Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-11-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1071-567/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-26
Bylos Nr.
2A-1071-567/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
V. K., N. K., E. M., R. N., J. V.
Atsakovas
D. K.
Advokatai
Andrius Chudenkovas, Gintaras Balčiūnas
Pranešėja N. ŠvedienėTeisėja R. Krušnienė(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. lapkričio mėn. 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant ieškovams V. K. ,ieškovų V. K. ir N. K. atstovui advokatui Gintarui Balčiūnui,atsakovo D. K. individualios įmonės atstovams advokatui Andriui Chudenkovui ir G. K. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. individualios įmonės apeliacinį skundą, dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio mėn. 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-459-155/2007 pagal ieškovų V. K. , N. K. , E. M. , R. N. ir J. V. ieškinį atsakovams D. K. individualiai įmonei, UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo priimtų sprendimų dėl patalpų rekonstrukcijos pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai V. K. , N. K. , E. M. , R. N. , J. V. pateikė ieškinį ir patikslintus ieškinius, prašydami:

1) pripažinti 2002-04-04 (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirikinimą neteisėtu bei niekiniu ir negaliojančiu jo priimtą sprendimą pritarti negyvenamųjų patalpų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, įrengiant interneto saloną su administracinėmis patalpomis;

2) pripažinti 2002-04-04 Jogailos g. 8, Vilniuje, butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimo pagrindu atsakovės D. K. individualios įmonės atliktą bendrojo naudojimo patalpų, PĮ „Arlekas“ parengtame interneto salono įrengimo brėžinyje pažymėtų Nr. 11, rekonstrukciją neteisėtą ir įpareigoti atsakovą D. K. individualią įmonę pašalinti visas kliūtis, trukdančias gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams patekti į šias bendrojo naudojimo patalpas, bei netrukdyti jiems valdyti ir naudotis šiomis patalpomis bei priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai 2005 m. liepos mėn. sužinojo, kad atsakovas D. K. individuali įmonė daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), susidedančiame iš dviejų korpusų, pažymėtų indeksais 2A6p ir 1A4p, vykdė rūsio patalpų, pažymėtų nuo 32-1 iki 32-7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos darbus ir siekė pakeisti šių patalpų paskirtį. Ieškovai kreipėsi į atsakovą UAB „Senamiesčio ūkis“, einantį minėto namo savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus pareigas, ir iš jo ieškovai gavo dokumentus, kad 2002-04-04 įvyko (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimas, kuris pritarė atsakovo D. K. individualios įmonės pasiūlymui vykdyti Patalpų rekonstravimo, įrengiant interneto saloną su administracinėmis patalpomis, darbus. Tiek 2002-04-04 susirinkimo sprendimas patalpų rekonstrukcijai, pakeičiant jų paskirtį, tiek atsakovo D. K. individualios įmonės vykdomi patalpų pertvarkymo bei jų paskirties keitimo darbai, prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms bei pažeidė ieškovų, kaip pastato gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų, teises ir teisėtus interesus. 