- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-26
- Bylos Nr.
- 1-192-487/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00540-14-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- O. C.
- Civilinis ieškovas
- I. J.
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O. C., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusė, Rusijos Respublikos pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teista:
1) 1999-03-17 Visagino miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 18 str. 6 d., 15 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams, konfiskuojant ½ dalį turto,
2) 2001-03-16 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 207 str. 2 d., 16 str. 2 d., 82 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 1250 Lt bauda, subendrinus bausmę su 1999-03-17 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams su 1250 Lt bauda, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 2 d. 3 p., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ji 2014-05-24 apie 23.56 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventiniu O. J. metu tyčia įkando jam į dešinio žasto nugarinį paviršių ir vieną kartą sudavė peiliu jam į krūtinę, tuo padarydama odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis, pjautinę žaizdą dešinės plaštakos II piršte, durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kairio V-o šonkaulio, pasieninės krūtinplėvės, tarpšonkaulinio raumens, širdiplėvės priekinio paviršiaus, širdies dešinio skilvelio ir pertvaros pažeidimus, kas komplikavosi ūmia tamponada išsiliejusiu krauju, dėl ko O. J. vietoje mirė.
Kaltinamoji O. C. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad O. J. buvo jos sugyventinis, jie kartu gyveno 12 metų, turi bendrą mažametį vaiką. Gyveno gerai, O. J. buvo labai gero charakterio, tačiau mėgo išgerti. Jis ją ne kartą buvo sumušęs, bet ji dėl to niekada nesikreipė nei į medikus, nei į policiją. 2014-05-25 ryte buvo viskas gerai. Dienos metu jie abu išgėrė, vėliau jie abu pradėjo konfliktuoti. Todėl dienos metu O. J. du kartus buvo išvažiavęs iš namų. Jis važiavo išgėręs darbiniu automobiliu, todėl ji nenorėjo jo išleisti, duoti jam automobilio raktus. Ji skambino telefonu ir prašė sugrįžti, nes nenorėjo, kad jis, važinėdamas girtas, prisidarytų nemalonumų, nes už važiavimą neblaiviam jis jau buvo praradęs teises. Kai O. J. sugrįžo po pirmo išvažiavimo, ji paėmė mašinos raktelius ir nenorėjo jų atiduoti, todėl O. J. supyko, suėmė jai už riešų, siekdamas atimti iš jos raktus. Todėl ji, norėdama išsilaisvinti, įkando jam į ranką virš alkūnės ir buvo priversta raktus atiduoti. O. J. vėl kažkur išvažiavo. Jis grįžo dar girtesnis, nei buvo prieš tai, todėl ji paėmė automobilio raktus ir juos paslėpė. O. J. tai pamatęs supyko ir pradėjo ją mušti per galvą, veidą. Visą konfliktą matė jos mažametis sūnus. Šio konflikto metu ji, sėdėdama svetainėje ant stalo, mažu virtuviniu peiliu pjaustė salotas. Kai O. J. ėmė ją mušti, ji iš telefono paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė policiją dėl O. J. vartojamo smurto jos ir vaiko atžvilgiu, kurį paminėjo dėl to, kad policijos pareigūnai atvažiuotų greičiau, nors O. J. vaiko nemušė, bei atrakino buto duris, kad jie galėtų užeiti. O. J., išgirdęs jos skambutį, pradėjo rėkti, kad jam vis tiek ir toliau ją mušė. Kai O. J. sudavė jai kumščiai per galvą, ji atsistojo. Tuo metu, kai O. J. ir toliau jai smūgiavo kumščiu per galvą. O. C., stovėdama priešais jį tarpduryje, jį vieną kartą atstūmė, rankoje laikydama peilį. Po to O. J. dar kartą pribėgo iš nugaros, todėl ji, norėdama išvengti smūgio, nematydama atsisukdama jį atstūmė, kadangi viskas truko labai trumpai – ji net nesuprato kaip, nes po to O. J. iš karto susmuko koridoriuje ant grindų. Jos ūgis 160 cm, O. J. ūgis buvo 182 cm. Peilį ji laikė maždaug savo krūtinės aukštyje. Kaltinamoji pamanė, kad jis nugriuvo dėl girtumo ir nemanė, kad tai rimta, bandė jį pakelti, bet paskui pamatė krūtinėje durtinę žaizdą. O. J. buvo sužalotas žemiau šonkaulių. Peilis buvo nukritęs po O. J. koja, ji iš karto peilį ištraukė ir padėjo svetainėje ant stalo. O. J. po jos suduoto smūgio nebekalbėjo ir nebejudėjo. Ji dar bandė jį kelti, bet tuo metu į butą užėjo atvykę policijos pareigūnai. Iš kur kambaryje ant lovos kraujas, O. C. negali paaiškinti, tačiau jai kraujas nei iš niekur nebėgo. Atvykę pareigūnai konstatavo O. J. mirtį ir iškvietė medikus.
Tą dieną ji taip pat buvo išgėrusi, per vakarą ji išgėrė 3-4 buteliukus alaus, ji gėrė kartu su O. J., Ji baigė gerti maždaug valandą iki šio įvykio, apsvaigusi nesijautė. Visą savaitę sunkiai dirbo, buvo savaitgalis, todėl abu ir išgėrė. Konfliktas, kurio metu buvo vartojamas smurtas, vyko maždaug po 23 val. O. J. prieš ją smurtavo apie 20-30 minučių. Po to, kai ji iškvietė policiją, smurtas truko apie 20 min. Į policiją skambino gal du kartus, kalbėjo, kiek pamena, vieną kartą. Gal vieną kartą neprisiskambino, ar padėjo ragelį. Skambučio metu O. J. kaltinamajai kažką sakė, todėl ji keikėsi. O. J. skambinti į policiją netrukdė, sakė, kad jis nieko nebijo. Kur O. J. buvo antro skambučio metu – ji nežino, jis galėjo būti atsitraukęs. Policija po antro skambučio atvyko labai greitai, praėjo gal 2 min., jie sakė, kad buvo netoliese, kai ji paskambino. Antro skambučio metu O. J. vis dar grasino ir dar vaikščiojo. O. J. kaltinamajai sudavė apie 10 smūgių į rankas, į veidą, į galvą, į kairės akies sritį, sudavė smūgį į krūtinės sritį. Kraujosruvos buvo ant galvos, veido. Be veido sudavė į kitas kūno vietas, rankos buvo mėlynos. Negali paaiškinti, kodėl ekspertams be veido ir rankų kitų kūno vietų nerodė. Konflikto metu O. J. ją purtė paėmęs už rankų, kumščiavo į galvą, į veidą, tampė už rankų, laikė už rankų, nes ji gynėsi. Tuo metu, kai ji bandė apsisaugoti, jos rankoje buvo peilis. Kaltinamoji O. J. atstūmė, kad išvengtų smūgio, pati jo agresyviai nepuolė, gal tik necenzūriniais žodžiais išvadino. Policijos pareigūnams ji pasakė, kad O. J. atėjo sužalotas iš gatvės, nes išsigando, pasimetė, nežinojo, ką pasakyti, jai pasidarė baisu, tačiau po kelių minučių pasakė, kaip buvo iš tikrųjų.
