj anksčiau turėto (2.5 ir 2.6 punktai). Taisyklėse nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems, nei nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnyje, pareiškėjams, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems vairavimo egzaminą (3 punktas); asmuo gali turėti tik vieną galiojantį vairuotojo pažymėjimą (5 punktas). Naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo atvejai išvardinti Taisyklių 7.1–7.8 punktuose.
Bylos duomenimis, M. Š., kreipdamasis į VĮ „Regitra“ Kauno filialą, siekė, kad jam būtų išduotas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas vietoje pasibaigusio ir pamesto vairuotojo pažymėjimo (1 t., b. l. 52, 113; Komisijos byla Nr. 1, b. l. 18). Iš esmės tokio tikslo siekimą pareiškėjas deklaravo ir Komisijos posėdyje, nurodęs, kad jis siekia gauti buvusio ir pasibaigusio vairuotojo pažymėjimo dublikatą tam, kad galėtų jį pateikti Jungtinės Karalystės atsakingai institucijai, kurioje gautų šios institucijos išduodamą vairuotojo pažymėjimą, kad negaliojančio vairuotojo pažymėjimo dublikatas yra reikalingas, siekiant gauti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (Komisijos byla Nr. 2, b. l. 70; 2021 m. vasario 4 d. Komisijos posėdžio garso įrašas AG1_3_2021_02_04_A: 29 min. 46 sek. – 30 min. 06 sek.; 32 min. 31–50 sek.). Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo, net ir pasibaigusio, dublikato išdavimas yra jam ypač svarbus, kadangi pareiškėjas turi tikslą jį pateikti Jungtinės Karalystės institucijai, kuri galės išduoti jam normalų pilną galiojantį vairuotojo pažymėjimą su visomis kategorijomis (kalba netaisyta).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad pareiškėjo atvejis patenka į Taisyklių 7.1 ir 7.2 punktuose numatytus naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo atvejus.
Direktyvos 2006/126/EB 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad išduoti naują vairuotojo pažymėjimą vietoje to, kuris, pavyzdžiui, buvo pamestas ar pavogtas, gali tik tos valstybės narės, kurioje yra įprastinė savininko gyvenamoji vieta, kompetentingos institucijos; tos institucijos naują pažymėjimą išduoda pagal turimą informaciją arba prireikus įrodymais, gautais iš pradinį vairuotojo pažymėjimą išdavusios valstybės narės kompetentingų institucijų. Taisyklės nustato, kad vairuotojo pažymėjimas, išduotas ES valstybėje narėje ar EEE valstybėje pareiškėjams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kurie čia studijuoja ar lanko mokyklą ne trumpiau nei 6 mėnesius, keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą be vairavimo egzamino (35 punktas); išduoti vairuotojo pažymėjimą vietoj prarasto (pamesto, pavogto ar pan.) ES valstybės narės ar EEE valstybės vairuotojo pažymėjimo galima tik pareiškėjams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pagal informaciją, kuri buvo gauta iš ankstesnį vairuotojo pažymėjimą išdavusios ES valstybės narės ar EEE valstybės kompetentingos institucijos ir kuria patvirtinami vairuotojo pažymėjimo išdavimo duomenys ( 36 punktas). Pagal Taisyklių 8 punktą, pareiškėjas dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo į VĮ „Regitra“ padalinį kreipiasi asmeniškai, nepriklausomai nuo savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, pateikdamas VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą; prašymą pareiškėjo vardu užpildo įgaliotasis darbuotojas; užpildytą prašymą savo parašu patvirtina pareiškėjas; pareiškėjai, kurių asmens tapatybė gali būti nustatyta elektroninėje erdvėje ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, prašymą gali pateikti elektroniniu būdu Portale. Taisyklių 12 punktas nustato, kad Portale pateikiamas prašymas formuojamas pagal VĮ „Regitra“ turimą informaciją. Taisyklių 9.3 punkte nustatyta, jog, pateikdamas prašymą, pareiškėjas patvirtina, kad Lietuvos Respublika yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta pagal vieną iš nurodytų priežasčių: jis gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo arba tik dėl asmeninių ryšių ir nebuvo išvykęs gyventi į užsienį (9.3.1 punktas); studijavo ar lankė mokyklą užsienyje arba dabar studijuoja ar lanko mokyklą užsienyje (9.3.2 punktas); studijuoja ar lanko mokyklą Lietuvos Respublikoje ne trumpiau nei 6 mėnesius (9.3.3 punktas); buvo išvykęs atlikti arba dabar atlieka apibrėžtos trukmės užduotį užsienyje (9.3.4 punktas); dirbo arba dabar dirba užsienyje, bet nuolat sugrįždavo arba sugrįžta į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ryšių (9.3.5 punktas); gyveno užsienyje arba buvo išvykęs gyventi į užsienį, bet dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių atvyko arba grįžo nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką (9.3.6 punktas).
