Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-542-246/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-18
Bylos Nr.
1-542-246/2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00094-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
G. S., V. N.
Civilinis ieškovas
VSDFV
Advokatai
Aušra Ručienė, Vitalija Smolenskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-542-246/2013Teisminio proceso Nr.1-20-2-00094-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1.;2.3.6.4.;1.2.14.5.2.; 1.1.7.2.5.; 2.1.16.1.8.;2.1.15.3.3.2.;1.1.9.6.;2.1.16.2.12.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Silvijai Gervienei, Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorams Mariui Kuzminovui, Jūratei Plauskienei, kaltinamajai G. S., jos gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, kaltinamajai V. N., jos gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, civilinio ieškovo VSDFV atstovei L. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 2 d., aprašyto 2012-12-18 kaltinamajame akte, padarymu ir

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., aprašyto 2012-12-18 kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. ir G. S. padarė sukčiavimą:

V. N. nuo 2008-08-14, fiktyviai įsidarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurioje niekada nedirbo, žinodama, kad neturi teisės gauti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytas motinystės pašalpas, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl šių pašalpų gavimo ir laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2012-11-30 apgaule įgijo svetimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turtą - 164376.70 Lt dydžio motinystės pašalpas, tai yra ji padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

G. S. nuo 2008-08-18, fiktyviai įsidarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurioje niekada nedirbo, žinodama, kad neturi teisės gauti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytas motinystės pašalpas, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl šių pašalpų gavimo ir laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2011-03-01 apgaule įgijo svetimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turtą - 59389.28 Lt dydžio motinystės pašalpas, tai yra ji padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Kaltinamoji V. N. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad yra savo vardu įsteigusi įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima vertimais. Maždaug nuo 2007 metų, savo įmonės vardu ji siųsdavo įvairioms įmonėms komercinius pasiūlymus. Aplinkybių neprisimena, tačiau 2008 metais, galimai rugpjūčio mėn., su ja susisiekė asmuo, prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, pasiūlė atlikti vertimus toje bendrovėje. Ji sutiko ir įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip fizinis asmuo, vadybininkės pareigose. Darbo sutartis buvo pasirašyta jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi prisistačiusiu D. S.. Sutarties neišsaugojo. Techninę literatūrą, kurią turėdavo išversti, jai į namus atveždavo tas pats asmuo, prisistatęs D. S., tada jis sumokėdavo jai pinigus už darbą. Tai ne tas asmuo (D. S.), kuris buvo apklaustas teisiamajame posėdyje Negali pasakyti, kokį gaudavo atlyginimą, kiek truko jos darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip įrodymą teismui pateikė jos atliktą ir atsitiktinai išlikusį vieną vertimą vokiečių – lietuvių kalbomis. Parodė, kad pripažįsta aplinkybę, jog tekste yra beveik vieni skaičiai, kurių versti nereikia, tačiau įkainiai už vertimo simbolius tie patys. Parodė, kad neturi įrodymų, jog vertimą darė ji pati; neturi įrodymų, kad tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymas. Parodė, kad už vertimus per mėnesį gaudavo apie 5000 litų atlyginimą. Per mėnesį išversdavo apie 200 puslapių. Parodė, kad 1650 spaudos ženklų be tarpų vertimo įkainis buvo 24 litai, taip ji buvo sutarusi su D. S.. Parodė, kad 200 puslapių išversto teksto per mėnesį - tai 10 puslapių per dieną, tokia darbo apimtis UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai normali vertimo apimtis. Parodė, kad nei vieno savo teiginio negali įrodyti rašytiniais įrodymais. Parodė, kad kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl motinystės pašalpų gavimo ir už du vaikus gavo 164376.70 Lt dydžio pašalpas laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2012-11-30. Nepripažįsta VSDFV Kauno skyriaus 164376.70 Lt dydžio civilinio ieškinio nurodydama, kad pašalpas gavo pagrįstai ir teisėtai.

