Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1993 m. birželio 27 d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB „D“, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. 2016 m. lapkričio 28 d., apie 23.52 val., Pergalės g. 36, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino; iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas N. G. savo kaltę pripažino, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, jį vertino blogai. Paaiškino, kad automobilis VW Passat priklauso jo tėvui. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 28 d., Pergalės g. vairavo automobilį ir įvyko įvykis. Tąkart aikštelėje buvo su draugais, jis nuo jų buvo atskirai, draugai buvo atvykę kitu automobiliu. Įvykio metu automobilyje buvo vienas, draugai įvykį matė. Paaiškino, kad būna, jog ir be rankinio stabdžio užtraukimo užneša automobilį, jis tik norėjo apsisukti; „saulučių“ nedarė. Teigia beveik nepajutęs smūgio, bet suprato, kad įvykis įvyko. Tai įvyko dėl to, kad jam kaip tik tuo metu telefonu paskambino mama ir pasakė, kad jai širdies priepuolis, o jis, susijaudinęs, važiuodamas pradėjo slysti ir užkabino kitą automobilį. Išsigandęs dėl mamos sveikatos nuvažiavo pas ją, nes turėjo nuvežti ją į ligoninę. Namuose tuo metu buvo tėvas ir sesuo. Vėliau negrįžo dėl to, kad bijojo. Savo telefono numerio ant apgadinto automobilio nepaliko, nes reikėjo važiuoti pas mamą. Teigia, kad teismo posėdžio metu peržiūrėtoje vaizdo medžiagoje automobilį vairuoja jis. Sugretinimo išvadų neginčija. Prašo išdėstyti baudos mokėjimą mokėti dalimis ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes ji reikalinga darbui – veža žmones ir įrankius į darbą. Iš esmės analogiškus paaiškinimus davė ir tyrimo metu.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. G. paaiškino, kad ji yra N. G. mama. Gyvena kartu su vyru, sūnumi ir dukra. Įvykio metu namuose buvo vyras ir dukra. Ji sūnui skambino ir dieną, ir naktį, dėl to, kad jautėsi blogai ir norėjo, kad jis ją nuvežtų pas gydytojus. Tuo metu sūnus buvo kažkur išvažiavęs. Apie eismo įvykį sūnus jai pasakė po to, kai jį iškvietė pas pareigūnus. Jai jis paaiškino, kad iš įvykio vietos išvažiavo dėl to, kad išsigando. Kaip greitai į namus po skambučio sūnus tą naktį atvažiavo, ji neatsimena. Nurodė, kad sūnus labai gailisi dėl įvykio.

Tyrimo metu nukentėjusysis A. L. 2016 m. lapkričio 29 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. lapkričio 28 d., 17.30 val. paliko automobilį Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelėje prie „Moki veži“ Pergalės g. 36, Vilniuje. 2016 m. lapkričio 29 d., 13.05 val. atėjo prie automobilio ir rado jį apgadintą – buvo sudaužytas dešinės pusės šonas, šoninės durelės. Autoįvykį užfiksavo „Moki veži“ vaizdo kameros.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. K. 2016 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. lapkričio 29 d., 13.14 val., patruliuodami iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Pergalės g. 36, Vilniuje, prekybos centro „Moki veži“ stovėjimo aikštelėje iš po nakties yra apgadintas automobilis Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Yra vaizdo įrašas, gautas iš prekybos centro apsaugos darbuotojų, iš kurio matyti, kad 2016 m. lapkričio 28 d., apie 23.52 val., prekybos centro aikštelėje automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Peugeot Boxer ir apgadino jo dešinės pusės sparną, jo apdailą 0,39-0,87 m aukštyje. Pasišalinusio automobilio VW Passat savininkas gyvena N. Vilnioje adresu (duomenys neskelbtini), kur nuvykus kieme automobilio nebuvo, 4 buto durų niekas neatidarė.

Iš 2016 m. lapkričio 28 d. eismo įvykio schemos matyti automobilių išsidėstymas, iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kaip įvyko eismo įvykis, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, taip pat jų apgadinimai.

Transporto priemonių apžiūros akte nurodyti automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, matyti, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka.

Pateiktoje vaizdo medžiagoje užfiksuotos įvykio aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei N. G. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina aukščiau nurodyti bei kiti teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai: administracinėn atsakomybėn traukiamo N. G. paaiškinimas teismo posėdžio metu, sutampantis su jo tyrimo metu duotu paaiškinimu, liudytojos R. G. paaiškinimas teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo A. L. paaiškinimas tyrimo metu, transporto priemonių apžiūros aktas, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schemos duomenys, papildomi duomenys apie eismo įvykį, prie bylos pridėtų foto nuotraukų duomenys, Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, vaizdo medžiaga, kita bylos medžiaga. Šiuose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad N. G. 2016 m. lapkričio 28 d., apie 23.52 val., Pergalės g. 36, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio;. pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad N. G. suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šioje byloje nustatyta, jog pats N. G. pripažįsta, kad jis suvokė, jog atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį ir jį apgadino, tačiau iš eismo įvykio vietos išsigandęs pasišalino. Tai patvirtina ir kituose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės, susijusios su asmens veiksmais, smūgio stiprumu bei padarytais abiejų automobilių apgadinimais. Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad N. G. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdamas kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (tamsiu paros metu, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, suprato, kad jį kliudė, tačiau iš eismo įvykio pasitraukė), į tai, kad padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos neapsunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į tai, kad nustatyta N. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis dėl pažeidimo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, nėra duomenų, kad pažeidimą būtų padaręs neblaivus, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju N. G. už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina minimali nuobauda, o už padarytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 500 Eur bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).

Teismas, atsižvelgęs į N. G. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir įvertinęs paskirtos baudos dydį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, sprendžia, kad yra pagrindas N. G. baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti N. G. (N. G.) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Pripažinti N. G. (N. G.) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinus N. G. (N. G.) paskirti galutinę 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo 2017 m. sausio 1 d., iki paskutinės mėnesio dienos sumokant po 50 (penkiasdešimt) eurų, iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16063880435 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.