Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui D. P. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir atsakovo D. P. priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką:

1. Nustatyti, kad ieškovė pagal 2020-01-30 matininkės S. P. parengtą Pastato patalpų padalinimo projektą naudojasi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, patalpomis, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtomis: 1-5 (0.70 kv.m), 1-4 (8.73 kv.m), 1-7 (11.08 kv.m), 1-8 (13.96 kv.m), 1-9 (14.87 kv.m), 1-10 (11.23 kv.m), 1-11 (42.56 kv.m);

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog ieškovei 2018-10-26 paveldėjimo teisės pagrindu, o atsakovui 2016-07-15 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai. Ieškovė minėto turto dalis paveldėjo po savo motinos M. P. mirties, o atsakovas turto dalį gavo kaip dovaną iš močiutės M. P..

Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos nustatyta, jog gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., statybos pradžia ir pabaiga 1966, 1995-2005 namas rekonstruotas, namas su pastoge ir rūsiu, pirmame aukšte 11 patalpų, t. y. garažas – G (17,97 kv.m), san. mazgas 1-2 (1,27 kv.m), tambūras 1-3 (3,36 kv.m), sandėlis 1-4 (8,73 kv.m), san. mazgas 1-5 (0,70 kv.m), koridorius 1-6 (2,18 kv. m), virtuvė 1-7 (11,08 kv.m), 4 kambariai (1-8 (13,96 kv.m), 1-9 (14,87 kv.m), 1-10 (11,23 kv. m), 1-11 (42,56 kv.m)), pastogėje 7 patalpos, t. y. koridorius 2-1 (3,29 kv.m), san. mazgas 2-3 (2,03 kv. m.), virtuvė 2-4 (15,49 kv.m), 4 kambariai (2-2 (14,62 kv.m), 2-5 (9,30 kv.m), 2-6 (15,88 kv.m), 2-7 (24,45 kv.m), rūsyje 5 patalpos, t. y. 4 sandėliai (R-1 (12,05 kv.m), R-3 (12,90 kv.m), R-4 (11,51 kv.m) R-5 (14,19 kv.m), vonia R-2 (2,41 kv.m). Pagalbinio pastato – ūkinio pastato statybos metai – 1996, vieno aukšto, 55 kv.m. Šiltnamis nėra įregistruotas viešajame registre kaip nekilnojamojo turto objektas, tik nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra pažymėtas 3I1g.

2020-07-24 pažyma patvirtina, jog atsakovas 2004-10-22 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai. Iš šalių bei liudytojų duotų parodymų nustatyta, jog ieškovė ginčo name gyveno iki santuokos sudarymo, o atsakovas nuo gimimo. Atsakovas šiuo metu gyvena ir naudojasi gyvenamojo namo antru aukštu, pirmu aukštus niekas nesinaudoja. Ieškovė ginčo turto nesinaudoja, nes negali patekti, neturi raktų, nes atsakovas pakeitė spynas.

Iš šalių pateiktų paaiškinimų bei nuotraukų nustatyta, jog antrame aukšte yra atsakovo baldai bei kiti jam priklausantys daiktai, į ūkinį pastatą yra du patekimai iš rytinės ir vakarinės pusės.

Iš darbingumo pažymos nustatyta, jog ieškovės darbingumo lygis 50 procentų, nustatytas nuo 2020-11-07 iki 2022-11-08, ieškovei išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2013-08-12 epikrizė patvirtina, jog atsakovui buvo plyšęs kairiojo kelio sąnario vidinis meniskas, atlikta operacija.

Nagrinėjamoje byloje tarp bendraturčių kilo ginčas dėl jiems nuosavybės teise bendrai priklausančio nekilnojamuoju turto - namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių naudojimosi. Abi šalys pateikė pastato patalpų padalinimo projektus, pagal kuriuos prašo nustatyti turto naudojimosi tvarką.

Teismas nurodo, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004).

Pažymėtina, kad naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė ikiteismine tvarka bandė spręsti turto naudojimosi tvarką, 2020-02-07 kreipėsi į atsakovą prašydama nusistatyti naudojimosi turtu tvarką, pateikė atsakovui pastato patalpų padalinimo projektą, pagal kurį siūlė atsakovui naudotis 53/100 dalimi gyvenamojo namo patalpų (140,03 kv.m) ir šiltnamiu, o ieškovei palikti naudotis 47/100 dalimi gyvenamojo namo patalpų (126 kv.m), ūkiniu pastatu abiem naudotis bendrai. Tačiau atsakovas atsakymo nepateikė, savo naudojimosi tvarkos nesiūlė. Teismo posėdyje teikti šalių paaiškinimai , liudytojų parodymai, patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, todėl yra pagrindas spręsti dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarkos nustatymo.

Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, svarbu siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų pašalinimo ateityje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016), turi būti atsižvelgiama į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinamos nesutarimo priežastys, nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi, racionali. Svarbu įvertinti – ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, svarbu įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro turto dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių ginčo naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Tokiose bylose įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12, 178 straipsnis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Rungtyniško proceso būdingo civiliniam procesui esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi tiek ieškovei, tiek atsakovui tenka procesinė pareiga pagrįsti savo siūlomo ginčo turto naudojimo tvarkos varianto priimtinumą ir tinkamumą.

Pažymėtina, jog nagrinėjant ginčą teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Taip pat pažymėtina, kad ginčo šalys, įgyvendindamos savo teises bei atlikdamos pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 4.37 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tokiu būdu įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje.

Dėl gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos

Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

VĮ Registro centro duomenis gyvenamojo namo su rūsiu, garažu ir pastoge bendras plotas 266,03 kv. m. Bylos duomenys patvirtina, jog rūsyje yra penkios patalpos, iš jų – vonia ir keturi sandėliai (53,06 kv. m), pirmajame namo aukšte yra vienuolika patalpų, iš jų – garažas, du san. mazgai, tambūras, sandėlis, koridorius, virtuvė ir keturi kambariai (127,91 kv. m.), o pastogėje yra septynios patalpos, iš jų – koridorius, san. mazgas, virtuvė ir keturi kambariai (85,06 kv.m.). Abiem bendrataučiams priklauso po ½ dalis šio turto, todėl kiekvienam turėtų būti skirta naudotis po 133,015 kv. m.

Pagal ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi turtu tvarką ieškovei tektų naudotis gyvenamosios patalpomis - 103,13 kv. m., o atsakovui gyvenamosios patalpomis - 86,33 kv. m., taip pat papildomai atsakovui siūloma naudotis garažu (17,97 kv. m.) ir rūsio patalpa R-3 (12,90 kv. m.), taigi asmeniškai atsakovui tektų naudotis 117,20 kv. m., o pagal atsakovo siūlomą tvarką – ieškovei tektų 86,33 kv. m., taip pat papildomai R-5 patalpa (14,19 kv.m) ir garažu (17,97 kv. m), taigi asmeniškai ieškovei tektų naudotis 118,49 kv.m., o atsakovui 103,13 kv. m. gyvenamosios patalpomis ir R3 – patalpa (12,90 kv.) m., viso 116,03 kv. m.. Taigi pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką atsakovui tektų mažesnė gyvenamųjų patalpų dalis, o ieškovei didesnė, tačiau atsakovui dar skiriamas naudotis garažas ir rūsio patalpa ir tuomet atsakovui tenka didesnė realioji daikto dalis nei jo idealios, o ieškovei mažesnės. O pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką ieškovei tektų mažesnė dalis gyvenamųjų patalpų, bet jai siūloma papildomai naudotis garažu ir rūsio patalpa, o atsakovui didesnė gyvenamųjų patalpų dalis bei rūsio patalpa. Taigi pagal ieškovės siūlomą tvarką atsakovui tenka didesnė realioji dalis naudotis daikto, nei ieškovei, o pagal atsakovo ieškovei tektų didesnė realioji daikto dalis naudotis, nei atsakovui. Kita vertus pagal abiejų šalių siūlomas nustatyti naudotis tvarkas abiem šalims paskiriama naudotis realioji dalis apytiksliai atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

Pagal ieškovės ir atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką kiekvienam iš bendraturčių tenkančios gyvenamosios patalpos, iš esmės pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi namu tvarką kiekvienam naudotojui yra užtikrintas įėjimas į namą bei į patalpas, taip pat abiem šalims sudaromos galimybės naudotis virtuvės patalpomis, nes tiek pirmame, tiek antra aukšte yra įrengta virtuvė, taip pat abiem šalim sudaroma galimybė naudotis patalpomis, kuriose įrengti sanitariniai mazgai, pagal abiejų projektus tarp bendraturčių lieka mažiau bendrų plotų naudojant ginčo namo pirmame ir antrame aukšte esančias patalpas, o tai sudaro galimybę užkirsti kelią galimiems ginčams ir konfliktams ateityje.

