Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. (toliau – Pažeidėja), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažeidėja skunde atkreipia dėmesį, jog šioje administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje yra Anykščių r. PK pareigūnės N. K. 2016 m. vasario 3 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareigūnė nurodo, jog „2015 m. lapkričio 5 d. pastebėjome, kad miesto stebėjimo vaizdo kamerų laikas neatitinka realaus, t. y. rodo vasaros laiką (viena valanda daugiau). Apie programos klaidą telefonu buvo informuotas aptarnaujančios įmonės „(duomenys neskelbtini) " projektų ir paslaugų teikimo padalinio vadovas Ž. L., kuris programinį neatitikimą pašalino 2015 metų lapkričio 18 d. 13 val.". Skunde pažymima, jog pareigūnės N. K. tarnybinis pranešimas surašytas tik 2016 m. vasario 3 d., t. y., praėjus beveik trims mėnesiams po padaryto vaizdo įrašo. O 2015-12-01 G. P. tarnybiniame pranešime nėra nurodyta apie jokį vaizdo kameros laiko neatitikimą, skunde pažymima jog praėjus dar dviems mėnesiams pareigūnė N. K. prisimena, kad ji nustatė, jog prieš tris mėnesius vaizdo kameros neteisingai rodė laiką.

Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra jokios informacijos apie vaizdo stebėjimo kameros, kuria padarytas minimas vaizdo įrašas ir nuotraukos, datos ir laiko rodymo įrenginio metrologinės patikros liudijimą, kuris užtikrintų ir garantuotų teisingus datos ir laiko rodmenis. Todėl šioje byloje esančiu vaizdo įrašu ir fotonuotraukomis, pasak Pažeidėjos, vadovautis negalima, nes nesant metrologinės patikros dokumentų, nėra galimybių patikrinti ar tiksliai nustatytas galimai padaryto pažeidimo laikas ir data. Be to nėra žinomas asmuo, užfiksavęs galimą pažeidimą. Tuo remiantis, R. A. vertinimu, nėra pagrindo byloje esantį vaizdo įrašą ir nuotraukas laikyti neginčijamu jos kaltės įrodymu. Skunde teigiama, jog nagrinėjamoje byloje vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas - vaizdo įrašas ir nuotraukos, kuriuose užfiksuotas automobilis, nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir toks vaizdo įrašas bei nuotraukos vertintini tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių, pasak Pažeidėjos, vaizdo įrašas ir fotonuotraukos, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

Pažeidėja taip pat skunde remiasi Anykščių rajono savivaldybės administracijos bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartimi, iš kurios turinio, pasak Pažeidėją, seka tai, kad apie vaizdo stebėjimo kameromis fiksuojamus pažeidimus UAB „(duomenys neskelbtini) i" ne vėliau nei per vieną minutę informuoja Anykščių rajono savivaldybę, be to, R. A. teigimu, minimoje sutartyje nėra nurodyta, kad šiomis kameromis gali būti fiksuojami Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Dėl to nėra teisėto pagrindo vadovautis šių stebėjimo kamerų pagalba gautais vaizdais, priimant sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose.

Taip pat, pasak Pažeidėjos, jokių sutarčių, kuriomis būtų reglamentuota, jog apie kokius nors teisės pažeidimus būtų informuojamas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas, nėra. Taip pat nėra žinoma, kokiu būdu ir kokie atsakingi asmenys vaizdo ir foto medžiagą perdavė Anykščių rajono policijos komisariatui.

Be visa to, Pažeidėja skunde atkreipia dėmesį į tai, jog vaizdo stebėjimo kamerų valdytojas - Anykščių rajono savivaldybės administracija vykdydama vaizdo stebėjimą nesilaikė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ADTAĮ).

Pasak, R. A., šio įstatymo 31 str. numato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi automatiniu būdu tik tuo atveju, kai duomenų valdytojas arba jo atstovas (pagal ADTAĮ 1 str. 3 d. 3 p.) Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau -inspekcija), išskyrus šiame ADTAĮ straipsnyje numatytas išimtis. ADTAĮ 2 str. 17 d. laikytina, kad vaizdo stebėjimas - vaizdo duomenų, susijusių su fiziniu asmeniu, tvarkymas naudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones (vaizdo ir fotokameras ar pan.), nepaisant to, ar duomenys yra išsaugomi laikmenoje. Atsižvelgiant į paminėtas ADTAĮ nuostatas, darytina išvada, kad duomenų valdytojas, ketinantis vykdyti vaizdo stebėjimą, privalo pranešti Inspekcijai ir registruotis Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, kadangi vaizdo stebėjimas yra vykdomas naudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones. Pažeidėja taip pat nurodo, kad minimo įstatymo 16 str. nustatytos sąlygos, teisėti tikslai, kurių siekiant galimas vaizdo stebėjimas, t. y. vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises bei laisves.

