- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-21
- Bylos Nr.
- eI2-1705-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00003-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- „JSC Europe Stabilizers“
- Atsakovas
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JSC Europe Stabilizers“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „JSC Europe Stabilizers“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. B6-(1.9.)-2144 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21R-929(AG- 832/02-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą pareiškėjai išduoto 2020 m. balandžio 23 d. veterinarijos sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Veterinarijos sertifikatas) 1.6 punkte kaip kilmės šalį nurodyti Rusijos Federaciją; 4) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. išdavė pareiškėjai Veterinarijos sertifikatą prekei – negyvūninės kilmės gyvūnų pašaro priedui pavadinimu BHT E-OX (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), kurio 1.6 punkte kilmės šalimi nurodė Lietuvą. Prekės gavėjas - Turkijos įmonė. Teigia, kad kreipėsi į Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmus su prašymu išduoti prekės kilmės sertifikatą tai pačiai Veterinarijos sertifikate nurodytai prekei, adresuotai minėtai Turkijos įmonei. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai išdavė 2020 m. gegužės 12 d. Europos Bendrijos kilmės sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kilmės sertifikatas), kurio 3 punkte („Kilmės šalis“) yra nurodyta, kad pareiškėjos prekės, t. y. gyvūnų pašaro priedo BHT E-OX (prekės kodas (duomenys neskelbtini)) kilmės šalis yra Rusijos Federacija. Nurodo, kad išsiuntus prekes kartu su jas lydinčiais dokumentais (įskaitant ir Veterinarijos sertifikatą bei Kilmės sertifikatą) gavėjui į Turkiją, paaiškėjo, kad pagal Turkijoje galiojantį reglamentavimą prekės negali būti išmuitintos ir patekti į Turkiją dėl to, kad nesutampa kilmės šalis, nurodyta Veterinarijos sertifikate ir Kilmės sertifikate.
Pareiškėja teigia, kad klausimą dėl tos pačios kilmės šalies kaip Kilmės sertifikate, t. y. Rusijos Federacijos, nurodymo ir Veterinarijos sertifikate mėgino spręsti bendraudami su atsakovės atstovais, tačiau Tarnyba skundžiamame Sprendime nurodė, jog neturi teisinio pagrindo Veterinarijos sertifikato 1.6 punkte kilmės šalį nurodyti Rusijos Federaciją. Pareiškėjos teigimu, Sprendime atsakovė nenurodo jokio teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta jos teisė spręsti dėl prekės kilmės šalies ir / ar ją nustatinėti. Teigia, kad Tarnyba tokios funkcijos niekada nevykdė ir nevykdo. Pareiškėja nurodo, kad atsakovės Sprendimą apskundė LAGK, kuri 2020 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-929(AG- 832/02-2020). Mano, kad LAGK sprendime visiškai nepasisakyta dėl aiškių ir konkrečių pareiškėjos 2020 m. spalio 26 d. skunde ir 2020 m. lapkričio 27 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodomų argumentų ir faktinių aplinkybių bei nepateikia jų teisinio vertinimo.
Pareiškėjos teigimu, spręsdama kilusį ginčą LAGK netinkamai vertino faktinių aplinkybių, atsakovės veiklą reglamentuojančių bei kitų teisingam šio ginčo išsprendimui aktualių ir taikytinų teisės aktų nuostatų visumą. Pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė, kaip kompetentinga institucija 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (toliau – ir Reglamentas (ES) 2017/625) prasme, atlieka šiame reglamente aprašytą oficialią kontrolę bei valstybinę veterinarinę priežiūrą, o taip pat, be kita ko, išduoda ir oficialius sertifikatus. Reglamento (ES) 2017/625 1 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžtos šio reglamento taikymo sritys. Pareiškėja pabrėžia, kad tarp išvardintų sričių nėra nurodyta, kad oficiali atsakovės vykdoma kontrolė apima ir prekės kilmės šalies nustatymą, taigi kilmės nustatymas nėra ir oficialaus sertifikavimo dalis. Teisės nustatinėti ir išduodamais oficialiais dokumentais tvirtinti prekių kilmės šalį nėra numatyta ir jokiame kitame teisės akte.
Nurodo, kad pati atsakovė 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. B6-(1.9.)-1590, atsakydama į pareiškėjo 2020 m. liepos 10 d. paklausimą, patvirtino, kad „VMVT nėra įgaliota nustatyti produktų kilmės šalies“ ir tai, kad „VMVT išduodami veterinarijos sertifikatai eksportui nėra skirti pašarų kilmei identifikuoti“.
Mano, kad Tarnyba privalėjo vadovautis pagal Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotu pareiškėjos prekės Kilmės sertifikatu ir ištaisyti Veterinarijos sertifikate padarytą klaidą. Pareiškėjos įsitikinimu, nei atsakovė, nei LAGK negali ir neturi teisės plečiamai aiškinti Tarnybai pavestų vykdyti funkcijų ar, tuo labiau, suteikti atsakovei papildomų, įstatymais nenumatytų veiklos funkcijų ar jas perkelti iš kito teisės aktais įgalioto subjekto atsakovei. Mano, kad atsakovės veiksmai, kai jai teisės aktais akivaizdžiai nėra pavesta nustatinėti ir spręsti dėl šio produkto kilmės šalies, o Tarnyba teigia ir bando ginti poziciją, kad ji tokią teisę turi, nors nenurodo jokio konkretaus teisės akto, ne tik prieštarauja elementariai teisinei logikai, bet akivaizdžiai pažeidžia ir pamatinį konstitucinį teisinės valstybės principą.
Teigia, kad prekės kilmės šalies nustatymo funkcija yra pavesta Prekybos, pramonės ir amatų rūmams, todėl pareiškėja, prašydama Tarnybos išduoti veterinarijos sertifikatą su jame nurodyta teisinga prekės kilmės šalimi (t. y. Rusijos Federacija), būtent ir remiasi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotu oficialiu ir galiojančiu dokumentu, t. y. Kilmės sertifikatu. Nurodo, kad LAGK sprendime visiškai nevertina ir nepasisako dėl 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 dėl oficialių tam tikrų gyvūnų ir prekių sertifikatų pavyzdžių, kuriuo dėl šių sertifikatų pavyzdžių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 (toliau – ir Reglamentas (ES) 2019/628), nors jį atsakovė savo teiktuose dokumentuose nurodo, kaip esminį savo argumentą, nes ten yra minimas terminas „Kilmės šalis“.
