- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-05
- Bylos Nr.
- N-575-5830-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas 2008 m. lapkričio 21 d. A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis būdamas Uždarosios akcinės bendrovės “P. ir Ko” (toliau - ir UAB “P. ir Ko”) direktoriumi, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, t.y.:
1) įmonės parduotuvės „Pas Juozapą“ (Laisvės pr. 125, Vilnius) 2008 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo metu, vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gavus parduotuvės darbuotojos N. M. paaiškinimus apie jos darbo ir poilsio rėžimą, nustatyta, kad N. M. šioje parduotuvėje kaip pardavėja dirba viena, jos darbas nuo pirmadienio iki penktadienio tęsiasi 8 val. per dieną, t. y. nuo 10 val. iki 19 val., (neįskaitant 1 val. pietų pertraukos meto 14-15 val.), šeštadieniais ji dirba po 4,5 val., nuo 10 val. iki 15 val. (neįskaitant 0,5 val. pietų pertraukos meto 12 val. 30 min.-13 val.). Tuo remiantis, buvo nustatyta, kad darbuotojos N. M. savaitinis faktinis darbo laikas yra 44,5 val. Tačiau įmonės 2008 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad darbuotoja N. M. dirba pirmadieniais - penktadieniais po 7 darbo valandas, šeštadieniais - po 5 darbo valandas, jos savaitinė darbo laiko trukmė - 40 val. Remiantis N. M. darbo sutartimi bei įmonės vadovo patvirtintu 2002 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 284A dėl pardavėjų darbo grafiko, vieno darbuotojo, dirbančio Vilniaus salone „Pas Juozapą“, darbo laikas darbo dienomis yra nuo 10 iki 19 val. su 2 val. pietų pertrauka nuo 13 iki 15 val. (tai sudaro 7 darbo valandas), poilsio dienomis pardavėjo darbo laikas yra nuo 13 iki 15 val. su 1 val., pietų pertrauka nuo 13 iki 14 val. (tai sudaro 5 darbo valandas). Atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis, konstatuotina, kad įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimi neteisingi duomenys apie darbuotojos N. M. faktiškai dirbtą darbo laiką tuo pažeidžiant Darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 6 dalį;
2) remiantis darbuotojos N. M. paaiškinimais, ji parduotuvėje „Pas Juozapą“ (Laisvės pr. 125, Vilnius) pardavėja dirba viena, kitų dirbančių pardavėjų šioje parduotuvėje nėra, todėl pietų pertraukos metu ar kitu jos darbo laiku ją pavaduoja marketingo direktorė R. V.. Pagal įmonės vadovo patvirtintus marketingo direktoriaus pareiginius nuostatus, marketingo direktorius, pagal jo darbą apibrėžiančias darbo funkcijas, nėra įgaliotas dirbti pardavėjo darbo. Šiuo atveju konstatuotina, kad marketingo direktorė R. V. dirba darbą, nesulygtą darbo sutartimi, tuo pažeidžiant DK 119 straipsnį;
3) atlikus reaguojamąjį inspektavimą pagal darbuotojos L. S. prašymą (skundą) dėl galimų jos darbo teisių pažeidimų (išskaitos iš darbo užmokesčio, kt.), nustatyta, kad iš darbuotojos L. S. 2008 m. birželio mėn. darbo užmokesčio pagal darbdavio 2008 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 068 padaryta išskaita, kuri viršija įstatymo nustatytus mėnesinės išskaitos maksimalaus dydžio apribojimus (įmonės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio Nr. 08-169 duomenys). Iš L. S. 2008 m. birželio mėn. darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) išskaičiavus 20 proc. darbuotojai išmokėtino darbo užmokesčio, ir iš likusios darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA dydį, išskaityta daugiau nei 70 proc. darbuotojai išmokėtino darbo užmokesčio. Nustatyta, kad darbuotojos L. S. darbo sutartyje po 2007 m. gruodžio 1 d. pakeitimo sulygta mokėti 1306 Lt mėnesinį darbo užmokestį, už 2008 m. birželio mėn. darbuotojai priskaičiuotas 1215,64 Lt darbo užmokestis, paskaičiuota išmokėti 421,97 Lt atskaičius 251,42 Lt privalomus mokesčius valstybei bei 542,25 Lt už žalos atlyginimą. Šiuo atveju darbuotojai L. S. taikomas išskaitos dydis viršijo 274,95 Lt per mėnesį (t. y. iš 1 215,64 Lt atėmus 251,42 Lt ir gavus 964,22 Lt 20 proc. iki MMA (800 Lt) yra lygi 160,00 Lt, o 70 proc. nuo likusios 164,22 Lt išmokėtinos sumos yra lygi 114,95 Lt; 160,00+114,95=274,95 Lt). Darbdavys iš darbuotojos L. S. 2008 m. birželio mėn. darbo užmokesčio išskaičiavęs didesnį nei įstatymais leidžiamą maksimalų mėnesinį išskaitos dydį, pažeidė DK 225 straipsnio 1 ir 3 dalis (b. l. 17-19).
