- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- 1S-102-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pareiškėjas
- A. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-17 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. 2015-01-14 nutarimo, kuriuo prokurorė paliko galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. 2014-12-23 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-12-15 Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruotas pareiškėjo A. J. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., dėl internetinėje svetainėje www.delfi.lt 2012-09-06 publikuoto straipsnio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, šio straipsnio komentarai yra jį šmeižiantys ir įžeidžiantys.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. S. 2014-12-23 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nesutikdamas su vyresniojo tyrėjo nutarimu pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. T. 2015-01-14 nutarimu vyresniojo tyrėjo 2014-12-23 nutarimą paliko galioti, o pareiškėjo skundą atmetė.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-17 nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. 2015-01-14 nutarimas paliktas galioti nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad, priešingai nei teigiama pareiškėjo skunde, šiuo atveju atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindas, numatytas BPK 3 str. 1 d. 1 p., nustatytas pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad dėl veikų, numatytų BK 154 str. ir 155 str., procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog tais atvejais, kai yra aiškios BPK 3 str. nurodytos aplinkybės, procesas turi būti pradedamas bei turi būti nustatomas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Tokiu atveju būtų nepagrįstai apsunkintas ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokurorų darbas, nes būtų tiriamos bylos, kuriose jau iš anksto matoma, kad nėra padaryta nusikalstama veika. Šiuo būdu taip pat būtų paneigtas ir BPK 409 str. 4 d. reikalavimas, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Esant nurodytoms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas atliekamas tik tada, kai konstatuojama, jog yra galimai padaryta nusikalstama veika ir nėra aiškių BPK 3 str. numatytų aplinkybių. Apylinkės teismas, vertindamas, ar yra BPK 3 str. numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, atsižvelgė ir į tai, kad internetiniame tinklalapyje parašyti komentarai yra subjektyvaus pobūdžio, išreiškiantys asmenų nuomonę, komentaruose nėra nurodyti įžeidžiantys teiginiai, pareiškėjas nebuvo šmeižiamas kaip padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad komentarai, kuriuos leidžiama rašyti po straipsniu internetiniame tinklalapyje, negali būti vertinami kaip oficialioji žiniasklaidos priemonės nuomonė, taip jų nevertina ir juos skaitantys asmenys, todėl jiems netaikomi tokie patys kriterijai, kaip straipsniui ar reportažui žiniasklaidos leidinyje ar tinklalapyje.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad apylinkės teismui jis buvo apskundęs prokurorės R. T. 2015-01-14 nutarimą (dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 str. ir 155 str. medžiagoje Nr. 45-At-3209-14) bei tos pačios prokurorės 2015-01-19 nutarimą (dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 204 str. medžiagoje Nr. 45-At-3257-14). Tačiau apylinkės teismas nutarties įžanginėje dalyje nurodė, kad nagrinėja prokurorės 2015-01-19 nutarimą, o rezoliucinėje dalyje nurodė, kad sprendimą priima dėl tos pačios prokurorės 2015-01-14 nutarimo. Dėl to lieka neaišku, kurį prokurorės R. T. nutarimą apylinkės teismas iš tiesų išnagrinėjo ir dėl kurio nutarimo priėmė sprendimą. Be to, nors teismas įžanginėje dalyje nurodė, kad išnagrinėjo prokurorės 2015-01-19 nutarimą, tačiau iš bendro nutarties konteksto matyti, kad teismas dėl šio nutarimo nutartyje iš viso nepasisakė. Pažymi, kad teismo nutartyje nėra duomenų apie tai, kad sprendimui priimti būtų buvusi išreikalauta nors viena medžiaga. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad prokurorė R. T. 2015-01-19 nutarime atsakė tik į dalį jo prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytų argumentų, visapusiškai ir išsamiai išanalizavo tik dalį jame minimų faktinių aplinkybių, dėl to prokurorės nutarimas nelaikytinas tinkamai motyvuotu. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. yra nurodyta, jog draudžiama žeminti žmogaus orumą, kurį gina įstatymas, o 22 str. nurodyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į garbę ir orumą. Taigi galima daryti išvadą, kad jeigu žmogus yra įžeidinėjamas bei šmeižiamas, jis turi teisę kreiptis į teismą, ir jeigu teismas įvertina, jog iš tiesų yra įvykdyta nusikalstama veika, kaltininką nubaudžia. BPK numato, kad jeigu žmogus yra įžeidinėjamas bei šmeižiamas, jis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Taip pat BPK numato, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turi padėti žmonėms įgyvendinti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteiktas teises ir pateikti juos galimai apšmeižusių bei įžeidusių žmonių kontaktinius duomenis, kad būtų galimybė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau šiuo atveju teismas neatkreipė dėmesio, kad prokurorė R. T., 2015-01-14 nutarimu atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą vien dėl to, jog, jos manymu, medžiagoje Nr. 45-At-3209-14 esančiuose komentaruose nėra šmeižto bei įžeidimo požymių, užkirto jam kelią pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteiktomis teisėmis kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kad būtų apginta jo garbė ir orumas bei galimai nubausti jį šmeižę ir įžeidę asmenį, kadangi nežinant galimų kaltininkų anketinių duomenų, jo kreipimasis į teismą dėl komentarų nėra galimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Kaip matyti iš A. J. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei jo skundų, jis, manydamas, kad po internetinėje svetainėje www.delfi.lt 2012-09-06 publikuoto straipsnio (duomenys neskelbtini) pasirodę komentarai yra jį šmeižiantys ir įžeidžiantys, kreipėsi į policiją dėl komentarų autorių nustatymo ir jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju pagal gautą pareiškėjo prašymą vyresnysis tyrėjas R. S. 2014-12-23 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. kad nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. Tokį vyresniojo tyrėjo sprendimą paliko galioti prokurorė 2015-01-14 nutarimu, o prokurorės nutarimą atitinkamai skundžiama nutartimi paliko galioti apylinkės teismas. Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs vyresniojo tyrėjo ir prokurorės nutarimų, apylinkės teismo nutarties ir pareiškėjo skundų motyvus, šiuo atveju priimtam sprendimui nepritaria.
Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. BPK 407 str. labai aiškiai nurodyta, dėl kurių BK numatytų nusikalstamų veikų bylos yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Tarp tokių veikų nurodytos ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 ir 155 str., dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į policiją ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. BPK 407 str. imperatyviai nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas šiose bylose neatliekamas, išimtį sudaro tik BPK 409 str. numatyti atvejai. BPK 409 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu šio kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.
Privataus kaltinimo bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys, kaltinimas negali būti reiškiamas abstrakčiais teiginiais. BPK 412 str. 2 d. apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys, kadangi privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). BPK 412 str. 3 d. nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
BPK 412¹ str. 1 d. numatyta, kad būtent teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK nėra numatyta, kad gavęs asmens skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BPK 407 str., ir nenustatęs BPK 409 str. numatytų atvejų, kada baudžiamasis procesas privalo būti pradedamas (jeigu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę arba jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų), prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali imtis iniciatyvos ir vertinti nusikalstamas veikas, kurios nagrinėjamos tik privataus kaltinimo tvarka, t. y. spręsti, ar tokia veika yra padaryta ar ne. Priešingu atveju, toks sprendimas asmeniui, manančiam, kad prieš jį buvo padaryta nusikalstama veika ar veikos, išvardytos BPK 407 str., užkirstų kelią kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Todėl šiuo konkrečiu atveju, vyresnysis tyrėjas, savo nutarimu atsisakęs pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 ir 155 str., nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), kurio sprendimui atitinkamai pritarė ir prokuroras bei apylinkės teismas, iš esmės ėmėsi vykdyti teismo kompetencijai priskirtą funkciją privataus kaltinimo bylose.
Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis. Būtent pačiam privačiam kaltintojui tenka pareiga išdėstyti savo poziciją teismui BPK 412 str. reikalavimus atitinkančiame skunde ar pareiškime. Kaip minėta, BPK 407 str. suteikia teisę ikiteisminio tyrimo organams į šį procesą įsikišti tik šio kodekso 409 str. numatytais atvejais, nes privataus kaltinimo bylų proceso pradėjimas yra išimtinai asmens, kurio atžvilgiu galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta BPK 407 str., teisė. Todėl tokiu atveju, kai asmuo ketina ginti savo galimai pažeistas teises BPK nustatyta tvarka, teisėsaugos institucijų atstovai neturėtų sudaryti kliūčių tokiam privačiam apsisprendimui įgyvendinti. Vadovaujantis BPK 409 str. 4 d., ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio kodekso 407 str., atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei nėra žinomas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ar nėra žinomi pakankami asmeniui identifikuoti duomenys, kurie pagal BPK 412 str. 2 d. yra privalomi teismui pateikiant skundą dėl baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo, nukentėjęs asmuo kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kurios pareigūnams identifikavus galimai kaltinamą asmenį, nukentėjusysis gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip tik ir kreipėsi į policiją dėl komentarų, kurie, jo nuomone, jį įžeidė bei apšmeižė, autorių nustatymo, kad po to galėtų įgyvendinti BPK numatytą teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Todėl aukštesnės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas, turėjo identifikuoti galimai kaltinamą asmenį ir informuoti pareiškėją apie galimai pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. nurodyti, kad pareiškėjas dėl jo atžvilgiu galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 ir 155 str., turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o ne pats vertinti pareiškėjo teiginius, susijusius su galimu šių nusikalstamų veikų padarymu, taip iš esmės užkirsdamas pareiškėjui kelią pasinaudoti BPK numatyta teise kreiptis į teismą dėl šmeižto ir įžeidimo privataus kaltinimo tvarka.
Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra nepagrįstas. Dėl to vyresniojo tyrėjo nutarimas ir atitinkamai po to sekę prokurorės nutarimas bei skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinami ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. 2014-12-23 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. 2015-01-14 nutarimą, kuriuo prokurorė paliko galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. 2014-12-23 nutarimą, panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai.
Ši nutartis neskundžiama.