Teismas šios kaltinamosios parodymų nevertina įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir vertina juos kaip parodymus, kuriuos kaltinamoji duoda, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Apkaltinamąjį nuosprendį šios kaltinamosios atžvilgiu teismas grindžia toliau aptariamais įrodymais.

Kaltinamoji G. S. kalta prisipažino ir parodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2008 m. rugpjūčio mėnesį, buvo fiktyviai įdarbinta tariamojo D. S., kaip ji tada manė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, žinodama, kad realiai jokio darbo nedirbs. Sutartį sudarė prie jos namų, automobilyje, kuriuo atvyko asmuo, prisistatęs D. S., atvyko kartu su draugu. D. S. jai pasiūlė administratorės darbą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pasakė, kad bendrovės filialas yra Vilniuje. Susitarė, kad jai bus mokamas minimalus atlyginimas. Galėtų atpažinti tuos asmenis, kurie buvo atvykę, tačiau teisiamajame posėdyje apklaustas D. S. yra ne tas asmuo, su kuriuo ji pasirašė darbo sutartį ir bendravo vėliau. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo jokio darbo. Susitarė su D. S., kad ji atiduos jam dalį gautų motinystės pašalpų - 5000 litų pradžioje, paskui antrus metus apie 1000 - 1200 litų per mėnesį. 2009 metų liepos mėnesį pristatė dėl gimdymo jai išduotą pažymą SODRAI. Pirmąją išmoką gavo 2009 metų liepos mėn. Pirmoji išmoka buvo apie 18000 litų nėštumo, gimdymo atostogų. Išmoka buvo už keturis mėnesius. Pinigai jai būdavo pervedami į banko kortelę. Kaip ir buvo žadėjusi, „darbdaviams“ atidavė dalį gautų pinigų. Tas pats asmuo, su kuriuo pasirašė darbo sutartį, pirmą kartą atvyko pas ją ir pasiėmė 10000 litų, jai liko apie 8000 litų. Pinigų paimti atvykdavo pas ją į namus, atvykdavo tas pat asmuo, su kuriuo pasirašė darbo sutartį - D. S., tačiau tai ne tas asmuo, kuris teisiamajame posėdyje prisistatė D. S. ir buvo teisiamajame posėdyje apklausiamas. Asmuo, su kuriuo sudarė fiktyvią darbo sutartį, kuriam perduodavo gautų motinystės pašalpų dalį - apie 30 metų amžiaus, tvarkingas, aukštas, šviesių plaukų, kultūringas vyras. Po pirmosios išmokos kas mėnesį gaudavo apie 4500-5000 litų. Kiekvieną mėnesį, kartais kas du mėnesius, tariamasis D. S. atvykdavo pasiimti pinigų. Pinigų pasiimti visada atvykdavo tas pat asmuo. Atiduodavo po 2000 litų per mėnesį. Antrus vaiko auginimo metus mokėjo po 1000 - 1200 litų per mėnesį, tai truko iki 2011-03-01, kai vaikui sukako dveji metai. Parodė, kad blogai pasielgė, gailisi nusikaltusi, pripažįsta 59389.28 Lt ieškinį. Parodė, kad yra sudariusi sutartį su VSDFV Kauno skyriumi, kad dalimis, pagal sudarytą grafiką, atlygins žalą. Sutartis sudaryta penkeriems metams, mokant po 989 (devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis) litus per mėnesį. Sutartį vykdo.