Tarp šalių iš esmės kilęs ginčas, kas turėtų naudotis pirmo aukšto patalpomis, o kas antro aukšto patalpomis. Abi šalys nori naudotis pirmo aukšto patalpomis. Ieškovė teigia, jog jos motina atsakovui padovanojo antro aukšto patalpas, nes tokia buvo jos valia, o jai po motinos mirties atiteko pirmo aukšto patalpos, be to ji turi sveikatos problemų. Atsakovas teigia, jog nei dovanojimo sutartyje nei testamente nebuvo nurodyta kokios konkrečiai patalpos atitenka naudotis šalims, jam būtina naudotis pirmo aukšto patalpomis, nes jis yra aukšto ūgio, o antro aukšto patalpos žemos.

Šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovės motina ir atsakovo močiutė M. P. iki pat mirties naudojosi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, o atsakovas nuo pat gimimo, iki dovanojimo sutarties sudarymo, po dovanojimo sutarties sudarymo bei po ieškovės motinos mirties, taip pat ir šiuo metu gyvena bei naudojasi antro aukšto patalpomis, taigi tokia gyvenamųjų patalpų naudojimosi tvarka faktiškai egzistuoja labai ilgą laiką. Didžiausias konfliktas kilo, kai mirė ieškovės motina ir atsakovo močiutė, ir atsakovas pradėjo naudotis visu namu, pakeitė durų spynas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog atsakovas iki dovanos gavimo naudojosi antru aukštu, po dovanojimo sutarties sudarymo toliau naudojosi gyvenamojo namo antru aukštu ir nereiškė jokių pretenzijų dovanotojai, jog jis norėtų naudotis pirmu aukštu, šiuo metu atsakovas taip pat naudojasi namo antru aukštu, ten yra visi jam priklausantys kilnojamieji daiktai. Teismo vertinimu ieškovės siūloma naudojimosi tvarka bendraturčiams, suteikiamos naudotis namo patalpos, skirtos naudotis pagal susiklosčiusią bei per ilgą laikotarpį nusistovėjusią faktinę naudojimosi namu tvarką ir labiau tikėtina, jog M. P. ir buvo tokia valia, jog anūkas toliau gyventų ir naudotųsi antro aukšto patalpomis, o jos dukra – ieškovė pirmo aukšto patalpomis.

Ieškovė nurodo, jog antro aukšto patalpomis negalėtų naudotis, nes turi sveikatos problemų dėl kojų sąnarių, t. y. nustatyta liga artrozė, jai sunku lipti laiptais, tai patvirtina ir byloje pateikta darbingumo lygio pažyma, jog ieškovei nustatytos jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų ligos, kraujo sistemos ligos, ieškovės darbingumas yra 50 proc. Atsakovas teigia, jog dėl ūgio jam nepatogu naudotis antro aukšto patalpomis. Teismas nurodo, jog pagal pateiktą kadastro bylą, antro aukšto patalpų aukštis yra nuo 2.10 m iki 2.60 m, o atsakovas teigia, jog jo ūgis 2 metrai, taigi iš esmės patalpų aukštis leidžia atsakovui naudotis šiomis patalpomis, kita vertus atsakovas ilgą laiką naudojosi jomis, tai, jog jam būtų nepatogu ir jis būtų išreiškęs norą dovanotai leisti naudotis pirmu aukštu nebuvo. Šiuo metu atsakovas taip pat patvirtinto, jog naudojasi antro aukšto patalpomis, tai patvirtina ir liudytojų parodymai, jog atsakovas naudojasi antro aukšto patalpomis. Atsakovas nurodė, jog pirmo aukšto patalpomis pradėjo naudotis žiemą, nes antrame aukšte buvo brangu gyventi žiemos laikotarpiu, tačiau ne dėl savo ūgio. Todėl atsakovo argumentas, jog dėl aukšto ūgio jis negali naudotis ginčo namo antru aukštu atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog 2013 metais atsakovui buvo atlikta kelio sąnario operacija, tačiau teismui nėra pateikta duomenų, jog po šios operacijos atsakovo judėjimas tapo ribotas, jis negali lipti laiptais, patiria skausmą. Teismo vertinimu atsakovas neįrodė, jog jis turi sveikatos problemų ir jam sunku judėti, tuo tarpu ieškovės amžius, jos turimos sveikatos problemos, rodo, jog jai sunku judėti, lipti laiptais, todėl teismo vertinimu ieškovei labiau būtina naudotis pirmo aukšto patalpomis nei atsakovui.

