Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. C., jo atstovei advokatei R. M., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK atstovei L. L., nukentėjusiajai V. B., išnagrinėjo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. 2014 m. rugpjūčio 22 d. 9.00 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kliudė stovintį automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. B., apgadindamas priekines kairiąsias automobilio, dureles ir padarydamas nukentėjusiajai 412,42 Lt (119,45 Eur) turtinę žalą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apie eismo įvykį policijai nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 234 punktų reikalavimus (redakcija galiojusi iki 2014-10-10) ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

A. C. teismo posėdyje kaltę dėl eismo įvykio padarymo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles neigė. Paaiškino, kad nukentėjusioji meluoja, nes jis į pastarosios automobilį, manevruodamas atbuline eiga, neatsitrenkė, apsisuko aikštelėje važiuodamas ratu ir atbulas nemanevravo. Nurodė, kad tą dieną apie 9 val. jis atėjo prie savo automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Priekyje jo automobilio stovėjo V. B. automobilis. Jis užsivedė savo automobilį, nuvažiavo į stovėjimo aikštelės galą, rateliu iš dešinės į kairę apsisuko ir vienas nuvažiavo į vaistinę vaistų. Aikštelėje tuo metu buvo du automobiliai, jie jam netrukdė, todėl jis atbuline eiga nevažiavo. Į namus sugrįžo maždaug po valandos laiko ir automobilį vėl pasistatė toje pačioje aikštelėje. Jam parėjus į namus netrukus atėjo nukentėjusioji, kuri pareiškė, kad jis įlenkė jos automobilio dureles ir pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, paaiškino, kad priešingu atveju jis bus nubaustas už pabėgimą. Jis nukentėjusiajai sakė, kad į jos automobilį neatsitrenkė ir jo neįlenkė. Jie abu išėjo į kiemą, apžiūrėjo nukentėjusiosios automobilį. Ant nukentėjusiosios automobilio durelių matėsi įlenkimo žymė, atrodė, kad tai buvo padaryta su kabliu. Ant jo automobilio šonų jokių naujų subraižymo žymių nebuvo, tik likusios senos nuo ankstesnio įvykio prie prekybos centro „Senukai“. Vienok, po to kai nukentėjusioji jam pareiškė pretenzijas, iš po nakties atsirado „švieži“ įbrėžimai ir ant jo automobilio. Pasikalbėjęs su nukentėjusiąja, jis pradžioje sutiko pildyti deklaraciją, pasakydamas “pildyk, jeigu aš įvažiavau“, tačiau po to persigalvojo, nesutinka, kad „duslerke“ įlenkė dureles, nes visą laiką važiavo tik į priekį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. C. atstovė advokatė R. M. prašo administracinės bylos teiseną A. C. nutraukti, kadangi jos atstovaujamasis nurodytų teisės pažeidimų nepadarė, jo kaltė nėra įrodyta. Byloje nėra duomenų, kad būtent A. C. nurodytą dieną atsitrenkė į V. B. automobilį ir jį apgadino, nes nukentėjusioji į policiją kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms po tariamo eismo įvykio, nors tai turėjo padaryti iš karto kai A. C. atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją, o ne išvažiuoti į sveikatos stiprinimo procedūras Birštone. A. C. neigia V. B. nurodytas aplinkybes. Jo teiginius apie tai, kad tą dieną aikštelėje atbuline eiga nemanevravo ir nukentėjusiosios automobilio nekliudė patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustos dvi liudytojos, kurios visiškai patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, paaiškindamos, kad A. C. aikštelėje apsisuko važiuodamas į priekį ratu. Advokatės įsitikinimu, net, jeigu A. C. ir būtų atsitrenkęs į nukentėjusiosios automobilį ir nuvažiavęs iš eismo įvykio vietos, jis tai nebūtų padaręs tyčia, nes po tariamo susidūrimo sustojęs nebuvo, tai rodo, kad jokio smūgio jis nepajuto. A. C. maždaug po valandos laiko sugrįžo į tą pačią vietą, neslėpė automobilio, nors turi garažą ir automobilį galėjo pastatyti jame. Taigi, jis neturėjo pagrindo bėgti, nes nemanė, jog padarė eismo įvykį ir tikslingai siekė iš jo pasitraukti, kadangi net pati nukentėjusioji nurodė, kad jis kaip važiavo, taip ir išvažiavo ir sustojęs po susidūrimo nebuvo.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovė L. L. prašo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. C. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., kadangi bylos rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu nustatytais duomenimis jo kaltė yra neginčijamai įrodyta, atlikus abiejų automobilių matavimus liniuote, juose padarytų pažeidimų aukščiai sutapo.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 9 val. ji buvo virtuvėje ir užgirdo kaimyno iš kitos laiptinės A. C. užvedamo automobilio garsą. Jų automobiliai visada stovi vienas paskui kitą tose pačiose vietose prie šaligatvio. Ji pasilenkė per langą pažiūrėti ar iš po nakties nenuvarytas jos automobilis bei kaip manevruos kaimynas. Matė kaip kaimynas pravažiavo pro jos automobilį, pasuko limk automobilių stovėjimo aikštelės ir pradėjo atbulas važiuoti link jos automobilio. Stebėdama iš viršaus ji suprato, kad, važiuojant iš tos vietos ir tokia trajektorija, A. C. neužteks vietos apsisukti. C. stabtelėjo nedideliu atstumu nuo jos automobilio, todėl pamanė, kad jis vėl pavažiuos į priekį ir tada saugiai apsisuks, tačiau jis netikėtai vėl pradėjo važiuoti atgal ir atsimušė į jos automobilio dureles. Pro atvirą langą aiškiai girdėjosi „pokštelėjusiosios“ skardos garsas. A. C. neišlipo, į jos automobilį nepasižiūrėjo, pavažiavo į priekyje esančią tuščią vietą, tada atbulas apsisuko ir išvažiavo iš kiemo. Ji šaukė, kad jis sustotų, tačiau kaimynas nesustojo, Žiūrėdama iš viršaus ji nematė kuria tiksliai automobilio vieta jis atsirėmė į jos automobilį. Žinodama, kad kaimynas yra garbaus amžiaus, neseniai jam buvo atlikta širdies operacija, nusprendė sulaukti sugrįžtančio kaimyno, pasikalbėti su juo apie eismo įvykį ir kartu supildyti eismo įvykio deklaraciją. Ji, iš karto nuėjusi apžiūrėti savo automobilio, pamatė, kad yra nubrozdinta automobilio durelių skarda ir įlenktos durelės. Paskui ji nuėjo į A. C. butą ir jo žmonai pasakė, kad pastarosios vyras įlenkė jos automobilį ir kai sugrįš tegul ateina pas ją užpildyti eismo įvykio deklaracijos, kad draudimas galėtų atlyginti padarytą žalą. Ji matė, kad maždaug po valandos kaimynas sugrįžo. Matė kaip praeidamas pasižiūrėjo į jos automobilį ir nuėjo į namus, tačiau pas ją neužėjo. Praėjus maždaug 15-20 minučių ji pati nuėjo pas C.. Jo bute buvo pats A. C., jo žmona, virtuvėje sėdėjo kaimynė A., gyvenanti to paties namo antrame aukšte. Ji A. C. pasakė „įvažiavai į mano automobilį, jį įlenkei, einam