- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- eI3-606-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01896-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- I. M.-G.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, VĮ Registrų centras
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M.-G. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. M.-G. (toliau – pareiškėja) skunde teismo prašo panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. S-12786(1203.20E) ir valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. CSPR-131 bei įpareigoti VĮ Registrų centrą 2005 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. DP-6241 pagrindu įregistruoti I. G. nuosavybės teises į 1/16 dalį garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto indeksu „5“) (toliau – Garažas / Daiktas).
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2019 m. vasario 7 d. tuometiniam VĮ Registrų centro Vilniaus filialui teikė prašymą įregistruoti jos nuosavybės teises į 1/16 dalį Daikto Sutarties pagrindu. Ji taip pat pateikė ir notaro liudijimą apie visišką atsiskaitymą su Daikto pardavėju. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – Registrų centras) 2019 m. vasario 27 d. išsiuntė atsakymą (sprendimą), kad prašymas netenkinamas. Atsakyme nurodė, jog pagrindinis prašymo netenkinimo pagrindas – jau ankščiau teiktas pareiškėjos atstovės 2017 m. sausio 23 d. prašymas su dokumentais, kuris išnagrinėtas ir 2017 m. rugsėjo 21 d. priimtas neigiamas sprendimas.
Pareiškėja apskundė Registrų centro Vilniaus filialo 2019 m. vasario 27 d. atsakymą Komisijai, kuri 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog dar 2017 m. sausio 23 d. teikė prašymą dėl nuosavybės teisės į Daiktą įregistravimo, tačiau 2017 m. rugsėjo 21 d. atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre. Komisija 2017 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą, atsisakė tenkinti jos skundą, nurodė, kad į prašomą įregistruoti Garažo dalį galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu yra įregistruotos kitų asmenų teisės, duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, jokių argumentų ar įrodymų, kurie nuginčytų, prieštarautų pareiškėjos pateikiamiems dokumentams, nepateikė. Pareiškėja akcentuoja, kad Registrų centro Vilniaus filialas geranoriškai nesutiko suteikti duomenis apie tai, kokios Garažo dalys priklauso nuosavybės teise ir kokiems asmenims ir dėl to Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – Teismas) buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1085-171/2018 (toliau – Byla), kurioje pareiškėja teikė skundą dėl registratoriaus sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Proceso metu šalys susitarė taikiai, nes atsakovas sutiko pateikti prašomus duomenis, todėl pareiškėja skundo atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovas Sprendime nurodo, kad pareiškėja jau skundė Komisijos ankstesnį sprendimą Nr. csprl-239, kuriuo buvo konstatuota, jog nuosavybės teisė į visą Garažo dalį (16/16) galiojančių dokumentų pagrindu įregistruota kitiems garažo įgijėjams, o bylos nagrinėjimo metu esą pareiškėja suprato, kad į visą garažo dalį (16/16) įregistruotos trečiųjų asmenų nuosavybės teisės, skundo atsisakė ir 2018 m. birželio 19 d. nutartimi byla buvo nutraukta.
Pareiškėjos manymu, įvertinus duomenis, paaiškėjo, jog nėra asmenų, turinčių pagrindą nuosavybės teisinei registracijai į 1/16 dalį Garažo (plane pažymėtu indeksu 5). Pareiškėja pastebi, jog į 1/16 dalį Garažo (plane pažymėtu indeksu 8) neatlikta teisinė registracija. Pareiškėjos manymu, tai sudaro pagrindą laikyti, jog galimai atliekant registraciją buvo padarytos klaidos. Jei atsakovas, atlikdamas teisinę registraciją padarė klaidą ir sudubliavo Garažo dalis, nepatikrindamas duomenų prieš registruodamas, tai, pareiškėjos vertinimu, negali būti pagrindas atsisakyti registruoti jai priklausančią nuosavybės teisę į Daiktą,
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad pagal atsakovo pateiktus pirminius dokumentus nėra jokių „kitų asmenų“, kurių vardu būtų atlikta registracija ar teisių perėjimas į Daiktą, kuris nuosavybės teise nuo 2005 m. spalio 28 d. priklauso pareiškėjai.
Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs pareiškėjos prašymą išviešinti jos nuosavybės teisę į parkavimo aikštelės dalį, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti pareiškėjos vardu atlikti teisinę registraciją, kaip ir neturėjo pagrindo šią teisę registruoti kitų asmenų vardu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pareiškėjos atstovė advokatė J. M. Teritoriniam registratoriui pateikė 2019 m. vasario 7 d. prašymą įregistruoti I. G. nuosavybės teisę į 1/16 dalį Garažo, Sutartį, 2017 m. rugpjūčio 11 d. liudijimą, 2017 m. birželio 12 d. atstovavimo sutartį ir 2019 m. sausio 7 d. perįgaliojimą.
Šalies argumentai
Teritorinis registratorius 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. S-12786(1203.20E) „Dėl pateikto prašymo“ įformintu sprendimu pareiškėjos atstovės prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad teritorinis registratorius pareiškėjos (jos atstovės) pateiktų dokumentų pagrindu jau yra priėmęs 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. VILRS-1806 atsisakyti įregistruoti I. G. nuosavybės teisę į 1/16 dalį Garažo, plane pažymėtą indeksu „5“, o Komisija 2018 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. cspr1-17 šį sprendimą paliko galioti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog tiek pareiškėjos atstovės pateiktame 2019 m. sausio 18 d. Nekilnojamojo turto registro išraše su istorija, tiek aktualiame Nekilnojamojo turto registro išraše Nr. 44/298974 į visą Garažo dalį (16/16) įregistruota trečiųjų asmenų nuosavybės teisė. Aplinkybė, kad nė vieno iš Garažo bendraturčių nuosavybės teisės įsigijimo dokumentuose nenustatyta naudojimosi tvarka stovėjimo vieta, plane pažymėta indeksu „5“ ir toks juridinis faktas neįregistruotas minimame Registre, nereiškia, kad į 1/16 dalį Garažo jokio asmens nuosavybės teisė neįregistruota ar yra įregistruota 1/16 Garažo dalies pardavėjo – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „N“ nuosavybės teisė ir gali būti įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į šią dalį. Pareiškėja 1/16 dalį Garažo Sutartimi įsigijo iš UAB „N“, kurios nuosavybės teisė į Garažą jau yra išregistruota Nekilnojamojo turto registre ir įregistruota kitų asmenų nuosavybės teisė, todėl pareiškėjos nuosavybės teisės įregistravimas į 1/16 dalį Garažo viršytų visą nuosavybės dalį į Garažą (16/16) bei sukeltų neaiškumą dėl visų nuosavybės teisės į Garažą turėtojų šios teisės įsigijimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsakovas tvirtina, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į 1/16 dalį Garažo, nes jau yra priėmęs 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atsisakyti įregistruoti I. G. nuosavybės teisę į šią Garažo dalį tų pačių dokumentų pagrindu. Komisija patikslino, kad šis sprendimas buvo paliktas galioti Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu, o ne 2017 m. sausio 23 d., kaip nurodyta skundžiamame teritorinio registratoriaus sprendime, tačiau ši techninė klaida neturėjo įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad teritorinis registratorius geranoriškai nesutiko suteikti duomenis apie tai, kokios Garažo dalys nuosavybės teise priklauso kokiems asmenims“, nes Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė advokatė J. M. patvirtino, kad neteisingai skaičiavo Garažo Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas bendraturčių nuosavybės dalis. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos atstovė į Bylą pateikė 2018 m. vasario 22 d. prašymo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – Bendrijos) pirmininkui A. K. ir atsakymo (elektroninio laiško) kopijas. Jame nurodoma, kad asmuo, naudojantis 1/16 dalį Garažo, plane pažymėto indeksu „5“, ir yra tikrasis šio daikto savininkas, nes pareiškėja pažeidė Sutarties 8.4 ir 8.5 punktus, dėl ko jos parkavimo vietą įsigijo kitas asmuo, įregistravęs nuosavybės teisę VĮ Registrų centre, tapo teisėtu savininku. Pareiškėja prarado teisę naudotis minima parkavimo vieta po pakartotinio šios vietos pardavimo ir atstatyti šią teisę gali tik teismas.