Teismas nurodo, jog abi ginčo šalys nepateikė patalpų naudojimosi planų, o pateikė patalpų atidalinimo projektus, todėl teismas, nustatydamas šalių naudojimąsi tvarką, konkrečiai nurodo, kokiomis dalimis ginčo namo naudojasi bendraturčiai, pagal 2005-10-04 kadastrinių matavimo byloje patvirtintus duomenis, t. y. nustatytina, kad ieškovė naudojasi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, patalpomis, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtomis: 1-5 (0.70 kv.m), 1-4 (8.73 kv.m), 1-7 (11.08 kv.m), 1-8 (13.96 kv.m), 1-9 (14.87 kv.m), 1-10 (11.23 kv.m), 1-11 (42.56 kv.m), viso tenka asmeniškai naudotis (103,13 kv.m), o atsakovas naudojasi Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtomis gyvenamojo namo patalpomis - 1-2 (1.27 kv.m), 2-1 (3.29 kv.m), 2-2 (14.62 kv.m), 2-3 (2.03 kv.m), 2-4 (15.49 kv.m), 2-5 (9.30 kv.m), 2-6 (15.88 kv.m), 2-7 (24.45 kv.m), viso 86,33 kv. m.

Abi ginčo šalys bendrai naudojasi tambūru - 1-3 (3,36 kv. M.) ir koridoriumi 1-6 (2,16 kv. m), nes šios patalpoms būtinos, jog šalims būtų užtikrintas patekimas į namą bei jiems skirtas asmeniškai naudotis gyvenamąsias patalpas.

Teismo vertinimu tokia bendro turto naudojimosi tvarka yra racionali, atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką, užtikrinamas šalių patekimas į visas jiems skirtas naudotis patalpas, pagal naudingąsias savybes atitinka vienodo vertingumo daikto dalys, tokia tvarka nepažeidžia šalių, kaip bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų, taip pat atitinka proporcingumo, teisingumo principus, todėl nėra pagrindo laikyti, jog tokia naudojimosi tvarka pažeistų atsakovo teises bei interesus.

Dėl gyvenamojo namo rūsio patalpų naudojimosi

Ieškovė siūlo atsakovui naudotis R-3-(12,05 kv. m), o kitomis rūsio patalpomis: R-1- (12,05 kv. m), R-2-(2,41 kv .m), R-4 –(11,51 kv. m.) ir R-5-(14,19 kv. m) naudotis bendrai, o atsakovas siūlo ieškovei naudotis R-5 – (14,19 kv. m), o atsakovui R-3 – (12,90 kv. m), o kitomis rūsio patalpomis R-2-(2,41 kv. m), R-4 –(11,51 kv. m.) naudotis bendrai.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka naudotis R3 ir R5 patalpa.

Teismas nurodo, jog savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Įvertinus šalių siūlomas rūsio patalpomis naudojimosi tvarką, tai, jog ieškovė nurodė, jog sutinka naudotis R5 patalpa, kurią jai siūlo atsakovas, o atsakovas sutinka naudotis R-3 patalpa, šią patalpą atsakovui siūlo naudotis ir ieškovė, patalpų naudojimosi paskirtį ir tai, jog abi šalys turėtų galimybę naudotis asmeniškai bent viena rūsio patalpa atskirai, todėl nustatytina, jog ieškovė naudojasi R-5 patalpa, o atsakovas R-3 patalpa, tokiu būdu abiem šalims būtų skiriama naudotis reali daikto dalis atitiktų jo idealią dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Kitos rūsio patalpos: R-1- (12,05 kv. m), R-2-(2,41 kv. m), R-4 –(11,51 kv. m.) skirtinos šalims naudotis bendrai.

Dėl garažo patalpos G-1 ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi

Ieškovė prašo garažą G-1 (17,97 kv.m.) skirti naudotis atsakovui, o atsakovas siūlo garažą skirti naudotis ieškovei. Atsakovas nurodo, jog jis garažu nesinaudoja, nes jo automobilis yra nestandartinis, todėl jam garažo nereikia. Ieškovė nurodo, jog ji sutiktų naudotis garažu, tačiau ji garažą ketina įsirengti ūkiniame pastate ir prašo jį skirti naudotis jai. Atsakovas priešieškiniu prašo ūkinį pastatą skirti naudotis abiem ir nesutinka, jog visas ūkinis pastatas atitektų naudotis tik ieškovei. Ieškovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu taip pat sutiko naudotis su atsakovu bendrai ūkiniu pastatu, tačiau nurodė, jog jai turėtų būti skirtas įėjimas iš vakarinės pusės, nes ketina ten įsirengti garažą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jam nesvarbu iš kurios pusės patektų į ūkinį pastatą.