2002-04-04 susirinkimas įvyko, pažeidžiant 1995-02-21 LR Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo nuostatas bei nesilaikant LR Aplinkos ministro 2000-10-17 įsakymu Nr. 432 patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo projektų ir pasiūlymų keisti daugiabučio namo patalpų paskirtį viešojo aptarimo tvarkos. Atsakovai žinojo, kad privalėjo pranešti visiems abiejų pastato korpusų patalpų savininkams (bendrasavininkiams) apie inicijuojamą viešą aptarimą, tačiau neįteikė pranešimų nei vienam pastato savininkui ir neinformavo pastato antrojo korpuso ((duomenys neskelbtini), indeksas 1A4p) gyventojų. Tokiais atsakovų veiksmais buvo šiurkščiai pažeistos minėtos Tvarkos 6.1 – 6.2 p. nuostatos, nes pastato gyventojai nežinojo apie šaukiamą susirinkimą ir jo tikslą. Kadangi pastato korpusai yra tarpusavyje neatsiejamai susiję, turi bendrą šildymą, vandentiekį, bendras laiptines, bendrą kiemą, bendrą įėjimą į kiemą, todėl interneto salono įrengimas įtakojo visų pastato patalpų savininkų teises. Atsakovas D. K. individuali įmonė pažeidė ir Tvarkos I-ojo skirsnio „Viešojo aptarimo etapai ir bendrosios nuostatos“ privalomojo pobūdžio taisykles, nes nesurengė jokių rekonstravimo projekto ar pasiūlymo sprendinių aiškinimo viešųjų aptarimų. Apie įgyvendintą rekonstrukcijos projektą ieškovai sužinojo tik susipažinę su Vilniaus m. savivaldybėje saugoma projektine patalpų rekonstrukcijos dokumentacija. Atsakovai pažeidė Tvarkos 7 p., 7.1 p. ir 11.2 p. nuostatas, nes neinicijavo ir neorganizavo antrojo viešo aptarimo etapo, o atsakovas D. K. individuali įmonė neparengė patalpų rekonstravimo ir gyvenamojo namo aplinkos pakeitimo schemos. Taip pat buvo pažeista ir Tvarkos 8.1 p. nuostata, nes susirinkime nedalyvavo projektuotojas, todėl susirinkimas turi būti pripažintas neteisėtu. Atsakovas D. K. individuali įmonė atliko rekonstrukcijos darbus ne tik savo nuosavybės teise priklausančiose patalpose, bet ir rekonstravo bendrojo naudojimo patalpas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias visiems pastato savininkams, jas užvaldė, įrengdamas įėjime į šias patalpas duris su spyna ir atimdamas kitiems bendraturčiams galimybę jomis naudotis. Atsakovas D. K. individuali įmonė pažeidė ir Tvarkos 9.1 p., 9.2 p., 9.3 p. ir 10 p., nes susirinkimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl daugiabučio namo savininkų pritarimo bendrojo naudojimo patalpų rekonstrukcijai, neparengė ir nepateikė susirinkime dalyvavusiems pastato patalpų savininkams bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo projekto, taip pat neorganizavo ir neatliko viešojo aptarimo procedūros, kuri privaloma siekiant teisėtai atlikti bendrojo naudojimo objektų rekonstrukciją (LR CK 1.80 str., 1.138 str., LR Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 7 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį UAB „Senamiesčio ūkis“ atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad pagal Tvarką apie daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo projekto ar pasiūlymo keisti daugiabučio namo patalpų paskirtį viešąjį aptarimą organizatorius turi informuoti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių lygiai tokia pačia tvarka, kaip ir daugiabučio namo savininkus. Projekto užsakovui ar pasiūlymo autoriui tenka ir visi kiti viešojo aptarimo organizaciniai klausimai: viešojo aptarimo pranešime pateikti trumpą aptariamo objekto aprašymą, nurodyti rengiamo projekto ir statybos darbų vykdymo terminus, viešo aptarimo vietą bei laiką ir kt. Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“, įgyvendindamas norminiuose teisės aktuose numatytas pareigas, viešame aptarime dalyvavo kaip daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, lygiai atstovavo visiems (duomenys neskelbtini) namo savininkams, jokių imperatyvių teisės normų nepažeidė.