Nors pareiškėja teigia, kad nėra duomenų apie nuosavybės teisę į 1/16 Garažo dalį, tačiau, pasak atsakovo, šį faktą paneigia tiek jos pačios pateikto 2019 m. sausio 18 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo, tiek aktualaus 2019 m. birželio 18 d. Registro išrašo duomenys, rodantys, kad į visą Garažo dalį (16/16) dalių įregistruota trečiųjų asmenų nuosavybės teisė (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė).
Atsakovo vertinimu, į 16/16 Garažo dalių įregistruota trečiųjų asmenų nuosavybės teisė, du bendraturčiai (E. M. ir V. M.) naudojasi ta pačia Garažo dalimi, plane pažymėta 14, juridinis faktas apie naudojimąsi Garažo dalimi, plane pažymėta „5“, neįregistruotas, nes nėra teisinio pagrindo registruoti pareiškėjos Sutartimi įgytą 1/16 Garažo dalį esant jau įregistruotoms trečiųjų asmenų nuosavybės teisėms į 16/16 Garažo dalių.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad ginčo atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikta kompetencija vertinti bendraturčių nuosavybės teisės į 1/16 dalį Garažo įgijimo pagrįstumą, nes visų jų dokumentai yra nenuginčyti ir galiojantys, taip pat negali vertinti, ar Garažo bendraturčių E. M. ir V. M. nuosavybės teisės į Garažo dalį įsigijimo dokumentuose nepadaryta klaida, nurodant, kad jie naudojasi ta pačia Garažo dalimi, plane pažymėta 14, o ne vienas iš jų Garažo dalimi, plane pažymėta „5“, kaip nurodė Bendrijos pirmininkas 2008 m. kovo 1 d. elektroniniame laiške pareiškėjos atstovei. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nuosavybės teisę į 1/16 dalį Garažo įgijo 2005 m. spalio 28 d., o prašymą įregistruoti nuosavybės teisę teritoriniam registratoriui pateikė tik 2017 m. rugsėjo 7 d. Ši aplinkybė atsakovui kelia abejones pareiškėjos įgytos nuosavybės teisės į 1/16 dalį Garažo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre galimumui, kurios gali būti pašalintos tik civilinio proceso nustatyta tvarka, su kuo sutiko ir pareiškėjos atstovė Bylos nagrinėjimo metu, atsiimdama tapatų skundą.
Atsakovas pažymi, kad teismui patenkinus pareiškėjos skundą šioje byloje, ginčas tarp Garažo bendraturčio (-ių) ir pareiškėjos išliktų, nes visų savininkų (įskaitant pareiškėją) nuosavybės teisę į Garažą patvirtinantys dokumentai sudarytų 1/16 dalimi didesnę dalį negu 1/1, o tai iš esmės reikštų, kad bet kurio iš bendraturčių (įskaitant pareiškėją) nuosavybės teisę į Garažą patvirtinantys dokumentai gali būti ginčijami. Teismo sprendimas naujų teisių ir pareigų pareiškėjai nesukurtų, nes kilusio civilinio pobūdžio ginčo dėl nuosavybės teisės į Garažą neišspręstų, toks administracinio teismo sprendimas iš esmės būtų beprasmis, nes pareiškėjai tektų inicijuoti naują civilinį ginčą dėl nuosavybės teisės nuginčijimo, tačiau ji turi teisę tą padaryti ir šiuo metu.
