Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A8.-3149-1100/2019

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A8.-3149-1100/2019

Proceso Nr. 4-68-3-02464-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 9.15 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims Ž. B., G. P., G. G., T. K., Š. L., S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo sujungtą administracinio nusižengimo bylą, kurioje

Ž. B., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini),

G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini),

G. G., (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini),

T. K., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini),

Š. L., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini),

S. L., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini),

traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 184 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Ž. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VPT-ANR_P-51-2019 pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) (toliau – Perkančioji organizacija) viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, narė, 2018 m. lapkričio 14 d. balsavo už sprendimus dėl vykdyto atviro konkurso „Lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos kūrimo ir diegimo paslaugos“ (toliau – Pirkimas) sąlygų nustatymo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatus:

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas „Tiekėjas <...> turi būti tinkamai įvykdęs arba vykdo bent vieną sutartį, kurios vykdymo metu sukurta arba kuriama (modernizuota arba modernizuojama) ir įdiegta arba diegiama valstybės informacinė sistema, tenkinanti visus šiuos reikalavimus“ ir 4.1.4 punkte tiekėjo specialistams (informacinės sistemos architektui, programuotojui, informacinių sistemų analitikui, informacinių sistemų saugos vadovui, testuotojui) nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, susiję su patirtimi įgyta kuriant, diegiant ir vertinant valstybės informacinę sistemą, yra nepagrįsti, riboja konkurenciją ir neleidžia pasiūlymo pateikti tiekėjui ir/ar jo turimiems specialistams, įgijusiems patirtį kuriant ir diegiant ne valstybės poreikius tenkinti skirtas informacines sistemas.

Perkančiosios organizacijos pateikti paaiškinimai ir argumentai nepatvirtina būtinybės nustatyti minėtus kvalifikacijos reikalavimus, nes iš esmės nustatyti reikalavimai grindžiami nenurodant objektyvų būtinumą turėti reikalaujamą patirtį, o apsiribojant teisės aktų, kurie turi būti taikomi kuriant valstybės informacines sistemas, išvardijimu, todėl jie negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą.

T. P. sąlygų 4.1.2 ir 4.1.4 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas.

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4.3 punkte nustatytame kvalifikacijos reikalavime nurodyta sąlyga turėti „bent du“ programuotojus yra nepagrįsta, perteklinė ir ribojanti konkurenciją. Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas dėl nustatyto reikalavimo turėti bent du programuotojus iš esmės grindžiamas tik savalaikiu sutarties įvykdymu. Įvertinus faktą, kad Pirkimo sąlygose (4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4 papunktis) nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti kvalifikuotą personalą (iš viso nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dar 7 specialistams (be 2 programuotojų)), Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas nepagrindžia šio kvalifikacijos reikalavimo.

T. P. sąlygų 4.1.4.3 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 21.6 punkto nuostatų.

G. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VPT-ANR_P-49-2019 pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, narys, 2018 m. lapkričio 14 d. balsavo už sprendimus dėl Pirkimo sąlygų nustatymo ir taip pažeidė VPĮ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatus:

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas „Tiekėjas <...> turi būti tinkamai įvykdęs arba vykdo bent vieną sutartį, kurios vykdymo metu sukurta arba kuriama (modernizuota arba modernizuojama) ir įdiegta arba diegiama valstybės informacinė sistema, tenkinanti visus šiuos reikalavimus“ ir 4.1.4 punkte tiekėjo specialistams (informacinės sistemos architektui, programuotojui, informacinių sistemų analitikui, informacinių sistemų saugos vadovui, testuotojui) nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, susiję su patirtimi įgyta kuriant, diegiant ir vertinant valstybės informacinę sistemą, yra nepagrįsti, riboja konkurenciją ir neleidžia pasiūlymo pateikti tiekėjui ir/ar jo turimiems specialistams, įgijusiems patirtį kuriant ir diegiant ne valstybės poreikius tenkinti skirtas informacines sistemas.

Perkančiosios organizacijos pateikti paaiškinimai ir argumentai nepatvirtina būtinybės nustatyti minėtus kvalifikacijos reikalavimus, nes iš esmės nustatyti reikalavimai grindžiami nenurodant objektyvų būtinumą turėti reikalaujamą patirtį, o apsiribojant teisės aktų, kurie turi būti taikomi kuriant valstybės informacines sistemas, išvardijimu, todėl jie negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą.