Skunde pažymima, jog vaizdo stebėjimas aukščiau paminėtais tikslais gali būti vykdomas tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Pažeidėjos vertinimu, šiame straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas suponuoja tai, kad duomenų valdytojas, imdamasis vaizdo stebėjimo, privalo įvertinti kitus būdus ar priemones ir tik nustatęs, kad tie būdai ar priemonės, yra nepakankamos ir (arba) netinkamos, gali vykdyti vaizdo stebėjimą. Pažeidėjos skunde akcentuojama, kad minimo įstatymo 20 str. 1 d. reglamentuoja duomenų valdymo pareigą informuoti duomenų subjektą apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Taigi remiantis šiomis skunde išvardintomis aplinkybėmis Pažeidėja mano, jog Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-13-913/2016 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

R. A. administracinėn atsakomybėn patraukta už 124¹ str. 2 d. numatytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pagrindinis R. A. apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apylinkės teismas nepagrįstai UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomų vaizdo stebėjimo kamerų pateiktą vaizdo medžiagą pripažino tinkamu įrodymu byloje ir šiuo įrodymu grindė jos kaltę. Apeliantė skunde tvirtina, kad fotonuotraukos ir vaizdo įrašas, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, nenustatyta, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Todėl iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (duomenys neskelbtini) str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir dėl R. A. priėmė teisingą sprendimą.

Visų pirma, Apeliantė tvirtina, kad nėra nustatytas konkretus asmuo, užfiksavęs byloje esantį vaizdo įrašą. Tačiau su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas teisės pažeidimas ir kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas nubausti Apeliantę, Anykščių rajono policijos komisariate buvo gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastaroji įmonė pažeidimo padarymo metu veikė pagal 2015-09-01 su Anykščių rajono savivaldybės administracija sudarytą terminuotą Paslaugų teikimo sutartį (28 - 30 b. l.), taigi veikė turėdama teisinį pagrindą. Be to, mieste pastatytomis vaizdo stebėjimo kameromis siekiama užtikrinti miesto gyventojų ir svečių saugumą. Iš byloje esančios medžiagos galima suprasti, jog Anykščių miesto gatvių vaizdas nuotoliniu būdu perduodamas tiesiogiai policijai ir nors toks perdavimas minėtoje sutartyje nėra aptariamas, tačiau jokie norminiai teisės aktai to padaryti nedraudžia. Juolab, kad, kaip ir minėta, vaizdo kameros mieste įrengtos prevenciniais tikslais. Taigi, šie bylos duomenys patvirtina, kad vaizdo medžiaga policijoje buvo gauta iš įmonės, kuri turėjo teisę fiksuoti vaizdą, todėl teigti, kad yra nežinomas vaizdo įrašą padaręs asmuo, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad vaizdo įrašą policijai pateikė konkretus ir žinomas juridinis asmuo, todėl net ir nustačius, kad šis vaizdo įrašas buvo užfiksuotas ne įgalioto policijos pareigūno, abejoti jo tikrumu bei autentiškumu nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad nėra pagrindo netikėti vaizdo įraše užfiksuotomis įvykio faktinėmis aplinkybėmis, nes jokių duomenų apie tai, kad vaizdo įrašas galėjo būti suklastotas, byloje nėra. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo stebėjimo kamerų paskirtis nėra transporto priemonių pažeidimų fiksavimas, dėl to policijos pareigūnai neturi teisėto pagrindo vadovautis šių stebėjimo kamerų pagalba gautais vaizdais priimant sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose. Šis skundo teiginys nepagrįstas ir atmetamas. Kaip jau nurodyta, įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remiantis nustatomos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės. Tokiu įrodymu nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažintas ir aptariamas vaizdo įrašas. Be to, pažymėtina, jog informaciją apie padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus gali pateikti tiek fiziniai asmenys, tiek institucijos. Be to, pranešti apie daromą teisės pažeidimą ar nusikaltimą yra kiekvieno asmens pilietinė pareiga, todėl nepaisant to, kad, šiuo atveju, pirminis kamerų mieste įrengimo tikslas buvo ir yra tik prevencinis, tačiau miesto stebėjimo darbus atlikusi įmonė, nustačiusi, kad padarytas atitinkamas teisės pažeidimas, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą apie tai pranešti policijai, ką tinkamai ir padarė. Tuo tarpu policija, gavusi bet kokią informaciją apie galimai padarytą teisės pažeidimą, privalo tai patikrinti ir nustatyti visas reikšmingas pažeidimo padarymo aplinkybes bei surinkti pažeidimo padarymo faktą patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų, bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų pripažinimo įrodymais klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Esminė tokių byloje surinktų duomenų pripažinimo įrodymais sąlyga yra ta, kad juos bylos nagrinėjimo metu būtų galima patikrinti kitais proceso veiksmais ir įsitikinti jų teisingumu. Priešingu atveju, tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymu. Matyti, kad nagrinėjamu atveju Anykščių rajono policijos komisariate buvo gauti duomenys apie kelių eismo taisyklių pažeidimo datą, laiką bei šį pažeidimą darant dalyvavusią transporto priemonę, todėl į policijos komisariatą buvo iškviesta ir apklausta minėto automobilio vienintelė valdytoja R. A.. Apie tai, kad nereikia apklausti pačios autotransporto priemonės savininkės pasisakė ir pati Pažeidėja, teigdama, jog savininkė nieko pasakyti negalės, kadangi šiuo automobiliu nesinaudoja ( 35 b. l.). Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai iš tikrųjų atliko veiksmus, būtinus išsiaiškinti, ar buvo padarytas vaizdo įraše užfiksuotas teisės pažeidimas ir kas šį pažeidimą padarė.