Žemesnės instancijos teismas

Aprašęs kaltinamųjų V. N. ir G. S. parodymus, teismas konstatuoja, kad tiek G. S., tiek V. N. parodė, kad darbo sutartys dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos jų namuose arba prie namų, tai yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, kuri yra Vilniuje; abi kaltinamosios parodė, kad niekada nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje Vilniuje; abi kaltinamosios parodė, kad darbo sutartis sudarė su asmeniu, pasivadinusiu D. S.. D. S. buvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, tačiau kaltinamosios jo, kaip asmens, su kuriuo bendravo dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatpažino nei ikiteisminio bylos tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu. Teismas taip pat konstatuoja, kad kaltinamoji G. S. parodė, jog tariamam D. S. atiduodavo dalį pinigų, gautų kaip motinystės pašalpą. Teismas daro išvadą, kad iš dalies kaltinamosios V. N. parodymus dėl jos darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paneigia kitos kaltinamosios, G. S. parodymai: abi kaltinamosios bendrovėje buvo įdarbintos maždaug tuo pačiu metu; jas įdarbino tas pats tariamu bendrovės direktoriumi D. S. vardu prisistatydavęs asmuo, kurio asmenybės tikrumu, pasirašydamos darbo sutartis, kaltinamosios neįsitikino; abi kaltinamosios su tariamu D. S. bendravo, gaudavo pinigus (motinystės pašalpas) iš VSDFV kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos; kaltinamoji V. N., pagal jos pačios parodymus, pinigus gaudavo grynaisiais iš asmens, jos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neatpažinto asmens, save įvardinusio „D. S.“.

Liudytoju apklaustas D. S. parodė, kad jo atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas, yra gavęs jo nuorašą. V. N. nepažįsta, G. S. nepažįsta. Pasirašė kažkokius dokumentus, bet kad perka įmonę nežinojo, gavo už parašus du kartus po 50 litų. Dokumentus pasirašė kažkokioje patalpoje, esančioje Vilniuje. Į Vilnių jį nuvežė du jaunuoliai. Pirmą kartą jį parvežė iš Vilniaus, antrą kartą paleido prie stoties, liepė pačiam parvažiuoti. Atpažintų tuos žmones, gyvai juos pamatęs. Jis niekada neturėjo 10000 litų ir jokių akcijų nepirko. Su tais vyrais galėjo susitikti 2008 metais. Paskui norėjo užsiregistruoti darbo biržoje, tačiau jam paskambino biržos direktorius ir pasakė, kad jis negali registruotis darbo biržoje, nes turi firmą. Iki tol to nežinojo. UAB vardu Sodrai jokių dokumentų nepateikė, jų nėra matęs. Nėra gavęs pinigų iš G. S. ir V. N., jų net nepažįsta, nėra jų matęs.

Iš D. S. atžvilgiu 2012-10-11 priimto baudžiamojo įsakymo (3 t., b.l 57-59) matyti, kad D. S. yra pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d., jam paskirta 3 MGL (390 litų) dydžio bauda. D. S. yra pripažintas kaltu už tai, kad 2008 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad realiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. B. neįsigyja ir neįsigis UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) Vilnius, akcijų ir už jas pinigų nemokės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu 2008-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje savo parašu patvirtino joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis iš akcininko A. B. už 10800 Lt įsigijo 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, taip suklastojo tikrą dokumentą. Be to, 2008 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad realiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. B. nepriima ir nepriims UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, buhalterinės apskaitos dokumentų ir 9960 Lt, buvusių įmonės kasoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu, 2008-07-30 Priėmimo - perdavimo akte prie 2008 m. liepos 30 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, savo parašu patvirtino įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis iš A. B. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei įmonės kasoje buvusius 9960 Lt, taip suklastojo tikrą dokumentą. Be to, 2008 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad realiai neatliks direktoriaus pareigų ir neketindamas vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu, savo parašu patvirtino 2008-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendime įrašytus netikrus duomenis apie tai, kad atleido A. B. iš bendrovės direktoriaus pareigų bei paskyrė save (D. S.) bendrovės direktoriumi, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.