T. P. sąlygų 4.1.2 ir 4.1.4 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas.

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4.3 punkte nustatytame kvalifikacijos reikalavime nurodyta sąlyga turėti „bent du“ programuotojus yra nepagrįsta, perteklinė ir ribojanti konkurenciją. Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas dėl nustatyto reikalavimo turėti bent du programuotojus iš esmės grindžiamas tik savalaikiu sutarties įvykdymu. Įvertinus faktą, kad Pirkimo sąlygose (4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4 papunktis) nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti kvalifikuotą personalą (iš viso nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dar 7 specialistams (be 2 programuotojų)), Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas nepagrindžia šio kvalifikacijos reikalavimo.

T. P. sąlygų 4.1.4.3 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei neatitinka Metodikos 21.6 punkto nuostatų.

G. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VPT-ANR_P-50-2019 pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, narė, 2018 m. lapkričio 14 d. balsavo už sprendimus dėl Pirkimo sąlygų nustatymo ir taip pažeidė VPĮ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatus:

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas „Tiekėjas <...> turi būti tinkamai įvykdęs arba vykdo bent vieną sutartį, kurios vykdymo metu sukurta arba kuriama (modernizuota arba modernizuojama) ir įdiegta arba diegiama valstybės informacinė sistema, tenkinanti visus šiuos reikalavimus“ ir 4.1.4 punkte tiekėjo specialistams (informacinės sistemos architektui, programuotojui, informacinių sistemų analitikui, informacinių sistemų saugos vadovui, testuotojui) nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, susiję su patirtimi įgyta kuriant, diegiant ir vertinant valstybės informacinę sistemą, yra nepagrįsti, riboja konkurenciją ir neleidžia pasiūlymo pateikti tiekėjui ir/ar jo turimiems specialistams, įgijusiems patirtį kuriant ir diegiant ne valstybės poreikius tenkinti skirtas informacines sistemas.

Perkančiosios organizacijos pateikti paaiškinimai ir argumentai nepatvirtina būtinybės nustatyti minėtus kvalifikacijos reikalavimus, nes iš esmės nustatyti reikalavimai grindžiami nenurodant objektyvų būtinumą turėti reikalaujamą patirtį, o apsiribojant teisės aktų, kurie turi būti taikomi kuriant valstybės informacines sistemas, išvardijimu, todėl jie negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą.

T. P. sąlygų 4.1.2 ir 4.1.4 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas.

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4.3 punkte nustatytame kvalifikacijos reikalavime nurodyta sąlyga turėti „bent du“ programuotojus yra nepagrįsta, perteklinė ir ribojanti konkurenciją. Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas dėl nustatyto reikalavimo turėti bent du programuotojus iš esmės grindžiamas tik savalaikiu sutarties įvykdymu. Įvertinus faktą, kad Pirkimo sąlygose (4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4 papunktis) nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti kvalifikuotą personalą (iš viso nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dar 7 specialistams (be 2 programuotojų)), Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas nepagrindžia šio kvalifikacijos reikalavimo.

T. P. sąlygų 4.1.4.3 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei Metodikos 21.6 punkto nuostatų.

T. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VPT-ANR_P-48-2019 pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, narys, 2018 m. lapkričio 14 d. balsavo už sprendimus dėl Pirkimo sąlygų nustatymo ir taip pažeidė VPĮ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatus:

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas „Tiekėjas <...> turi būti tinkamai įvykdęs arba vykdo bent vieną sutartį, kurios vykdymo metu sukurta arba kuriama (modernizuota arba modernizuojama) ir įdiegta arba diegiama valstybės informacinė sistema, tenkinanti visus šiuos reikalavimus“ ir 4.1.4 punkte tiekėjo specialistams (informacinės sistemos architektui, programuotojui, informacinių sistemų analitikui, informacinių sistemų saugos vadovui, testuotojui) nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, susiję su patirtimi įgyta kuriant, diegiant ir vertinant valstybės informacinę sistemą, yra nepagrįsti, riboja konkurenciją ir neleidžia pasiūlymo pateikti tiekėjui ir/ar jo turimiems specialistams, įgijusiems patirtį kuriant ir diegiant ne valstybės poreikius tenkinti skirtas informacines sistemas.

Perkančiosios organizacijos pateikti paaiškinimai ir argumentai nepatvirtina būtinybės nustatyti minėtus kvalifikacijos reikalavimus, nes iš esmės nustatyti reikalavimai grindžiami nenurodant objektyvų būtinumą turėti reikalaujamą patirtį, o apsiribojant teisės aktų, kurie turi būti taikomi kuriant valstybės informacines sistemas, išvardijimu, todėl jie negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą.