Pažeidėja taip pat tvirtina, kad vaizdo įrašas negali būti laikomas patikimu įrodymu, kadangi į bylą nėra pateiktas vaizdo kameros metrologinės patikros sertifikatas. Aukštesnysis teismas šį skundo argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą, kadangi vaizdo kamera nėra matavimo priemonė, todėl jai metrologinė patikra nebūtina (teisinė metrologija – su matavimais, matavimo vienetais, matavimo priemonėmis, matavimo indais ir metodais susijusi metrologijos sritis, kurios veiklą reglamentuoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai ir vykdo kompetentingos institucijos).

Be visa to skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pažeidimo padarymo laiko, suklydo, kadangi byloje yra Anykščių r. PK pareigūnės N. K. 2016-02-03 tarnybinis pranešimas, kuriame pareigūnė pati teigia, kad 2015-11-05 pastebėjusi, jog miesto stebėjimo vaizdo kamerų laikas neatitinka realaus t. y. rodo vasaros laiką ( viena valanda daugiau), dėl ko, pasak Pažeidėjos, ir neatitinka jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien tai, kad pažeidimo padarymo laikas, rodomas vaizdo įraše, viena valanda galėjo skirtis nuo realaus pažeidimo padarymo laiko, nereiškia, kad iš viso nebuvo padarytas teisės pažeidimas, inkriminuotas R. A.. Juolab, kad pati Pažeidėja iš esmės teigia visai tą dieną niekur nevažiavusi su minima transporto priemone, o ne ginčija administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką valandos ar minutės tikslumu.

R. A. tvirtina, jog vaizdo kamera užfiksuotas vaizdas negalėjo būti jos kaltės įrodymu, nes jis padarytas pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 16 str. nuostatas. Tvirtina, jog duomenų valdytojas, ketinantis vykdyti vaizdo stebėjimą, turėtų įvertinti ir pagrįsti vaizdo stebėjimo būtinybę ( kartu nurodant kokios kitos priemonės, nereikalaujančios vaizdo atkūrimo, buvo naudojamos, bet pasirodė nepakankamos ir netinkamas) bei paaiškinti, ar siekiami tikslai negali būti įgyvendinami kitais būdais ar priemonėmis, t.y. nevykdant vaizdo stebėjimo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad minimo įstatymo atitinkamomis nuostatomis, t. y. ADTAĮ 16 str. numatyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Kartu teismas konstatuoja, jog ,kaip jau minėta, vaizdo kameros mieste buvo pastatytos prevenciniais tikslais, t. y. tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir gyventojų bei miesto svečių saugumas. Be to, kaip matyti tiek iš fotonuotraukų, tiek iš vaizdo įrašo, filmuota buvo vieša vieta, kurioje bet kada gali būti bet kokie asmenys, o ne asmens privati valda, kas yra įstatymu leidžiama tik tam tikrais išimtinais atvejais. Svarbu ir tai, kad vaizdo stebėjimą vykdė tam teisę turinti įmonė ir filmuota medžiaga nebuvo paskleista viešai.

Pažeidėja teigia, jog buvo pažeistas minimo įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. reikalavimas, kuriuo valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, su tokiu skundo argumentu sutikti nėra jokio pagrindo. Pažymėtina tai, kad įvažiavus į bet kokį miestą, o vėliau ir tų pačių miestų teritorijose yra ženklai, įspėjantys, kad miestas stebimas vaizdo kameromis.

Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad miesto vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti R. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas, laikytinas įrodymu ATPK 256 str. prasme.

Taigi, nors R. A. teigia, jog 2015-11-05 ji bei jos šeimos nariai automobiliu, užfiksuotu vaizdo kamerose, nesinaudojo, o jis, pasak Pažeidėjos, buvo sugedęs ir stovėjo daugiabučio namo, kuriame ji gyvena, kieme, tačiau atsižvelgus į tai, kad objektyviais duomenimis, pripažintais įrodymais, nustatyta, jog administracinis teisės pažeidimas padarytas būtent automobiliu Ford ,,Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o taip pat įvertinus tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šis automobilis būtų pavogtas ar kas nors iš pašalinių asmenų aptariamu laiku galėjo juo pasinaudoti, sutinkant su tuo, jog ji yra vienintelė šios transporto priemonės naudotoja, pritariama apylinkės teismo vertinimui dėl nustatyto administracinio teisės pažeidimo aplinkybių. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.