Atsakovas D. K. individuali įmonė atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti dėl senaties bei nepagrįstumo ir priteisti iš ieškovų V. K. , N. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. 2-2953-02/2004 ir Nr. 2-00442-391/2005 patvirtino, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), plane pažymėti 1A4/p ir 2A6/p yra du skirtingi pastatai. Šie pastatai tik susiję kai kuriomis bendrojo naudojimo konstrukcijomis. 2002-04-04 atsakovo organizuoto susirinkimo sušaukimo dieną name (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta savarankiška daugiabučio namo bendrija, tad nebuvo pagrindo laikyti abu namus ne savarankiškais. Atsižvelgiant į tai, neturėjo būti patalpų paskirties viešasis aptarimas su gyventojais, kurie gyvena atskiruose pastatuose. Ieškovai pirmą patalpą pastate 2A6/p įsigijo tik 2002-07-15, t.y. jau po 2002-04-04 įvykusio viešojo aptarimo, todėl jie asmeniškai neprivalėjo būti informuoti apie pastate 2A6/p įvykusį viešą aptarimą. Ieškovai V. K. ir N. K. apie atsakovui išduotą statybos leidimą, kuris yra administracinis aktas, žinojo jau 2003 m. liepos mėn., todėl praleido Administracinių bylų teisenos įstatyme 33 str. 1 d. nustatytą 1 mėnesio ieškininės senaties terminą. Ginčijamo susirinkimo atsakovas neprivalėjo šaukti, o sušaukė tik dėl to, kad nepakankamai buvo susipažinęs su tokio sušaukimo sąlygomis. Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 7 str. numatyta išimtis, kada nereikia viešo aptarimo, t.y. kai kitos paskirties, negu buvo, negyvenamosioms patalpoms netaikomi griežtesni aplinkosaugos, higienos, priešgaisrinės saugos ir kiti privalomieji reikalavimai. Šiuo atveju patalpų paskirtis iš „sandėliavimo“ buvo keičiama į „interneto salonas su administracinėmis patalpomis“. Bendrojo naudojimo durų, buvusių ir iki remonto darbų atlikimo, užrakinimas raktu negalėjo būti laikomas bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcija, ir dėl šio fakto negalėjo būti visi atsakovo patalpose atlikti statybos darbai pripažinti neteisėtais. Ieškovai atsakovui nereiškė reikalavimo šalinti neva atsiradusius valdymo trūkumus. Patalpose nebuvo įrengti nauji langai, papildomai nesijungta prie namo komunalinių komunikacijų, neatlikta jokių bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo darbų bendro naudojimo laiptinėje, kadangi tokie darbai nebuvo numatyti techniniame projekte (LR CK 4.82 str. 4 d. LR Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 7 str., 11 str. 2 d., Administracinių bylų teisenos įstatyme 33 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-04-11 priėmė sprendimą atmesti ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ ir patenkinti iš dalies ieškinį atsakovui D. K. individualiai įmonei. Teismas nusprendė:

1) pripažinti neteisėtu 2002-04-04 Jogailos g. 8 namo, Vilniuje, butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimą bei niekiniu ir negaliojančiu jo priimtą sprendimą pritarti negyvenamųjų patalpų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, įrengiant interneto saloną su administracinėmis patalpomis;