Rasti ant lovos užvalkalo ir paklodės kraujo pėdsakai gali būti palikti jos išpurvintų rankų. O. J. smurtą prieš ją vartojo ir anksčiau, ji policijos pareigūnų nekviesdavo, tačiau šį kartą bvo nebepakenčiama, jis elgėsi neadekvačiai, todėl ji ir paskambino policijai. Kitiems apie smurtą nesakė, nes nebuvo kitų asmenų mylima, giminės jos nepriėmė, draugai buvo jo. Tyčios nužudyti savo sugyventinį O. J. neturėjo, tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas.
Kaltinamoji nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Dėl turėtų laidojimo išlaidų nori pasakyti, kad O. J. darbovietė laidotuvėms pervedė algos dydžio sumą 2200 Lt, kaltinamosios motina išsiuntė 500 (1726 Lt) eurų iš Vokietijos. Visi šie pinigai buvo skirti O. J. laidotuvėms. Atmetus darbovietės pašalpą ir jos motinos pervestus pinigus lieka 700 Lt, kurį ji sutinka sumokėti. Dėl neturtinės žalos 15000 eurų nori pasakyti, kad brolių O. ir I. santykiai per 12 metų nebuvo labai artimi, todėl nukentėjusiojo prašoma suma yra per didelė, ji sutinka sumokėti 1000 eurų. O. J. su broliu I. praktiškai nebendravo, net per gimtadienius vienas kito nesveikindavo po to, kai I. prarado trijų kambarių butą, kuris priklausė visai šeimai - abiems broliams ir motinai bei paliko motiną be gyvenamosios vietos. Motinai užteko pinigų tik nusipirkti kambarėlį bendrabutyje.
Jos materialinė padėtis nėra gera, po įvykio ji buvo priversta išeiti iš darbo, kur pradirbo apie 10 metų. Dabar ji registruota Darbo biržoje, pašalpą gaus tik kitą mėnesį. Ji neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, su vaiku nuomojasi butą. Jos tėvai yra Vokietijos piliečiai ir ten ilgai gyvena. Ji turi Rusijos Federacijos pilietybę, todėl Vokietijoje negali gyventi, Lietuvoje ji jokių artimų asmenų neturi, gyvena tik ji ir vaikas. Vaikui šiais metais bus 12 metų, jam yra mokama 110 eurų pensija, netekus maitintojo tėvo – O. J.. Taip pat šiuo metu keturiuose bankuose yra jos su O. J. paimti, tačiau dar neišmokėti kreditai, mokėti liko daugiau kaip metai.
Motyvuojamoji dalis
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamoji O. C. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvykio vietoje (t.1 b.l.149-158).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2014-05-25 02.14 val. užfiksuotas O. C. girtumas 1,43 % alkoholio (t.1 b.l.129).
Be kaltinamosios O. C. prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusioji L. V. parodė, kad jos sūnus žuvusysis O. J. 12 metų gyveno su sugyventine O. C. ir kartu turėjo mažametį vaiką. Sūnus labai mylėjo vaiką, tačiau su sugyventine O. C. pastaruoju metu santykiai buvo įtempti, jie buvo prisiėmę daug kreditinių įsipareigojimų. Sūnus O. J. buvo ramus, nekonfliktiškas, jis kaltinamosios nėra mušęs, tačiau ši pati nuolat jį puldavo, koliodavo, provokuodavo, o jis ją tik pastumdavo ir tiek, arba paėmęs už rankų papurtydavo, kad ši nusiramintų. O. J. alkoholio daug nevartojo, tik savaitgaliais su O. C. išgerdavo alaus. Sūnus O. J., susipykęs su sugyventine O. C., atvažiuodavo pas L. V., tačiau kaltinamoji nuolat skambindavo ir prisiviliodavo jį grįžti. L. V. O. C. apibūdina kaip labai agresyvią, nervingą, ypač išgėrusią. 20013 metais apie pusę metų, kad pagerintų sūnaus finansinę padėtį, L. V. buvo persikrausčiusi gyventi pas O. J. ir O. C., o savo butą išnuomavusi, tačiau neišvėrusi išėjo, nes O. C. ją koneveikė, įžeidinėjo, varė iš namų. Paskutinį kartą ji sūnų matė 2014-05-24, nes jis buvo užvažiavęs, o 2014-05-25 apie 01.00 val. paskambino O. C. ir jai liepė atvažiuoti pas juos, sakydama, kad sūnų išveža į ligoninę, o jai reikia pabūti su anūku. L. V. nuvažiavus, jos į butą niekas neįleido, o koridoriuje ant grindų ji pamatė gulintį O. J.. Į laiptinę išėjusi O. C. jai pasakė, kad ji nekalta, o sūnus apalpo ir nugriuvo. L. V. sūnų laidojo iš jai, kaip paramą, surinktų pinigų. Kadangi ji labai myli anūką, o jo tėvo nužudymu įtariama jo motina, L. V. civilinio ieškinio nereiškė.
O. C. jos atžvilgiu elgiasi agresyviai ir po šio įvykio, nes jis su sūnumi laikinai buvo apsigyvenusi pas L. V., tačiau 2014-08-10 apie 23.00 val., būdama girta, mažamečio anūko akivaizdoje ją išvadino necenzūriniais žodžiais, apspjaudė, ir stipriai lėkšte trenkė per galvą, dėl ko L. V. iškvietė policiją.
O. C. ant jos pyko, nes pastarosios prašymu L. V. nesutiko užstatyti savo dabartinio buto, kad kaltinamoji galėtų gauti paskolą. L. V. apie tai paklausė sūnaus nuomonės, o kai šis pasakė, kad O. C. pinigų niekada nepakaks, atsisakė butą užstatyti.
Iš kaltinamosios motinos T. C. ji gavo vieną perlaidą ir gautais pinigais padengė kreditus, kuriuos paėmė sūnaus ir kaltinamosios prašymu, kai gyveno pas juos. L. V. savo pinigais sumokėjo keturis kreditus, o du kreditus dar moka. Kitų pinigų iš kaltinamosios motinos ji nėra gavusi. Ji gauna 500 Lt pensiją ir galimybės išlaikyti anūką neturi.