Teigia, kad atsakovė cituoja ir kaip pagrindinį savo argumentą pateikia nuorodą į minėtą reglamentą, kuriuo pateikiami gyvūnų ir gyvūninių produktų sertifikatų pavyzdžiai, kai tuo tarpu ginčas kilęs dėl atsakovės išduoto Veterinarijos sertifikato dėl pareiškėjos prekių - negyvūninės kilmės pašarų priedų. Reglamente (ES) 2019/628 net neužsimenama negyvūninės kilmės produktus ir, tuo labiau, nėra pateikiami pavydžiai sertifikatų, kurie būtų skirti negyvūninės kilmės pašarų priedams.
Nurodo, kad prašyme dėl veterinarijos sertifikato išdavimo nurodė Lietuvą kaip kilmės šalį, tačiau pažymi, kad neturėjo kito pasirinkimo kaip tik prašyme nurodyti Lietuvą kaip prekės kilmės šalį, nes buvo aiškiai informuota, kad kitu atveju Veterinarijos sertifikatas apskritai nebūtų buvęs išduotas. Teigia, kad LAGK sprendime nurodyta, kad prekių kilmę patvirtino Tarnybos atliktas prekių patikrinimas, tačiau pareiškėjos teigimu, jokiame teisės akte Tarnybai nėra pavesta teisė ir / ar pareiga (funkcija) tvirtinti, nustatinėti, atlikti patikrinimus ar spręsti dėl prekių kilmės šalies.
Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnyje įtvirtinta aiški klaidų ištaisymo procedūra. Mano, kad Tarnyba, vadovaudamasi VAI 35 str. 1 d., privalėjo ištaisyti faktinių duomenų neatitikimo klaidą Veterinarijos sertifikate. Teigia, kad atsakovė Veterinarijos sertifikate padarė grynai techninio pobūdžio klaidą, nes oficialiu ir galiojančiu Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotu Kilmės sertifikatu yra patvirtinta, kad pareiškėjos prekės kilmės šalis yra Rusijos Federacija. Tarnyba, kaip administracinės procedūros sprendimą (Veterinarijos sertifikatą) priėmęs viešojo administravimo subjektas gali pati ištaisyti šią klaidą ir dėl tokio klaidos ištaisymo niekaip iš esmės nepasikeistų pareiškėjos turimos teisės, t. y. pareiškėjai nebūtų sumažinta jos turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Priešingai, būtų ištaisytas akivaizdus faktinis duomenų neatitikimas, kuris teigiamai paveiktų pareiškėjos teisėtus interesus ir padėtų išvengti dar didesnių pareiškėjos patiriamų nuostolių. Pažymi, kad dėl tokio su klaidinga informacija atsakovės išduoto Veterinarijos sertifikato pareiškėjos prekes, neįleistas importuoti į Turkiją, buvo nuspręsta grąžinti atgal į Lietuvą, tačiau prekėms 2020 m. lapkričio 25 d. atvykus į Klaipėdos uostą, ta pati Tarnyba nesutinka leisti pareiškėjai importuoti prekių atgal, nors pareiškėja yra pateikusi atsakovei visus reikalingus dokumentus ir paaiškinimus. Taigi, dėl pačios atsakovės padarytos klaidos, pareiškėjai priverstinai norint susigrąžinti prekes atgal į Lietuvą, dėl Tarnybos tolimesnių veiksmų pareiškėja yra priversta kasdien patirti su prekių saugojimu uoste susijusias išlaidas.
Pažymi, kad ne dėl atsakovės išduoto Veterinarijos sertifikato formos kilo problema, bet dėl jos turinio, o tiksliau dėl vienintelio įrašo šios formos 1.6 punkte, kuriame kilmės šalimi turi būti nurodyta Rusijos Federacija. Jokių kitų ginčų ar klausimų su Turkijos Respublikos institucijomis dėl Veterinarijos sertifikato nėra ir nekilo.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad Europos Sąjungos valstybių kompetentingos institucijos išduoda veterinarijos sertifikatus, kuriuose aiškiai nurodo prekės kilmės šalį kitą valstybę nei ta valstybė, kurioje veikia kompetentinga institucija, išduodanti sertifikatą. Europos Sąjungos valstybėse yra ir turi būti taikomi tie patys bendrieji reikalavimai ir standartai, o šiuo atveju atsakovė, nenurodydama jokio konkretaus teisės akto, bando įtikinti, kad ji turi teisę spręsti dėl prekės kilmės šalies.