Bylos duomenys pavirtina, jog abiem ginčo šalims priklauso po 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į šį pastatą yra du įėjimai iš rytinės ir vakarinės pusės, abi ginčo šalys nori naudotis šiuo pastatu.

Teismas nurodo, jog kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Įvertinus šalių teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu darytina išvada, jog abi ginčo šalys stengiasi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl šio bendro daikto valdymo bei nesiekia tik savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.

Įvertinus šalių teiktus paaiškinimus, ūkinio pastato dydį, tai, jog ūkinis pastatas šalims priklauso lygiomis dalimis, tai jog yra du patekimai į ūkinį pastatą, darytina išvada, jog ūkiniu pastatu abi šalys turėtų naudotis bendrai. Teismo vertinimu paskyrus šį pastatą naudotis tik ieškovei būtų pažeistas bendraturčių bendrų lygių principas, suteiktas prioritetas tik ieškovei, taip pat pažeista atsakovo nuosavybės teisė, nes būtų apribota nuosavybė naudotis jam ½ dalimi priklausančio statinio. Kadangi atsakovui jokio skirtumo iš kurios pusės patekti į ūkinį pastatą, o ieškovė nurodė, jog ūkiniame pastate ketina įsirengti garažą, todėl paskyrus ieškovei naudotis rytinę pusę būtų apsunktinas patekimas su automobiliu, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovei skirti naudotis šio pastato dalimi į kurią patekimas numatytas iš vakarinės pusės, o atsakovui iš rytinės pusės.

Įvertinus tai, jog ieškovė ūkiniame pastate ketina įsirengti garažą, todėl būtų teisinga ir proporcinga, jog atsakovas taip pat turėtų garažą. Nors atsakovas nurodo, jog jis negali patekti su automobiliu į garažą, kuris yra gyvenamajame name, tačiau tokių duomenų nepateikė. Iš teismui pateiktos kadastro bylos matyti, jog garažo plotas 2,97 m., taigi pakankamas, jog įvažiuotų automobilis. Paskyrus garažą naudotis ieškovei būtų pažeista atsakovo teisę taip pat turėti patalpą automobiliui statyti. Taip pat paskyrus šią patalpą naudotis ieškovei, ieškovei tektų galimybę naudotis didesne turto dalimi ir tokiu būdu būtų pažeistas lygiateisiškumo ir proporcingumo principai. Atsižvelgiant į tai, garažas – G1 (17,97 kv. m) paskirtinas naudotis atsakovui.

Dėl šiltnamio

Ieškovė prašo šiltnamį skirti naudotis atsakovui, atsakovas nesutinka ir nurodo, jog šiltnamis nėra įregistruotas viešame registre, todėl negali būti nustatoma jo naudojimosi tvarka, be to jo jis prastos būklės ir turėtų būti nugriautas.

CK 4.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto dalimis, atsižvelgiant į savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai – žemės sklypai, statiniai, butai, patalpos, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris.

Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į daiktą gali būti įgyjama tik įstatymų nustatytais pagrindais. CK 4.47 straipsnyje yra įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sąrašas, šio straipsnio pirmajame–vienuoliktajame punktuose yra įvardyti konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, o dvyliktajame punkte yra blanketinė nuostata, nurodanti, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Pagal to paties straipsnio ketvirtąją dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Šios nuostatos patvirtina, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų paskirtis – identifikuoti konkretaus nekilnojamojo daikto parametrus. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, kaip ir pirmiau jau aptarta nekilnojamojo daikto teisinė registracija, patys savaime nelemia tokio daikto teisinio likimo, inter alia, kadastrinių matavimų atlikimas nesukuria nuosavybės teisės į tokių matavimų objektu esantį daiktą.

Bylos duomenys patvirtina, jog nei ieškovei, nei atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise nėra įregistruota nuosavybės teisė į šiltnamį ir nors byloje yra atlikti šiltnamio kadastriniai matavimai, tačiau toks statinys nėra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas registre ir jam nėra suteiktas unikalus numeris.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad sprendžiant naudojimosi tvarkos klausimą tarp šalių teismas vadovaujasi kadastrinėje byloje esančiais duomenimis apie patalpas bei statinius, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nenustatinėja naudojimosi tvarkos nesant suformuoto objekto, nagrinėjamu atveju šiltnamio, be to jis nėra įregistruotas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl nesuformuoto turto – šiltnamio naudojimosi tvarka tarp šalių nenustatytina, be to pažymėtina ir tai, jog iš šalių teiktų paaiškinimų matyti, jog ginčo dėl šiltnamio naudojimosi nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti naudojimosi tvarką šiltnamiu.

