Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-05-04 · Civilinė byla Nr. 2S-461-544/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-04
Bylos Nr.
2S-461-544/2016
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00037-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-461-544/2016

Šarūnė Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00037-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.11; 3.3.1.17; 3.3.2.4.; 3.5.1.13.; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) L. V. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-190-1000/2016 išduoti vykdomąjį raštą Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-57-500/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pasvalio rajono apylinkės teisme 2016 m. sausio 21 d. buvo gautas pareiškėjos (ieškovės) A. V. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-57-500/2015 dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą ir priėmė nutartį išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-57-500/2015 pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą. Vėliau buvo gautas suinteresuoto asmens L. V. atskirasis skundas dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties, kurią 2016 m. vasario 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, panaikino ir minėta pareiškėjos A. V. prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetė. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pagal suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus matyti, kad L. V. moka išlaikymą vaikams po 101 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą. 2016 m. vasario 8 d. Pasvalio rajono apylinkės teismui A. V. padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo.

Skundžiama 2016 m. vasario 9 nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį ir pareiškėjos (ieškovės) A. V. prašymą tenkinto – išdavė vykdomąjį raštą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimu priteisto išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2014-04-08 iki 2015-07-01 išieškojimo. Teismas nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis L. V. moka Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimu patvirtintos sutarties 2 punktu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 101 Eur periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo, tačiau nemoka susidariusio įsiskolinimo nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo priėmimo, nors ši pareiga yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas L. V. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti arba panaikinus skundžiamą nutartį klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė nepagrįstą prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, nepridėjo jokių objektyvių įrodymų, nenurodė konkrečių įsiskolinimo terminų. Todėl priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas iš esmės savo iniciatyva nustatė įsiskolinimo laikotarpį, dėl ko skundžiama nutartis negali būti vertinama kaip pagrįsta ir teisėta, priimta išnagrinėjus ir įvertinus visus teisingo sprendimo priėmimui reikšmingus dokumentus. Negana to, spręsdamas pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą, teismas nenustatinėjo, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus, o priėmęs 2016 m. vasario 2 d. nutartį pareiškėjai neišsiuntė jo kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašo išdavimo klausimą, vadovavosi tik formaliais ir deklaratyviais pagrindais, netyrė reikšmingų aplinkybių, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis, nes apeliantas L. V. nepateikė įrodymų apie išlaikymo įsiskolinimo padengimą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. liepos 1 d., kadangi už šį laikotarpį jis išlaikymo vaikams nesumokėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo išdavė visiškai pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutraukiamas.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi nutarė įsiteisėjusio Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo pagrindu pagal pareiškėjos (ieškovės) A. V. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. liepos 1 d. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, nevisapusiškai susipažino su faktinėmis aplinkybėmis bei padarė eilę procesinės teisės normų pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų iš esmės nenagrinėja, kadangi byloje nustatytas pagrindas apeliacinį procesą nutraukti.

CPK 301 str. 1 d., 334 str. 1 d. yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusias nutartis apeliacinės instancijos teismui. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. CPK 334 str. 1 d. numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskirtai negali prasidėti, dėl jos priėmimo procesas byloje yra užbaigiamas arba kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui. Nenustačius CPK 334 str. įtvirtintų sąlygų, kitų teismo nutarčių skųsti apeliacinės instancijos teismui negalima, tačiau motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Jeigu teismui vis dėlto buvo paduotas atskirasis skundas dėl nutarties, kuri nėra apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti tokį atskirąjį skundą. Be to, pagal CPK 315 str. 2 d. apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju itin reikšminga ir tai, kad CPK 646 str. 1 d. numato, jog vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, tačiau šioje teisės normoje nėra numatyta, kad pats vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą gali būti skundžiamas atskiruoju skundu. Todėl atsižvelgiant į virš išdėstytas teisės normas, nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką ( Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 2-923-381/2015; Nr. 2-332-330/2015; Nr. 2-370-157/2015; Nr. 2-485/2014), daroma išvada, kad minėta pirmosios instancijos teismo nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė ne pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, dėl ko šiuo atveju CPK 646 str. 3 d. nuostata netaikytina. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės (CK 3.53 str. 3 d.). Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos vykdomojo rašto išdavimo klausimu, rezultatas sudarytų pagrindą taikyti CPK 334 str. 1 d. 2 p., kadangi šiuo atveju vykdomojo rašto išdavimas nagrinėjamoje civilinėje byloje neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, o apeliantas turi teisę visus su išlaikymo teikimu susijusius įrodymus pateikti vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ji atskiruoju skundu skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, nes ši nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Atsižvelgiant į tai, bei į aplinkybę, kad šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto (atsakovo) L. V. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-190-1000/2016.

Teisėja Ramunė Čeknienė