Atsiliepimas
Pasak pareiškėjos, LAGK ir Tarnybos teiginiai skundžiamuose sprendimuose ir atsiliepime apie tai, kad atsakovė pagal pareiškėjo prašymą galėtų kreiptis į Turkijos kompetentingas institucijas su prašymu pateikti šalies importuotojos importo reikalavimus negyvūniniams gyvūnų pašarams, inicijuoti veterinarijos sertifikato negyvūniniams gyvūnų pašarams suderinimo procedūras bei suteikti papildomą informaciją, susijusią su veterinarijos sertifikato išdavimu, laikytini tik deklaratyviais teiginiais, iš esmės nesprendžiančiais šio ginčo klausimo. Be to, atsakovės deklaruojamiems tariamos pagalbos veiksmams atlikti nebuvo ir nėra reikalingas atskiras pareiškėjos prašymas, nes situacija Tarnybos pareigūnams buvo žinoma.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ keliamų privalomų reikalavimų individualiam administraciniam teisės aktui, nes Tarnybos Sprendimas priimtas neatsižvelgus ir neįvertinus (arba įvertinus netinkamai) visų pareiškėjos pateiktų objektyvių duomenų (faktų). Atsakovė Sprendime visiškai netinkamai interpretuoja jai teisės aktais pavestų funkcijų vykdymą, nepagrįstai išplėsdama ir priskirdama sau funkcijas (kilmės šalies tvirtinimas), kurias įstatymu yra įpareigota ir vykdo kita institucija. Tarnyba skundžiamame Sprendime daugeliu atveju teikia savo nuomonę, tačiau jai teisės aktais jai nėra pavesta teikti nuomonę dėl kitų institucijų atliekamų funkcijų, tuo labiau atsakovė neturi teisės aiškinti teisės aktų taikymo. Nors pareiškėja, kaip eksportuotoja, turi pareigą prašyme dėl veterinarijos sertifikato išdavimo nurodyti teisingą ir tikrovę atitinkančią sertifikavimui būtiną informaciją ir tą pareigą, mano, kad tinkamai atliko, skundžiamu Sprendimu Tarnyba iš esmės netiesiogiai pritaikė neigiamas poveikio priemones, dėl kurių pareiškėja negali vykdyti savo komercinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, nes prekės nėra įleidžiamos į užsienio valstybę, dėl ko pareiškėjas patiria finansinių nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Tarnybos pareigūnas Veterinarijos sertifikato 1.6 papunktyje „Kilmės šalis“ nurodė Lietuvą, remdamasis faktiniais duomenimis, t. y. patikrinęs į konteinerį kraunamą siuntą ir nustatęs, kad pareiškėjas, ženklindama eksportuojamus pašarų priedus, deklaruoja esanti jų tiekėja, gamintoja, pakuotoja.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Kilmės sertifikato 8 skiltyje yra nurodyta šio sertifikato pasirašymo data 2020 m. gegužės 12 d., t. y. Kilmės sertifikatas buvo išduotas praėjus beveik trims savaitėms po to, kai buvo išduotas Veterinarijos sertifikatas. Nurodo, kad valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinės sistemos, skirtos elektroninių duomenų mainams tarp uoste veiklą vykdančių įmonių ir valstybės institucijų, atliekančių laivų ir krovinių tikrinimą uoste, duomenimis siunta iš Klaipėdos jūrų uosto buvo išsiųsta 2020 m. gegužės 2 d., todėl teigia, kad Kilmės sertifikatas buvo išduotas išsiuntus nurodytą siuntą iš Lietuvos.
Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1237 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/265 įgyvendinimo“ 1.1 papunktį, Tarnyba yra oficialiai paskirta už valstybinę pašarų kontrolę pagal Reglamentą (ES) 2017/625 atsakinga institucija, o jos pareigūnai laikytini kompetentingos institucijos pareigūnais. Viena iš Tarnybos pareigūnų, kuriems pavesta vykdyti valstybinę pašarų priežiūrą, funkcijų yra eksportuojamų pašarų kontrolė, t. y. šiems Tarnybos pareigūnams yra pavesta pašarų oficialus sertifikavimas. Nurodo, kad Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams nėra pavestos jokios oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos, nustatytos Reglamente (ES) 2017/625, funkcijos, todėl nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad Tarnyba išduodama Veterinarijos sertifikatą padarė klaidą ir ją turi ištaisyti remdamasi Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotame Kilmės sertifikate nurodyta informacija.
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjos pateiktuose 2020 m. balandžio 23 d. Analizės sertifikatuose Nr.0147042020ESt, išduotuose toms pačių pašarų priedų partijoms Nr. 140 ir Nr. 141, kurioms buvo išduotas Veterinarijos sertifikatas, pareiškėja nurodo, kad ji yra šių pašarų priedų gamintoja (gamybos data 2020 m. balandžio 22 d. ir 2020 m. balandžio 21 d.), tuo dar kartą patvirtindama, kad būtent pareiškėja pagamino nurodytus pašarų priedus.
Nurodo, kad Sprendime aiškiai nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis priimtas sprendimas nekeisti Veterinarijos sertifikate nurodytos kilmės šalies (t. y. nurodė Reglamento (ES) 2017/625 88 straipsnį bei Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 16 punktą), be to paaiškino pareiškėjai, kas yra laikytina kilmės šalimi, vadovaujantis veterinarijos sritį reglamentuojančiais teisės aktais (t. y. pateikė aiškią Europos Sąjungos (toliau – ES) veterinarijos sritį reglamentuojančiame teisės akte įtvirtintą kilmės šalies paaiškinimą, nurodydama, kad vadovaujantis 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/628 dėl oficialių tam tikrų gyvūnų ir prekių sertifikatų pavyzdžių, kuriuo dėl šių sertifikatų pavyzdžių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759, II priede pateikiamuose sertifikato pildymo paaiškinimuose nustatyta, kad pildant sertifikato langelį „Kilmės šalis“, kai sertifikuojami produktai, nurodoma „šalies, kurioje prekės gautos, pagamintos ir supakuotos (paženklintos identifikavimo ženklu), pavadinimas ir ISO kodas“.
Pažymi, kad Reglamentu (ES) 2019/628 (1 str.1 d.) nustatomos „vienodo Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsnių taikymo taisyklės, susijusios su oficialių sertifikatų pasirašymu ir išdavimu bei oficialių sertifikatų patikimumo garantijomis, siekiant laikytis to reglamento 126 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimų“. Nors Reglamento (ES) 2019/628 II priede nėra pateikta negyvūninių pašarų sertifikato pildymo paaiškinimų, tačiau tai yra paaiškinimai kaip iš veterinarijos sritį reglamentuojančių teisės aktų pozicijos yra traktuojama kilmės šalis (t. y. šiuo atveju nesiremiama ekonominiais ar finansiniais kriterijais, turinčiais įtakos prekių apmokestinimui, vadovaujamasi principu, kad kilmės šalimi laikoma šalis, kurioje prekės gautos, pagamintos ir supakuotos). Kadangi ES teisės aktai nenustato iš ES eksportuojamų negyvūninių pašarų vieningos sertifikatų formos, todėl ir atskiro paaiškinimo, kas laikoma kilmės šalimi eksportuojant iš ES negyvūninius pašarus, nėra ir negali būti ir šiuo atveju Tarnyba vadovaujasi kitais veterinarijos sritį reglamentuojančiais teisės aktais.