Aprašęs liudytojo D. S. parodymus ir aptaręs įsiteisėjusiame baudžiamajame įsakyme, priimtame D. S. atžvilgiu, surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad liudytojo D. S. parodymai patvirtina aplinkybę, jog juo buvo pasinaudota, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą ir tai padarę asmenys, į sukčiavimą įtraukę ir G. S. bei V. N., iki šiol nėra nustatyti:

Žemesnės instancijos teismas

iš 2012-04-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad „D. S. nurodo jaunuolį nuotraukoje Nr. 1 kaip asmenį, pas kurį į Vilnių jį vežė nepažįstami asmenys ir kuris rodė, kur pasirašyti daugybę dokumentų ir kuriam vėliau nepažįstami asmenys sumokėjo pinigus. Nuotrauka yra A. B. ( 1t., b.l. 14-23 );

iš 2012-04-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad G. S. neatpažino nei vieno asmens kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus, nei vieno nėra mačiusi. Fotonuotraukoje Nr. 3 yra D. S. ( 1 t., b.l. 149-150);

iš SODROS duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius yra D. S. bei dvi įmonės darbuotojos – G. S. ir V. N. ( 1 t., b.l. 116-117, 118);

Žemesnės instancijos teismas

iš 2012-04-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. N. neatpažino nei vieno asmens kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus, nei vieno nėra mačiusi. Fotonuotraukoje Nr. 6 yra D. S. ( 1 t., b.l. 149-150);

iš 2012-05-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad Vilniaus apskrities VMI neatliko UAB „(duomenys neskelbtini) “ mokestinių patikrinimų ir mokestinių tyrimų. Bendrovė neteikė deklaracijų ir ataskaitų nuo įregistravimo dienos, mokesčių nemokėjo ( 1 t., b.l. 196);

iš 2012-09-14 VSDFV Vilniaus sk. pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ valst. soc. draudimo įmokas banke mokėjo grynaisiais pinigais, todėl negali nurodyti sąskaitos numerio, įmokėjusio asmens duomenų, nes nurodomas tik įmonės pavadinimas ( 2 t., b.l. 91).

Liudytoja J. S. parodė, kad dirba VSDFV Kauno skyriuje. Kaltinamųjų pavardės jai žinomos. Ji yra specialistė, skaičiuojanti biudžetui padarytą galimą žalą. Peržiūri teisėtumą į motinystės pašalpų gavimą. Buvo nustatyti atrankos kriterijai, pagal kuriuos pasirenkamos ir tikrinamos galimai nepagrįstai dideles pašalpas gaunantys asmenys. Šiuo konkrečiu atveju teisės į pašalpą pradžia kaltinamajai G. S. yra 2009-01-05, tai yra pirmoji diena pagal gydytojo išduotą pažymėjimą. G. S. teisę gauti pašalpą turėjo, net ir jei būtų nedirbusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nes ji dirbo dar ir kitoje darbovietėje. Tačiau pašalpos dydis priklausytų žymiai mažesnis. Sodra duomenų apie tai, ar buvo įmokėtos įmokos už kaltinamąją turėjo, kadangi specialistai ima duomenis iš registro. Duomenys imami iš to, kas pateikiama registro skyriui. Galima biudžetui padaryta žala buvo paskaičiuota pagal tai, kiek galėjo gauti pašalpos, ir kiek gavo. Nuo jos išskaitoma VMI, ligonių kasai, o likusi dalis sumokama gavėjui. Sprendimas skirti pašalpą turi būti priimtas per 10 dienų, nuo asmens kreipimosi su visais dokumentais. Kai gauna kreipimąsi, Sodra per 10 dienų priima sprendimą, tai nurodyta nuostatų 29 punkte. Prieš pradedant mokėti motinystės pašalpą, Sodrai kilo įtarimų, tačiau ne Sodros kompetencijai priskirta tai spręsti. G. S. neteisėtai buvo išmokėta 59389.28 Lt. Tai grynoji pinigų suma, kuri buvo išmokėta gavėjui.