Atsakovas prašo bylą nutraukti, o šio prašymo netenkinus, skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes. Akcentavo, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Kadangi pareiškėja nuosavybės teisės neįregistravo, tai Garažo dalis buvo parduota antrą kartą. Pažymi, kad į visas 16/16 Daikto dalių yra įregistruotos nuosavybės teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl teritorinio ir Centrinio registratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjai atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises į Garažo 1/16 dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja Sutartimi įgijo nuosavybės teisę į Daiktą.
Pareiškėjos atstovė 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą įregistruoti jos nuosavybės teisę į Daikto 1/16 dalį ir pateikė Sutartį, notarinį liudijimą.
Teritorinis registratorius 2017 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą Nr. VILRS-1806 atsisakyti įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į 1/16 dalį Garažo, motyvuodamas tuo, kad į šią Garažo dalį įregistruotos kitų asmenų nuosavybės teisės.
Pareiškėjos atstovė šį teritorinio registratoriaus sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu paliko galioti skundžiamą sprendimą.
Pareiškėja minėtus sprendimus apskundė Teismui. Skunde nurodo, kad susipažinusi su archyvinės bylos medžiaga, sužinojo, jog Garažo 1/16 dalis, pažymėta indeksu „5“ nėra perleista jokiam trečiajam asmeniui ir, įvertinusi tai, kad netikslinga nagrinėti bylą pagal suformuluotus reikalavimus, skundo atsisakė. T. N. Bylą nutraukė. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 28 d.
Pareiškėjos atstovė advokatė J. M. teritoriniam registratoriui 2019 m. vasario 7 d. pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į Garažo 1/16 dalį, Sutartį, notarinį liudijimą, 2017 m. birželio 12 d. atstovavimo sutartį ir 2019 m. sausio 7 d. perįgaliojimą. Ji prašyme nurodė, kad į Garažo vietas „14“ ir „10“ įregistruotos dviejų asmenų nuosavybės teisės skirtingais pagrindais, tačiau į vietą, pažymėtą indeksu „5“, kuri pareiškėjai priklauso pagal Sutartį nuosavybės teisėmis, nėra kitų asmenų, kuriems būtų atlikta nuosavybės teisinė registracija ar perėjusios nuosavybės teisės į Daiktą, todėl prašo įregistruoti nuosavybės teises į Daiktą. Taip pat pažymi, kad jei atsakovas, atlikdamas teisinę registraciją padarė klaidą ir sudubliavo Garažo dalis, netikrindamas duomenų ir dėl to savininkų skaičius neatitinka Garažo vietų skaičiaus, tai negali būti pagrindas įregistruoti niekam neperleistą pareiškėjai priklausančią Garažo dalį.
Teritorinis registratorius 2019 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. S-12786(1203.20E) „Dėl pateikto prašymo“ prašymo netenkino ir nurodė, kad pareiškėjos (jos atstovės) pateiktų dokumentų pagrindu jau yra priėmęs 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. VILRS-1806 atsisakyti įregistruoti I. G. nuosavybės teisę į 1/16 dalį Garažo, plane pažymėtą indeksu „5“, o Komisija 2017 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. cspr1-17 šį sprendimą paliko galioti.
