Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Š. V., Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 - 5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (1978 m. (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) (2018 m. (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Suinteresuotas asmuo Š. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos D. V. ir jos sutuoktinio E. V. sūnus (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. balandžio 6 d. išrašo duomenimis pareiškėjos sutuoktinio vardu nuo 2010 m. spalio 11 d. yra įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus: 1500/1812 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš Radviliškio rajono pirmojo notarų biuro notarės R. P. 2019 m. vasario 20 d. liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad į E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą paveldėjimo byla neužvesta. Iš 2022 m. gegužės 18 d. Testamentų registro išrašo matyti, jog Testamentų registre nėra įregistruota mirusiojo sudarytų testamentų ar palikimo priėmimo faktų. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma bei Gyventojų registro tarnybos duomenys patvirtina, jog D. V. nuo 2012 m. vasario 7 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Radviliškio rajono pirmojo notarų biuro notarės R. P. 2019 m. vasario 20 d. liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini).

6. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, po E. V. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė faktiškai valdydama priėmė visą savo sutuoktinio turtą, t. y. liko gyventi toje pačioje namų valdoje rūpinosi nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu su jo priklausiniais, prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad pareiškėja sutuoktinio turtą po jo mirties prižiūrėjo, rūpinosi, jame gyveno tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po jo mirties, patvirtina byloje pateikti rašytiniai dokumentai: mokėjimo kvitai, patvirtinantys mokėjimus UAB „Radviliškio vanduo“, UAB „Ignitis“ už suteiktas paslaugas nekilnojamojo turto objektui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

7. Pareiškėjos D. V. palikimo priėmimo faktiškai valdant sutuoktinio turtą fakto iš esmės neginčija suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas. Įvertinus visus aptartus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, jog yra nustatyta, kad po palikėjo E. V. mirties (duomenys neskelbtini), nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo, mirusiojo sūnus Š. V., nesikreipė į notaro kontorą dėl E. V. turto paveldėjimo, tačiau pareiškėja D. V. faktiškai priėmė ir valdė jo turtą, kuriuo rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad D. V. priėmė sutuoktinio E. V. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.