Dėl kaltinamajai V. N. išmokėtų sumų situacija panaši. Skiriasi laikotarpis, kuriuo buvo mokama motinystės pašalpa. Ji buvo mokama nuo 2009-01-06 iki 2012-11-30, o 2012-12-01 mokėjimas buvo nutrauktas, gavus prokuratūros nutarimą jį nutraukti. V. N. vaikų gimimo datos - 2009-02-16 ir 2011-02-06. Buvo mėnuo, kai dubliavosi, kai nesibaigė mokėjimas dėl pirmo vaiko, pateikė nėštumo pažymėjimą, kad laukiasi, kadangi priklausė skirtingos rūšys – motinystės ir vaiko priežiūros, buvo mokamos abi pašalpos. Už antrąjį vaiką pašalpa būtų mokama už laikotarpį iki 2013-02-06, jei mokėjimas nuo 2012-12-01 nebūtų sustabdytas. Jei kaltinamoji V. N. nebūtų įdarbinta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išeinant auginti pirmą vaiką, ji nebūtų gavusi visai jokių išmokų. Individuali įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo vertinama, kadangi teisės į pašalpą dienai nedeklaravo pajamų. Individualios veiklos stažas yra skaičiuojamas nuo deklaruotų pajamų. Šiuo atveju teisės dienai nebuvo deklaruota pajamų, todėl ji negautų jokios pašalpos. 2010-09-14 kaltinamoji pradėjo dirbti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, šį įmonė mokėjo už V. N. nuo įdarbinimo dienos minimalius mokesčius. „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo deklaravusi pajamų mokesčių inspekcijai, pajamos buvo ,,nulinės“, todėl jokios teisės gauti motinystės pašalpų kaltinamoji neturėjo. Nuo 2010-09-14 įmonė pakeitė veiklos rūšį į UAB, nuo 2010-09-14 kaltinamoji taip pat nebūtų turėjusi teisės gauti motinystės pašalpų, nes, gimus antrajam vaikui, darbo stažo reikalavimas (pasikeitus įstatymui) buvo dvylika mėnesių per paskutinius dvidešimt keturis mėnesius, o kaltinamoji įdarbinta buvo 2010-09-14. Galutinė suma, kuri yra išmokėta – 164376.70 Lt. Specialisto išvadoje nurodoma suma – 139218.69 Lt yra už laikotarpį nuo 2009-01-06 iki 2012-03-01, o mokama buvo iki prokuroro nutarimo nutraukti mokėjimą. Mokėjimas buvo nutrauktas 2012-12-01. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba byloje pateikė skirtingus duomenis apie jai nusikaltimu padarytą žalą ir kaltinamųjų gautas motinystės pašalpas nurodydama, kad taip atsitiko dėl to, kad tuo klausimu buvo gauta daug raštų, kuriuose buvo nurodomi skirtingi laikotarpiai apie kaltinamųjų gautas motinystės pašalpas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui padarytą turtinę žalą.

Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas daro išvadą, kad ši liudytoja patvirtino faktą, jog kaltinamoji G. S., laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2011-03-01 apgaule įgijo svetimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 59389.28 Lt dydžio turtą ir tai sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais.

Šios liudytojos parodymus, duotus V. N. atžvilgiu, teismas vertina kartu su kitais toliau aptariamais įrodymais (iš parodymų, aprašytų anksčiau matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje buvo gauta daug raštų, kuriuose buvo nurodomi skirtingi laikotarpiai apie kaltinamosios V. N. gautas motinystės pašalpas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui padarytą turtinę žalą, kuri byloje nurodoma skirtinga). Toliau aprašomų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad V. N., laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2012-11-30 apgaule įgijo svetimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 164376.70 Lt dydžio turtą (pati kaltinamoji neginčija gavusi tokio dydžio motinystės pašalpas). Apgaule įgyto svetimo turto dydį teismas nustato ir pagal specialisto A. K. toliau aptariamoje išvadoje ir jos prieduose nurodomus duomenis (2 t., b.l. 47, 83-85).