A. P. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota padaryta veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimu A. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 2000 Lt bauda (teisena dėl DK 119 straipsnio pažeidimo (R. V. darbo) buvo nutraukta nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)).
II.
A. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas Institucijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimą panaikinti dalyje dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį už DK 144 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies pažeidimus ir šioje dalyje (dėl neteisingų duomenų apie darbuotojos N. M. faktiškai dirbtą laiką žymėjimo įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei dėl N. M. savaitės darbo laiko viršijimo 40 valandų darbo savaitės trukmę) bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Be to, prašė Institucijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimą pakeisti ir vietoje 2000 Lt baudos paskirti įspėjimą.
Skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad su nutarimu dalyje, pagal kurią buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį už DK 225 straipsnio 1 ir 3 dalies pažeidimus (dėl didesnės nei įstatymų leidžiamos maksimalios mėnesinės išskaitos dydžio iš darbuotojos L. S. 2008 m. birželio mėn. darbo užmokesčio) bei pagal kurią administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 pagrindu pagrindu dėl DK 119 straipsnio pažeidimo (dėl marketingo direktorės R. V. dirbamo darbo, nesulygto darbo sutartimi), sutiko ir jo neginčijo. Tačiau su nutarimu dalyje, pagal kurią buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį už DK 144 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies pažeidimus (dėl neteisingų duomenų apie darbuotojos N. M. faktiškai dirbtą laiką žymėjimo įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei dėl N. M. savaitės darbo laiko viršijimo 40 valandų darbo savaitės trukmę) kategoriškai nesutiko.
Teigė, kad nutarimo išvada patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį už DK 144 straipsnio 1 dalies pažeidimą (dėl N. M. savaitės darbo laiko viršijimo 40 valandų darbo savaitės trukmę) yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi dėl tokios veikos padarymo (dėl tokio darbo įstatymo pažeidimo) nebuvo kaltinamas ir traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes tokia veika (toks darbo įstatymų pažeidimas) nebuvo nurodyta(s) ir išdėstyta(s) pažeidimo protokole. Pagal šioje byloje surašytą ATP protokolą buvo kaltinamas tik dėl DK 147 straipsnio 6 dalies pažeidimo, t. y. tik dėl neteisingo darbuotojo faktinio darbo laiko žymėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tuo tarpu dėl įstatymų leistinos darbuotojų darbo laiko trukmės viršijimo kaltinimai jam pareikšti nebuvo, toks tariamas pažeidimas nebuvo ir negalėjo būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, dėl ko ir šią bylą nagrinėjusiems pareigūnams neteikė jokių paaiškinimų konkrečiai dėl tokio darbo įstatymų tariamo pažeidimo, juolab kad pagal DK 144 straipsnio 3 dalį, maksimalus darbo laikas per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų. Nurodė, kad Institucija, patraukusi jį administracinėn atsakomybėn už veiką (pažeidimą), nebuvusią nurodytą ATP protokole, pažeidė teisėtumo, asmens teisės į gynybą, taip pat teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, principus.