Komisija Sprendimu, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Įstatymas) 31 ir 32 straipsniais, paliko galioti 2019 m. vasario 27 teritorinio registratoriaus sprendimą. Komisija, vertindama turto registro išraše su istorija, tiek ir Nekilnojamojo turto registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančią informaciją, nustatė, kad į visą Garažo dalį (16/16) įregistruota trečiųjų asmenų nuosavybės teisė. Komisija akcentavo, kad aplinkybė, jog nė vieno iš Garažo bendraturčių nuosavybės teisės įsigijimo dokumentuose nenustatyta naudojimosi tvarka stovėjimo vieta, plane pažymėta indeksu „5“ ir toks juridinis faktas neįregistruotas registre, nereiškia, jog į 1/16 dalį Garažo jokio asmens nuosavybės teisė neįregistruota ar yra įregistruota 1/16 Garažo dalies pardavėjo – UAB „N“ nuosavybės teisė ir gali būti įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į šią dalį. Pareiškėja 1/16 dalį Sutartimi įsigijo iš bendrovės, kurios nuosavybės teisė į Garažą jau yra išregistruota, Komisijos vertinimu, Nekilnojamojo turto registre ir įregistruota kitų asmenų nuosavybės teisė, todėl pareiškėjos nuosavybės teisės įregistravimas į 1/16 dalį Garažo viršytų visą nuosavybės dalį į Garažą (16/16) bei sukeltų neaiškumą dėl visų nuosavybės teisės į Garažą turėtojų šios teisės įsigijimo teisėtumo ir pagrįstumo. Komisijos vertinimu, teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti I. G. nuosavybės teisę į 1/16 dalį Garažo, nes jau yra priėmęs 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atsisakyti įregistruoti jos nuosavybės teisę į šią Garažo dalį tų pačių dokumentų pagrindu. Komisija patikslino, kad šis sprendimas buvo paliktas galioti Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu, o ne 2017 m. sausio 23 d., kaip nurodyta skundžiamame teritorinio registratoriaus sprendime, tačiau ši techninė klaida neturėjo įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pareiškėja nesutinka su teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimais, kuriais atsisakyta registruoti jos nuosavybės teises į 1/16 Daikto. Pareiškėjos vertinimu, į Garažo 1/16 dalį (plane pažymėta indeksu „5“ nėra registruotų asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausytų minėta Garažo dalis.
Teismas su pareiškėjos pozicija nesutinka.
Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke.
Kaip matyti iš Sutarties, kurios pagrindu pareiškėja siekia įregistruoti nuosavybės teises į Garažo dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 straipsnio 3 punktu, prieš trečiuosius asmenis Sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes, jei ji įstatyme nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Ši sutartis registruotina VĮ Registrų centre (8.4 punktas). Šalių susitarimu šią sutartį įregistruoti VĮ Registrų centre įsipareigoja pirkėjas (8.5 punktas), t. y. pareiškėja.
Pareiškėja teismui nepaaiškino, dėl kokių aplinkybių ji neįregistravo Sutarties VĮ Registrų centre. Taigi, tokiu atveju ji nevykdė minėtos sutarties 8.4 ir 8.5 punktų nuostatų ir tai jai sukėlė neigiamas teisines pasekmes. Taigi, neišviešintas faktas prieš trečiuosius asmenis ir nulėmė vėlesnius nepalankius sprendimus, dėl kurių pareiškėja negali įregistruoti nuosavybės teisių. Akcentuotina, kad 2005 m. buvo sudaryta Sutartis, o pirmasis prašymas įregistruoti nuosavybės teises pateiktas tik 2017 m. rugsėjo 7 d. Tokio delsimo priežasčių pareiškėja nepaaiškino.
Pažymėtina ir tai, kad šiam ginčui reikšminga ir svarbi aplinkybė, jog 2014 m. balandžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu V. M. 2015 m. kovo 19 d. sutartimi paveldėjo 1/16 ir E. M. iš Bendrovės nuosavybės teise nusipirko 1/16 Garažo dalį. Šie įrašai įregistruoti VĮ Registrų centre anksčiau nei pareiškėja kreipėsi į teritorinį registratorių įregistruoti jos nuosavybės teises į Garažo dalį.
Pareiškėja, neišviešindama sandorio, prarado teisę šį faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Taigi, ir duomenys apie jai nuosavybės teise priklausančią Garažo dalį netapo viešais prieš trečiuosius asmenis.
Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad įrašai užfiksuoti VĮ Registrų centre būtų nuginčyti ir pripažinti neteisėtais.
Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, teismui nekilo abejonių, o ir pati pareiškėja nenurodė, jog, įrašai padaryti neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie padaryti.
