Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. F. (R. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo konstrukcijų surinkėju-suvirintoju, anksčiau ne kartą teistas, paskutinį kartą teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-04 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. F. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2025-05-17 apie 22 val. ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,60 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. F. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, parodė, kad automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2025-05-17 kartu su kaimynu vartojo alų. Nors jau beveik pusantrų metų nevartojo alkoholio, tą dieną kažkodėl nutarė išgerti. Galbūt dėl to, kad ilgą laiką nevartojo alkoholio, buvo nevalgęs, pavargęs po darbo, organizmas taip sureagavo, be to, alų išgėrė kažkur per 30–40 min. Po išgertuvių, apie 22 val. nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini) rajoną. Jo automobilis tuo metu stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Įsėdęs į automobilį ir važiuodamas Šilutės pl. iki sankryžos su Debreceno g., kuri reguliuojama šviesoforu, nesuvaldė transporto priemonės ir už sankryžos atsitrenkė į ten stovėjusį apšvietimo stulpą. Pats iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai nustatė jo girtumą, o automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Labai gailisi, kad vairavo būdamas neblaivus. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jis įgytas išsimokėtinai ir yra būtinas šeimai. Automobilį nuolat naudoja jo žmona, turinti 4 mėnesių kūdikį, kurį reikia vežioti į polikliniką apžiūroms. Be to, šeimoje auga dar vienas 5 metų vaikas. Todėl automobilis yra būtinas šeimos kasdieniams poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2025-05-17 tarnybiniu pranešimu;

2025-05-17 neblaivumo nustatymo aktu;

2025-05-17 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais;

2025-05-17 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu;

2025-05-18 tarnybiniu pranešimu;

2025-05-19 liudytojo A. B. apklausos protokolu;

2025-05-20 kitų objektų apžiūros protokolais;

2025-05-20 AB „Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – R. F.;

2025-05-20 liudytojo A. O. apklausos protokolu;

2025-05-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu;

2025 m. gegužės mėn. VšĮ „Emprekis“ duomenimis.

Įvertinęs aptartų byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis R. F. 2025-05-17 apie 22 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,60 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. R. F. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo R. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. F. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas už kitokio pobūdžio nusikaltimus, vėl nusikalto neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas, dirba. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant artimą minimaliam jos dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. F. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Kadangi R. F. nusikalto neatlikęs jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, jam šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta laisvės apribojimo bausme ir jam skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-04 baudžiamąjį įsakymą.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad R. F. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – dienos, t. y. nuo 2025-05-19.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, R. F. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis automobiliu naudojosi pagal valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis vairavo būdamas neblaivus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą sutartį su kaltinamuoju nutraukė, automobilis buvo grąžintas įmonei. Byloje nėra duomenų, kad įmonės atstovai, perduodami automobilį valdyti kaltinamajam, būtų žinoję, jog šis vairuos neblaivus, todėl nėra pagrindo konfiskuoti minėtą automobilį. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš 2025 m. gegužės mėn. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Audi A3“, 2012 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 6 130 Eur su PVM, todėl, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, iš kaltinamojo išieškotina dalis automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur – į valstybės biudžetą.

BK 72⁵ straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgdamas į tai, kad R. F. vairavo automobilį būdamas neblaivus, anksčiau jis ne kartą buvo teistas už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jų padarymui, teismas sprendžia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirs kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl kaltinamajam skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam R. F. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. F. (R. F.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. F. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. F. paskirtą baudos bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta laisvės apribojimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. F. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-04 baudžiamąjį įsakymą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą R. F. savanoriškai privalo sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. F. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – dienos, t. y. nuo 2025-05-19.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, R. F. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo dalį konfiskuotino turto (automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) – į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, R. F. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.