Pabrėžė, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės susijusios su faktiniu N. M. darbo laiku visiškai neatitinka tikrovės. Šiuo atveju jokie darbo įstatymų pažeidimai jo vadovaujamoje įmonėje padaryti nebuvo, kadangi N. M. faktinis darbo laikas niekada neviršijo įstatymų nustatyto maksimalaus darbo laiko bei įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra žymimi teisingi (tikrovę atitinkantys) duomenys apie faktinį pastarosios darbo laiką. Vienintelis įrodymas, kurio pagrindu Institucijos pareigūnai konstatavo DK 144 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies pažeidimus, šioje byloje yra pačios N. M. žodiniai paaiškinimai, kuriuos ši darbuotoja neva tai pateikė 2008 m. rugpjūčio 28 d. vykusio patikrinimo metu bei 2008 m. gruodžio 8 d. vykusio posėdžio šioje byloje metu. Pažymėjo, jog tokių paaiškinimų ši darbuotoja niekada neteikė, o tokie tariami N. M. paaiškinimai tėra tik pačių pareigūnų išsigalvojimas bei tik prielaidomis ir spėlionėmis pagrįstos išvados, visapusiškai, objektyviai ir kruopščiai neįsigilinant į tikrąją jos teiktų paaiškinimų reikšmę ir prasmę.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi A. P. skundą tenkino iš dalies: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimą dalyje dėl A. P. nubaudimo pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį už Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalies, 147 straipsnio 6 dalies, 225 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų nevykdymą panaikino ir šioje dalyje grąžino bylą institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, o kitoje dalyje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo 1-osios dalies matyti, kad pareiškėjui buvo inkriminuotas tik DK 147 straipsnio 6 dalies pažeidimas. Gi skundžiamo nutarimo 1-oje dalyje nurodoma, kad A. P. pažeidė ne tik DK 147 straipsnio 6 dalį, bet ir DK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. nutarimu kaltinimo ribos iš esmės buvo išplėstos. Nustatęs tai, pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad Institucija, patraukusi asmenį administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, nenurodytą administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidė teisėtumo, asmens teisės į gynybą, taip pat teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, principus.
Pirmosios instancijos teismas šių kliūčių savo iniciatyva pašalinti negalėjo, todėl nutarimą dalyje (nutarimo 1 d.), kurioje nurodoma, kad A. P. pažeidė DK 144 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikino. Nutarimą taip pat panaikino ir dalyje, kurioje nurodoma, kad A. P. pažeidė DK 225 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus (nutarimo 2 d., dėl išskaitų iš L. S. darbo užmokesčio), kadangi, nepanaikinus nutarimo šioje dalyje, o Institucijai dėl aplinkybių, susijusių su N. M. darbo laiku ir/ar jo žymėjimu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, galimai priėmus naują nutarimą, asmuo būtų nubaustas du kartus, tuo sunkinant jo padėtį. Šiose dalyse teismas bylą grąžino Institucijai pašalinti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Institucija, iš naujo tirdama administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti, ar su L. S. yra atsiskaityta ir jei skolos nėra, asmuo neturėtų būti trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį už DK 225 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų nevykdymą.
Kadangi teisena dėl DK 119 straipsnio pažeidimo (R. V. darbo) buvo nutraukta nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), t. y. nutarimo 3 d. buvo palanki administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, todėl šioje dalyje teismas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimą paliko nekoreguotą.
IV.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį.
