Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. RV-22-4608 taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos) paskirta bausmė – 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. liepos 13 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 12 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 9 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-4608 taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė. Komisijos nutarime nurodyta, kad yra stebimos nuteistojo iniciatyvos pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti: dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, paskaitose, užsiėmimuose, atliko užduotis dėl priklausomybių prevencijos, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kuria socialiai priimtinus ateities planus. Bausmės atlikimo metu asmuo nėra padaręs bausmių vykdymo teisės pažeidimų ir (ar) administracinių nusižengimų, stebimas nepertraukiamai disciplinuotas elgesys, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikime metu korekcija, kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendė, jog yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad V. R. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis rodo iniciatyvą bei deda pastangas vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamą elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, nuteistasis dirba įkalinimo įstaigoje, dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, paskaitose, užsiėmimuose ir atliko užduotis dėl priklausomybių prevencijos terapijoje, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, bausmės atlikimo metu nėra padaręs bausmių vykdymo teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų, stebimas nepertraukiamas disciplinuotas elgesys, kas bendrąja prasme teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismas šioms aplinkybėms išskirtinio prioriteto nesuteikia ir konstatuoja, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis ir jo elgesys nėra niekuo išskirtinis, ar leidžiantis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Priešingai, teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo V. R. nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė. Tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik, sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant prokurorės skundo argumentams, daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys jau yra toks pozityvus, kad lygtinis paleidimas būtų efektyvus, nėra pagrindo, nes nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jos įvertinimo išliko nepakitusi, neatitinka žemo rizikos vertinimo kriterijaus, nors ir stebimos pozityvios nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, tačiau nuteistojo elgesyje, be to, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, gausu dinaminių kriminogeninių veiksnių, tuo tarpu apsauginių veiksnių nenustatyta. Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistojo elgesyje vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą oficialią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas narkotikais; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos procese ne tik, kad gali, bet dar ir privalo būti koreguojami. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo duomenų matyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi į močiutei nuosavybės teise priklausantį būstą, kuriame ir vykdė nusikalstamą veiklą – bute laikė psichotropines medžiagas, toje pačioje aplinkoje jas ir platino, tačiau grįžimas į tą pačią aplinką gali didinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Pažymėtina, kad nuteistasis nors ir dirba, bet jį finansiškai remia mama ir močiutė, be to nuteistasis nėra pateikęs jokių oficialių duomenų dėl galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, tuo tarpu įvykdytos nusikalstamos veikos susijusios su finansinės naudos siekimu, nuteistas dėl narkotinių medžiagų platinimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kyla itin pagrįsta abejonė, jog lygtinio paleidimo atveju, nuteistajam nesugebėjus įsitvirtinti oficialioje darbinėje veikloje, gaunant pakankamai pajamų savęs išlaikymui, tai gali būti vienas iš veiksnių, kuris padidintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Negalima paneigti, jog suprastėjus finansinei situacijai, jis vėl gali nusikalti. Tuo labiau, kad pirminio vertinamojo pokalbio metu dėl darbo dar nebuvo kreipęsis, taip pat buvo išsakęs nuomonę jog nedirbs bet kokio darbo, pvz. nenorėtų dirbtų ūkio aptarnavimo brigadoje, nuo 2024 m. vasario 1 d. dirba siuvykloje darbininku. Nuteistojo oficiali darbinė patirtis itin menka, vyrauja ilgi nedarbo laikotarpiai. Pats nuteistasis pripažįsta, kad turi antstolių vykdomųjų raštų apie 6 000 Eur sumai, teismo paskirtą baudą, tačiau skolų savanoriškai nedengia, teismo paskirtą baudą nuteistasis nesumokėjo – sutinka, kad bauda būtų pakeista į areštą. Nuteistasis vertinimo metu pripažino, kad kai dirbo su gaunamomis lėšomis gebėjo elgtis racionaliai, paskirstydavo pagal prioritetus, išskyrus laikotarpį, kai vartojo psichotropines medžiagas, tuo metu visi pinigai būdavo skiriami vienam tikslui - narkotikams. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka už psichotropinių medžiagų platinimą - pripažįsta kad ne tik vartojo, bet ir užsidirbdavo tokiu būdu. Teismas sutinka su prokurorės argumentu, kad psichotropines medžiagas nuteistasis vartojo apie 15 metų, o teistas už disponavimą jomis tiek turint tikslą platinti, tiek neturint tikslo jas platinti ir nors nuteistasis dalyvauja prevencinėse programose, tačiau konstatuotina, jog šių problemų sprendimas reikalauja itin nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl atsižvelgus į narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo epizodus praeityje, šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo savianalizės įgūdžiai yra ganėtinai menki, negeba išskirti savo teigiamų ir neigiamų savybių. Nors nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta, tačiau yra susikoncentravęs į save, į savo poreikius, kas rodo nepakankamą asmens mąstymo lankstumą, kitų asmenų pozicijos priėmimą. Tai iš esmės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti, ar V. R. turi pakankamai motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme ir gebės gyventi laikantis visuomenėje nustatytų taisyklių.

Teismas taip pat pritaria prokurorės skundo argumentui, kad nuteistojo V. R. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 1 mėnesis 3 dienos (paskirta bausmė - 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo) ir kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Todėl sutiktina su prokurorės skunde nurodytu argumentu dėl bausmės trukmės, šiuo atveju įvertinus, kad nėra nustatyta BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, spręstina, kad neatliktos bausmės dalis dar turi tiesioginės įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčiui, tai yra, atlikdamas jam paskirtą bausmę jis dar turi dėti maksimalias pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad tai būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis V. R. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiam linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam V. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. RV-22-4608 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam V. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.