T. P. sąlygų 4.1.2 ir 4.1.4 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas.

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4.3 punkte nustatytame kvalifikacijos reikalavime nurodyta sąlyga turėti „bent du“ programuotojus yra nepagrįsta, perteklinė ir ribojanti konkurenciją. Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas dėl nustatyto reikalavimo turėti bent du programuotojus iš esmės grindžiamas tik savalaikiu sutarties įvykdymu. Įvertinus faktą, kad Pirkimo sąlygose (4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4 papunktis) nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti kvalifikuotą personalą (iš viso nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dar 7 specialistams (be 2 programuotojų)), Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas nepagrindžia šio kvalifikacijos reikalavimo.

T. P. sąlygų 4.1.4.3 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei neatitinka Metodikos 21.6 punkto nuostatų.

Š. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VPT-ANR_P-47-2019 pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, narys, 2018 m. lapkričio 14 d. balsavo už sprendimus dėl Pirkimo sąlygų nustatymo ir taip pažeidė VPĮ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatus:

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas „Tiekėjas <...> turi būti tinkamai įvykdęs arba vykdo bent vieną sutartį, kurios vykdymo metu sukurta arba kuriama (modernizuota arba modernizuojama) ir įdiegta arba diegiama valstybės informacinė sistema, tenkinanti visus šiuos reikalavimus“ ir 4.1.4 punkte tiekėjo specialistams (informacinės sistemos architektui, programuotojui, informacinių sistemų analitikui, informacinių sistemų saugos vadovui, testuotojui) nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, susiję su patirtimi įgyta kuriant, diegiant ir vertinant valstybės informacinę sistemą, yra nepagrįsti, riboja konkurenciją ir neleidžia pasiūlymo pateikti tiekėjui ir/ar jo turimiems specialistams, įgijusiems patirtį kuriant ir diegiant ne valstybės poreikius tenkinti skirtas informacines sistemas.

Perkančiosios organizacijos pateikti paaiškinimai ir argumentai nepatvirtina būtinybės nustatyti minėtus kvalifikacijos reikalavimus, nes iš esmės nustatyti reikalavimai grindžiami nenurodant objektyvų būtinumą turėti reikalaujamą patirtį, o apsiribojant teisės aktų, kurie turi būti taikomi kuriant valstybės informacines sistemas, išvardijimu, todėl jie negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą.

T. P. sąlygų 4.1.2 ir 4.1.4 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas.

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4.3 punkte nustatytame kvalifikacijos reikalavime nurodyta sąlyga turėti „bent du“ programuotojus yra nepagrįsta, perteklinė ir ribojanti konkurenciją. Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas dėl nustatyto reikalavimo turėti bent du programuotojus iš esmės grindžiamas tik savalaikiu sutarties įvykdymu. Įvertinus faktą, kad Pirkimo sąlygose (4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4 papunktis) nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti kvalifikuotą personalą (iš viso nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dar 7 specialistams (be 2 programuotojų)), Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas nepagrindžia šio kvalifikacijos reikalavimo.

T. P. sąlygų 4.1.4.3 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei Metodikos 21.6 punkto nuostatų.

S. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VPT-ANR_P-46-2019 pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, pirmininko pavaduotojas, 2018 m. lapkričio 14 d. balsavo už sprendimus dėl Pirkimo sąlygų nustatymo ir taip pažeidė VPĮ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatus:

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas „Tiekėjas <...> turi būti tinkamai įvykdęs arba vykdo bent vieną sutartį, kurios vykdymo metu sukurta arba kuriama (modernizuota arba modernizuojama) ir įdiegta arba diegiama valstybės informacinė sistema, tenkinanti visus šiuos reikalavimus“ ir 4.1.4 punkte tiekėjo specialistams (informacinės sistemos architektui, programuotojui, informacinių sistemų analitikui, informacinių sistemų saugos vadovui, testuotojui) nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, susiję su patirtimi įgyta kuriant, diegiant ir vertinant valstybės informacinę sistemą, yra nepagrįsti, riboja konkurenciją ir neleidžia pasiūlymo pateikti tiekėjui ir/ar jo turimiems specialistams, įgijusiems patirtį kuriant ir diegiant ne valstybės poreikius tenkinti skirtas informacines sistemas.

Perkančiosios organizacijos pateikti paaiškinimai ir argumentai nepatvirtina būtinybės nustatyti minėtus kvalifikacijos reikalavimus, nes iš esmės nustatyti reikalavimai grindžiami nenurodant objektyvų būtinumą turėti reikalaujamą patirtį, o apsiribojant teisės aktų, kurie turi būti taikomi kuriant valstybės informacines sistemas, išvardijimu, todėl jie negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą.