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas I. J. parodė, kad žuvusysis O. J. buvo jo brolis. O. J. su O. C. kartu gyveno 12 metų. Brolis O. J. buvo labai geras žmogus, kartais išgerdavo, tačiau alkoholikas nebuvo. O. J. nuolat klausydavo sugyventinės O. C., ji viskam vadovavo, buvo labai gudri ir apsukri. Ji mėgo prabangų gyvenimą ir nuolat reikalavo O. J. daugiau pinigų. Jų poreikiai gerokai viršijo jų finansines galimybes, todėl jie buvo labai daug pasiskolinę iš bankų pinigų, pinigus švaistė neapgalvotai. Prasidėjus ekonomikos krizei, kaip jų pajamos sumažėjo iki minimumo, skolos pradėjo spausti, jie vis ieškojo išeičių atlyginti skolas, įkalbinėjo O. J. motiną L. V. užstatyti jos butą ir paimti kreditą. Per O. C. I. J. nuo 2013 metų susipyko su savo broliu, nes neleido į šiuos planus (užstatyti motinos butą) įtraukti motinos. O. C. mėgdavo išgerti, o išgėrusi buvo labai agresyvi. O. J. buvo kelis kartus palikęs O. C. ir išėjęs gyventi pas motiną, bet ji, nuolat manipuliuodama vaiku, jį prisiviliodavo atgal, nes jis dėl vaiko galėjo paaukoti viską. O. C., būdama neblaivi, ne kartą grasino O. nužudyti, papjauti. I. J. manymu, O. C. labai gudri, ji, norėdama išvengti atsakomybės, gali viską surežisuoti, pati save sudaužyti ir sakyti, kad prieš ją buvo vartojamas smurtas, o taip pat, jau nužudžiusi O., paskambinti į policiją ir apsimesti, kad O. prieš ją smurtauja.
I. J. niekad nėra girdėjęs apie tai, kad brolis O. J. būtų mušęs sugyventinę O. C.. Kilus konfliktams, O. J. išvažiuodavo pas motiną. Apie brolio O. J. nužudymą jis sužinojo iš motinos 2014-05-25, mama rytą paskambino ir pasakė, kad O. nužudė O., jis pats tuo metu buvo (duomenys neskelbtini).
Jo santykiai su broliu O. J. buvo artimi, kelis metus jie dirbo vienoje bendrovėje toje pačioje brigadoje. Po to kurį laiką jis pats buvo išvykęs į užsienį, dirbo Anglijoje, Vokietijoje, tačiau su broliu palaikė ryšius, skambindavosi telefonais, jis žinojo apie brolio gyvenimą, apie konfliktus dėl pastovaus pinigų trūkumo, dėl ko brolis dirbo dviejuose darbuose.
Brolis ir kaltinamoji per išeigines nuolat gerdavo stiprų alų nuo 9 laipsnių. Broliui O. J. buvo atimtos teisės vairuoti. Anksčiau prieš 3-5 metus O. J. taip negerdavo, gerti pradėjo dėl pinigų trūkumo, jam neatlaikydavo širdis, nes neuždirbdavo tiek, kiek reikėdavo O. C., gėrė, nes neturėjo kitos išeities, dirbdavo nuo ryto iki vakaro ir dar papildomai. Apie tai jis žinojo iš paties O., motinos, draugų M. šeimos ir pats matė.
Jis reiškia civilinį ieškinį dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos (t.2 b.l.58-63).
Turtinę žalą vertina 1654,31 eurų (5712 Lt), kuriuos sudaro 753,01 eurų (2600 Lt) laidojimo ir 901,30 eurų ( 3112 Lt) kapavietės sutvarkymo išlaidos, kurias patvirtina pateikti dokumentai. Jis gavo ir laidotuvėms panaudojo laidojimo pašalpą 1040 Lt ir brolio darbovietės sumokėtą jo atlyginimo dydžio pašalpą 2200 Lt, kurias išminusavo iš turėtų laidojimo išlaidų. Laidojimo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar reikėjo sumokėti 2600 Lt. I. J. šiai sumai reiškia civilinį ieškinį, taip pat turtinę žalą sudaro jo patirtos kapavietės sutvarkymo išlaidos 901,30 eurų (3112 Lt), pagrįstos dokumentais - kapavietės sutvarkymo sutartimi, sąskaita-faktūra, pinigų priėmimo kvitu, kad nurodytą sumą jis sumokėjo pagal sutartį.
Neturtinę žalą įvertino 15000 eurų (51792 Lt), parekomenduotas advokato, nes nužudymo atveju tai minimali suma, kurią galima prisiteisti. Dėl vienintelio brolio mirties jis patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, nes su broliu buvo pakankamai artimi. Be to, I. J. nurodė turėjęs nepatogumų, susijusių su vykimu į policijos įstaigas apklausoms, į teismą, kreipimusi teisinės pagalbos, jis privalėjo rūpintis brolio laidotuvėmis ir kt. Tai buvo jo vienintelis brolis. Jis planuoja brolio sūnaus vardu atidaryti sąskaitą ir vaiko nenuskriausti. Kaltinamosios O. C. problema, kad ji turi daug negrąžintų kreditų. Brolis ir kaltinamoji turėjo dideles algas, o jie eidavo ir dar imdavo kreditus, viską pirkdavo į kreditą.
Iš Vokietijos motina L. V. gavo tik vieną perlaidą. Kai pirmą kartą jis atvažiavo pas tyrėją, ši paklausė, kas užsiims laidotuvėmis, nes nei motina, nei O. C. jokių pinigų neturi. Tada jis pasakė, kad jis laidos, turi pinigų ir parašė prašymą, kad už laidotuves atsakingas būtų jis. Išskaičiuota pašalpa 1040 Lt ir sumokėtas brolio atlyginimas 2200 Lt. Jokie kiti pinigai nėra įvertinti.
Liudytojas M. B. parodė, kad jo kambario siena ribojasi su buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambario siena. 2014-05-23 apie 23.00 val. jis, žiūrėdamas televizorių, girdėjo triukšmą iš kaimynų buto, tai tęsėsi apie 20 minučių. Tame bute vyras su žmona pakeltu balsu konfliktavo. Netrukus M. B. išėjo į balkoną parūkyti ir pamatė, kaip į kiemą įvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie į laiptinę pateko iš karto, nes durys buvo atidarytos, tačiau ilgai negalėjo patekti į butą, o vėliau jis išgirdo to buto moterį laiptinėje prie pareigūnų sakant, kad ji jį nužudė.
Liudytojas M. M. parodė, kad O. J. jis pažinojo labai seniai. Vienu metu jie ypač artimai bendravo šeimomis, tačiau vėliau santykiai nutolo, nes jam su žmona labai nepatiko O. C. elgesys. Pastaroji blaivi elgdavosi normaliai, tačiau per balius prisigėrusi nuolat sugadindavo visą šventę, nes provokuodavo konfliktus, žemindavo O.J. Š. buvo labai tylus ir niekad su kaltinamąja nekonfliktuodavo. Liudytojui pasirodė, kad kaltinamoji labai valdinga moteris, stiprios fizinės sveikatos, kaip ilgametė irkluotoja, todėl ją sumušti nebūtų paprasta, o nuo jos gauti buvo lengva. M. M. nėra matęs O. C. sumuštos, niekada nei ji, nei kiti apie tai nėra sakę. 2014-05-26 M. M. iš bendrų pažįstamų sužinojo, kad O. J. nužudytas. Dar prieš kurį laiką O. J. jam buvo prasitaręs, kad jis bijo O., nes ji gali jį papjauti.