Pagal Direktyvos 2006/126/EB 12 straipsnį, šioje direktyvoje vartojamas apibrėžimas „įprastinė gyvenamoji vieta“ suprantama kaip vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena, t. y. bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais, dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, darbo ryšių neturintis asmuo, dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena; tačiau įprastine gyvenamąja vieta asmens, kurio darbo ryšiai siejasi su kita vieta, negu jo asmeniniai ryšiai, ir kuris dėl to gyvena pakaitomis skirtingose vietose, esančiose dviejose ar keliose valstybėse narėse, yra laikoma asmeninių ryšių vieta tik tada, jei tas asmuo ten nuolat sugrįžta; šios paskutinės sąlygos nebūtina laikytis, kai asmuo valstybėje narėje gyvena, kad atliktų ten apibrėžtos trukmės užduotį; universiteto ar mokyklos lankymas nereiškia įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Taisyklių 2.4 punktas apibrėžia, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – tai pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Taisyklių 10.4 punktas nustato, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą įgaliotajam darbuotojui, išskyrus atvejus, kai prašymas pateikiamas Portale, pateikia ir šiuos dokumentus: jei pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo ar nėra deklaruota Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais – dokumentą (-us), kuriuo (-iais) patvirtinamas gyvenimo Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas per kiekvienus kalendorinius metus arba studijavimo ar mokyklos lankymo Lietuvos Respublikoje ar užsienyje, arba apibrėžtos trukmės užduoties atlikimo užsienyje, arba darbo užsienyje ir nuolatinio grįžimo į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ryšių, arba atvykimo arba grįžimo nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių faktas. Pagal Taisyklių 17 punktą, pareiškėjui VĮ „Regitra“ padalinyje pateikus Taisyklių 10 punkte nurodytus dokumentus, išskyrus Taisyklių 10.2 papunktyje nurodytą dokumentą, įgaliotasis darbuotojas užpildo Prašymą ir patikrina 17 punkte nurodytus duomenis, t. y. ar nėra sąlygų, draudžiančių išduoti/keisti vairuotojo pažymėjimą. Taisyklių 18 punktas nustato, kad pareiškėjui pateikiant prašymą Portale, patikrinimai, nurodyti Taisyklių 17 punkte, atliekami automatiškai.
Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, sprendžiama, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendime pagrįstai rėmėsi Taisyklių 2.4 punkte pateikta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Teismo vertinimu, vadovautis pareiškėjo pateiktame VMI 2018 m. kovo mėn. rašte „Dėl nekilnojamojo turto esančio Lietuvoje nuomos, gyvenant užsienyje“ pateikta nuolatinio Lietuvos gyventojo sąvoka, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo, kadangi nurodyta nuolatinio Lietuvos gyventojo sąvoka taikoma mokestinių teisinių santykių srityje (1 t., b. l. 67, 139). Dėl šios priežasties kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjo skundo argumentas, kad Komisija 2020 m. gruodžio 11 d. sprendime neteisingai aiškino nuolatinio Lietuvos gyventojo sąvoką ir kad valstybės institucijos neteisingai, netinkamai ir nevienodai taiko teisės normas ir šališkai interpretuoja „nuolatinio gyventojo“ sąvoką.
Gyventojų registro duomenimis, M. Š. yra deklaravęs išvykimą į užsienį – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 74). Pareiškėjas aplinkybės, kad yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, neneigė ir jos neginčijo.
VĮ „Regitra“ Kauno filialas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendime, išdėstęs Taisyklių 5, 3, 2.3, 2.4, 9.3, 10.4 17 punktų nuostatas, nurodė, kad, vykdant Taisyklių 17 punkte nustatytas procedūrines taisykles ir patikrinus Gyventojų registre tvarkomus pareiškėjo duomenis, buvo nustatyta, kad M. Š. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini) ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje ne mažiau kaip 185 dienas per kalendorinius metus bei nepateikė dokumento, patvirtinančio gyvenimą Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas per kiekvienus kalendorinius metus arba studijavimą ar mokyklos lankymą Lietuvos Respublikoje ar užsienyje, arba apibrėžtos trukmės užduoties atlikimą užsienyje, arba darbą užsienyje ir nuolatinį grįžimą į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ryšių, arba atvykimą arba grįžimą nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių.