Specialistas A. K. įspėjamas parodė, kad tvirtina savo 2012-07-12 pasirašytą išvadą dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos rezultatų. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nedeklaravo, ataskaitų neteikė, teikė tik duomenis Sodrai apie draudžiamus asmenis, juos teikė asmuo, įvardijantis save D. S.. Kas Sodrai sumokėjo 21888 Lt draudžiamųjų įmokų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nepavyko nustatyti. Sumokėta buvo grynaisiais pinigais. V. N. motinystės pašalpa buvo mokama iki 2012-11-30, nuo 2012-12-01 mokėjimas sustabdytas, nors buvo paskaičiuotas iki 2013-02-06. Iki mokėjimo sustabdymo kaltinamajai išmokėta 164376.70 Lt motinystės pašalpų. Specialisto išvadoje yra nurodomas išmokų dydis už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2012-03-01, tuo laikotarpiu V. N. buvo išmokėta 139218.69 Lt motinystės pašalpų. Pašalpa V. N. buvo mokama iki 2012-11-30, nebemokama nuo 2012-12-01, prokuroro nutarimo pagrindu sustabdžius jų mokėjimą, nors išmokėjimų dydis (teisė į pašalų galimą) yra paskaičiuotas. Abi kaltinamosios motinystės pašalpas gavo neteisėtai, nes nėra jokių duomenų, kad jos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ realiai būtų dirbusios.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė L. K. paaiškino, kad ji palaiko civilinį ieškinį: prašo priteisti 164376.70 Lt iš V. N., ieškinyje išdėstytų duomenų pagrindu. Iš G. S. – 59389.28 Lt. Tai yra sumos, kurias gavo V. N. kaip motinystės pašalpas laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2012-11-30, o G. S., laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2011-03-01. Paaiškino, kad G. S. atlygina padarytą žalą pagal sutartį, sudarytą tarp jos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus. G. S. laikosi žalos atlyginimo sąlygų.

Aprašęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja:

Kaltinamoji G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kalta pripažino visiškai, davė išsamius ir nuoseklius parodymus dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamoji V. N. kalta niekada neprisipažino. Ji teigė, kad 164376.70 Lt dydžio motinystės pašalpas laikotarpiu nuo 2006-01-05 iki 2012-11-30 gavusi teisėtai ir pagrįstai. V. N. teigė, kad realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, atliko vertimus iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą. Tokių vertimų kaltinamoji teigė atlikusi daug, per mėnesį išversdavusi apie 200 puslapių, tačiau ji nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų jos atliktą darbą, už kurį jai, kaip ji teigia, buvo mokamas atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini) “. Teismui kaltinamoji pateikė apie 60 lapų apimties vertimo pavyzdį, kurį iš esmės sudaro vien skaičiai, kurių versti nereikia, jie perkeliami iš viena kalba parašyto teksto į kita kalba parašytą tekstą. Kaltinamoji nepateikė įrodymų, kad vertimą atliko būtent ji, kad vertimą darė UAB „(duomenys neskelbtini) “ užsakymu. Jokių sutarčių dėl dokumentų vertmo nesudarė. Teigė, kad už atliktus vertimus jai buvo mokama grynaisiais pinigais, kad per mėnesį gaudavusi apie 5000 Lt. Visa tai teismui yra žinoma iš pačios kaltinamosios parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti iš byloje surinktų ir aptartų įrodymų, kaltinamosios padarė joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jų kaltę patvirtina specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veikos tyrimo rezultatų. Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad tyrimui už laikotarpį nuo 2008-06-18 iki 2012-06-11 nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentai, atliktų darbų objektuose aprašymai, sutartys, darbų apimtys ir pobūdis bei darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo apmokėjimo ir atlyginimo nustatymo būdai. Tyrimui nepateiktas nei vienas atliktų darbų priėmimo aktas bei bendrovės paslaugų pardavimo faktas - nebuvo sąskaitų faktūrų, piniginių lėšų pajamų ir išlaidų. Nenustatyta, kokią veiklą bendrovė vykdė ir ar iš viso ji ją vykdė. Išvadoje nurodyta, kad nustatyti kaltinamųjų darbų apimtį ir darbų pobūdį nėra galimybės, nes nepateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, nėra atliktų darbų aprašymo ir kitų dokumentų, galinčių įrodyti kaltinamosios V. N. darbinius santykius bendrovėje. Kaltinamoji G. S. pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ niekada nedirbo.

