- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- eI-4036-281/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01957-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska, Mefodija Povilaitienė
- Trečiasis asmuo
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, N. D.
- Pareiškėjas
- Ukmergės rajono Lyduokių medžiotojų klubo
- Atsakovas
- Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų
- Advokatai
- Marius Barisevičius
- Kategorijos
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mariui Barisevičiui, atsakovo atstovui S. S., trečiojo suinteresuoto asmens Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ukmergės rajono Lyduokių medžiotojų klubo skundą atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijai, tretieji suinteresuotieji asmenys Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir N. D., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas Ukmergės rajono Lyduokių medžiotojų klubas 2017-06-09 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017-04-28 sprendimą Nr. 90; 2) atlyginti pareiškėjo byloje patirtas išlaidas.
Paaiškino, kad ginčijamas Komisijos 2017-04-28 sprendimas Nr. 90 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. bei Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti metodikos (toliau – ir Metodika) 12 p. reikalavimų. Pažymėjo, jog Metodikos 12 p. nustato, kad jei pažeisti žemės ūkio pasėliai esantys, ne daugiau kaip 200 m. nuo pasėlio savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, tokiu atveju žala atlyginama, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu ir tvora. Atliekant pasėlių apžiūrą dalyvavo pareiškėjo draudiko atstovas V. S., kuriam Komisija neleido įrašyti pastabų protokole, nors Komisija žodžiu buvo informuota apie pastabas, kad nebuvo atlikti pasėlių matavimai. Draudiko atstovas V. S. yra surašęs pranešimą apie pasėlių apžiūrą, kuriame nurodyta, kad atliekant pasėlių apžiūrą Komisija neatliko jokių matavimų. Nors akte yra užfiksuota, kad trečiasis asmuo N. D. nesilaikė jokių pasėlių apsaugos priemonių, tačiau Komisija neatliko pažeistų pasėlių plotų matavimų, taigi nepašalinta aplinkybė, kad pasėlių pakenktas plotas objektyviai neviršijo 0,5 ha, atsižvelgiant į tai, Metodikos 12 p. pagrindu žala neturėjo būti atlyginama.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir 8 straipsnio reikalavimų ir Metodikos 8, 9 ir 10 punktų reikalavimų. Metodikos 8 p. yra nustatyta formulė derliaus netekimui (tonomis) apskaičiuoti, o 9 p. yra nurodoma pagal kokius kriterijus yra apskaičiuojamas vidutinis derlingumas, 10 p. nustato, pagal kokius kriterijus yra nustatoma derliaus netekimo piniginė išraiška. Ginčijamame sprendime nėra pateikiami Metodikos 8, 9 ir 10 punktuose numatyti rodikliai, kurių pagrindu Komisija apskaičiavo žalos pinginę išraišką, nurodomas tik apskaičiuotos žalos dydis. Tokia situacija lemia, kad pareiškėjas neturi galimybės įvertinti skundžiamajame sprendime nurodytos sumos apskaičiavimo objektyvumo ir teisėtumo, skaičiavimai nepagrįsti faktiniais duomenimis. Akte yra užfiksuota, kad pasėlių apsauga trečiasis asmuo nesirūpino, jokios apsaugos priemonės pasėliams nebuvo taikomos. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis Metodikos 9 p., jeigu ir būtu nustatytas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, tuomet tokia žala privalo būti sumažinta. Iš skundžiamo sprendimo nėra galimybės suprasti kokiu teisiniu pagrindu valdomame trečiojo asmens N. D. yra apskaičiuotas žalos atlyginimas, todėl skundžiamas sprendimas ir šiuo aspektu nėra paremtas faktiniu ir teisiniu pagrindu.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2017-04-28 Komisija savo sprendimu Nr. 90 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 str. 2 dalimi ir Metodikos 8 ir 10 punktais, apskaičiavo N. D. kviečių pasėliui padarytą žalą. Komisija, išnagrinėjusi visas pateiktas aplinkybes, patvirtina, kad žalą padarė šernai. Išmatuotas ir nustatytas 1,38 ha pažeistas kviečių pasėlio plotas. Nustatytas pasėlio ploto pažeidimo intensyvumas – 70 procentų, kas sudaro 0,966 ha, todėl komisija nutarė N. D. patirtą žalą įvertinti 514,46 Eur. Komisija, priimant sprendimą, nenustatė Metodikos 9 ir 12 p. nurodytų aplinkybių ir veiksnių dėl kurių žala pasėlių savininkui neatlyginama ar mažinama.