M. Š., siekdamas pagrįsti atvykimo į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ryšių faktą, VĮ „Regitra“ Kauno filialui kartu su 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymu pateikė banko įstaigos išrašą su duomenimis apie jo atliktus mokėjimus už parduotuvėse ir/ar kitose įmonėse pirktas prekes ir/ar paslaugas 2020 m. gegužės 11 d. – 2020 m. rugpjūčio 25 d. laikotarpiu (1 t., b. l. 19, 38–40, 59, 61–63, 96, 103–105, 120, 122–124, 156–159; Komisijos byla Nr. 1, b. l. 7, 25, 27–29; Komisijos byla Nr. 2, b. l. 10–13, 46–49).
Teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus apie su asmeniniu gyvenimu ir darbu susijusias faktines aplinkybes, M. Š. nurodė, kad jis dirba Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), o Covid-19 ligos sukeltos pandemijos metu šioje valstybės įstaigoje dirba nuotoliniu būdu, t. y. fiziškai būdamas savo tėvų būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patvirtino, kad VĮ Regitra“ Kauno filialui informacijos apie savo darbą (duomenys neskelbtini) nepateikė. Bylos duomenimis, informacijos apie darbą (duomenys neskelbtini) pareiškėjas neišviešino ir Komisijos posėdžiuose.
Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarkomus duomenis apie asmens darbovietę, 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo gautas išrašas, kurio duomenys leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas VĮ „Regitra“ Kauno filialui 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymą, dirbo ir bylos nagrinėjimo metu dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 187).
Teismas vertina, kad VĮ Regitra“ Kauno filialas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo ir disponuodamas duomenimis apie pareiškėjo darbą Lietuvos Respublikoje, būtų turėjęs pareigą juos įvertinti Taisyklių 10.4 punkto taikymo prasme. Tokią teismo išvadą patvirtina VĮ „Regitra“ 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimas „Dėl prašymo išduoti galiojantį vairuotojo pažymėjimą“, kuriame nurodyta, kad dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2021 m. rugsėjo 22 d. vykusiame teismo posėdyje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja darbiniai santykiai, jam nebereikia įrodinėti Taisyklių 10.4 punkte nurodytos sąlygos (2 t., b. l.4–5).
Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad M. Š. pateikto banko išrašo duomenys negali būti prilyginti Taisyklių 10.4 punkte nurodytiems dokumentams, galintiems patvirtinti pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublika faktą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus banko įstaigos duomenis apie jo atliktus mokėjimus, daro išvadą, jog VĮ „Regitra“ Kauno filialas, nagrinėdamas pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymą ir priimdamas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą, įvertinęs pateiktus banko išrašo duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje.
Direktyvos 2006/126/EB 7 straipsnio 5 dalies „a“ punktas nustato, kad nė vienas asmuo negali turėti daugiau kaip vieno vairuotojo pažymėjimo, o tos pačios dalies „b“ punktas nurodo, kad valstybė narė atsisako išduoti vairuotojo pažymėjimą, kai ji nustato, jog pareiškėjas jau turi vairuotojo pažymėjimą. Taisyklių 5 punkte įtvirtinta iš esmės analogiška taisyklė, nustatanti, kad asmuo gali turėti tik vieną galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
Taisyklių 31 punktas nustato, kad jei yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad pareiškėjas turi kitos ES valstybės narės ar EEE valstybės vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo nepateikia, VĮ „Regitra“ patikrina ES vairuotojo pažymėjimų tinkle (RESPER) arba, jei nėra galimybės patikrinti, siunčia atitinkamos ES valstybės narės ar EEE valstybės kompetentingai institucijai paklausimą, ar pareiškėjas neturi toje valstybėje išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
Išraše iš ES vairuotojo pažymėjimų tinklo (RESPER), atsakyme iš Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos – Vairuotojų ir transporto priemonių licencijavimo agentūros (DVLA) pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. Š. Jungtinėje Karalystėje 2020 m. spalio 10 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2025 m. spalio 9 d. (1 t., b. l. 162; 2 t., b. l. 7–10; Komisijos byla Nr. 2, b. l. 53)
Vertinant pareiškėjo skundo teiginius, kad paskutinis vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas 2010 metais Lietuvoje, kad jis yra pateikęs užklausą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo Jungtinėje Karalystėje, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas iš kompetentingos Jungtinės Karalystės institucijos gautų duomenų apie jam Jungtinėje Karalystėje neišduotą (ar išduotą) vairuotojo pažymėjimą, įrodymų apie aktyvius veiksmus, atliktus siekiant kuo operatyviau gauti nurodytus duomenis, bylos nagrinėjimo metu nepateikė.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad, nagrinėjant bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti VĮ „Regitra“ Kauno filialo pateiktų duomenų apie M. Š. vietoje lietuviško vairuotojo pažymėjimo 2010 m. spalio 10 d. Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) teisingumu ir objektyvumu, nenustatyta.