T. P. sąlygų 4.1.2 ir 4.1.4 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas.

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4.3 punkte nustatytame kvalifikacijos reikalavime nurodyta sąlyga turėti „bent du“ programuotojus yra nepagrįsta, perteklinė ir ribojanti konkurenciją. Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas dėl nustatyto reikalavimo turėti bent du programuotojus iš esmės grindžiamas tik savalaikiu sutarties įvykdymu. Įvertinus faktą, kad Pirkimo sąlygose (4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4 papunktis) nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti kvalifikuotą personalą (iš viso nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dar 7 specialistams (be 2 programuotojų)), Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas nepagrindžia šio kvalifikacijos reikalavimo.

T. P. sąlygų 4.1.4.3 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei neatitinka Metodikos 21.6 punkto nuostatų.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ž. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos funkcijos – azartinių lošimų organizavimas ir priežiūra. Tarnyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kad būtų skirti du kompetentingi specialistai organizuoti viešajam pirkimui. Viešojo pirkimo komisijoje buvo du kompetentingi šioje srityje asmenys, trys asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, ir vienas – istorinį išsilavinimą. Nuostatos, už kurių pažeidimą jie yra traukiami administracinėn atsakomybėn, yra vertinamojo pobūdžio. Komisijos nariai vykdė viešųjų pirkimų konkursą viešuoju būdu. Šios sistemos sukūrimas neturi analogo Lietuvoje. Siekiama sujungti visus lošimų automatus Lietuvoje, gauti visų lošimų automatų duomenis. Komisija padarė išvadą, kad tai yra specifinis pirkimo objektas, todėl nusprendė paskirti du programavimo specialistus. Be to, kadangi Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos ministerijos buvo skirtas trumpas – pusės metų – laikas, kurį nustatė įstatymas, sukurti šią sistemą, buvo nustatyti specialieji reikalavimai. Dokumentus rengė ir sprendimus priėmė viešojo pirkimo komisijos nariai, todėl jie ir priėmė sprendimą, kad turi būti kuriama tokio pobūdžio sistema. Informacinei sistemai turi būti taikomi atitinkami reikalavimai, turi būti užtikrinama jos sauga, todėl viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimą, kad bus kompetentingi tie, kas turi patirties ir kūrė valstybinę informacinę sistemą. Privatus tiekėjas ir specialistai nebūtų galėję sukurti tokios sistemos. 2019 m. vasario 13 d., po gautos Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvados, buvo nutrauktas viešasis pirkimas ir paskelbtas naujas, pakoregavus viešojo pirkimo sąlygas ir nusprendus nesiginčyti su Viešųjų pirkimų tarnyba. Viešasis pirkimas nebuvo pasiekęs stadijos, kad tiekėjai pateiktų dokumentus, buvo tik techninis pasiūlymas. Po viešojo pirkimo pakoregavimo Viešųjų pirkimų tarnyba daugiau netikrino jo. Naujame konkurse dalyvavo vienas privatus tiekėjas, bet laimėjo tas, kuris yra kūręs sistemą valstybės sektoriuje.

G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tam tikri dalykai įvairių sistemų nesiskiria, t. y. sistema turi būti užprogramuota, ištestuota ir pan. (bendro pobūdžio reikalavimai). Tačiau aptariamą sistemą turėjo kurti stambesni, patyrę tiekėjai. Pagal teisės aktus, kuriamai sistemai buvo keliami tam tikri reikalavimai, buvo daug niuansų, su kuriais tiekėjas, anksčiau nesusidūręs, galėjo jų neįvykdyti. Todėl galėjo sukurti valstybinę informacinę sistemą asmenys, turintys patirtį tokios sistemos kūrime.

G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viešojo pirkimo komisija manė, jog kuriama sistema yra specifinė, su aukštais reikalavimais, skirta užkirsti kelią pinigų plovimui. Viešųjų pirkimų tarnyba nėra kompetentinga nustatyti šios sistemos specifiškumą. Buvo nurodytas reikalavimas turėti bent du programuotojus dėl žmogiškųjų išteklių ir jų kaitos. Be to, sutarties įvykdymas buvo prioritetinis, o ją įvykdyti nebuvo skirta daug laiko.

S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagrindinis tikslas – sukurti sistemą Lietuvos lošimų tarnybos nustatytu laiku ir kad ji atitiktų reikalavimus. Todėl nutarta, kad tiekėjas turi būti su patirtimi, t. y. kūręs informacinę sistemą valstybės sektoriuje.

T. K. ir Š. L. teismo posėdžio metu nedavė paaiškinimų, kurie papildytų kitų administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų paaiškinimus naujomis aplinkybėmis.

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešojo pirkimo komisijos 2018 m. spalio 23 d. posėdžio protokole Nr. VP-1 užfiksuota, kad viešojo pirkimo komisija nutarė vykdyti Pirkimą atviro konkurso būdu (Ž. B. b. l. 20).