Liudytoja N. M. parodė, kad ji su savo vyru M. M. gerai pažinojo nužudytąjį O. J. ir jo sugyventinę O.. Seniau jie dažnai su jais bendraudavo, švęsdavo kartu šventes, tačiau vėliau jie pradėjo mažiau bendrauti su jais, nes jiems nepatiko O. C. elgesys. O. J. buvo labai geras ir ramus žmogus, beveik negerdavo, nes visuomet vairuodavo automobilį, nuolat rūpinosi sūnumi, kurį labai mylėjo, vežiodavo jį į mokyklą ir iš jos, vaikščiodavo į tėvų susirinkimus. N. M. niekada nėra mačiusi O. sumuštos, ši niekada tuo nesiskundė. O. buvo labai impulsyvi, draugų akivaizdoje ji nuolat žemino O. J. ir jo motiną. O. C., kai negerdavo, būdavo tvarkinga, normali, gera mama. Tačiau išgėrusi ji būdavo agresyvi, nuolat žemindavo O. J., jį provokuodavo konfliktams. Paskutinį kartą kartu švenčiant gimtadienį, O. C. prisigėrusi pradėjo O. J. žeminti, jį stumdyti, ir jie abu krito ant šventinio stalo, ant viso maisto, stalą sulaužė. Po to kitą rytą O. C. atsikėlusi nieko neprisiminė.
Liudytojas policijos pareigūnas I. M. parodė, kad 2014-05-24 jis su kolega dirbo 6 PK aptarnaujamoje teritorijoje. Apie 23.57 val. iš Vilniaus AVPK OVS jie gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Buvo pranešta, kad bute vyras muša 10 metų vaiką ir pranešėją. Jie buvo netoliese, todėl, nedelsiant sureagavę į pranešimą, jie skubiai nuvažiavo minėtu adresu. Jie greitai pateko į laiptinę, bet, nuėjus į minėtą butą, reikėjo kelis kartus spausti skambutį, nes niekas neatidarė durų. Jiems patraukus už rankenos, durys atsidarė. Koridoriuje ant grindų gulėjo iki pusės apsinuoginęs vyras, šalia jo klūpėjo sutrikusi moteris, kuri vis verkdama šaukė: „O., O.“. Kaip vėliau paaiškėjo, nužudytasis buvo O. J., o moteris - kaltinamoji O. C. O. J. krūtinėje buvo durtinė-pjautinė žaizda. O. J. buvo jau negyvas, nors jam buvo dar agonija. Apie tai pareigūnai tuoj pat pranešė medikams. Koridoriuje ant spintelės, ant grindų ir kambaryje prie lovos matėsi kraujo lašai. Moters dešinės rankos plaštakos viršutinė dalis buvo kraujuota. Kambaryje ant lovos, užsidengęs kaldra, gulėjo vaikas. Moteris paaiškino, kad vyras sužalotas atėjo iš lauko ir nukrito koridoriuje. Ji slėpė žaizdą, nuvalė kraują ir jiems pasakė, kad tai tik įdrėskimas. Ant O. C. kūno akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Kokiu tikslu ji kvietė policiją - ji neaiškino. Kambaryje ant stalo jie rado virtuvinį peilį medine rankena, kurį jie perdavė atvykusiai operatyvinei grupei. Netrukus atvykę GMP medikai konstatavo O. J. mirtį. Jie paaiškino, kad vyriškis su patirtu sužalojimu galėjo paeiti ne daugiau 2 metrų, todėl vyriškis nuo kambario nuėjo iki koridoriaus ir nugriuvo, nes kambaryje buvo kraujas. Įvykio vietoje buvo nustatytas O. C. girtumas 1.43 promilės. Ji buvo pristatyta į komisariatą.
Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms patikrinti LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. pagrindu perskaityti apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duoti mažamečio liudytojo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), parodymai (t.1 b.l.104-105), kad tą dieną tėvas su mama truputį barėsi, jis nuėjo miegoti ir daugiau nieko nematė. Dėl ko tėvai barėsi - nežino. Tėtis su mama susipyko, todėl tėtis išėjo, bet jis jam paskambino, kad jis grįžtų, ir tėtis grįžo. Jie susitaikė, o D. J. nuėjo miegoti. Kai jis atsibudo, buvo viskas blogai. Kodėl jis pabudo, nežino. Triukšmo jis jokio negirdėjo. Pabudęs jis galvojo, kad visi miega. Kai išėjo iš kambario, D. J. pamatė policininkus. Kai policija atėjo, mamą jis matė koridoriuje. Ji žadino tėtį, o tėvas gulėjo ant grindų. D. J. suprato, kad įvyko kažkas negero. Taip pat jis parodė, kad tėtis su mama pykosi nelabai dažnai, paskutiniu metu visai nesipyko. Tėtis su mama kartais išgerdavo. Tą dieną jis nematė, kad tėtis su mama gertų. Tėtis su mama būdavo, kad tik stumdydavosi, bet labai retai.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1701/14 (01) ( t.1 b.l.108) matyti, kad D. J. apžiūros metu jis nurodė, kad įvykio metu tėvas prieš jį nesmurtavo. Tą pačią dieną važinėdamasis riedlente ir griūdamas nuo jos, jis nusibrozdino dešinę ranką ir koją. D. J. nustatyta: odos nubrozdinimai dešinės alkūnės ir abiejų kelių srityje, paveikus kietais bukais daiktais. Nubrozdinimai dešinės alkūnės srityje galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse bei tiriamojo nurodytą dieną 2014-05-24. Sužalojimai abiejų kelių srityje padaryti maždaug 7-10 dienų iki apžiūros laikotarpyje. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi nustatyti kūno sužalojimai galėjo susidaryti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo 5 trauminių poveikių.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1 b.l.10-32) matyti, kad apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad koridoriuje ant grindų galva į lauko duris, kojomis į svetainę guli lavonas. Šalia lavono patiesto kilimo šonas suteptas raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Po lavonu taip pat ant grindų matosi raudonos spalvos sutepimai, panašūs į kraują, nuo kurių analogiški lašų formos sutepimai nueina iki pat lovos, stovinčios svetainėje. Lovos patalynės dėžės kraštas suteptas raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Šalia lovos ant kilimo matosi pavienės raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant lovos patalynės matosi raudonos spalvos taškinės dėmės, panašios į kraują. Kambaryje ant stalo sudėti dubenėliai su supjaustytomis daržovėmis, šalia kurių rastas ir paimtas virtuvinis peilis, ruda medine rankena, ant geležtės matosi spalvos neryškūs sutepimai, panašūs į kraują.