Akcentuoja, kad veterinarijos sertifikate negyvūniniams pašarams nurodoma ne tik kilmės šalis, bet ir duomenys apie negyvūninių pašarų kilmės įmonę, sertifikuojamų negyvūninių pašarų tinkamumą (t. y. veterinarijos sertifikato negyvūniniams pašarams 4.1 papunktyje patvirtinama, kad „Aukščiau nurodyta prekė pagaminta įmonėje, registruotoje/patvirtintoje Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos“, o 4.2 papunktyje - kad „Aukščiau nurodyta prekė buvo pagaminta laikantis Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemos principų visuose gamybos etapuose ir pagal ES ir nacionalinius teisės aktus“), t. y. visuose veterinarijos sertifikato punktuose pateikiama informacija apie tą patį sertifikuojamą negyvūninį pašarą ir ši informacija negali būti prieštaringa.
Teigia, kad Sprendime atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad „Tarnyba taip pat nėra gavusi oficialių pranešimų iš Turkijos Respublikos kompetentingų institucijų (muitinės, veterinarijos) apie sulaikytą įmonės siuntą.“, taip pat nurodė, kad pagal pareiškėjos prašymą „galėtų kreiptis į siuntą sulaikiusios šalies importuotojos kompetentingą instituciją su prašymu pateikti šalies importuotojos importo reikalavimus negyvūniniams gyvūnų pašarams, inicijuoti veterinarijos sertifikato negyvūniniams gyvūnų pašarams suderinimo procedūras bei suteikti papildomą informaciją susijusia su veterinarijos sertifikato išdavimu.“ Pažymi, kad su Turkija nėra suderintos veterinarijos sertifikato negyvūniniams pašarams formos, todėl yra išduodami pavyzdinės formos veterinarijos sertifikatai, kaip nustatyta Gyvūninių produktų ir pašarų eksporto į trečiąsias šalis tvarkos aprašo 15 punkte bei Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte. Akcentuoja ir tai, kad Gyvūninių produktų ir pašarų eksporto į trečiąsias šalis tvarkos aprašo 15 punkte yra nustatyta, kad išduodant su trečiąja šalimi nesuderintos formos eksporto sertifikatą rizika dėl prekių neįleidimo į trečiąją šalį tenka eksportuotojui.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad Gyvūninių produktų ir pašarų eksporto į trečiąsias šalis tvarkos aprašo 17 punktas įpareigoja sertifikuojantį pareigūną vadovautis Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašu ir išduoti veterinarijos dokumentą tik atlikus valstybinę veterinarinę kontrolę, t. y. tik faktiškai patikrinus pareiškėjo nurodytą informaciją. Pažymi, kad pareiškėjos teiginiai, kad sertifikato 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5, 1.6 nurodoma informacija nereikalauja atlikti jokios kontrolės, neatitinka nei Gyvūninių produktų ir pašarų eksporto į trečiąsias šalis tvarkos aprašo 17 punkto, nei Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 16 punkto, nustatančio, kad veterinarijos dokumentai išduodami Reglamento (ES) 2017/625 88 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. nei vienas iš aukščiau nurodytų teisės aktų nenustato, kad sertifikatas gali būti išduotas remiantis nepatikrintais duomenimis ir faktais.
Šalies argumentai
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja 2020 m. balandžio 22 d. prašyme pati nurodė, kad kilmės šalis yra Lietuva.
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjos pateikti Belgijos karalystės kompetentingos institucijos sertifikatai yra išduoti 2013 ir 2014 metais, ir kaip nurodo pareiškėja „vadovaujantis Europos Sąjungos ir vietiniais Belgijos Karalystės teisės aktais“, tačiau pareiškėja nenurodo teisinio pagrindo, t. y. nepateikė nuorodos nei į ES, nei į nacionalinius Belgijos Karalystės teisės aktus, kuriais vadovaujantis nurodyti sertifikatai buvo išduoti. Pareiškėja taip pat nepateikia jokių įrodymų ar pagrindimų, kad Belgijos Karalystės kompetentinga institucija viename iš nurodytų sertifikatų kilmės šalį nurodė Kinijos Liaudies Respubliką vadovaudamasi ES tiesiogiai taikomu teisės aktu (pvz. sprendimu ar reglamentu), kuriuo Tarnyba, kaip už pašarų kontrolę atsakinga kompetentinga institucija, turėtų taip pat vadovautis nurodydama trečiąją šalį kilmės šalimi eksportuojant negyvūninius pašarus iš Lietuvos. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Sprendime nurodė tiek ES, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktus, kuriais vadovaudamasi Tarnyba sertifikuoja eksportuojamus pašarus.
Teigia, kad veterinarijos sertifikatų keitimą nustato Reglamento (ES) 2019/628 5 straipsnis bei šias nuostatas detalizuoja Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 34 punktas. Reglamento (ES) 2019/628 5 straipsnis nustato, kad pakaitinis sertifikatas gali būti išduodamas, jeigu „pirminiame sertifikate padaryta administracinių klaidų arba jis buvo sugadintas ar pamestas“ (Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 34 punkte- „pradiniame sertifikate buvo padaryta techninių klaidų arba jis buvo sugadintas ar pamestas“). Tarnyba pažymi, kad Reglamento (ES) 2019/628 preambulės 8 punkte nustatyta, kad „siekiant išvengti netinkamo naudojimo ir piktnaudžiavimo, svarbu apibrėžti atvejus, kai gali būti išduodamas pakaitinis sertifikatas, ir reikalavimus, kuriuos turi atitikti tokie sertifikatai. Visų pirma tai turėtų būti tik su akivaizdžios administracinės klaidos, pavyzdžiui, sukeisti vietomis skaičiai konteinerių arba plombos numeriuose, rašybos klaidos adresuose arba produktų aprašymuose“. Taigi tiek Reglamentas (ES) 2019/628, tiek Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 34 punktas nustato aiškias pakaitinių sertifikatų išdavimo taisykles, kuriomis ir turi vadovautis Tarnyba. Kadangi pareiškėja prašo pataisyti informaciją apie kilmės šalį, kuri negali būti laikoma technine (arba kaip įvardija Reglamentas (ES) 2019/628 administracine) klaida išduodant Veterinarijos sertifikatą, Tarnyba, išduodama pakaitinį sertifikatą ir vietoj kilmės šalies Lietuva įrašydama Rusijos Federacija, pažeistų tiek Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašą, tiek ir Reglamentą (ES) 2019/628.