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, visapusiškai išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ir įregistruoto turto naudojimosi tvarką: ieškovė naudojasi pastato - patalpomis, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 55/26720 pažymėtomis: 1-5 (0.70 kv. m), 1-4 (8.73 kv. m), 1-7 (11.08 kv. m), 1-8 (13.96 kv. m), 1-9 (14.87 kv. m), 1-10 (11.23 kv. m), 1-11 (42.56 kv. m), R-5 (14,19 kv. m), o atsakovas naudojasi pastato: R-3 (12.90 kv. m), G-1 (17.97 kv. m), 1-2 (1.27 kv. m), 2-1 (3.29 kv. m), 2-2 (14.62 kv. m), 2-3 (2.03 kv. m), 2-4 (15.49 kv. m), 2-5 (9.30 kv. m), 2-6 (15.88 kv. m), 2-7 (24.45 kv. m).

Nustatyti, kad šalys bendrai lygiomis dalimis naudojasi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, patalpomis, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtomis: R-1 (12.05 kv. m), R-2 (2.41 kv. m), R-4 (11.51 kv. m), 1-3 (3.36 kv. m), 1-6 (2.18 kv. m); šalys naudojasi lygiomis dalimis, t. y. ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su įėjimu į naudojamą dalį iš vakarinės pusės, o atsakovas naudojasi šio ūkinio pastato ½ dalimi su įėjimu iš rytinės pusės bei šalys bendrai lygiomis dalimis naudojasi kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešiekšinys) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumas išmokėtos ekspertams, liudytojams, su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei kitos pagrįstos ir būtinos išlaidos (CPK 88 straipsnis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 1680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1605,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą, teisines konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 75,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį.

Atsakovas pateikė įrodymus, jog šioje byloje patyrė 925,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 850,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas – už priešieškinio ir kitų dokumentų parengimą, 75,00 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

Teismas, įvertinęs šalių pareikštus reikalavimus, tai, jog tarp šalių iš esmės ginčas buvo dėl gyvenamojo namo pirmo ir antro aukšto naudojimosi tvarkos ir šioje dalyje ieškovės reikalavimai buvo tenkinti, sprendžia, jog ieškovės reikalavimai tenkinti 70 procentų, o atsakovo 30 procentų, todėl proporcingai paskirstytinos tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei iš atsakovo priteistina 1176,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina 277,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad ieškovė V. L. naudojasi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, patalpomis, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtomis: 1-5 (0.70 kv. m), 1-4 (8.73 kv. m), 1-7 (11.08 kv. m), 1-8 (13.96 kv. m), 1-9 (14.87 kv. m), 1-10 (11.23 kv. m), 1-11 (42.56 kv. m), R-5 (14,19 kv. m).

Nustatyti, kad atsakovas D. P. naudojasi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, patalpomis, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtomis: R-3 (12.90 kv. m), G-1 (17.97 kv. m), 1-2 (1.27 kv. m), 2-1 (3.29 kv. m), 2-2 (14.62 kv. m), 2-3 (2.03 kv. m), 2-4 (15.49 kv. m), 2-5 (9.30 kv. m), 2-6 (15.88 kv. m), 2-7 (24.45 kv. m).

Nustatyti, kad ieškovė V. L. ir atsakovas D. P. bendrai lygiomis dalimis naudojasi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, patalpomis, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtomis: R-1 (12.05 kv. m), R-2 (2.41 kv. m), R-4 (11.51 kv. m), 1-3 (3.36 kv. m), 1-6 (2.18 kv. m);

Nustatyti, kad ieškovė V. L. ir atsakovas D. P. naudojasi lygiomis dalimis, t. y. ieškovė V. L. naudojasi ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su įėjimu į naudojamą dalį iš vakarinės pusės, o atsakovas naudojasi šio ūkinio pastato ½ dalimi su įėjimu iš rytinės pusės.

Nustatyti, kad ieškovė V. L. ir atsakovas D. P. bendrai lygiomis dalimis naudojasi kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovei V. L. iš atsakovo D. P. 1176,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui D. P. iš ieškovės V. L. 277,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.