2) Pripažinti 2002-04-04 (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimo priimto sprendimo pagrindu D. K. įmonės atliktą bendrojo naudojimo patalpų PĮ „Alrekas“ parengtame interneto salono įrengimo brėžinyje pažymėtų Nr. 11 rekonstrukciją dalyje dėl 17,65 kv.m. ploto neteisėta ir įpareigoti atsakovę D. K. pašalinti kliūtis, trukdančias gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams: V. K. , N. K. , E. M. , J. V. , R. N. , į šias rekonstrukcija užvaldytas 17,65 kv.m. bendro naudojimo patalpas ir netrukdyti jiems naudotis šiomis patalpomis. Teismas priteisė iš D. K. individualios įmonės 300 Lt bylinėjimosi išlaidų V. K. naudai. Teismas konstatavo, kad LR Aplinkos ministro 2000-10-17 įsakymu Nr. 432 patvirtintoje Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo projektų ir pasiūlymų keisti daugiabučio namo patalpų paskirtį viešo aptarimo tvarkoje nustatytus veiksmus, organizuojant susirinkimą ir jame sprendžiant klausimą viešo aptarimo būdu turėjo atlikti atsakovas D. K. individuali įmonė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas įteikė namo gyventojams pranešimus, kad šie pranešimai buvo informatyvūs, kad pagal gautus pranešimus gyventojai, tame tarpe ir ieškovai turėjo nekliudomą galimybę susipažinti su rengiamos rekonstrukcijos projektu, rekonstrukcijos apimtimis, rekonstrukcijos terminais, rekonstrukcijos metu atliekamų darbų pobūdžiu ir kt. Teismas nustatė, kad daugiabutis gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), turintis adresą (duomenys neskelbtini), susideda iš dviejų korpusų, pažymėtų indeksais 2A6p ir 1A4p. Šie korpusai turi vieną inventorizacinę bylą, yra tarpusavyje neatskiriamai susiję: turi bendras bendro naudojimo patalpas, bendras konstrukcijas, bendrus įėjimus, bendrą kiemą. Tai buvo konstatuota ir 2002-04-18 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Iki šio teismo sprendimo patalpos, kaip vienas namas, buvo apskaitomos ir jų administratoriaus UAB „Senamiesčio ūkis“ buhalteriniuose dokumentuose. Teismas konstatavo, kad atsakovas pranešimus turėjo pateikti abiejų korpusų gyventojams, tačiau neįsitikinęs, neturėdamas duomenų apie gyventojų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkus, nesulaukęs šių duomenų iš antrojo atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“, visiškai neinformavo apie gyventojų susirinkimą korpuso, pažymėto 1A4/p, savininkų. Byloje nėra duomenų, kad susirinkimui buvo pateiktas numatomos rekonstrukcijos projekto sprendinys, pradinis projektas, pradiniai projektavimo metmenys, todėl susirinkimas sprendė rekonstrukcijos klausimą, pažeisdamas nustatytą viešo aptarimo tvarką, pažeisdamas STR 1.05.01:1997 p. STR 3.2. Be to, susirinkime nedalyvavo projektuotojas, tuo buvo pažeisti Tvarkos 8.2 p. ir 4.3 p. reikalavimai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tinkamai pranešė ieškovams apie susirinkimą, kad supažindino ieškovus su darbotvarke, kad leido ieškovams susipažinti su susirinkimo projektiniais sprendiniais, kad organizuodamas susirinkimą, nepažeidė Tvarkos reikalavimų. Teismas pripažino ginčo susirinkimą prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms, todėl neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu, o jo metu priimtą sprendimą pritarti negyvenamųjų patalpų rekonstravimui įrengiant interneto svetainę su administracinėmis patalpomis pripažino niekiniu ir negaliojančiu. Atsakovas D. K. individuali įmonė, organizuodamas šį susirinkimą, pažeidė ieškovų, kaip namo gyventojų, teisę dalyvauti sprendžiant jų name vykstančios rekonstrukcijos klausimą. Byloje nėra ieškovų sutikimo perleisti ar kitokiu pagrindu leisti atsakovams bendro naudojimo patalpose atlikti rekonstrukciją. Teismas konstatavo, kad atsakovo argumentas, jog ginčo patalpa nesinaudojo ieškovai, nedavė pagrindo teigti, kad šiuo būdu atsakovas nesinaudotos dalies patalpos atžvilgiu įgijo nuosavybę. Teismas nustatė, kad atsakovui buvo duotas leidimas interneto salono su administracinėms patalpomis įrengimo rekonstrukcijai, bendrame plote sudarančiame 109,94 kv.m. plotą, tačiau atsakovo pateiktas 2006-04-07 VĮ Registrų centrui Vilniaus filialui prašymas rodė, kad atsakovas uždarė praėjimą tarp patalpų nuo bendro naudojimo patalpų laiptinėje ir dėl to prašė kadastrinių duomenų tikslinimo. Juos patikslinus, atsakovo nuosavybėje registruota patalpa, turinti didesnį negu duotas statybos leidimas plotą - viso 127,59 kv.m. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas dalyje (127,59-109,94) 17,65 kv.m. atliko rekonstrukciją be statybos leidimo, pažeisdamas bendrasavininkų teisę bendrai valdyti, bendrai turėti bendrosios dalinės nuosavybės teise šios dalies bendrą ir ieškovams kaip bendrasavininkiams priklausantį turtą, todėl 17,65 kv.m. dalyje atliktą rekonstrukciją pripažino neteisėta. Teismas įpareigojo atsakovą D. K. individualią įmonę pašalinti kliūtis ieškovams naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise tenkančiomis patalpomis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas realizavo gyventojų susirinkimo sprendimą ir baigė rekonstrukciją, savo vardu nuosavybės teise rekonstrukcijos pagrindu įregistravo 127,59 kv.m. ploto patalpas, t.y. pilnai realizavo savo tikslus ir siekius, pažeisdamas nustatytą tvarką, pažeisdamas įstatymus, nesąžiningai elgdamasis ieškovų atžvilgiu, su jas nebendradarbiaudamas. Teismas ieškinį atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ atžvilgiu atmetė, o atsakovo D. K. individualios įmonės atžvilgiu pirmąjį ieškinio reikalavimą tenkino pilnai, o antrąjį reikalavimą tenkino iš dalies, patenkindamas šį reikalavimą dėl 17,65 kv.m. rekonstrukcijos (LR CK 1.80 str. 1 d., 1.127 str., 1.138 str., 4.47 str., Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 7 str., CPK 178 str.).