Akcentuotina, kad atsakovas neturi teisės spręsti ir vertinti nei pareiškėjos santykių su Bendrove, nei su kitais Daikto bendrasavininkiais. Tai nepriskirta atsakovo kompetencijai. Pareiškėja civilinius teisinius santykius turi teisę spręsti civilinio proceso tvarka. Teismas nagrinėja ginčus, kurie kilę iš viešojo administravimo santykių.
Kaip minėta, 2019 m. vasario 27 d. ginčijamu sprendimu teritorinis registratorius pareiškėjos 2019 m. vasario 7 d. prašymo netenkino, konstatavęs, kad jis jau yra priėmęs 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą tų pačių dokumentų pagrindu, o Komisija 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pastarąjį paliko galioti. Pažymėtina, kad pati Komisija nustatė, jog nurodyta neteisinga Komisijos sprendimo data (turėjo būti 2017 m. lapkričio 8 d.) nekeičia esmės ir teismas šiuo atveju tai vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris negali būti pagrindas tokį sprendimą panaikinti. Be to, ir pati pareiškėja jokių argumentų šiuo aspektu nenurodė.
Pagal Įstatymo 29 straipsnio 9 punktą, Registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad jau yra priimtas Registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.
Akivaizdu, kad pareiškėja tiek 2019 m. vasario 7 d., tiek ir 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė tuos pačius dokumentus. Taigi, teritorinis registratorius, tinkamai įvertino faktines aplinkybes. Ta aplinkybė, kad Byla teisme buvo nutraukta jai atsisakius skundo, nekeičia prašymo, kuriuo pareiškėja grindžia reikalavimą, esmės.
Šiuo atveju Centrinis registratorius, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos skundą (Įstatymo 31 ir 32 straipsniai) dėl teritorinio registratoriaus 2019 m. vasario 27 d. sprendimo panaikinimo, jį paliko galioti. Komisija, teismo vertinimu, tinkamai įvertino ne tik tą aplinkybę, kad buvo pateikti tie patys pareiškėjos duomenys, bet ir padarė pagrįstą išvadą, kad į visą Garažo dalį įregistruota 16/16 dalių, t. y. trečiųjų asmenų nuosavybės teisė. Šiam ginčui yra reikšmingi oficialūs Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenys, kurie akivaizdžiai patvirtino atsakovo veiksmų teisėtumą.
Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 20 straipsnį, kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. Dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių. Kadangi nurodytas reglamentavimas nenustato teisinės galimybės įregistruoti nuosavybės teisių į atskirą Daikto patalpą, nuosavybės teisės pripažįstamos į turto dalis, kaip užfiksuota įrašuose, o duomenys, kokiomis konkrečiomis patalpomis naudosis, nurodomi tik kaip papildoma informacija. Šiuo atveju pareiškėjos vertinimas, kad į Garažo dalį plane pažymėtą indeksu „5“ niekam nėra nustatyta naudojimosi tvarka, nepatvirtina jos nuosavybės teisės į 1/16 minėto Daikto dalies, kadangi, kaip nustatyta, įregistruota trečiųjų asmenų nuosavybė į visą (16/16 dalių) Garažo dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tiek teritorinio, tiek Centrinio registratoriaus ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad teismas vykdo teisingumą ir jis turi diskreciją elgtis kitaip, nei tiesiogiai nustatyta teisės aktuose, ar panaikinti formaliai teisėtą individualų administracinį aktą, jei to reikalauja bendrieji teisės principai, iš jų ir teisingumo bei proporcingumo principai (žr. LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015 ir kt.). Šiuo atveju tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, esant naujai priimtiems individualiems teisės aktams, o ne formaliai nustačius pagrindą bylą nutraukti. Taigi, atsakovo prašymas nutraukti bylą neatitiktų teismo pareigos šiuo atveju bylą nagrinėti visapusiškai ir objektyviai, būtų tik formalaus teisingumo išraiška.
Kadangi ginčijami sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais, tai ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus negali būti tenkinamas.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. M.-G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kaledorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.