Pažymėjo, kad priimant sprendimą dėl N. D. pasėliams padarytos žalos pareiškėjo atstovas R. A. dėl posėdyje pateiktų pasėlio apžiūros metu nustatytų faktinių aplinkybių pastabų ar prieštaravimų nepateikė ir su apskaičiuota žalos pinigine išraiška, kuri buvo analizuojama posėdžio metu, sutiko. Atkreipė dėmesį, kad komisijos sprendime yra pateikta nuoroda į Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. 81, kuriame išdėstomas ir pagrindžiamas žalos piniginės išraiškos dydis, apskaičiuotas pagal Metodikoje nurodytą formulę.
Teismo posėdyje atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir atsakovė Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija.
Trečiojo suinteresuoto asmens Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2016-09-07 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 78 konstatuota, jog žalą padarė šernai, rasti pėdsakai, kasimo žymės, pasėliai nepiktžolėti, jie nėra saugomi, atitinka agrarinę būklę.
V. S. 2016-09-07 apžiūros akte konstatuota, kad žalą padarė šernai, komisija neleido pareikšti pastabų, žalai nustatyti nenaudoti matavimo prietaisai, žala yra arčiau nei 200 m. nuo gyvenamojo namo, be to, ūkininkas nenaudojo jokių apsaugos priemonių.
Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akte Nr. 81 pateikė nustatytos žalos apskaičiavimo detalizaciją.
Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija 2017-04-28 sprendimu Nr. 90 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 str. 2 dalimi ir Metodikos 8 ir 10 punktais, nutarė N. D. patirtą žalą įvertinti 514,46 Eur ir teikti Ukmergės rajono Lyduokių medžiotojų klubui apmokėti.
Byloje kilęs ginčas dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Ginčo nagrinėjimui yra aktualios Medžioklės įstatymo (toliau – ir MĮ), Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika), nuostatos. Taip pat analizuotinos taisyklės, įtvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos darbo reglamente, patvirtintame Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-09 įsakymu Nr. 13-1962 (toliau ir – Reglamentas).
MĮ 18 str. 1 d. nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (MĮ 18 str. 2 d.). Reglamento 3 p. nustato, kad Komisija vertina medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams dydį vietoje, surašo nustatytos formos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą, taip pat apskaičiuoja medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį pinigine išraiška, vadovaujantis Metodika, o galiausiai priima sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams piniginės išraiškos įvertinimo užpildydama nustatytos formos sprendimą (Reglamento 3.1–3.3 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio administracines bylas, yra ne kartą nurodęs, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas, Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A-662-1126/2014, Nr. AS-438-1126/2014). Būtent toks Komisijos sprendimas yra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2493/2011).
Pareiškėjo teigimu, Komisija, priimdama sprendimą nesivadovavo Metodikos 1, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nustatytais reikalavimais.
Pagal Metodikos 1 punktą, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama žemės, savininkams, valdytojams ar naudotojams. Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas (Metodikos 7 punktas). Metodikos 8 punkte įtvirtinta, kad derliaus netekimas (tonomis) apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas, pagal metodikoje įtvirtintą formulę. Metodikos 9 p. nustato, pagal kokius kriterijus yra apskaičiuojamas vidutinis derlingumas, 10 p. nurodo, pagal kokius kriterijus yra nustatoma derliaus netekimo piniginė išraiška.
Pagal Reglamento 9 punktą nustatyta, jog kad seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, jį užregistruoja seniūnijoje bei tą pačią dieną el. paštu ar kitu būdu (raštu) praneša medžioklės plotų naudotojui apie padarytą žalą. Ne vėliau kaip 7 dienas organizuoja žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau nei 7 dienoms. Vertinat medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, komisija, nuvykusi į vietą surašo apžiūros aktą, kurį pasirašo visi dalyvavę apžiūroje komisijos nariai. Apžiūroje dalyvavę asmenys turi teisę visas pastabas ir pastebėjimus, susijusius su atliekamu medžiojamųjų gyvūnų žalos apskaičiavimu, įrašyti į apžiūros aktą. Komisijos įvertinimo aktas laikomas teisėtu, jei apžiūroje dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai (Reglamento 10 punktas). Reglamento 11 punkte nustatyta, komisijos posėdžius organizuoja komisijos pirmininkas, šio posėdžio metu nagrinėjami pateikti prašymai, aktai bei priimami sprendimai. Padaryta žala pinigine išraiška apskaičiuojama vadovaujantis Metodika, užpildant apskaičiavimo aktą. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių.