Atsakovė pabrėžia, jog pareiškėja nesilaiko Valstybinės pašarų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3D-67 „Dėl Valstybinės pašarų priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatytos tvarkos. Tokios Taisyklių nuostatos įpareigoja pareiškėją ne tik siųsti informacinius pranešimus, bet ir fiziškai atgabenti grąžinamą negyvūninių pašarų siuntą į pasienio veterinarijos postą patikrinimui. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjos siuntos į pasienio veterinarijos postą kontrolei buvo pateiktos tik 2021 m. sausio 5 d. Nors nurodytos siuntos buvo pateiktos pasienio veterinarijos posto pareigūnų kontrolei, tačiau pareiškėja taip ir nepateikė Turkijos kompetentingos institucijos rašto, kuriame būtų nurodytos grąžinimo priežastys, kaip nustatyta Taisyklių 42.2 papunktyje, todėl siuntos buvo sulaikytos. Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos teiginiais, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovė nenurodo jokio galiojančio nacionalinio ar Europos Sąjungos teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta, kad atsakovė turi teisę ar pareigą spręstu ir nustatinėti negyvūninių kilmės pašarų priedų kilmės šalį. Pažymi, kad nėra pateikta jokio logiško ir aiškiai reglamentuoti atsakymo, kodėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektų išduodamų oficialių dokumentų turinys dėl to paties dalyko, t. y. prekės kilmės šalies, turėtų skirtis.
Pažymi, kad atsakovės pareigūnas atliko tik prekės išorinės pakuotės ir ant jos esančio žymėjimo pateiktos informacijos vizualų patikrinimą, bet ne pačios prekės kaip pašaro priedo, biraus produkto apžiūrą, tikrinimą, tyrimą ar analizę. Teigia, kad iš atsakovės teikiamų paaiškinimų darytina išvada, kad toks jos pareigūno atliktas prekės išorinės pakuotės vizualus patikrinimas yra pakankamas pagrindas atsakovei spręsti dėl prekės kilmės šalies, o oficialus prekės kilmę sertifikuojantis dokumentas, t. y. Kilmės sertifikatas, pagal įstatymo nuostatas išduotas Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, kuri atliko visas pavestas tokio dokumento išdavimui reikalingas procedūras, yra niekinis ir šiuo atveju net netaikytinas dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. B6-(1.9.)-2144 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 21R-929(AG- 832/02-2020) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja Valstybinės maisto ir veterinarijos Klaipėdos departamentui pateikė 2020 m. balandžio 22 d. prašymą Nr. 0147 kartu su mokėjimą patvirtinančiu dokumentu.
Tarnybos Klaipėdos departamentas, gavęs pareiškėjos prašymą su rinkliavos sumokėjimą patvirtinančiu dokumentu, 2020 m. balandžio 23 d. pavedė Tarnybos Klaipėdos departamento pareigūnui atlikti pareiškėjos veiklos priežiūrą siekiant išduoti sertifikatą į Turkiją numatomai eksportuoti negyvūninių pašarų (pašarų priedų BHT E-OX, partijos Nr. 140 ir Nr. 141) siuntai.
Tarnybos Klaipėdos departamento pareigūnas, patikrinęs siuntą ir nustatęs, kad pašarus pagamino, supakavo ir tiekia pareiškėja, 2020 m. balandžio 23 d. išdavė Veterinarijos sertifikatą negyvūniniams gyvūnų parašams eksportuojamiems iš Lietuvos Respublikos Nr. LT0232563/l2-6170, kurio 1.6. punkte nurodė, kad kilmės šalis – Lietuva (LAGK byla, b. l. 22–23).
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai išdavė 2020 m. gegužės 12 d. Kilmės sertifikatą, kurio 3 punkte yra nurodyta, kad pareiškėjos prekės, t. y. gyvūnų pašaro priedo BHT E-OX (prekės kodas (duomenys neskelbtini)) kilmės šalis yra Rusijos Federacija (LAGK byla, b. l. 24).
Pareiškėja Tarnybai pateikė 2020 m. liepos 10 d. raštą „Dėl produkto kilmės identiškumo“, kuriame prašė išrašyti naujus sertifikatus, nurodant kilmės šalį Rusijos Federaciją (LAGK byla, b. l. 27–29).
Tarnyba 2020 m. liepos 16 d. raštu B6-(1.9.)-1590 „Dėl produkto kilmės šalies veterinarijos sertifikate“ pateikė pareiškėjai atsakymą, nurodydama argumentus, kodėl nebus keičiama kilmės šalis, nurodyta Veterinarijos sertifikate (LAGK byla, b. l. 30–31).
Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 28 d. Tarnybai pateikė raštą „Dėl kilmės šalies veterinarijos sertifikate“, kuriame prašė kuo skubiau ištaisyti Veterinarijos sertifikato 1.6 punkte padarytą klaidą, vietoj „Lietuva“, įrašant „Rusijos Federacija“ (LAGK byla, b. l. 7–9).
Tarnyba ginčijamu 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. B6-(1.9.)-2144 „Dėl produkto kilmės nurodymo veterinarijos sertifikate“ dar kartą nurodė atsisakymo keisti kilmės šalį Veterinarijos sertifikate argumentus (LAGK byla, b. l. 15–18).
Pareiškėja pateikė skundą LAGK dėl Tarnybos Sprendimo (LAGK byla, b. l. 1–5).
LAGK 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 21R-929(AG-832/02-2020) pareiškėjos skundą atmetė (LAGK byla, b. l. 75–85).
Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba atlieka valstybinę veterinarinę priežiūrą; kontroliuoja, kaip laikomasi gyvūnų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktų, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių, pašarų ir pašarų priedų įvežimo į Europos Sąjungą, įskaitant tranzitą, ir eksporto reikalavimų (3 punktas). Valstybinė veterinarinė priežiūra atliekama vadovaujantis Reglamentu (ES) 2017/625 ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatomis tiek, kiek jos neprieštarauja Reglamentui (ES) 2017/625 (19 straipsnio 1 dalis).
Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 27 punkte numatyta, kad oficialus sertifikatas – sertifikuojančiojo pareigūno pasirašytas popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo užtikrinama, kad laikomasi vieno ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Pagal Reglamento (ES) 2017/625 86 straipsnio 1 dalies a punktą, atlikus oficialų sertifikavimą išduodami oficialūs sertifikatai.
Reglamento (ES) 2017/625 88 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad oficialius sertifikatus pasirašo sertifikuojantysis pareigūnas, ir jie išduodami remiantis vienu iš šių pagrindų: sertifikuojančiojo pareigūno turima tiesiogine informacija apie naujausius sertifikavimui svarbius faktus ir duomenis, kuri gauta: atliekant oficialią kontrolę arba gavus kitą oficialų sertifikatą, išduotą kompetentingų institucijų; sertifikavimui svarbiais faktais ir duomenimis, kuriuos patvirtino kitas tam tikslui kompetentingų institucijų įgaliotas ir tų institucijų kontroliuojamas asmuo, su sąlyga, kad sertifikuojantysis pareigūnas gali patikrinti tokių faktų ir duomenų tikslumą; sertifikavimui svarbiais faktais ir duomenimis, gautais iš veiklos vykdytojų savikontrolės sistemų, papildytais ir patvirtintais reguliarios oficialios kontrolės rezultatais, jeigu sertifikuojantysis pareigūnas taip įsitikina, kad laikomasi oficialaus sertifikato išdavimo sąlygų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1237 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/265 įgyvendinimo“ nuspręsta paskirti kompetentingas institucijas, atsakingas už Reglamento nuostatų, įskaitant nuostatas, reglamentuojančias oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, įgyvendinimą: Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą – Reglamento 1 straipsnio 2 dalies a, b, c, d, e, f, j punktuose nustatytose srityse ir i punkte nustatytoje ekologiškų produktų ženklinimo srityje (1.1. papunktis).
Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. B1-288 „Dėl Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 16 punkte numatyta, kad veterinarijos dokumentai išduodami reglamento (ES) 2017/625 88 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais.
Pagal Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 7 punktą, į trečiąsias šalis eksportuojamoms prekėms išduodami su šiomis šalimis suderintų formų veterinarijos sertifikatai prekių eksportui. Tarptautinėse sutartyse (susitarimuose, memorandumuose, protokoluose) nustatytais atvejais gali būti išduodami pirminiai ir antriniai veterinarijos sertifikatai prekių eksportui, prekių perkrovimą patvirtinantys veterinarijos sertifikatai (toliau – veterinarijos sertifikatai). Tuo atveju, kai su trečiąja šalimi nėra suderinto veterinarijos sertifikato prekių eksportui, išduodamas VMVT direktoriaus įsakymu patvirtintos formos veterinarijos sertifikatas prekių eksportui. Eksportuojamiems gyvūnams kartu su veterinarijos sertifikatu išduodamas ir Vidaus prekybos sertifikatas.
Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 34 punkte nustatyta, kad VMVT pareigūnas, išdavęs sertifikatą, gali išduoti pakaitinį sertifikatą, jeigu pradiniame sertifikate buvo padaryta techninių klaidų arba jis buvo sugadintas ar pamestas.
Reglamento (ES) 2019/628 1 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad šiuo reglamentu nustatomi vienodo Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsnių taikymo taisyklės, susijusios su oficialių sertifikatų pasirašymu ir išdavimu bei oficialių sertifikatų patikimumo garantijomis, siekiant laikytis to reglamento 126 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimų.
Pagal Reglamento (ES) 2019/628 5 straipsnio 1 dalį, kompetentingos institucijos gali išduoti pakaitinį sertifikatą tik tuo atveju, jei pirminiame sertifikate padaryta administracinių klaidų arba jei pirminis sertifikatas buvo sugadintas arba pamestas.
Reglamento (ES) 2019/628 preambulės 8 punkte numatyta, kad siekiant išvengti netinkamo naudojimo ir piktnaudžiavimo, svarbu apibrėžti atvejus, kai gali būti išduodamas pakaitinis sertifikatas, ir reikalavimus, kuriuos turi atitikti tokie sertifikatai. Visų pirma tai turėtų būti tik su akivaizdžios administracinės klaidos, pavyzdžiui, sukeisti vietomis skaičiai konteinerių arba plombos numeriuose, rašybos klaidos adresuose arba produktų aprašymuose.
Reglamento (ES) 2019/628 II priede numatyta, kad kilmės šalis: produktų: šalies, kurioje prekės gautos, pagamintos ir supakuotos (paženklintos identifikavimo ženklu), pavadinimas ir ISO kodas.
Gyvūninių produktų ir pašarų eksporto į trečiąsias šalis tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. B1-26 „Dėl Gyvūninių produktų ir pašarų eksporto į trečiąsias šalis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 15 punkte numatyta, kad jei su šalies importuotojos kompetentinga institucija nėra suderintos veterinarijos sertifikato formos, eksportuotojui gali būti išduodamas eksporto sertifikatas, kurio forma patvirtinta VMVT direktoriaus įsakymu, jeigu šalies importuotojos kompetentinga institucija su tuo sutinka ir eksportuotojas VMVT teritoriniam padaliniui pateikia laisvos formos raštą dėl pretenzijų neturėjimo, jei siunta nebus įleista į šalies importuotojos teritoriją.