Atsakovas D. K. individuali įmonė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi juo neteisingai aiškinama ir taikoma galiojusi ir galiojanti Lietuvos Respublikos teisė, neatsižvelgiama į svarbias faktines bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Ieškovai piktnaudžiavo savo procesinėmis ir materialinėmis teisėmis, kadangi į teismą su prašymais taikyti tokias priemones, kuriomis siekiama pripažinti ginčo patalpų remontą neteisėtu, kreipėsi tik tada, kai atsakovas jau buvo atlikęs visus remonto darbus pagal techninį projektą. Tokių priemonių ieškovai ėmėsi pavėluotai, net žinodami apie vykdomus statybos darbus.

2) Tiek ieškovai, tiek teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovo patalpų paskirties pakeitimui buvo būtina sušaukti savininkų susirinkimą. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 7 str. 4 d. numatytą išimtį šiuo atveju viešasis aptarimas su butų bei kitų patalpų savininkais nebuvo reikalingas. Įsakymas Nr. 432 šioje situacijoje neturėjo būti taikomas, nes jo nuostatos, numatančios, kad dalis viešojo aptarimo etapų yra taikoma net ir esant įstatymo numatytai išimčiai, prieštarauja įstatymo 7 str. 4 d. Teismas turėjo vadovautis CPK 3 str. 4 d. ir priimdamas sprendimą, minėtu įsakymu nesivadovauti. Teismas negalėjo pripažinti 2002-04-04 susirinkimą neteisėtu ir niekiniu, bei negaliojančiu jo priimtą sprendimą, kadangi įstatymai atsakovo neįpareigojo jį sušaukti, todėl jo veiksmai negalėjo būti pripažinti neteisėtais. Atsakovo sušauktas susirinkimas ir jo metu priimtas sprendimas turėjo būti vertinamas ne kaip įstatymų nustatytų reikalavimų vykdymas, bet kaip savanoriškas gyventojų informavimas apie atsakovui priklausančių patalpų remontą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad statybų priežiūrą atliekanti kompetentinga valstybės institucija patvirtino, jog patalpose buvo atliktas remontas, o ne rekonstrukcija. Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovas prašė teismo suteikti galimybę pateikti registruojamus Nekilnojamojo turto registro pakeitimus, patvirtinsiančius atsakovo teiginius, kad patalpose, nenukrypstant nuo techninio projekto, buvo atlikti tik paprastojo remonto darbai. Teismas šį atsakovo prašymą ignoravo, nesiėmė priemonių užtikrinti išsamų ir tinkamą aplinkybių ištyrimą, apribojo atsakovo teisę pateikti esminę įtaką bylai turinčius įrodymus, kurių pateikimo galimybė atsirado vėliau, todėl, neišsamiai išnagrinėjęs bylą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas įrodymą - 2007-04-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame patvirtinama, kad patalpose rekonstrukcija nebuvo atlikta, o buvo atliktas paprastas remontas - pateikė dabar.