Ginčijamo sprendimo turinį įvertinus nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad komisija priėmė ginčijamą sprendimą vadovaujantis Reglamento bei Metodikos nuostatomis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2016-09-01 gautas N. D. prašymas apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą Ukmergės raj. sav., Šešuolių sen., Masiulių k., sklypo bendras plotas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūra vietoje įvyko 2016-09-07, tai patvirtina į bylą pateiktas 2016-09-07 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. 78. Iš šių duomenų matyti, kad buvo laikytasi Reglamento 9 punkte nustatytų apžiūros atlikimo terminų. Apžiūros aktą pasirašė trys komisijos nariai, medžioklės plotų naudotojas, pareiškėjo atstovas, tai atitiko Reglamento 10 p. nuostatas. Pažymėtina, kad ginčijamą sprendimą pasirašė keturi komisijos nariai – N. A., A. D., Ž. D. bei J. L. – bei komisijos pirmininkas S. S., taigi posėdyje dalyvavo daugiau nei puse komisijos narių.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi argumentai dėl to, jog komisija atliekant pasėlių apžiūrą neleido pareiškėjo draudiko atstovui V. S. pareikšti pastabų, nors apie pastabas buvo informuota žodžiu, nelemia ginčijamo sprendimo neteisėtumo. Pažymėtina, kad pagal Reglamento 10 p., apžiūros aktą pasirašo visi apžiūroje dalyvavę komisijos nariai, medžioklės plotų naudotojo atstovas, žemės sklypo, valdytojas naudotojas ar jį atstovaujantis asmuo. Pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. 78 turinį matyti, kad jį pasirašė apžiūroje dalyvavę komisijos nariai, taip pat N. D. ir medžioklės plotų naudotojo Lyduokių medžiotojų klubo atstovas A. N.. Pažymėtina, kad Reglamentas nenumato galimybės apžiūros metu dalyvauti draudiko atstovams. Be to, akcentuotina, jog ginčijamame sprendime pažymėta, kad komisijos posėdyje dalyvavęs Lyduokių medžiotojų klubo atstovas R. A. dėl posėdyje pateiktų pasėlių apžiūros metu nustatytų faktinių aplinkybių pastabų ar prieštaravimų nepateikė ir su apskaičiuota pinigine žalos išraiška sutiko. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėją atstovaujantys asmenys turėjo teisę pareikšti pastabas komisijai, tačiau tokia teisė įgyvendinta nebuvo, o tai nėra pagrindas pripažinti ginčijamo sprendimo neteisėtumą šiuo aspektu.
Pastebėtina, kad pagal aukščiau nurodytas medžioklės įstatymo 18 str. nuostatas, žala gali būti atlyginama sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams. Kadangi byloje pateikta 2014-03-10 sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis patvirtina, kad ginčo žemės sklypo naudotojas yra N. D., darytina išvada, kad komisija pagrįstai ginčijamu sprendimu kaip žalą patyrusį asmenį nurodė būtent N. D. ir tai atitiko Metodikos 1 punkto bei Medžioklės įstatymo 18 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėjo teigimu, pasėlių savininkas nesilaikė pasėlių apsaugos priemonių, komisija neatliko pažeistų plotų matavimų, todėl nepašalinta abejonė, jog pažeistų pasėlių plotas neviršijo 0,5 ha, taip pat teigia, kad pasėliai yra arčiau nei 200 m. iki pasėlių savininko sodybos. Teismas pažymi, kad pagal Metodikos 12 p., žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti ar pasėlių plotas viršijo 0,5 ha, ar pasėliai buvo nutolę nuo pasėlių savininko sodybos 200 m., taip pat ar pasėlių naudotojas ėmėsi priemonių pasėliams apsaugoti. Pagal ginčijamame sprendime pateiktus duomenis nustatyta, jog pasėlio laukas yra (duomenys neskelbtini), o pažeistas nustatytas kviečių pasėlio laukas apima visą pasėlio plotą, t. y. (duomenys neskelbtini). Pažeidimo intensyvumas – 70 proc., kas apima (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad pažeistas kviečių pasėlio plotas išmatuotas ir nustatytas GPS prietaiso (Magellan eXplorist 310) pagalba, toks matavimo būdas atitinka Metodikos 7 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad padarytą žalą tikrinusi ir teismo posėdyje dalyvavusi liudytoja N. A. taip pat patvirtino aplinkybes, jog pasėlio plotai buvo matuojami GPS prietaisu, sklypo plotas atitiko su GPS prietaisu apmatuotą sklypo plotą. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokį pažeisto pasėlio lauko plotą nei komisija nustatė ginčijame sprendime, teismas neturi pagrindo abejoti ginčijamame sprendime nurodytais duomenimis. Vertinant pareiškėjo teiginius dėl arčiau nei 200 m. esančios pasėlių savininko sodybos, teismas akcentuoja, jog komisija ginčijame sprendime pabrėžė, jog aplinkybių, numatytų Metodikos 12 p. nėra nustatyta. Padarytos žalos vertinimą atlikusi ir teismo posėdyje dalyvavusi liudytoja N. A. taip pat patvirtino, jog gyvenamasis namas yra arčiau 200 m. iki pasėlių, tačiau pabrėžė, kad komisija išsiaiškino, jog sodyba nepriklauso N. D.. Byloje duomenų, kad sodyba, esanti arčiau nei 200 m. iki pasėlių priklausytų N. D., nėra. Teismo vertinimu šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad taikyti žalos atlyginimą mažinančias ir Metodikos 12 p. nurodytas išimtis šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Nustačius, kad pasėlio plotas buvo didesnis nei 0,5 ha bei, kad prie pasėlių esanti sodyba nepriklauso žalą patyrusiam asmeniui, nėra pagrindo reikalauti iš pasėlio naudotojo naudoti pasėlius apsaugančias priemones, todėl žala nemažintina.
Nors pareiškėjas teigia, kad ginčijamame sprendime komisija nurodo tik apskaičiuotos žalos dydį, tačiau nenurodo žalos apskaičiavimo metodo, sprendime nėra nuorodų į žalos apskaičiavimo aktą, aktas net nėra siunčiamas su sprendimu, teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Teismas pastebi, kad pagal Reglamento 11 p. padaryta žala pinigine išraiška apskaičiuojama, vadovaujantis metodika, užpildant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo aktą. Pagal byloje pateiktą 2017-04-28 žalos apskaičiavimo aktą Nr. 78 matyti, kad žala apskaičiuota pagal Metodikos 8 p. nurodytą formulę, gauta suma nurodyta kaip žalos piniginė išraiška. Atsižvelgiant į tai, komisija neturi pareigos visą žalos apskaičiavimo būdą pakartotinai pateikti sprendime dėl padarytos žalos atlyginimo, o nuorodos į žalos apskaičiavimo aktą pateikimas laikytinas pakankamu. Vadovaujantis Metodikos 10 p., žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Pastebėtina, kad derliaus netekimui apskaičiuoti komisija naudojo einamųjų metų spalio II savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainą, t. y. 121,91 Eur už vieną toną kviečių, todėl toks žalos piniginės išraiškos apskaičiavimo būdas laikytinas tinkamu ir atitinkančiu Metodikos reikalavimus.
Pareiškėjas taip pat prieštarauja, kad skundžiamas komisijos sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kurio turiniui taikytini VAĮ 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Taigi, Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos (2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-525-2041/2012).
Įvertinus ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrą bei šio sprendimo turinį teismas konstatuoja, kad jame aiškiai nurodyta, kokiame plote buvo padaryta žala pasėliams, įvardintas medžioklės ploto naudotojas, nurodyta, kokios rūšies pasėliams ir kokių gyvūnų buvo padaryta žala, nurodytas bendras ir pakenktas pasėlių plotas, pasėlio pakenkimo intensyvumas procentais, derliaus netekimas, apskaičiuota žalos piniginė išraiška. Sprendime pateikta informacija kokiu teisiniu pagrindu žala yra apskaičiuota, kada gauta informacija apie jos padarymą, išaiškinami sprendimo vykdymo bei apskundimo tvarkos ir terminai, sprendime įvardinti konkretūs Metodikos punktai. Toks sprendimas laikytinas atitinkančiu Metodikos, Reglamento bei Medžioklės įstatymo nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo 2017-04-28 sprendimas Nr. 90 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
pareiškėjo Ukmergės rajono Lyduokių medžiotojų klubo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.