Pagal Gyvūninių produktų ir pašarų eksporto į trečiąsias šalis tvarkos aprašo 13 punktą, jeigu pagal šalies importuotojos ar tranzitinės šalies, per kurią vežama eksportuojama produkcija, reikalavimus eksportuojamą produkciją turi lydėti veterinarijos dokumentai (veterinarijos sertifikatai), eksportuotojas VMVT teritoriniam padaliniui turi pateikti VMVT direktoriaus įsakymu patvirtintos formos prašymą išduoti veterinarijos dokumentus (toliau – prašymas išduoti dokumentus), kuriame nurodo visą veterinarijos dokumentams išduoti reikalingą informaciją.
Gyvūninių produktų ir pašarų eksporto į trečiąsias šalis tvarkos aprašo 17 punkte nustatyta, kad veterinarijos dokumentus eksportuojamai produkcijai išduoda VMVT teritorinių padalinių pareigūnai vadovaudamiesi Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. B1-288 „Dėl Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Veterinarijos dokumentai išduodami arba motyvuotai atsisakoma juos išduoti atlikus eksportuojamos produkcijos valstybinę veterinarinę kontrolę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tinkamai užpildyto prašymo išduoti dokumentus gavimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 10 punktą, rūmai atlieka šias pagrindines funkcijas: rūmų nustatyta tvarka išduoda įvairių formų prekių kilmės dokumentus.
Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad Tarnyba pagal Reglamento (ES) 2017/625 atlieka oficialią kontrolę bei valstybinę veterinarinę priežiūrą bei išduoda oficialius sertifikatus. Kilo ginčas dėl to, ar atsakovė gali nustatyti negyvūninės kilmės pašarų priedų prekės kilmės šalį.
Pažymėtina, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionaliniai teisės aktai nenumato reikalavimo išduoti veterinarinius sertifikatus eksportuojamiems negyvūniniams pašarams. Tarnyba išduoda tokius sertifikatus tik tuomet, jeigu pagal Gyvūninių produktų ir pašarų eksporto į trečiąsias šalis tvarkos aprašo 13 punktą, ūkio subjektas pateikia prašymą išduoti veterinarijos dokumentus, kuriame nurodo visą veterinarijos dokumentams išduoti reikalingą informaciją.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja pati kreipėsi į Tarnybą, paduodama 2020 m. balandžio 22 d. prašymą išduoti Veterinarijos sertifikatą. Prašyme pareiškėja nurodė, kad prekių kilmės šalis yra Lietuva.
Pareiškėja skunde teigia, jog ankstesniuose prašymuose dėl identiškų prekių ji nurodė, kad kilmės šalis yra Rusijos Federacija, o 2020 m. balandžio 22 d. prašyme Lietuvą kaip kilmės šalį nurodė tik gavusi Tarnybos pareigūnų nurodymus, siekdama, kad sertifikatai apskritai būtų išduoti. Tą aplinkybę, kad pareigūnai nurodė pareiškėjai prašyme kaip kilmės šalį parašyti Lietuvą, pareiškėja grindė 2020 m. liepos 17 d. elektroniniu laišku.
Byloje pateiktame Tarnybos pareigūno 2020 m. liepos 17 d. elektroniniame rašte parašyta: „Informuojame, kad mes negalėsime išrašyti veterinarinio sertifikato pašarams, kurios kilmės šalis yra Rusija į Nigeriją. Pašaras, kurį ketinate eksportuoti į Nigeriją, pagamintas UAB „JSC Europe Stabilizers“ Lietuvoje ir kuri patvirtinta VMVT“. Teismo vertinimu, elektroniniame laiške pareiškėjai tik buvo nurodytos priežastys, dėl kurių Tarnyba negali išduoti sertifikato pašaro siuntai, kurios kilmės šalimi nurodoma Rusija, tačiau tai nepatvirtina, jog pareiškėjai buvo daromas poveikis 2020 m. balandžio 22 d. prašyme nurodyti, kad prekių kilmės šalis yra Lietuva, nes Tarnyba Veterinarijos sertifikatus išduoda ne vien remdamasi pareiškėjos prašymuose formaliai pateikta informacija, bet ir atlikusi valstybinę veterinarinę kontrolę. Tai patvirtina ir byloje esantys pareiškėjos 2020 m. kovo 31 d. prašymai Nr. 0119 ir Nr. 0120, iš kurių turinio matyti, kad nors pareiškėja juose įrašė, kad jos prekių kilmės šalis yra Rusijos Federacija, tačiau Tarnyba 2020 m. balandžio 8 d. Veterinarijos sertifikatuose negyvūniniams gyvūnų pašarams eksportuojantiems iš Lietuvos Respublikos Nr. LT0232557/L2-5364 ir Nr. LT0232556/L2-5363 kilmės šalis nurodyta Lietuva.
Tarnyba, atlikusi pareiškėjos veiklos priežiūrą ir nustačiusi, kad pareiškėja yra negyvūninės kilmės gyvūnų pašaro priedo tiekėja, gamintoja ir pakuotoja, Veterinarijos sertifikato 1.6. papunktyje nurodė Lietuvą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. balandžio 23 d. Analizės sertifikatuose Nr. 0147042020ESt, kurie išduoti pašarų priedų partijoms Nr. 140 ir Nr. 141, kurioms buvo išduotas Veterinarijos sertifikatas, pareiškėja nurodo, kad ji yra šių pašarų priedų gamintoja (gamybos data 2020 m. balandžio 22 d. ir 2020 m. balandžio 21 d.), tuo dar kartą patvirtindama, kad būtent pareiškėja pagamino nurodytus pašarų priedus.
Dėl pareiškėjos argumento, kad jokiame teisės akte Tarnybai nėra pavesta teisė / pareiga tvirtinti, nustatinėti, atlikti patikrinimus ar spręsti dėl prekių kilmės šalies pažymėtina, jog Gyvūninių produktų ir pašarų eksporto į trečiąsias šalis tvarkos aprašo 17 punktas įpareigoja sertifikuojantį pareigūną vadovautis Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašu ir išduoti veterinarijos dokumentą tik atlikus valstybinę veterinarinę kontrolę, t. y. tik faktiškai patikrinus pareiškėjo nurodytą informaciją. Nei Gyvūninių produktų ir pašarų eksporto į trečiąsias šalis tvarkos aprašo 17 punkto, nei Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 16 punkto nuostatos nenustato, kad sertifikatas gali būti išduotas remiantis nepatikrintais duomenimis ir faktais.