Lavono apžiūros protokole (t.1 b.l. 33-34) užfiksuota, kad apžiūrėtas O. J. lavonas, gulintis koridoriuje ant nugaros, apnuoginta viršutine kūno dalimi. Mirusiojo krūtinės paviršius ir plaštakos suteptos krauju. Krūtinės priekiniame paviršiuje, kairiau krūtinkaulio matosi apie 1.5 cm ilgio durtinė-pjautinė žaizda. Dešinės plaštakos antro piršto, antro sąnario nugariniame paviršiuje yra pjautinė iki 1 cm. žaizda.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 693/14 (01) ( t. 1, b.l. 37-43) matyti, kad O. J. mirė nuo durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos priekinės sienos sužalojimo. Į tai nurodo: durtinė pjautinė žaizda ląstos priekiniame paviršiuje, kairio V-o šonkaulio, pasieninės krūtinplėvės, tarpšonkaulinio raumens, širdiplėvės priekinio paviršiaus, širdies dešinio skilvelio ir pertvaros durtiniai pjautiniai pažeidimai. Tai komplikavosi ūmia širdies tamponada išsiliejusiu krauju. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros metu įvykio vietoje 2014-05-26 02.00-02.30 val., rodo, kad nuo O. J. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 2-4 val. laiko.
O. J. lavono kraujyje rasta 2.06 % etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį.
O. J. lavone nustatyti sužalojimai: žaizda krūtinės ląstos sienos priekiniame paviršiuje, kurios kanalas nusitęsia į krūtinės ląstos ertmę, savo eigoje pažeisdamas odą, kairį V-o šonkaulį, tarpšonkaulinį raumenį, pasieninę krūtinplėvę, širdiplėvę, širdies dešinįjį skilvelį ir pertvarą. Sužalojimas padarytas duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Žaizda dešinės plaštakos II-e piršte padaryta pjaunančių savybių turinčio įrankio poveikyje, neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dviem puslankiais išsidėstę stačiakampio formos odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis, dešinio žasto nugariniame paviršiuje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties, labiausiai tikėtina sukandant minkštuosius audinius dantimis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
O. J. mirė nuo durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos priekinės sienos ir jos vidaus organų sužalojimų visumos. Kiti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo.
O. J. lavone visi nustatyti kūno sužalojimai padaryti neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties.
O. J. lavone nustatyti kūno sužalojimai griuvimui nebūdingi. Žaizda krūtinės ląstos sienos priekiniame paviršiuje galimai susidarė, suduodant nukentėjusiajam smūgį, naudojant duriančių pjaunančių savybių turintį daiktą.
Dešinės plaštakos II-o piršto pjautinė žaizda galėjo susidaryti nukentėjusiajam ginantis nuo smūgių sudavimo. Po krūtinės ląstos sienos sužalojimo nukentėjusysis kurį laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol kraujas išsiliejęs į širdiplėvę nesuspaudė širdies, jeigu nukentėjusysis iki to laiko nebuvo praradęs sąmonės. Po šio sužalojimo nukentėjusysis galėjo išgyventi nuo kelių iki keliolikos minučių. Visi išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais.
Visi O. J. lavone nustatyti kūno sužalojimai padaryti neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties, todėl pasakyti kuris jų padarytas anksčiau, kuris vėliau, nėra galimybės. Tačiau atsižvelgiant, kad krūtinės žaizda sukėlė nukentėjusiojo mirtį, tikėtina, kad dešinės plaštakos II-e piršte padarytas sužalojimas ir dviem puslankiais išsidėstę stačiakampio formos odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis padaryti, prieš padarant žaizdą krūtinės ląstos sienos priekiniame paviršiuje.
Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 188/14 (01) ( t. 1, b.l. 49-62) patvirtina, kad ant peilio geležtės, nuoplovos iš prieškambario nuo spintelės, nuoplovos iš prieškambario nuo grindų šalia kojų, nuoplovos iš svetainės nuo sofos-lovos krašto, paklodės dalies iš svetainės nuo sofos-lovos, užvalkalo dalies, O. C. kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su O. J. DNR profiliu su 99.999999999999999% tikimybe.
Ant O. C. marškinėlių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su O. J. DNR profiliu su 99.999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui.
Atlikus DNR tyrimą, ant peilio rankenos gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su O. J. ir O. C. DNR profiliais.
Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 73/14 (01) ( t.1 b.l.64-69) užfiksuota, kad tikėtina, jog O. J. krūtinės žaizda ir ją atitinkantis šonkaulio pažeidimas padaryti tirti pateiktu peiliu.
Iš 2014-10-20 daiktų apžiūros protokolo (t.1 b.l.72-75) matyti, kad apžiūrėti O. J. rūbai ir ant mėlynos spalvos sportinių kelnių, dešiniosios klešnės šlaunies viršutinėje dalyje, priekiniame paviršiuje yra pavieniai nuo 0.7 iki 2.4 cm skersmens tamsiai rusvos spalvos sutepimai, išsidėstę 17x13 cm plote. Kairės kojinės padiniame paviršiuje, 6x4 cm plote yra pavieniai nuo 0.2 cm iki 0.8 cm skersmens tamsiai rusvos spalvos sutepimai. Dešinės kojinės nugariniame paviršiuje ties pirštais yra pavieniai tamsiai rusvos spalvos sutepimai nuo 0.1 cm iki 0.3 cm skersmens.
2014-10-13 apžiūros protokolu (t.1 b.l.84-86) apžiūrėti du iš Bendrojo pagalbos centro gauti garso įrašai:
1) Garso įrašas 2014-05-24, 23:54:46 val. Skambinama iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) trukmė 27 s:
-102 klauso
-Fone girdisi moters balsas „Sobiraisia“ ( ruoškis)
-Alio
-Fone girdisi traškesys, trenksmai, lyg vaiko balsas, paskui balsas - „a suka blet“
-Moteris sako - aš „ne chui“
-Alio....
Pokalbis nutrūksta.
2) Garso įrašas 2014-05-24, 23:55:28 val. Skambinama iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė - 1 min 19 s. Kalba O. C.:
-Norėčiau iškviesti pagalbą. Čia vyras muša mano vaiką ir mane. (duomenys neskelbtini). Mmh. Muša vaiką, kuriam 10 metų. Vyras išgėręs ir mušė vaiką.