Susitarimas „Dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos“ (toliau – Susitarimas) įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d. Susitarimo 126 straipsnyje nustatytas pereinamasis, arba įgyvendinimo, laikotarpis, kuris prasideda Susitarimo įsigaliojimo dieną ir pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgus į tai, kad Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos 2020 m. sausio 31 d., kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjo skundo argumentas, kad jis neturi Europos Sąjungoje išduoto galiojančio pažymėjimo (1 t., b. l. 80). VĮ „Regitra“ ir jos teritorinis padalinys Kauno filialas nuosekliai laikosi pozicijos, kad Jungtinės Karalystės išduoti vairuotojo pažymėjimai pripažįstami ir gali būti keičiami vienos iš ES valstybių narių išduodamu vairuotojo pažymėjimu (1 t., b. l. 154). Tokia išvada daroma, atsižvelgus į atsakovo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo išvadą, kad lietuvišką vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui gali išduoti tik vietoje Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimo (1 t., b. l. 42, 137, 154; Komisijos byla Nr. 2, b. l. 22, 60), VĮ „Regitra“ 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo „Dėl prašymo išduoti galiojantį vairuotojo pažymėjimą“ išvadą, kad Jungtinės Karalystės pareiškėjui išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti pakeistas į lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, pareiškėjui keitimo metu grąžinus šį Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą (2 t., b. l. 4-5, 8).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad VĮ Regitra“ Kauno filialas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendime pagrįstai konstatavo, jog M. Š. vairuotojo pažymėjimas ar jo dublikatas Lietuvos Respublikoje negalėjo būti išduotas, o Komisija 2021 m. vasario 9 d. sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl šio atsakovo sprendimo panaikinimo.
Komisijos 2021 m. vasario 4 d. vykusio posėdžio garso įrašo duomenimis, šiame posėdyje VĮ „Regitra“ į bylą pateikė papildomus dokumentus apie pareiškėjo vairuotojo pažymėjimus, kuriuos Komisija nusprendė pridėti prie bylos (Komisijos byla Nr. 2, b. l. 65–70). Daroma išvada, kad atsakovo pateikti dokumentai buvo įvertinti kaip susiję su Komisijos nagrinėtu administraciniu ginču, ir atmetamas pareiškėjo skundo argumentas, kad Komisija nepagrįstai prijungė bylos atsakovo teikiamus dokumentus (1 t., b. l. 80). Be to, Komisijos posėdžio garso įrašas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas posėdžio metu prieštaravimo dėl minėtų dokumentų pridėjimo prie bylos nepareiškė, o išanalizavus Komisijos 2021 m. vasario 9 d. sprendimo turinį, sprendžiama, kad Komisija, darydama išvadas, 2021 m. vasario 4 d. posėdyje pridėtais atsakovo dokumentais nesirėmė.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai dėl procesinių teisių pažeidimo 2021 m. vasario 4 d. vykusio Komisijos posėdžio metu vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.
Be to, teismas daro išvadą, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio formaliuosius reikalavimus – jame nurodytas administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Be to, teismas sprendžia, kad šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4–6 punktuose įtvirtintus reikalavimus: jame aiškiai nurodyti atliekamas tvarkomasis veiksmas, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai, administracinio sprendimo motyvai. Teismo vertinimu, VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo turinys leido skundą administraciniame teismui teikusiam pareiškėjui suprasti visuomeninių santykių, kurių srityje kilo ginčas, esmę, šių ginčo visuomeninių santykių teisinį kvalifikavimą, išdėstyti teismui paduotame skunde argumentus ir motyvus, kuriais remiantis, ginčijamas administracinis sprendimas.
Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančių įrodymų visetą, daroma išvada, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. (1.19)-S-13671 „Dėl vairuotojo pažymėjimo dublikato“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. 21R1-37(AG1-3/10-2021) yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo juos naikinti nenustatyta. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 81).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Atmetus skundą, pareiškėjo skundo prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.