Nurodo, kad DK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimo, jog normalus darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, pažeidimas administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotas aprašomojoje dalyje, o protokole nenurodytas tik pažeistas atitinkamas DK straipsnis. Pažymi, jog pažeidimas, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nežymimas faktiškai dirbtas laikas, viršijantis 40 val. darbo savaitės trukmę, yra glaudžiai susijęs su DK 144 straipsnio 1 dalimi. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo DK 144 straipsnio 1 dalies nenurodymas, nors pats pažeidimas nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokolo aprašomojoje dalyje, nėra esminis trūkumas, dėl kurio turi būti naikinama Institucijos priimto nutarimo 1 dalis. Teigia, kad organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, tinkamai kvalifikavo pažeidimą, nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokole.
Be to, apeliantas savo skunde pažymi, kad hipotetiškai atmetus veikos kvalifikaciją pagal DK 144 straipsnio 1 dalį, šioje byloje nebuvo pagrindo naikinti Institucijos nutarimo 1 dalį dėl DK 147 straipsnio 6 dalies pažeidimo.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalimi panaikinti Institucijos nutarimą 2 dalyje dėl DK 225 straipsnio 1 ir 3 dalies pažeidimų (išskaitos iš darbuotojos L. S. darbo užmokesčio tvarkos pažeidimas). Teigia, kad teismo nutartyje šio pažeidimo panaikinimas nepagrįstai motyvuojamas galimu naujo nutarimo A. P. atžvilgiu priėmimu, t.y. iš anksto preziumuojama, kad bus priimtas naujas (antrasis) Institucijos nutarimas, ir šiuo atveju A. P. bus (būtų) nubaustas du kartus.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodymas Institucijai iš naujo tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą įvertinti, ar su L. S. yra atsiskaityta ir jei skolos nėra, asmens netraukti administracinėn atsakomybėn už DK 225 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų nevykdymą, yra neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13) psl. 329).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ir ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame buvo konstatuotas faktas, kad N. M. savaitinis faktinis darbo laikas yra 44,5 val., tačiau įmonės 2008 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad minėtos darbuotojos savaitinė darbo laiko trukmė - 40 val. Atsižvelgus į šiuos nustatytus faktus, buvo padaryta išvada, kad įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimi neteisingi duomenys apie darbuotojos N. M. faktiškai dirbtą darbo laiką ir tuo pažeista DK 147 straipsnio 6 dalis. Tai, kad tokiu administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotu kaltinimu buvo kaltinamas darbo laiko rėžimo žymėjimo pažeidimu (DK 147 str. 6 d.), o ne darbo laiko trukmės (DK 144 str. 1d.) pažeidimu, kaip matome iš skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, argumentų, suprato ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P.. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucija, patraukusi asmenį administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, nenurodytą administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidė teisėtumo, asmens teisės į gynybą, taip pat teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas principus ir nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas.
Įvertinusi tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks A. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra laikytinas protokolu su esminiais trūkumais, kurių teismas savo iniciatyva ištaisyti negali, todėl daro išvadą, kad byla teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo grąžintina institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 280 str.)
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalies, kuria nutarta panaikinti Institucijos nutarimą 2 dalyje dėl DK 225 straipsnio 1 ir 3 dalies pažeidimų (išskaitos iš darbuotojos L. S. darbo užmokesčio tvarkos pažeidimas), teisėjų kolegija pažymi, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, kadangi, nepanaikinus nutarimo šioje dalyje, o institucijai dėl aplinkybių, susijusių su N. M. darbo laiku ir/ar jo žymėjimu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, galimai priėmus naują nutarimą, asmuo būtų nepagrįstai nubaustas du kartus, tuo sunkinant jo padėtį.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo nurodymas Institucijai iš naujo tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą įvertinti, ar su L. S. yra atsiskaityta ir jei skolos nėra, asmens netraukti administracinėn atsakomybėn už DK 225 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų nevykdymą, yra neteisėtas. Iš tiesų, remiantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltininko savo noru nuostolio atlyginimas ar padarytos žalos pašalinimas, gali būti vertinamas tik kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė, tačiau tai negali būti vertinama kaip aplinkybė šalinanti administracinę atsakomybę apskritai.
Atsižvelgusi į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.