Kadangi Europos Sąjungos teisės aktai nenustato iš ES eksportuojamų negyvūninių pašarų vieningos sertifikatų formos, todėl ir atskiro paaiškinimo, kas laikoma kilmės šalimi eksportuojant iš ES negyvūninius pašarus, nėra, taigi, Tarnyba turi vadovautis kitais veterinarijos sritį reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. Reglamento (ES) Nr. 2019/628 paaiškinimais kaip iš veterinarijos sritį reglamentuojančių teisės aktų pozicijos yra traktuojama kilmės šalis, t. y. produktų: šalies, kurioje prekės gautos, pagamintos ir supakuotos (paženklintos identifikavimo ženklu), pavadinimas ir ISO kodas. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Reglamentas (ES) Nr. 2019/628 yra neaktualus ginčo kontekste, nes Reglamento (ES) 2019/628 1 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad šiuo reglamentu nustatomi vienodo Reglamento (ES) 2017/625 88 ir 89 straipsnių taikymo taisyklės, susijusios su oficialių sertifikatų pasirašymu ir išdavimu bei oficialių sertifikatų patikimumo garantijomis, siekiant laikytis to reglamento 126 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimų.
Dėl pareiškėjos teiginio, kad Tarnyba turi ištaisyti klaidą ir Veterinarijos sertifikate nurodyti prekės kilmės šalį, kurią nustatė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pagal Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą yra įgalioti išduoti įvairių formų prekių kilmės dokumentus, nereiškia, kad tuose dokumentuose nurodyta informacija yra pakankamas pagrindas Tarnybai išduoti pakaitinį sertifikatą, nes nei viename teisės akte nėra numatyta, kad sertifikuojantis pareigūnas privalo vadovautis ne savo nustatytais faktais, o remtis institucijos, kuri Reglamento (ES) 2017/625 prasme nėra kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarime Nr. 1237 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/265 įgyvendinimo“ Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams nėra pavestos jokios oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos, nustatytos Reglamente (ES) 2017/625, funkcijos). Kaip jau buvo minėta, veterinarijos sertifikatų keitimą nustato Reglamento (ES) 2019/628 5 straipsnis bei šias nuostatas detalizuoja Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 34 punktas. Tiek Reglamentas (ES) 2019/628, tiek Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 34 punktas nustato aiškias pakaitinių sertifikatų išdavimo taisykles, kuriomis ir turi vadovautis Tarnyba. Pareiškėjos prašymas pataisyti Veterinarijos sertifikate informaciją apie kilmės šalį, negali būti laikoma technine klaida, todėl teismas sutinka su Tarnybos argumentu, kad atsakovė, išduodama pakaitinį sertifikatą ir vietoj kilmės šalies Lietuva įrašydama Rusijos Federacija, pažeistų tiek Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašą, tiek ir Reglamentą (ES) 2019/628.
Pažymėtina ir tai, kad Veterinarijos sertifikatas vertintinas kaip vientisas dokumentas, kuriame informacija negali prieštarauti viena kitai. Veterinarijos sertifikato 1.6 papunktyje nurodoma informacija apie sertifikuojamų negyvūninių pašarų kilmės šalį, 3.1. papunktyje – apie negyvūninių pašarų kilmės įmonę, o 4 punktas skirtas sertifikuojamų negyvūninių pašarų tinkamumui patvirtinti, t. y. visuose punktuose pateikiama informacija apie tą patį sertifikuojamą negyvūninį pašarą. Taigi, teismo vertinimu, būtų nepagrįsta Veterinarijos sertifikato 1.6 papunktyje nurodyti kilmės šalį Rusiją, kai sertifikato 3.1. papunktyje nurodoma, kad negyvūniniai pašarai pagaminti Lietuvos įmonėje, kurią remiantis Veterinarijos sertifikato 4.1 papunkčiu, patvirtino ir įregistravo Tarnyba. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja nei gavusi Veterinarijos sertifikatą, nei Kilmės sertifikatą, Veterinarijos sertifikato teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Tarnyba, įvertinusi pačios pareiškėjos 2020 m. balandžio 22 d. prašyme nurodytus duomenis bei savo nustatytas faktinius duomenis, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai išduotame Veterinarijos sertifikate 1.6 punkte kaip kilmės šalį nurodė Lietuvą bei skundžiamu Sprendimu atsisakė pakeisti kilmės šalį, nurodytą Veterinarijos sertifikate.
Pareiškėja teigia, jog Tarnybos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. VAĮ 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta teisės akto apskundimo tvarka (2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).
Susipažinus su Tarnybos Sprendimu matyti, kad jame nurodyta, jog Veterinarijos sertifikatas buvo išduotas remiantis jį išdavusio pareigūno nustatytais faktais (t. y. remiantis faktiniais duomenimis jame buvo įrašyta kilmės šalis Lietuva), Tarnybos sprendimas atsisakyti pakeisti kilmės šalį sertifikate yra pakankamai motyvuotas, t. y. Tarnyba nurodė teisės aktus, kuriais remiantis atsisako tenkinti pareiškėjos prašymą, taip pat yra nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijami Tarnybos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. B6-(1.9.)-2144 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 21R-929(AG- 832/02-2020) priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrįsti bei teisėti, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje, todėl daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. B6-(1.9.)-2144 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21R-929(AG- 832/02-2020) atmestini kaip nepagrįsti. Kitas pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti Tarnybą pareiškėjai išduoto 2020 m. balandžio 23 d. veterinarijos sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) 1.6 punkte kaip kilmės šalį nurodyti Rusijos Federaciją laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti aukščiau nurodytus sprendimus. Teismui konstatavus ginčijamų Tarnybos ir LAGK sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, tad ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir punktu, ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JSC Europe Stabilizers“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.