pažiūrėsi, užpildysim deklaraciją ir aš nekviesiu policijos, nes tu išvažiavai nesustojęs iš kiemo, o už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos yra atitinkamai griežtesnė atsakomybė, draudimas žalą atlygins“. Jie abu išėjo į kiemą ir ji parodė A. C. padarytą įlenkimą. Pastarasis, jį pamatęs, „mindžikavo“ nieko nesakė, o kai ji pasakė, kad, jeigu dabar norėtų parduoti automobilį, tai jo vertė būtų kritusi, A. C. pasakė gerai, pildyk tą deklaraciją“. V. B. pareiškė, jog deklaraciją turi pildyti jis, o ji savąją pusę užpildys po to, kai jis užpildys savąją. A. C. sutiko tai padaryti, sakė, kad nemoka, pildyti, todėl susitarė, kad tai jam padaryti padės dukra ar žentas, todėl ji išvyko į iš anksto užsisakytas mokamas sveikatingumoprocedūras Birštone. Sugrįžus iš Birštono su užpildyta deklaracija pas ją pažeidėjas neatėjo, todėl ji, pralaukusi šeštadienį ir sekmadienį, pirmadienį vėl nuėjo pas C.. C. paskė, kad sutuoktinio nėra namuose, o po darbo žentas ateis apžiūrėti automobilio. Pralaukusi iki 19 valandos vėl nuėjo pas C.. Galiausiai pasirodė C. dukra su žentu. A. C. žentas pamatavo jos automobilio įlenkimo vietą, uošvio automobilio buferį ir pasakė, kad „idealiai tinka, vienas prie vieno“. Netoliese su kita moterimi stovėjusi kaimynė A. pribėgo prie C. automobilio buferio, jį rankove patrynė ir pasakė, kad joks ekspertas nenustatys, nes ant jo nėra sidabrinių dažų. Tada A. C. žentas apėjo aplink jos automobilį, pareiškė, kad į jį, matyt, kieno nors įspirta, ir jie nuėjo į savo butą. Ji suprato, kad deklaracijos niekas nepildys, todėl 2014-08-26 dieną parašė pareiškimą policijai ir pranešė draudimo atstovui. Vėliau atvyko draudimo atstovas ir apžiūrėjo jos automobilį, o C. tuo metu išvažiavo. Jam sugrįžus, atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilius, užfiksavo padarytų pažeidimus. Jos automobilio yra nubrozdintos ir įlenktos durelės, o A. C. apgadintas plastmasinis automobilio bamferis. Draudimas jai iki šiol padarytos žalos nėra atlyginęs.

Liudytojas Prienų rajono policijos komisariato pareigūnas J. A. parodė, kad kelių policijos specialistės L. L. prašymu kartu su D. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą apžiūrėti stovėjusius eismo įvykio metu apgadintus automobilius FORD ESCORT ir AUDI A3. Iš karto apžiūrėjo tik automobilį FORD ESCORT, nes automobilio AUDI A3 tuo metu nebuvo. Automobilio FORD ESCORT vairuotojas paaiškino, kad jis nurodytą dieną tikrai išvažiavo iš kiemo, tačiau automobilio AUDI A3 neapgadino. FORD ESCORT automobilio buvo nubrozdinta kairioji galinio bamferio pusė, nubrozdijimas atrodė padarytas naujai. Vakare jis su kolega apžiūrėjo ir automobilį AUDI A3, jam buvo nubrauktos kairės pusės automobilio durelės. Automobilio savininkė V. B. paaiškino, kad matė, kaip į jos automobilį atsitrenkė kaimynas automobiliu FORD ESCORT. Jis suprato, kad eismo įvykis įvyko ne tą pačią dieną, tačiau kodėl iš karto nepranešė policijai vairuotojos neklausė. Jo manymu, automobilis FORD ESCORT galėjo atsitrenkti į automobilį AUDI A3, nes padarytų apgadinimų aukščiai, juos sulyginus, sutapo. Kai apžiūrinėjo pirmąjį automobilį FORD ESCORT, tai be jo savininko buvo netoliese ir daugiau žmonių, kaip suprato, vėliau atvažiavo ir savininko dukra, tačiau jis su pastarąja nesikalbėjo.