Į klausimą, ar reikalinga greitoji, O. C. atsako:
-ne ne ne. Nu jis mušė ir mane, ir vaiką. Vopšim nežinau ko noriu, kad iškviestų mane, kad paimtų jį. Nereikalinga man ta policija, paprasčiausiai, tegul jį pasiima ir viskas.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1707/14 (01) (t.1 b.l.144-146) matyti, kad O. C. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir rankose, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) keletos valandų laikotarpyje iki apžiūros, galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2014-05-24 23.57 val. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui. O. C. kūne nustatyti sužalojimai veide padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, rankose – mažiausiai 11 trauminių poveikių.
Taip pat specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad apžiūros metu O. C. papildomai paaiškino, kad 2014-05-25 apie 00.00 val. buvo mušama rankomis, stumdė į sieną, spardė. Buvo mušama į įvairias kūno vietas. Teigia, kad trumpam buvo praradusi sąmonę, skauda galvą, nosies sritį. Apžiūros metu parodė tik rankas ir galvą, atsisakė atlikti tolimesnį jos tyrimą – marškinėlių ir kelnių nenusimovė.
Apklaustas teismo medicinos gydytojas-specialistas S. L. parodė, kad neatmetama galimybė. kad O. C. nustatyti sužalojimai žastuose galėjo būti padaryti, jos žastus spaudžiant plaštakų pirštais ( t.1 b.l.148).
Pateikti kvitai (t.2 b.l.107-111), kur siuntėjas T. C., gavėjas L. V., 2014-05-27 perlaida siųsta 500 eurų ir 2014-08-11 perlaida siųsta 350 eurų.
Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo
Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad O. C. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. atsako tas, kas tyčia nužudė savo šeimos narį, t.y. tyčia neteisėtai atėmė savo šeimos nario gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys yra objektyvusis veikos požymis, kurį nustatant turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga nukentėjusiojo mirčiai (be jos ši neįvyktų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.
Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad O. C. 2014-05-24 apie 23.56 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventiniu O. J. metu tyčia vieną kartą peiliu sudavė O. J. į krūtinę. O. C. pripažino, kad ranka, kurioje laikė peilį, stumtelėjo O. J. į krūtinę, siekdama atstumti jį po jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto ir vėl ketinantį smurtauti jos atžvilgiu.
Baudžiamojoje byloje surinktais faktiniais duomenimis, kuriuos ištyręs ir patikrinęs teismas laiko kaltinamosios kaltę patvirtinančiais įrodymais, nustatyta aplinkybė, kad įvykio dieną tarp O. J. ir O. C. vyko žodinis konfliktas, kurio metu buvo vartojamas smurtas – specialisto išvada patvirtina, kad O. C. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas - poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir rankose, veide 1 trauminiu poveikiu, rankose – mažiausiai 11 trauminių poveikių. Apie konfliktą nurodė liudytojas M. B., nurodęs, kad 2014-05-23 apie 23.00 val. jis, žiūrėdamas televizorių, girdėjo triukšmą iš kaimynų buto, esačio už jo buto sienos, tai tęsėsi apie 20 minučių; tame bute vyras su žmona pakeltu balsu konfliktavo. Konfliktas patvirtintas ir garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, jog skambučio 2014-05-24 23.54 val. metu girdėti triukšmas, du žmonės vienas kito atžvilgiu reiškiasi necenzūriniais išsireiškimais, po to skambutis nutrūksta. Kaltinamoji pripažįsta koflikto aplinkybę, teigia, kad jo metu O. J. norėjo iš jos paimti jos paslėptus automobilio raktelius, todėl prieš ją naudojo fizinį smurtą – buvo suėmęs ją už rankų, gi ji, siekdama išsivaduoti, įkando jam į kažkurią ranką. Toliau besitęsiant konfliktui, kaltinamosios tvirtinimu, O. J. mušė ją rankomis į veidą, galvą, per rankas, suduodamas daugybinius smūgius, todėl ji, tuo metu peiliu pjausčiusi daržoves maistui, gindamasi rankomis (dešinėje rankoje laikydama peilį) atstūmė O. J., tuo metu puolusį prie jos iš už nugaros; po jos judesio O. J. iš karto nukrito.Ši kaltinamosios pozicija paneigta byloje surinktų įrodymų visuma ir atmestina, kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant sumažinti savo atsakomybę. Smurto, nuo kurio kaltinamoji turėjo gintis, pobūdį ir intensyvumą paneigia specialisto išvada, kuria sužalojimas kaltinamajai konstatuotas vienu trauminiu poveikiu padaryta kraujosruva veide ir vienuolika trauminių poveikių – rankų žastuose, kurie, kaip nurodė apklausoje specialistas S. L., galėjo būti padaryti, kaltinamosios žastus spaudžiant plaštakų pirštais. Būtent tokiu būdu, kaip nurodė nukentėjusieji I. J. ir L. V., - rankomis suėmęs ją už žastų ir purtydamas, O. J. ramindavo agresyviai nusiteikusią kaltinamąją. Aplinkybę, kad O. C. sužalojimai padaryti daugkartiniais smurtiniais veiksmais, kaip nurodė ji pati teisme ir kaip teigė ikiteisminio tyrimo metu, paneigia specialisto išvada, kurioje be kitako užfiksuoti kaltinamoji apibūdinti O. J. smurto prieš ją veiksmai - 2014-05-25 apie 00.00 val. ji buvo mušama rankomis, stumdoma į sieną, spardoma; buvo mušama į įvairias kūno vietas; teigia, kad trumpam buvo praradusi sąmonę, skauda galvą, nosies sritį, tačiau apžiūros metu O. C. parodė tik rankas ir galvą ir atsisakė atlikti tolimesnį jos tyrimą – marškinėlių ir kelnių nenusimovė. Nors kaltinamoji teisme šią aplinkybę paaiškino, kad daug smūgių kliuvo į galvos plaukuotąją dalį, visgi, stiprūs smūgiai, kaip apibūdino pati O. C., gali palikti ne tik kraujosruvas, kurių plaukuotoje galvos dalyje nesimato, bet ekspertų gali būti nustatomi ir pagal kitus sužalojimo požymius – patinimus, skausmo pojūtį ir kt. Gi O. C. ne tik nenurodė tokių požymių, bet ir atsisakė detalesnės apžiūros. Liudytojai N. M. ir M. M., kurie buvo pažįstami tiek su kaltinamąja, tiek su žuvusiuoju, apibūdino pastaruosius, kaip mėgusius savaitgaliais ir per šventes išgerti stipraus alaus, O. J. apibūdino, kaip ramų, vengiantį konfliktų žmogų, tuo tarpu O. C. – kaip agresyvią, ypač išgėrusią, provokuojančią O. J. konfliktams, iš kurių pastarasis tiesiog siekdavo pasitraukti.
