- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- I-2745-463/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
J. V. (toliau – pareiškėja) 2017 m. kovo 1 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 33–37), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2017 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (11.1E)I-639 (toliau – ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV pareiškėjos 2017 m. sausio 19 d. skundą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja paaiškina, kad VSDFV Kauno skyrius 2010 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjai paskyrė 24 282,72 Lt (7 032,76 Eur) motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas (toliau – pašalpa) nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. spalio 3 d., o 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. pareiškėjai paskyrė 5 450,49 Eur pašalpą. Nesutikdama su šiais sprendimais, pareiškėja 2017 m. sausio 19 d. kreipėsi į VSDFV, prašydama atnaujinti terminą skundui pateikti. Ginčijamu sprendimu VSDFV atsisakė atnaujinti terminą ir pareiškėjos skundo nenagrinėjo. Pareiškėja mano, kad terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, todėl turi būti atnaujintas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2016 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą, kuris oficialiai buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2017 m. sausio 2 d. Pareiškėja paaiškina, kad tik tada sužinojo, kad VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. birželio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimai pažeidžia jos teises.
Atsiliepimas
Atsakovė VSDFV atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 45–47). Nurodo, kad 20 darbo dienų terminas skundui paduoti dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų buvo praleistas, nes minėtas terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Pasak VSDFV, apie 2010 m. birželio 3 d. sprendimo priėmimą pareiškėja turėjo sužinoti 2010 m. birželio 11 d., kai pašalpa buvo pervesta į jos asmeninę sąskaitą banke. Nurodo, kad 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, todėl apie jį pareiškėja turėjo sužinoti 2014 m. gruodžio 11 d. Nurodo, kad pareiškėja su skundu į VSDFV kreipėsi tik 2017 m. sausio 19 d. Pažymi, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą jokių pretenzijų VSDFV nereiškė. Mano, kad terminas buvo praleistas dėl subjektyvių, nuo pareiškėjos valios priklausiusių priežasčių. Atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas buvo priimtas dėl to, kad kiti pašalpų gavėjai, būdami atidūs ir rūpestingi, ėmėsi laiku ginti savo teises ir ginčijo pašalpos dydžio ribojimo teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV atsisakymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir nagrinėti pareiškėjos skundą teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, siekė pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau VSDFV atsisakė atnaujinti praleistą 20 darbo dienų skundo padavimo terminą ir pareiškėjos bei VSDFV Kauno skyriaus ginčo dėl 2010 m. birželio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimų peržiūrėjimo ir pašalpos nepriemokos išmokėjimo iš esmės neišnagrinėjo.
Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 yra pažymėjusi, kad termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – SDĮ).
SDĮ (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Minėtoje įstatymo nuostatoje taip pat numatyta, kad skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujintas.
Pareiškėja 2017 m. sausio 19 d. skunde (b. l. 52–57) VSDFV nurodė, kad skundo padavimo terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo paskelbimo, todėl kitų termino praleidimo priežasčių 2017 m. sausio 19 d. skunde, adresuotame VSDFV, neįvardijo.
Konstitucinis Teismas pareiškėjos nurodomame nutarime pažymėjo, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų visoms dirbančioms moterims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT8-N5/2016 Teisės aktų registre paskelbtas 2017 m. sausio 2 d.
Ginčijamame sprendime VSDFV nurodė, kad ateityje įvyksianti aplinkybė (Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimas) negali būti pripažinta svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (b. l. 49). Nesutikdama su tokiu VSDFV vertinimu, pareiškėja kreipėsi į teismą.
Teisėjų kolegija, spręsdama ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, vertina tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjos 2017 m. sausio 19 d. skunde ir, kurias įvertinusi, ginčijamą sprendimą priėmė VSDFV. Kaip minėta, pareiškėja nurodė tik vieną aplinkybę – 2016 m. kovo 15 d. nutarimo priėmimą, t. y. pareiškėja subjektyvų supratimą apie pažeistas teises sieja su šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimu.
LVAT praktikoje yra konstatuota, kad nežinojimas apie teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1522/2014, Nr. A602-1401/2014, Nr. eA59-143/2015; Nr. A30-822/2015, Nr. A62-143/2015; Nr. A66-143/2015; Nr. A167-143/2015; Nr. A171-143/2015 ir kt.). Atsižvelgdama į LVAT praktiką, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pripažįsta, kad pareiškėjos argumentas dėl 20 darbo dienų termino pradžios skaičiavimo nuo 2017 m. sausio 2 d. yra nepagrįstas. Pažeistos teisės gynimo realizavimas nagrinėjamu atveju nėra priklausomas nuo kokių nors papildomų veiksmų. Tuo labiau, kad galimybė ginti pašalpų mokėjimo klausimais pažeistas teises yra saistoma atitinkamų terminų. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (LVAT administracinė byla Nr. AS502-499/2013). Pareiškėjos delsimas ir reikalavimas nagrinėti skundą nepaisant skundo padavimo terminų, neatitinka ne tik rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo standartų, bet ir sąžiningumo bei protingumo principų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad egzistavo tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjai laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į VSDFV, pateikiant skundą dėl per mažos pašalpos mokėjimo. Darytina išvada, kad VSDFV (kaip privaloma išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą praleisto termino neatnaujinti ir palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 31 punkte („Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas“), todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šį sprendimą panaikinti ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. sausio 19 d. skundą. Teismui pateiktas pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.