Liudytojas Prienų rajono policijos komisariato pareigūnas D. B. parodė, kad kelių policijos specialistės L. L. prašymu kartu su J. A. ir L. L. nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą apžiūrėti stovėjusius eismo įvykio metu apgadintus automobilius. Kurią dieną tas tiksliai vyko pasakyti negali, nes neatsimena. Kieme rado tik automobilį FORD ESCORT, nukentėjusiosios automobilio kieme tuo metu nebuvo. Prie automobilio FORD ESCORT jo buvo savininkas ir giminaičiai. Jie apžiūrėjo šį automobilį, rado įbrėžimą, išmatavo aukštį. Neprisimena, ar ant šio automobilio buvo kokių nors kito automobilio liekanų. Vėliau, po 2-3 valandų, tokiu pačiu būdu apžiūrėjo ir automobilį AUDI A3. Jis neprisimena ar automobilio savininkė sakė, kuria automobilio dalimi (bamferiu, duslintuvu ar pan.) buvo įvažiuota į jos automobilį. Pamatavus abu automobilius, buvo matyti, kad juose esančių pažeidimų aukščiai sutampa. Jo įsitikinimu, automobilis FORD ESCORT, važiuodamas atbulas, bamferiu galėjo padaryti automobilio AUDI A3 durelėse esantį įbrėžimą. Automobilis, apsisukti toje aikštelėje važiuodamas ratu (vienu apsisukimu) galėtų tik joje visai nesant kitų automobilių.

Liudytoja A. T. paaiškino, kad yra A. C. kaimynė, gyvena virš jo antrame aukšte. Datos pasakyti negali, tačiau tai buvo penktadienį apie 10 val. su drauge A. J. virtuvėje gėrė kavą ir išgirdo, kad pradėjo „purpti“ A. C. dyzelinis automobilis, kuris turi specifinį garsą. Ji nusprendė pasižiūrėti ar išvažiuoja abu C., nulėkė į miegamąjį pažiūrėti pro atidarytą langą, nes iš ten geriau matyti, ir pamatė, kad išvažiavo tik vienas A. C.. Jis pravažiavo pro nukentėjusiosios automobilį, važiuodamas priekiu apsisuko aikštelėje ir nuvažiavo, nukentėjusiosios mašinos kliudyti negalėjo, nes važiavo priekiu, atbulas nemanevravo. Prieš tai ji jokio atsitrenkimo garso negirdėjo. Jos išgėrė kavą, užėjo pas C. paklausti ar ko nors nereikia parnešti iš parduotuvės ir išėjo į miestą, o sugrįžusios pamatė, kad C. ir B. apžiūrinėjo pastarosios automobilį. Vėliau nuėjusios pas C. sužinojo, kad B. apkaltino C., jog tas apgadino jos automobilį, nors pastarasis to padaryti negalėjo, nes ji su drauge matė kaip A. C. išvažiavo. Parvažiavęs A. C., kai C. papasakojo apie B. kaltinimus, iš karto pasakė, kad automobilio neapgadino. Ji su drauge buvo pas C. ir tada kai pas juos atėjusi V. B. reikalavo užpildyti deklaraciją, grasino, kad bus nubaustas 3000 litų už pabėgimą iš įvykio vietos, aiškino, kad dar teks susimokėti ir jai už automobilio remontą. Iš viso priskaičiavo apie 6000 litų. Paskui pažadėjo nekviesti policijos, kažką kalbėjo apie vakarą. Po kelių dienų nukentėjusioji vėl atėjo pas C., nesibarė, bet ją su drauge išvadino „kiemo bobomis“ ir ekspertėmis, grasino sutvarkyti jai C. nepasirašys deklaracijos, nes yra dirbusi prokuratūroje. Atsimena, kad tos dienos vakarą atvyko C. dukra su žentu ir nuėjo aiškintis su B.. Pastaroji C. žentui pareiškė, kad jo uošvis automobilį apgadino „duslerke“. Žentas apžiūrėjo automobilius, išmatavo ir pareiškė, kad „duslerkė čia ne prie ko“. Ant A. C. bamferio nebuvo bronzinės spalvos dažų nuo nukentėjusiosios automobilio. Ji matė ir kaip policijos pareigūnai apžiūrinėjo abu automobilius. Pirmiausia apžiūrėjo A. C. automobilį, o nukentėjusiosios automobilį apžiūrėjo vėliau, nes tuo metu jo nebuvo. Liudytoja nurodė, kad su C. bendrauja dažnai, kartu važinėja po parduotuves, į turgų, pas siuvėją ir pan.