Taip pat aplinkybę, kad O. J. siekė atimti iš kaltinamosios raktus tikslu išvažiuoti, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia ir įvykio situacija – kaip matyti iš O. C. skambučio pagalbos telefono numeriu, 2014-05-24 23.54.46 val. bute girdėti triukšmas, du žmonės vienas kito atžvilgiu reiškiasi necenzūriniais išsireiškimais, pokalbis nutrūksta, pakartotinas skambutis įvyksta už mažiau kaip vienos minutės, t.y. 2014-05-24 23.55.28 val. O. C. aiškina, kad vyras muša ją ir vaiką ir prašo pareigūnų vyrą pasiimti, fone triukšmo nebegirdėti, niekas kalbėti telefonu jai netrukdo, nors pagal O. C. aiškinimą - sugyventinis, išgirdęs jos pokalbį su policijos pareigūnais, ėmė dar labiau ją pulti. Po skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą iškvietimą gavę pareigūnai kelių minučių laikotarpyje nuvyko pagal išvietimą ir kaip paliudijo policijos pareigūnas I. M. - 23.57 val. gavę informaciją iš budinčiojo, jie, būdami netoliese, skubiai nuvyko į iškvietimą bei rado bute prieškambaryje gulintį negyvą O. J. su durtine žaizda krūtinėje. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, O. J. rastas iki pusės nusirengęs, t.y. kaip įprasta tokiu paros metu namuose būnantis ir besiruošiantis eiti ilsėtis žmogus.
O. C. poziciją, kad ji O. J. tik atstūmė rankomis, kurių vienoje buvo peilis, paneigia specialisto išvada apie sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį. Specialistas, ištyręs O. J. kūną, be dviem puslankiais išsidėsčiusių stačiakampio formos odos nubrozdinimų su aplinkinėmis kraujosruvomis, dešinio žasto nugariniame paviršiuje, kurie galėjo būti padaryti, sukandant minkštuosius audinius dantimis, taip pat nustatė žaizdą krūtinės ląstos sienos priekiniame paviršiuje, kurios kanalas nusitęsia į krūtinės ląstos ertmę, savo eigoje pažeisdamas odą, kairį V-o šonkaulį, tarpšonkaulinį raumenį, pasieninę krūtinplėvę, širdiplėvę, širdies dešinįjį skilvelį ir pertvarą, taip pat dešinės plaštakos II-e piršte padaryta pjaunančių savybių turinčio įrankio poveikyje, neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Viena vertus, žaizda piršte pjaunančių savybių turinčiu įrankiu rodo, kad O. J. matė peilį ir bandė ranka išvegti O. C. judesio peiliu, kita vertus, žaizdos krūtinės ląstoje kanalas nusitęsia į krūtinės ląstos ertmę, pažeidus ne tik odą, bet ir šonkaulį bei vidaus organus - šonkaulinį raumenį, krūtinplėvę, širdinplėvę, taip pat širdies skilvelį ir pertvarą. Toks žaizdos pobūdis būdingas smūgio sudavimui, kai pjaunančių savybių turintis įrankis juda, panaudojus tam tikrą jėgą, todėl vien atstūmimo judesys negalėjo suteikti peiliui, laikomam rankoje, tokio pobūdžio jėgos. Be to, įvertinus žuvusiojo O. J. ir kaltinamosios O. C. ūgių skirtumą – apie 20 cm, paprastas O. C. atliktas atstūmimo judesys rankomis turėjo palikti žymes ne žuvusiojo širdies plote, o žemiau.
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas I. M. nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą įvykio vietą bute buvo rastas gulintis žuvusysis, kurio krūtinėje buvo durtinė-pjautinė žaizda, šalia jo klūpėjo sutrikusi moteris – kaltinamoji O. C., kuri vis verkdama šaukė: „Olegai, Olegai“. Koridoriuje ant spintelės, ant grindų ir kambaryje prie lovos matėsi kraujo lašai. Moters dešinės rankos plaštakos viršutinė dalis buvo kraujuota, ant jos matomų sužalojimų nesimatė. Liudytojas nurodė, kad kaltinamoji iš pradžių sakė, kad vyras sužalotas parėjo iš lauko, tačiau atvykę medikai nurodė, kad jis su tokiu sužalojimu galėjo paeiti daugiausiai du metrus; jie ir matė, kad kambaryje yra kraujo pėdsakai. Liudytojas M. B. nurodė, kad po to, kai girdėjo pas kaimynus triukšmą, išėjęs parūkyti į balkoną, matė atvažiuojančius policijos pareigūnus ir laiptinėje girdėjo kaimynės - kaltinamosios O. C. žodžius, kad ji jį nužudė.
Todėl kaltinamosios parodymai, kad ji veikė gindamasi nuo smurtinių O. J. veiksmų, atmestini, kaip paneigti bylos įrodymais ir vertintini kaip siekis, pripažįstant kilusias pasekmes ir bandant jas pateisinti.
BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glūdi valiniame elemente. Konstatuotina, kad kaltinamoji O. C. įvykdė nužudymą netiesiogine tyčia, kadangi ji turėjo suprasti, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.
Nors kaltinamoji O. C. nurodė, kad savo veiksmų, suduodant smūgį O. J. peiliu į krūtinę, negali paaiškinti, nes viskas vyko labai greitai, iš ko galima suprasti, kad ji teigia neturėjusi tyčios pastarąjį nužudyti, tačiau, kaip jau minėta, ji įrankiu, pritaikytu sužaloti asmenį - peiliu, sudavė smūgį O. J. į gyvybiškai svarbią ir pažeidžiamiausią kūną vietą, t.y. į krūtinės sritį širdies plote. Įvykio metu O. J. buvo padaryta durtinė pjautinė žaizda krūtinės ląstos sienos priekiniame paviršiuje, kurios kanalas nusitęsia į krūtinės ląstos ertmę, savo eigoje pažeisdamas odą, kairį V-o šonkaulį, tarpšonkaulinį raumenį, pasieninę krūtinplėvę, širdiplėvę, širdies dešinįjį skilvelį ir pertvarą, padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė, vienu trauminiu poveikiu po kurios O. J. mirė. Taigi, smūgiuodama nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą, O. C. privalėjo suvokti ir suvokė, jog tokiais veiksmais kelia realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir numatė, kad dėl jos suduoto smūgio pastarasis gali mirti. O. C., pasirinkdama tokį pavojingą veikimo būdą, buvo abejinga galimoms savo veiksmų pasekmėms, t.y. nukentėjusiojo mirčiai. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog O. C. tyčia nužudė O. J..
Nusikalstami O. C. veiksmai kvalifikuoti pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.
Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t.y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie kaltinamo asmens požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, todėl asmenų bendro gyvenimo viename būste faktas yra vienas iš sugyventinio požymių, tačiau pats savaime nereiškia, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013).