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešojo pirkimo komisijos 2018 m. spalio 31 d. posėdžio protokole Nr. VP-2 užfiksuota, kad viešojo pirkimo komisija nutarė paskelbti Pirkimą (b. l. 21).

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešojo pirkimo komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. posėdžio protokole Nr. 5 užfiksuota, kad viešojo pirkimo komisija nutarė patikslinti Pirkimo sąlygas, taip pat tas, kurios inkriminuotos administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims (b. l. 22–30).

Byloje pateiktos dokumentų, susijusių su atliekamu Pirkimu, kopijos (b. l. 31–113).

Viešųjų pirkimų tarnyba 2018 m. gruodžio 20 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl paaiškinimų, susijusių su Pirkimo dokumentų 4.1.2., 4.1.4. ir 4.1.4.3. punktuose nurodytų kvalifikacijos reikalavimų nustatymu, pateikimo (b. l. 18–19).

Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gruodžio 20 d. elektroniniu laišku informavo, kad nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui turėti patirtį kuriant ir diegiant valstybės informacinę sistemą yra susijęs su tuo, kad kuriant viešojo sektoriaus informacines sistemas, įskaitant Lošimo automatų kontrolės informacinę sistemą (toliau – LAKIS), nustatyta prievolė vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikoje, patvirtintoje Informacinės sistemos plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. T-29 „Dėl valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikos patvirtinimo“, registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl registrų sąrašo reorganizavimo į Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrą ir Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų patvirtinimo“ įtvirtintais specialiaisiais reikalavimais tokio pobūdžio informacinėms sistemoms. Be to, viešojo sektoriaus kuriamos informacinės sistemos privalo atitikti specialiuosius saugumo reikalavimus, nustatytus išvardytuose teisės aktuose, o tiekėjas pagal analizės ir projektavimo dokumentaciją turi parengti LAKIS techninį aprašymą ir suderinti jį su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Ūkio ministerijos.

Dėl tiekėjo pareigos turėti du programuotojus motyvuota tuo, kad LAKIS privalo būti sukurta, įdiegta ir pradėti savo veiklą 2019 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas turės tik septynis mėnesius LAKIS kūrimo ir diegimo paslaugoms suteikti, siekiant, kad paslaugos būtų suteiktos laiku ir kokybiškai, būtina, kad tiekėjas užtikrintų nenutrūkstamą ir spartų LAKIS kūrimo bei diegimo procesą, todėl, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalavimas turėti du programuotojus yra proporcingas LAKIS diegimo apimtims ir sutarties įvykdymo terminui (b. l. 16–17).

Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. sausio 18 d. rašte Nr. 2-T-80 iš esmės pakartoja minėtame elektroniniame laiške nurodytą informaciją. Be to, šiame rašte papildoma išdėstyta, kad tam tikrų veiklos procesų kompiuterizavimas kuriant informacines sistemas viešajam ir privačiajam sektoriui nesiskiria, bet kuriant viešojo sektoriaus informacines sistemas, įskaitant LAKIS, nustatyta prievolė vadovautis anksčiau išvardytais teisės aktais, t. y. jie taikomi tik kuriant valstybės informacines sistemas, todėl buvo priimtas sprendimas nustatyti kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui ir specialistams turėti patirties diegiant informacines sistemas.

Dėl dviejų programuotojų papildomai nurodyta, kad LAKIS kūrimo ir diegimo paslaugų vykdymo metu dviem šiems specialistams priskiriamos pagrindinės funkcijos ir atsakomybės: 1) LAKIS komponentų programavimas laikantis saugumo ir kokybės standartų, metodikų, valstybės informacinėms sistemoms taikomų reikalavimų ir techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų; 2) LAKIS programavimo aplinkos valdymas ir priežiūra; 3) veiklos sluoksnių, sistemos komponentų programavimas ir atnaujinimas, pradinis testavimas, integracija su vidiniais ir išoriniais informacinės sistemos komponentais bei informacinės sistemomis ir registrais; 4) testavimų metu aptiktų klaidų šalinimas; 5) sistemos diegimas į testavimo bei darbines aplinkas bei jų priežiūra. Programuotojų funkcijos turės būti užtikrintos visą sutarties dėl LAKIS kūrimo ir diegimo paslaugų vykdymo terminą ir visuose jos vykdymo etapuose, o ypač tai svarbus sistemos kūrimo ir diegimo etape (septyni mėnesiai nuo sutarties sudarymo), todėl būtina maksimaliai sumažinti galimas rizikas, kylančias dėl žmogiškųjų išteklių ir taip užtikrinti programuotojams priskiriamų funkcijų vykdymą (b. l. 12–14).