Liudytoja A. J. įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai kaip ir liudytoja A. T., išskyrus tai, kad ji nurodė, jog A. C. išvažiavimą iš automobilių stovėjimo aikštelės ir manevravimą joje, stebėjo kartu su A. T., gerdamos kavą pastarosios buto virtuvėje, į kitus kambarius nebuvo nuėjusios.

Liudytoja M. C. paaiškino, kad datos ir laiko nurodyti negali, jos vyras apie 9 valandą išvažiavo į vaistinę parsivežti vaistų. Apie 11 val. atėjo kaimynė ir pasakė, kad A. C. apgadino jos automobilį, aiškino, kad už pabėgimą gresia 3000 litų atsakomybė, deklaracijos užpildyti nesiūlė. Ji (M. C.) pasakė, kad to būti negali, nes pro langą matė, kad vyras išvažiuodamas kaimynės automobilio nekliudė, jai pasiūlė kreiptis į policiją, tačiau nukentėjusioji pasakė neturinti laiko ir išvažiavo. Nukentėjusioji buvo atėjusi ir kitą kartą. Ji turėjo daug lapų prisipildžiusi, buvo prisibraižiusi brėžinių. Ji pasakė nukentėjusiajai, kad ateis dukra su žentu ir tada jie nuspręs, o dabar ji niekur nepasirašys. Ji žino, kad žentas vėliau matavo automobilius, tačiau pati nedalyvavo, o žentas jai nieko nepasakojo. Ji nežiūrėjo, kuri automobilio vieta po nakties buvo perbraukta, apie tai jai sakė vyras. Sugrįžęs namo, jos vyras iš karto apžiūrinėti nukentėjusiosios automobilio nepuolė. Ji nežino apie autoįvykį, kurio metu buvo įvažiuota į jų automobilį prie prekybos centro „Senukai“.

Liudytojas N. M. parodė, kad yra A. C. žentas, turi žemės ūkio paskirties mašinų inžinieriaus išsilavinimą. Jis su įvykiu nėra susijęs, tą dieną vietoje nebuvo. Pas uošvį atvyko ir automobilius apžiūrėjo pastarojo prašymu. Jo įsitikinimu, yra akivaizdu, kad A. C. duslintuvas neišlenda iš po bamferio, todėl fiziškai negalima padaryti tokio įbrėžimo nukentėjusiosios automobilio durelėse, nes jis yra padarytas judant nukentėjusiosios automobilio ašies kryptimi su nuokrypiu, bet ne stačiu kampu, nes tada turėtų būti padarytas įlenkimas, t.y. turėtų būti padarytas įlenkimas, įvažiavus atbulam kitam automobiliui. Pamatavęs automobilius jis pasakė „neatitinka“, kad „idealiai tinka, vienas prie vieno“ nesakė. A. C. automobilio bamferis buvo apgadintas jau prieš tai, nes A. C. turėjo įvykį (dėl jo kaltės) prie prekybos centro „Senukai“ ir kažkur yra dokumentuotas, nes tada buvo pildomos eismo įvykio deklaracijos. Kurios pusės banferio kampas tada buvo apgadintas negali pasakyti, nes tiksliai neatsimena, lyg tai dešinysis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų (fizinių ar juridinių) turtui padarymo faktą.

Nors A. C. kaltu neprisipažįsta, be aukščiau aptartų nukentėjusiosios V. B., liudytojų J. A. ir D. B. parodymų A. C. kaltė yra įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais ir vaizdo (fotonuotraukomis) duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnės L. L. tarnybiniu pranešimu, V. B. pareiškimu, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, automobilių AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis, 2014-05-02 eismo įvykio deklaracija, papildomu automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu.