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis yra sugyventiniai, ilgą laiką (apie dvylika metų) gyvenę kartu kaip šeima, turintys bendrą mažametį vaiką, palaikę šeiminius santykius ir vedę bendrą ūkį, kartu gyvenę viename būste. Šias aplinkybes nurodė ne tik kaltinamoji O. C., liudytojai N. M., M. M., nukentėjusieji I. J., L. V..
Todėl laikytina, kad žuvusysis O. J. buvo kaltinamosios O. C. šeimos narys, todėl pastarosios veika, tyčia nužudžius O. J., atitinka BK 129 straipsnio 2 dalyje 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Dėl civilinio ieškinio
Šioje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė O. J. brolis I. J.. Kaltinamoji O. C. civilinį ieškinį pripažino iš dalies.
Civilinis ieškovas I. J. pareiškė civilinį ieškinį 1654,31 eurų (5712 Lt) turtinei žalai atlyginti, kurį sudaro žuvusiojo O. J. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos. Byloje pateikti dokumentai (t.2 b.l.58-63, 201) patvirtina civilinio ieškovo reikalavimų šioje dalyje pagrįstumą, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkinas pilnai. Kaltinamosios O. C. išsakytas argumentas, kad iš tų pačių lėšų, kurias prašoma priteisti iš jos, buvo sutvarkytos ir kito nukentėjusiųjų artimojo kapavietė, atmestinas, kadangi prašoma priteisti turtinės žalos suma yra protinga ir proporcinga kapavietės sutvarkymo išlaidų suma, o, žuvusįjį palaidojus prie kitų šeimos narių, nevertintina, kad buvo sutvarkyta ir šalia palaidotų asmenų kapavietė.
Civilinis ieškovas I. J. taip pat pareiškė civilinį ieškinį 15000 eurų (51792 Lt) dydžio neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas patirtais išgyvenimais dėl artimo žmogaus - brolio netekties, dvasiniu netekties skausmu, kitais rūpesčiais, susijusiais su brolio laidojimo organizavimu bei dalyvavimu jo nužudymo tyrime.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jos veiksmų mirė žmogus. I. J. nurodė, kad jis, nežiūrint į tai, kad kurį laiką gyveno užsienyje, palaikė ryšius su broliu, nuolat bendravo tiek internetinėmis priemonėmis, telefonu, tiek atvykdamas aplankyti, žinojo brolio problemas ir rūpesčius – žinojo, kad brolis su O. C. gyvena ne pagal išgales, dėl to ima greituosius kreditus, brolis buvo priverstas dirbti dviejuose darbuose ir t.t. Akivaizdu, kad dėl brolio mirties civilinis ieškovas turėjo dvasinius išgyvenimus, neteko galimybės bendrauti su juo, pasekmės negrįžtamos. Visgi nukentėjusysis gyveno ne su žuvusiuoju, bendravimas, kaip nurodė ir nukentėjusysis, epizodinis, todėl jų ryšiai nelaikytini itin tampriais.
Nustatyta, kad kaltinamoji nedirba, registruota darbo biržoje, yra darbingo amžiaus, viena išlaiko nepilnametį vaiką, kuriam mokama maitintojo netekimo pensija. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant civiliniam ieškovui I. J. neturtinei žalai atlyginti 7000 eurų (septynis tūkstančius eurų, kas atitinka 24169,60 litų).
Kaltinamosios argumentas, kad brolių santykiai nebuvo artimi, jie nebendravo, nes buvo susipykę dėl I. J. veiksmais prarasto šeimai (motinai ir broliams) priklausiusio buto, kaip neturtinę žalą ženkliai mažinantis pagrindas, atmestinas, kadangi nukentėjusysis I. J. paaiškino, jog dėl kaltinamosios minimos situacijos buvo su broliu apsipykę, tačiau po to susitaikė, bendravo ir toliau palaikė ryšius. Taip pat kaip nepagrįstas, atmestinas kaltinamosios O. C. argumentas, jog jos motina T. C. atsiųstomis iš Vokietijos dviem perlaidomis iš dalies žalą atlygino, kadangi perlaidos buvo siųstos žuvusiojo motinai L. V., kuri, kaip paaiškino, gautos vienos perlaidos pinigais atlygino du iš keturių savo vardu sūnaus O. J. ir kaltinamosios O. C. prašymu paimtų greitųjų kreditų, kitos nurodomos perlaidos ji negavo, o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad žuvusysis buvo laidojamas iš nukentėjusiojo civilinio ieškovo I. J. lėšų.
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos 56 str. ir 61 str. nuostatas.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
O. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino faktines įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2014-05-25 02.14 val. užfiksuotas O. C. girtumas 1,43 % alkoholio (t.1 b.l.129).
O. C. padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes, veikdamas netiesiogine tyčia. Ji gyveno faktinėje santuokoje, turi nepilnametį vaiką ir viena jį išlaiko, iki nusikaltimo padarymo dirbo, šiuo metu registruota darbo biržoje, praeityje buvo teista, tačiau teistumas išnykęs. Kaltinamoji O. C. administracine tvarka nebausta (t.1 b. l.196 ). Ji neįrašyta į psichiatrinę įskaitą, negydyta Vilniaus miesto psichikos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t.1 b.l.199-200), į narkologinę įskaitą neįrašyta (t.1 b.l.198).
Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir kaltinamajai skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, taip pat nėra aplinkybių, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, už padarytą nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatytą vidurkį. Kaltinamajai į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (LR BK 66 str.). Kaltinamajai O. C. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė- dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str.,
nusprendžia:
O. C. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti ją laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., O. C. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-05-25 iki 2014-05-26. O. C. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
O. C. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti ir vykdyti nuosprendį.
Tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. J. civilinį ieškinį ir priteisti I. J. iš O. C. 1654,31 eurų (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 31 ct, kas atitinka 5712 Lt) turtinei žalai atlyginti, 7000 eurų (septynis tūkstančius eurų, kas atitinka 24169,60 litų) neturtinei žalai atlyginti.
-nužudytojo O. J. rūbus: pilkos spalvos trumpikės, pilkos spalvos kojinės, mėlynos spalvos sportinės kelnės „Adidas“;
-daiktus, paimtus įvykio vietos apžiūros metu: paklodės iškarpą iš svetainės nuo sofos-lovos, užvalkalo iškarpą iš svetainės nuo sofos–lovos, nuoplovą su galimais kraujo pėdsakais iš svetainės nuo sofos-lovos krašto, nuoplovą su galimais kraujo pėdsakais iš prieškambario nuo grindų šalia lavono kojų, nuoplovą su galimais kraujo pėdsakais iš prieškambario nuo spintelės krašto,
-peilį iš svetainės nuo stalo, balto metalo grandinėlę iš svetainės nuo stalo, sukarpytą maldą iš svetainės nuo stalo;
-O. C. marškinėliai ir kelnės, O. C. seilių pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskr. VPK Logistikos skyriaus Ūkio poskyryje (t.1 b.l.76-77), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.