Aplinkybę, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ nevykdė jokios veiklos, patvirtino ir jos tariamasis direktorius D. S..

Iš aptartų įrodymų matyti, kad V. N. ir G. S. darbo santykiai UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo fiktyvūs ir fiktyviai įsidarbindamos, kaltinamosios žinojo, jog realiai šioje įmonėje nedirbs. Kaltinamosios, pateikdamos VSDFV prašymus skirti pašalpas ir juose nurodydamos tikrovės neatitinkančią informaciją, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, suklaidino VSDFV skyrių, dėl to, atsižvelgiant UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktas draudžiamąsias pajamas, buvo išmokėtos joms nepriklausančios motinystės pašalpos. Motinystės pašalpas jos įgijo apgaule, padarydamos sukčiavimą.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamosios padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytas nusikalstamas veikas, yra kaltos ir baustinos.

Veikų kvalifikavimas.

Abiejų kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 182 str. 2 d., nustačius svetimo turto įgijimo apgaule faktą ir veiką kvalifikuojančią aplinkybę (kiekviena iš kaltinamųjų apgaule įgijo didesnį nei 250 MGL dydžio svetimą turtą).

Dėl bausmių.

Kaltinamosios V. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatoma. Kaltinamosios G. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino kalta, padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, pripažįsta civilinį ieškinį, jį dalimis atlygina jau šiuo metu, kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatoma.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad abi kaltinamosios nėra teistos nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamos, priskiriami prie sunkių, už jų padarymą numatyta vienintelė bausmių rūšis – laisvės atėmimas. Į tai, kad abi kaltinamosios dirba, augina nepilnamečius vaikus. Kaltinamoji G. S. savo darbovietėje charakterizuojama gerai.

Kaltinamųjų atžvilgiu taikytinas LR BK 54 str. 3 d., darant išvadą, kad LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kaip minėta, kaltinamosios dirba, augina po du mažamečius vaikus.

Dėl civilinių ieškinių.

Kaltinamoji G. S. pripažįsta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 59389.28 Lt civilinį ieškinį, jis įrodytas ir tenkintinas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 164376.70 Lt, pareikštas V. N. atžvilgiu, įrodytas anksčiau šiame nuosprendyje aptartais įrodymais ir tenkintinas.

Dėl nuosavybės teisių apribojimo.

Civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai apribotinos nuosavybės teises į G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą - 50,48 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, uždraudžiant jį parduoti ar kitaip perleisti, apie tai pranešant Centrinei hipotekos įstaigai.

LR BK 72 str. pagrindu panaikintina V. N. teisė į motinystės pašalpą už dukrą L. N., kuri Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus yra paskaičiuota už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-02-06 ir kaltinamajai V. N. neišmokėta, ir ši pinigų suma, saugoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje, konfiskuotina, paliekant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus žinioje.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios abiems kaltinamosioms paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 str., 151 str., 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

V. N. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., ir, taikant LR BK 54 str. 3 d., skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Išaiškinti nuteistajai, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį patenkinti ir iš V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 164376.70 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis litus septyniasdešimt centų).

Iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios palikti V. N. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis LR BK 72 str., panaikinti V. N. teisę į motinystės pašalpą už dukrą L. N., kuri Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus yra paskaičiuota už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-02-06 ir kaltinamajai V. N. neišmokėta, ir šią pinigų sumą, saugomą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje, konfiskuoti, paliekant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus žinioje.

G. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK182 str. 2 d., ir, taikant LR BK 54 str. 3 d., skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Išaiškinti nuteistajai, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį patenkinti ir iš G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 59389.28 Lt (penkiasdešimt devynis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt devynis litus dvidešimt aštuonis centus).

Iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios palikti G. S. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai apriboti nuosavybės teises į G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą - 50,48 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, uždraudžiant jį parduoti ar kitaip perleisti, apie tai pranešant Centrinei hipotekos įstaigai (LR BPK 151 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Sipavičius