Iš A. C. priklausančios transporto priemonės – automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto matyti, kad nurodytam automobiliui užfiksuoti tokie pažeidimai - galinio bamferio nežymus nubrozdijimas dešinėje pusėje ties žibintu bei nežymus nubrozdijimas kairėje pusėje ties dujų išmetimo vamzdžiu ir nežymus kairio kampo nubrozdijimas (b.l. 7). Šie aprašyti defektai yra užfiksuoti ir nurodyto automobilio mastelinėse fotonuotraukose (b,l. 11-13. Iš V. B. priklausančios transporto priemonės – automobilio AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto matyti, kad ant šios transporto priemonės kairės pusės durelių matyti 4 cm. ilgio įlenkimas ir juodos spalvos dažų dėmė (b.l. 8). Tai yra užfiksuota ir šio automobilio mastelinėje nuotraukoje (8-9). Iš automobilių nuotraukose matomos prie jų pridėtos liniuotės parodymų konstatuotina, kad pažeidimai esantys automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairėje galinio bamferio pusėje, t.y. nežymus nubrozdijimas kairėje pusėje ties dujų išmetimo vamzdžiu ir nežymus kairio kampo nubrozdijimas, bei automobiliui AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti sužalojimai – 4 cm. ilgio įlenkimas ir juodos spalvos dažų dėmė yra vienoduose, maždaug 50 cm aukščiuose. Šį faktą patvirtina ir 2015-02-10 surašytas papildomas automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, kad šio automobilio nežymus paviršinis dažų pažeidimas kairėje pusėje virš dujų išmetimo vamzdžio yra 48-50 cm aukštyje nuo grindinio. Taip pat nurodyta, kad ant kairio bamferio kampo yra daug smulkių įbrėžimų per visą bamferio aukštį, t.y. 35-51 cm. aukštyje, o 45 cm aukštyje yra apie 5 mm. duobutė. Jame užfiksuota, kad nuo grindinio iki dujų išmetimo yra 30 cm. aukštis, o nuo dujų išmetimo vamzdžio iki apgadinimo virš jo yra 18-20 cm. (b.l. 97), todėl nekyla abejonių, jog būtent A. C. vairuojamu automobiliu FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas V. B. priklausantis automobilis AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktoje 2014-05-02 eismo įvykio deklaracijoje užfiksuota, kad 2014-05-02 11.45 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu A. C. atbuline eiga vairuodamas automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamferio dešiniuoju kampu atsitrenkė į stovinčio automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas dešinės pusės galines dureles (b.l. 92). Šie duomenys akivaizdžiai paneigia A. C. ir liudytojo N. M. iškeltą versiją apie tai, kad visi A. C. automobilio galiniame esantys sužalojimai buvo padaryti ankstesnio autoįvykio metu, o jis į V. B. automobilį visai neatsitrenkė, nes iš aikštelės išvažiavo nemanevruodamas atbuline eiga bei patvirtina nukentėjusiosios V. B. teiginius apie tai, jog sužalojimai jos automobiliui buvo padaryti A. C. manevruojant atbuline eiga ir atsitrenkus į jos automobilio dureles daugiau kaire galine dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, Kelių eismo taisyklių 3 punktą, eismo įvykis, apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų visetą, teismas daro išvadą, kad nurodytuose transporto priemonių techninės apžiūros aktuose, automobilių AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukose, 2014-05-02 eismo įvykio deklaracijoje, papildomame automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte užfiksuoti duomenys visiškai patvirtina teismo metu apklaustos nukentėjusios V. B. nuoseklius parodymus apie tai, kad sužalojimai jos automobiliui buvo padaryti būtent A. C. manevruojant savo automobiliu atbuline eiga ir atsitrenkus į jos automobilio dureles daugiau kaire galine dalimi, o ne tariamai apsisukant rateliu aikštelėje. Tą aplinkybę, kad taip pat patvirtina ir V. B. raštas pareiškimas policijai su prie jo pridėtu eismo įvykio planu, kuriame aiškiai pažymėti (nubraižyti) visi A. C. manevrai aikštelėje, kurie logiškai aprašyti pareiškime bei vėliau buvo detaliai paaiškinti apklausos teisme metu. Nukentėjusiosios V. B. parodymus patvirtino ir liudytojas J. A., pažymėdamas, jog, jam apžiūrint A. C. automobilį, šio kairiosios galinio bamferio pusės nubrozdijimas atrodė padarytas naujai bei, kad, jo manymu, automobilis FORD ESCORT galėjo atsitrenkti į automobilį AUDI A3, nes jiems padarytų apgadinimų aukščiai, juos sulyginus, visiškai sutapo. Liudytojas D. B. taip pat parodė, kad, pamatavus abu automobilius, buvo nustatyta, kad juose esančių pažeidimų aukščiai sutampa, o, jo įsitikinimu, automobilis FORD ESCORT, važiuodamas atbulas, bamferiu galėjo padaryti automobilio AUDI A3 durelėse esantį įbrėžimą. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas iš šių apklaustų liudytojų nepatvirtino tos aplinkybės, kad tariamai V. B. aiškino, jog jos automobilį A. C. apgadino savo automobilio „duslerke“. To nukentėjusioji nėra nurodžiusi ir savo pareiškime dėl eismo įvykio bei apklausiama teismo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje ištirtais rašytiniais duomenimis ir fotomedžiaga bei aukščiau nurodytų liudytojų J. A. ir D. B., nukentėjusiosios apklausose nurodytų duomenų objektyvumu, nes jie logiški, nuoseklūs, sutapo detalėse, nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji ir policijos pareigūnai galėtų būti priešiškai nusiteikę prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl nėra pagrindo manyti, kad jie gali būti suinteresuoti pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Tokių duomenų, apklausiamas teismo posėdžio metu, nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtinę asmenys – A. T., A. J., M. C. ir N. M. su pažeidėju yra susiję giminystės ir kitais artimais ryšiais, todėl teismas, patikrinęs jų parodymus patikimumo aspektu ir sulyginęs su kitais faktiniais bylos duomenimis vertina kritiškai ir juos atmeta kaip prieštaraujančiais kitoms byloje nustatytoms objektyvioms aplinkybėms. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nuo eismo įvykio 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki pažeidėjo ir jo parodymus patvirtinusių A. T. ir A. J. pirminių apklausų policijoje 2014 m. spalio 1- 7 d. praėjo gana ilgas laiko tarpas, suinteresuoti asmenys teisme buvo apklausti besibaigiant 6 mėnesių terminui po eismo įvyko, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas policijoje pažeidėjui buvo surašytas tik 2014 m. lapkričio 10 d. Esant šioms aptartoms aplinkybėms, pagrįstai tikėtina, kad pažeidėjas ir anksčiau nurodyti jį palaikantys asmenys, turėjo visas galimybes susitarti dėl pažeidėjui tinkamos eismo įvykio aplinkybių versijos, atsižvelgiant ir į jau pirmiau turėtą pažeidėjo įvykį. Todėl teismas ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir kitus bylos duomenis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. C. parodymus ir juos patvirtinusių asmenų parodymus apie tai, jog jis nurodytą dieną iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo joje apsisukdamas ratu, o ne manevruodamas atbuline eiga ir neatsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, o sužalojimai galiniame jo bamferyje yra padaryti ankstesnio autoįvykio metu, vertina kaip gynybos priemonę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir jais netiki, kadangi bylos duomenimis įrodyta priešingai. Tuo labiau, kad pats A. C. nukentėjusiajai, pastarajai pasakius, jog jis atsitrenkė į jos automobilį ir jį apžiūrėjęs, iš pradžių eismo įvykio deklaraciją pildyti sutiko. Pažymėtina, kad liudytojų A. T. ir A. J. paaiškinimai dėl vietos bute, iš kurios jos tariamai stebėjo išvažiuojantį iš aikštelės A. C. yra prieštaringi, nesutampa detalėse (A. T. aiškina, kad A. C. judėjimą aikštelėje stebėjo persisvėrusi per miegamojo langą, tuo tarpu A. J. aiškina, kad visa tai jos darė sėdėdamos ir gerdamos kavą prie stalo virtuvėje, o į kitus kambarius nebuvo nuėjusios). Liudytojos akivaizdžiai galėjo nepastebėti A. C. stabtelėjimo momento prie nukentėjusiosios automobilio ir atsitrenkimo į jį, trūktelėjus atgal, o matyti tik momentą, kai A. C. po manevravimo apsisukęs išvažinėjo iš aikštelės, todėl jų parodymai nepatikimi. Esant šioms aplinkybėms, netikėti nuosekliais V. B. parodymais, mačiusios tiesiogiai atsitrenkusį į jos automobilį būtent A. C. vairuojamą automobilį pagrindo nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Iš aukščiau aptartų duomenų nekyla abejonių, kad A. C. veiksmais žala V. B. turtui buvo padaryta, žalos padarymo faktas nustatytas. (2011-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 2683/2011). Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog ištirtų įrodymų pagrindu įrodyta, jog A. C. vairuojamu automobiliu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, tai yra įvyko eismo įvykis. Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį ir jis už tai yra baustinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. C. surašytas ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei Kauno apygardos teismas, formuodami teismų praktiką administracinėse bylose laikosi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas pagal gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei tai, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (LVAT 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010, kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-915-498-/2013). Lietuvos Respublikos ATPK 10 str. numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

A. C. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, yra įrodyta. Tačiau pažymėtina ir tai, kad spendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą, neužtenka konstatuoti paties eismo įvykio buvimo faktą, o būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, kas reiškia, kad turi būti nustatyta nurodyto asmens tyčia. Tik įrodžius, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala, iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, galima spręsti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą. Vienok, jau iš nukentėjusiosios V. B. pareiškime ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų darytina išvada, jog pažeidėjas, atsitrenkęs į jos stovėjusį automobilį, į tai nesureagavo, nesustojo pažiūrėti, jokio dėmesio neišreiškė kitaip, neišgirdo nukentėjusiosios jam šaukiant ir išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, o grįžęs vėliau, lyg niekur nieko nuėjo į namus. Tai rodo, kad toks nukentėjusiosios pareiškimas apie eismo įvykį pažeidėjui buvo tiktai netikėtas. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiajai pas jį atėjus aiškintis aplinkybių, A. C. iš karto eismo įvykį neigė, tačiau kartu su nukentėjusiąja apžiūrėjęs abu automobilius sutiko užpildyti eismo įvykio deklaraciją, pasiūlydamas tai padaryti nukentėjusiajai ir tik vėliau, nukentėjusiajai jam išaiškinus dėl galimos didelės baudos už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pradėjo bijoti bei galimai pamokintas šeimos narių sukūrė gynybinę įvykio versiją. Eismo įvykio deklaracija iš karto nebuvo užpildyta tik dėl to, kad nukentėjusioji tuo metu skubėjo ir pareiškė, kad ją privalo pildyti pirmiausia kaltininkas, todėl pastarasis, būdamas garbaus amžiaus, turėdamas sveikatos problemų ir nemokėdamas jos užpildyti paprašė laiko, kad tai galėtų padaryti jo artimi giminaičiai. Iš to darytina išvada, kad savo gynybinės taktikos, neigdamas patį eismo įvykio faktą, jis pradėjo laikytis tik pasikonsultavęs su artimaisiais ir užsitikrinęs dviejų artimai su jo šeima bendraujančių asmenų (A. T. ir A. J.) parodymus dėl tariamai jo tiesioginio apsisukimo automobilių stovėjimo aikštelėje, nemanevruojant atbuline eiga. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, pirminę A. C. tyčią nuvažiuoti iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pažeidžiant kelių eismo taisykles, byloje nenustatyta. Įvertinus pateiktą medžiagą ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta A. C. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).

Skiriant A. C. nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę. A. C. atsakomybę čių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad A. C. yra sulaukęs 65 metų amžiaus asmuo (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). A. C. yra pensininkas, gauna pastovias pajamas, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, savo veiksmų kritiškai nevertino, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, jam skirtina bauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje numatyto dydžio vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 33, 250 str. 1 d., 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

A. C. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 45 (keturiasdešimt penkių) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėta A. C. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nenustačius jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.