Viešųjų pirkimų tarnyba 2019 m. vasario 12 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-174 nustatė, kad Pirkimo dokumentų 4.1.2., 4.1.4. ir 4.1.4.3. punktuose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai prieštarauja atitinkamų VPĮ ir Metodikos nuostatų, kurie inkriminuoti administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims, reikalavimams. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigojo Perkančiąją organizaciją nutraukti Pirkimo procedūras ir per dvidešimt darbo dienų informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 5–9).

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešojo pirkimo komisijos 2019 m. vasario 13 d. posėdžio protokole Nr. 4 užfiksuota, kad viešojo pirkimo komisija, atsižvelgusi į Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą ir įpareigojimą nutraukti Pirkimo procedūras, nutarė Pirkimo konkursą laikyti pasibaigusiu ir, patikslinus konkurso sąlygas, skelbti Pirkimą pakartotinai (b. l. 11).

Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. 2-T-289 informavo Viešųjų pirkimų tarnybą apie priimtą sprendimą dėl vykdomo Pirkimo konkurso nutraukimo (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už VPĮ, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą.

Ž. B., G. P., G. G., T. K. ir Š. L., kaip Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos nariams, o S. L., kaip jos pirmininko pavaduotojui, inkriminuoti tų pačių teisės aktų, t. y. VPĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 47 straipsnio 1 ir 7 dalių, 51 straipsnio 7 dalies 2 punkto, taip pat Metodikos 21.6 punkto, nuostatų pažeidimai, nes jie 2018 m. lapkričio 14 d. balsavo už sprendimus dėl vykdyto Pirkimo sąlygų nustatymo.

VPĮ 47 straipsnis reglamentuoja tiekėjo kvalifikacijos tikrinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.

Pagal VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 2 punktą, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų techninį ir profesinį pajėgumą: 2) pagrindinių per paskutinius 3 metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašus, kuriuose nurodytos prekių ar paslaugų bendros sumos, datos ir prekių ar paslaugų gavėjai – tiek viešieji, tiek privatieji. Perkančiosios organizacijos gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų prekių ar paslaugų, pristatytų ar suteiktų anksčiau negu prieš 3 metus, įrodymus, jeigu to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurenciją.

Metodikos 21.6 punktas reglamentuoja tiekėjo personalo, ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimas ir profesinė kvalifikaciją. Šis kvalifikacijos reikalavimas yra keliamas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas, ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susiję (ar atsakingi) už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą. Personalo, nesusijusio su konkrečios pirkimo sutarties vykdymu, kvalifikacija netikrinama. Be to, pagal Metodikos 21.6 punktą, pirkimo vykdytojas nurodo reikalaujamas kompetencijas, o tiekėjas pateikia minimalų reikalaujamas kompetencijas galinčių atitikti asmenų skaičių. Turi būti nurodyta, ar tas pats asmuo galės vykdyti kelių specialistų, ekspertų, vadovų funkcijas. Atitinkamos srities personalo skaičius gali būti nurodomas tik išimtiniais atvejais, kai perkamas specifinis pirkimo objektas ir tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui yra būtina užtikrinti, kad tas pats asmuo negalėtų atlikti kelių pirkimo objekto veiklų ar kelių nurodytų specialistų pareigų.

Byloje nustatyta, kad Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija paskelbė Pirkimo konkursą dėl LAKIS kūrimo ir diegimo paslaugų. Be kitų Pirkimo konkurso sąlygų buvo nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, dėl kurių atitikties minėtiems VPĮ ir Metodikos nuostatų reikalavimams kyla ginčas byloje: 1) tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs arba vykdo bent vieną sutartį, kurios vykdymo metu sukurta arba kuriama (modernizuota arba modernizuojama) ir įdiegta arba diegiama valstybės informacinė sistema; patirties, įgytos kuriant, diegiant ir vertinant valstybės informacinę sistemą, reikalauta taip pat tiekėjo specialistams; 2) tiekėjas turi turėti bent du programuotojus.