3) VĮ Registrų centro 2007-04-27 rašte Nr. S(5.1.14.)-15144, kuriuo buvo atsakyta į atsakovo 2007-04-13 prašymą, nurodyta, kad atsakovo nuosavybės teise įregistruotos patalpos bendras plotas yra didesnis nei prieš tai buvusios Nekilnojamojo turto registre įregistruotos tos pačios patalpos bendras plotas dėl plotų skaičiavimo taisyklių pasikeitimo. T.y. atlikus remontą ir permatavus patalpas, į patalpos, šiuo metu registruotos indeksu 32-9 (buvęs indeksas 32-6), plotą buvo įtrauktas tas patalpos plotas, kuriame istoriškai stovėjo namo apšildymo katilas. Apskaičiuojant plotą 1948 m. ir vėlesniais metais, kol stovėjo katilas, jo užimamas plotas nebuvo įskaičiuojamas į bendrą patalpos plotą, kadangi tai numatė skaičiavimų metu galiojusi metodika. Be to, pakeičiant pertvarų apdailą, jos atitinkamai arba pastorėja, arba paplonėja, dėl ko neišvengiamai pasikeičia ir atstumai tarp pertvarų, o dėl to ir pats patalpos plotas. Nesuprantamas teismo argumentas, kad atsakovo patalpų plotas padidėjo dėl laiptinės, kuri projektinėje dokumentacijoje pažymėta indeksu 11, užgrobimo. 2006-05-17 NTR centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad atsakovo nuosavybėje užregistruotos patalpos, kurių indeksai nuo 1 iki 10 (nuo 32-1 iki 32-10). Sudarant kadastrinių matavimų bylą, laiptinės esančios pastatuose (uždarose patalpose), nėra numeruojamos ir jų plotai nematuojami. Teismas, priėmęs sprendimą, nenurodė, kuri patalpa atsakovo buvo neva neteisėtai užvaldyta, todėl šioje dalyje teismo sprendimas nepagrįstas.

4) Teismo išvados, jog 2006-04-07 prašymas VĮ Registrų centras Vilniaus filialui įrodė, kad atsakovas uždarė praėjimą tarp patalpų ir bendro naudojimo patalpų laiptinėje, nepagrįstos. Faktinę aplinkybę, kad atsakovas neužvaldė bendrojo naudojimo patalpų, patvirtina antstolio G. M. 2007-05-03 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 120-07-27, kuriame nustatyta, kad apskritai visos durys bendrojo naudojimo patalpose rakinamos. Antstolio konstatuotas aplinkybes patvirtino ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007-04-03 raštas Nr. IN(5.1.15.)-11841, kuriame nurodyta, kad iš laiptinės, per kurią patenkama į atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, nėra patekimo į kitas patalpas. Tą pačią aplinkybę patvirtino ir atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ 2007-03-21 raštas Nr. 124. Šioje dalyje teismo sprendimas taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, konstatuodamas, kad bendrojo naudojimo patalpose sumontuota pertvara, vadovavosi prielaidomis. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pertvara buvo sumontuota dar iki atsakovui privatizuojant patalpas.

5) Teismo sprendimas, pripažįstantis rekonstrukciją neteisėta, nesant nuginčytam statybos leidimui, yra nepagrįstas.

Ieškovai V. K. , N. K. , E. M. , R. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimą nepakeistą bei priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė teismui 2007-07-05 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nuorašą, kuris įrodo, kad nekilnojamojo turto registro duomenys apie Patalpų rekonstrukciją nėra panaikinti – įrašas apie Patalpų rekonstrukciją galioja nuo 2006-06-20 iki 2007-06-06. Duomenų teisingumas gali būti nuginčytas tik teismine tvarka. Atsakovas klaidina teismą, nes jis prašė pirmosios instancijos teismo ne priimti pateikiamus įrodymus, bet atidėti bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, kad patalpų padidėjimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ir ieškovai šio fakto neįrodinėjo.

Ieškovai V. K. , N. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas paprastojo remonto ir 2007-02-22 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto Nr. (101)-11.4-606 pagrindu pakeitė 127,59 kv. m. patalpų, unikalus Nr. 1094-0441-7021:0017 paskirtį iš paslaugų į prekybos ir nekilnojamojo turto registre įregistravo kaip meno dirbinių galeriją su administracinėmis patalpomis. Pažymėjo, kad Interneto salonui ir administracinėms patalpoms yra taikomi griežtesni reikalavimai, nei negyvenamosioms patalpoms, esančioms rūsyje. Priešingu atveju Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentas nebūtų atsakovui išdavęs projektavimo sąlygų rekonstrukcijai ir patalpų paskirties keitimui (Tvarkos 9.2 p.). Atsakovo teiginiai dėl neva pasikeitusių ploto skaičiavimo taisyklių yra neinformatyvūs, neatspindintys tikrosios ginčo faktinės situacijos, be to, nesusiję su konkrečios nepagrįstai padidėjusios patalpos teisiniu statusu. Atsakovas pats nepagrindė patalpų plotų padidėjimo, nes nurodė teisės normas ir teisinius santykius, pagrindžiančius patalpų plotų skaičiavimo sumažėjimą

Ieškovė J. V. ir atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą.

Klausimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo yra tiesiogiai susiję su savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu ir tuo klausimu reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų valios išreiškimas įstatymo nustatyta forma ir tvarka (LR CK 4.85 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) esančių butų ir kitų patalpų savininkai yra pareiškę nuomonę raštu (2 t., b.l. 32-33, 36-37) dėl jų teisių pažeidimų, įrengiant interneto saloną rūsio patalpose. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą, neįtraukdamas į bylą (duomenys neskelbtini) esančių butų ir kitų patalpų savininkų (1 t., b.l. 106-111), nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šiuos asmenis būtina įtraukti (patikslinus dabartinius duomenis) į bylos nagrinėjimą, nes bylos išsprendimas yra susijęs su jų teisėmis ir pareigomis. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Šie procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Teismas vykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą, t.y. išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį teisme, nurodant dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami savo reikalavimai, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Vadinasi, šalis turi aiškiai suformuluoti reikalavimus, t.y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę. Teismas, pripažinęs reikalavimą apginti subjektinę teisę pagrįstu, jį tenkina. Teismas gina civilines teises, pripažindamas tas teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį, pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino faktines aplinkybes pagal ieškovų suformuluotus reikalavimus. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas, nes savo iniciatyva pripažino 2002-04-04 (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimo priimto sprendimo pagrindu D. K. įmonės atliktą bendrojo naudojimo patalpų PĮ „Alrekas“ parengtame interneto salono įrengimo brėžinyje pažymėtų Nr. 11 rekonstrukciją dalyje dėl 17,65 kv.m. ploto neteisėta, t.y. ieškovams nenuginčijus 2003-08-07 statybos leidimo Nr. NR/1140/03-0923 ir 2007-02-22 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto Nr. (101)-11.4-606, teismas negalėjo peržengti ieškinio ribų (LR CPK 265 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas savo iniciatyva negali pripažinti niekiniais sandorių, kurių pagrindu yra atlikta ginčo objekto ar jo dalies teisinė registracija. Tokie sandoriai gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka suformulavus reikalavimus, siekiant apginti asmenų subjektines teises, nurodant konkretų įstatymų leidėjo numatytą teisių gynimo būdą.

Kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas įpareigoti atsakovą D. K. individualią įmonę pašalinti visas kliūtis, trukdančias gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams patekti į šias bendrojo naudojimo patalpas, bei netrukdyti jiems valdyti ir naudotis šiomis patalpomis yra nekonkretus ir neįvykdomas dėl neapibrėžtumo, nes ieškovai konkrečiai nesuformulavo, kokiu būdu ir kokias konkrečias kliūtis turi pašalinti atsakovas D. K. individuali įmonė (LR CPK 271 str. 1 d., 273 str.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, sprendime tyręs ir vertinęs aplinkybes, susijusias su ieškinio pagrindu, peržengdamas ieškinio ribas, bet netyręs ir nenustatęs, kokiu būdu ieškovų subjektinės teisės turėtų būti apgintos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Teismai, vykdydami teisingumą, turi būti nešališki. Tai reiškia, kad teismas negali už ieškovus suformuluoti ieškinio dalyką ar pagrindą. Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, pirmiausia būtina ieškovams nurodyti esminį ieškinio trūkumą ir tai, kad jie privalo pagal CPK reikalavimus raštu suformuluoti ieškinio dalyką.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tyręs ir vertinęs aplinkybes, susijusias su ieškinio pagrindu, nenustatė termino ieškovams pašalinti ieškinio trūkumus ir visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (LR CPK 141 str. 3 d.). Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.).

Kolegija nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų rašytinių įrodymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir bei ištyrus visas aplinkybes, spręstina byla (LR CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio mėn. 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Dalia KačinskienėEgidijus Žironas