Ž. B., G. P., G. G., T. K., Š. L. ir S. L. surašytuose administracinių nusižengimų protokoluose nurodyta, kad minėti Pirkimo konkurso kvalifikacijos reikalavimai yra nepagrįsti ir riboja konkurenciją, antrasis kvalifikacijos reikalavimas, be kita ko, yra perteklinis.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas traukti minėtus asmenis administracinėn atsakomybėn pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį, visų pirma atsižvelgia į nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi Pirkimo konkurso atitiktį viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, 2019 m. vasario 12 d. surašė vertinimo išvadą Nr. 4S-174, pagal kurią nustatyta, kad šio konkurso minėti kvalifikacijos reikalavimai pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių, 51 straipsnio 7 dalies 2 punkto, taip pat Metodikos 21.6 punkto nuostatas. Todėl Perkančioji organizacija buvo įpareigota nutraukti Pirkimo procedūras. Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, atsakinga už Pirkimo konkursą organizavimą ir atlikimą, nedelsiant, t. y. praėjus vienai dienai po aptariamos Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvados surašymo, nutarė tokį Pirkimo konkursą laikyti pasibaigusiu. Taigi Perkančioji organizacija nebetęsė Pirkimo konkurso, kuris, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, pažeidžia VPĮ ir jį įgyvendinančio teisės akto reikalavimus. Apie tai Viešųjų pirkimų tarnyba buvo informuota 2019 m. kovo 4 d. Kita vertus, Viešųjų pirkimų tarnyba po daugiau kaip dviejų mėnesių (2019 m. gegužės 10 d.) vis tiek surašė Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos pirmininko pavaduotojui S. L. ir jos nariams Ž. B., G. P., G. G., T. K., Š. L. administracinių nusižengimų protokolus dėl nutraukto ir nebevykdomo Pirkimo konkurso kvalifikacijos reikalavimų pažeidimų VPĮ ir jį įgyvendinančio teisės akto reikalavimams.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Vienas iš esminių požymių yra ne tik tai, kad asmens veiksmai atitinka formalią administracinio nusižengimo sudėtį, bet kartu padaryta uždrausta veika yra pavojinga. Vien tai, kad atitinkami objektyvioje tikrovėje pasireiškiantys veiksmai yra įtvirtinti administracinio nusižengimo sudėtyje, savaime nereiškia, kad kiekvienu atveju, nustačius šių požymių tapatumą su išorėje pasireiškusiais veiksmais, bus konstatuota, kad asmuo yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą ir sulauks sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos. Siekiant, kad teismai nevykdytų tik formalaus teisingumo, įstatyme buvo nustatyti vertinamieji kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Taigi asmenų traukimas administracinėn atsakomybėn nėra savitikslis dalykas, o būtina nustatyta visas asmens traukimo administracinėn atsakomybėn sąlygas.

Viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų yra VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijos vykdymas, taip pat priežiūra, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų <...> (VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Viena iš šios tarnybos teisių yra, nustačius VPĮ įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Būtent vadovaudamasi šiomis VPĮ nuostatomis, Viešųjų pirkimų tarnyba atliko Pirkimo konkurso vertinimą pagal VPĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas ir, kaip minėta, nustatė, jos nuomone, tam tikrų kvalifikacijos reikalavimų prieštaravimą galiojančiam reglamentavimui. Perkančiajai organizacijai laiku pripažinus Pirkimo konkursą pasibaigusiu, akivaizdu, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tinkamai įgyvendino savo funkciją, nes jos nustatyti tam tikri Pirkimo konkurso pažeidimai buvo pašalinti. Kitaip sakant, nebeliko pažeidimų objekto, kartu ir jų pavojingumo. Šiame kontekste būtina pabrėžti, kad byloje nustatyta, jog Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, atsižvelgusi į Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas, pakeitė atitinkamus Pirkimo konkurso kvalifikacijos reikalavimus, iš naujo paskelbė Pirkimo konkursą dėl LAKIS kūrimo ir diegimo paslaugų. Byloje nėra duomenų, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turėjo kokių nors pretenzijų Perkančiajai organizacijai dėl naujai paskelbto Pirkimo konkurso sąlygų, taip pat nėra duomenų, kad dėl pirminio Pirkimo konkurso buvo pažeisti kokio nors tiekėjo interesai. Esant visoms šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmai, kai ji, sužinojusi, kad Pirkimo konkursas buvo pripažintas pasibaigusiu, po kelių mėnesių surašė Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos pirmininko pavaduotojui ir jos nariams administracinių nusižengimų protokolus dėl nebegaliojančio Pirkimo konkurso kvalifikacijos reikalavimų pažeidimų VPĮ ir Metodikos atitinkamoms nuostatoms, laikytini nepagrįstais, bandymu formaliai pritaikyti administracinę atsakomybę. Teismas pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnybai, kaip institucijai, atliekančiai reikšmingą viešųjų pirkimų priežiūros uždavinį, itin svarbu vadovautis institucijų bendradarbiavimo principu: nustačius, kad, atliekant Pirkimo konkursą, buvo galimai pažeistos tam tikros VPĮ ar jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, būtina informuoti apie tai Perkančiąją organizaciją, aiškintis, kodėl Perkančioji organizacija priėmė tokį sprendimą, pasiūlyti (pareikalauti) pašalinti pažeidimus. Tik tada, kai Perkančioji organizacija padarė akivaizdžius VPĮ ar jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų pažeidimus arba piktybiškai jų nepašalina, būtina spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo atitinkamiems subjektams (administracinio nusižengimo protokolo surašymo). Šiuo atveju tokių atvejų nenustatyta. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos pirmininko pavaduotojo ir narių traukimas administracinėn atsakomybėn būtų formalus, nes jų veikos dar gerokai iki administracinių nusižengimų protokolų surašymo prarado pavojingumą.

Spręsdamas dėl šioje byloje asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad administracinių nusižengimų protokoluose inkriminuoti Pirkimo konkurso kvalifikacijos reikalavimai bei atitinkamų teisės aktų nuostatos yra vertinamojo pobūdžio. Byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys sąmoningai ėmėsi priemonių, kad būtų dirbtinai ribojama konkurencija Pirkimo konkurse. Perkančioji organizacija ir jos atstovai dėl tiekėjui ir jo specialistams reikalavimo turėti patirties kuriant, diegiant valstybės informacinę sistemą motyvavo specifiniu objektu – LAKIS, kuria siekiama sujungti visus lošimų automatus Lietuvoje ir gauti visų lošimų automatų duomenis, be to, tuo, kad valstybės informacinės sistemos kūrimui taikomi papildomi teisės aktų reikalavimai (b. l. 12–14, 16–17). Taigi Perkančioji organizacija, kurią atstovauja viešojo pirkimo komisija, priėmė sprendimą taikyti aptariamą Pirkimo konkurso kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui ir jo specialistams argumentuodama Pirkimo objekto ypatingumu, taip pat tuo, kad valstybės informacinei sistemai keliami aukšti standartai ir būtina užtikrinti jos tinkamą apsaugą, kartu ir tiekėjų patikimumą. Dėl Pirkimo konkurso kvalifikacijos reikalavimo tiekėjui turėti du programuotojus administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys motyvavo trumpu LAKIS sistemos sukūrimo laiku, taip pat siekiu išvengti dėl žmogiškųjų išteklių kaitos atsirandančias grėsmes laiku neįvykdyti sutarties. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. sausio 18 d. rašte Nr. 2-T-80, be kita ko, nurodė, kokios funkcijos būtų priskiriamos ir kokia atsakomybė tektų dviem tiekėjo programuotojams (b. l. 12–14). Taigi, priešingai, nei nurodoma administracinių nusižengimų protokoluose, Perkančioji organizacija grindė dviejų programuotojų būtinumą ne tik dėl LAKIS sukūrimo laiko, bet ir programuotojams priskiriamų funkcijų bei atsakomybės proporcingumo. Teismas daro išvadą, kad Perkančioji organizacija pateikė argumentus, kodėl buvo nustatyti minėti Pirkimo konkurso kvalifikacijos reikalavimai ir kodėl jie neriboja konkurencijos. Vien tai, kad ji ir jos viešojo pirkimo komisija kitaip, nei Viešųjų pirkimų tarnyba, interpretavo Pirkimo konkurso kvalifikacijos reikalavimus, savaime nepatvirtina viešojo pirkimo komisijos pirmininko pavaduotojo ir atskirų jos narių kaltės padarius ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, o tai yra vienas iš privalomai nustatytinų pagrindų traukti asmenį administracinėn atsakomybėn (ANK 2 straipsnio 3 dalis), juolab, kaip minėta, Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyti VPĮ ir Metodikos pažeidimai buvo pašalinti pačios Perkančiosios organizacijos viešosios komisijos. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad Pirkimo konkurso sąlygos buvo pakeistos ne iš karto, kai Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į Perkančiąją organizaciją pateikti paaiškinimus, o tik kai buvo surašyta 2019 m. vasario 12 d. vertinimo išvada Nr. 4S-174, nes Perkančioji organizacija, naudodamasi savo teise, išdėstė poziciją dėl jai reiškiamų pretenzijų.

Teismas, apibendrinęs tai, kas nustatyta, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju Viešųjų pirkimų tarnybos duoto įpareigojimo, kuris buvo įvykdytas, Perkančiajai organizacijai nutraukti pirminio Pirkimo procedūras pakanka pripažinti, kad buvo pasiekti siektini tikslai, t. y. būtų ištaisyti Pirkimo procedūros trūkumai ir būtų laikomasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ateityje. Todėl Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos pirmininko pavaduotojo ir jos narių traukimas administracinėn atsakomybėn būtų perteklinis ir dirbtinis.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Dėl anksčiau aptartų aplinkybių administracinio nusižengimo teisena, kurioje Ž. B., G. P., G. G., T. K., Š. L. ir S. L. kaltinami padarę administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina jų veikose nesant administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635–637 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kurioje Ž. B., G. P., G. G., T. K., Š. L. ir S. L. kaltinami padarę administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, jų veikose nesant administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis