Utenos apylinkės teismo nutartis

2017-05-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-246-964/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
2YT-246-964/2017
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00149-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Pareiškėjas
S. T.
Suinteresuotas asmuo
P. T., R. T., Z. T., I. L., V. K.
Advokatai
Vytautas Garla
Civilinė byla Nr. 2YT-246-964/2017Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00149-2017-2
Procesinio spendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.4.5.19. (S)(S)MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 18 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Pumputienei,dalyvaujant pareiškėjui S. T., jo atstovui advokatui Vytautui Garlai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys P. T., R. T., Z. T., I. L. ir V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi su patikslintu pareiškimu į teismą, prašydamas pratęsti terminą palikimui po tėvo Z. T. mirties priimti. Nurodė, kad tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Jis mirė ištuokoje, testamento sudaręs nebuvo. Po tėvo mirties liko paveldimas nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). Asmeninės nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą Z. T. atiteko nuo teismo sprendimo, patvirtinusio sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Z. T. po santuokos nutraukimo iki mirties jam atitekusio nekilnojamojo turto savo vardu nebuvo įregistravęs, kadastrinių matavimų neatliko. Apie tėvo mirtį sužinojo iš buvusios globėjos 2016 m. liepos mėnesį. Su tėvu ryšio nepalaikė nuo vaikystės, gyveno atskirai. Abejiems tėvams buvo atimtos tėvystės/motinystės teisės. Broliai ir seserys augo skirtinguose vaikų globos namuose. Įvaikintas nebuvo. Pareiškėjo ryšys su broliais ir seserimis, byloje įtrauktais suinteresuotais asmenimis, buvo silpnas, bendravimas retas. Sužinojęs apie tėvo mirtį nuvyko į tėvo gyvenamąją vietą, sužinojo, kad tėvą palaidojo seniūnija, taip pat sužinojo, kad po mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kur tėvas gyveno. Kaip įpėdinis, domėjosi tėvo palikimu, kreipėsi ir į notarą, tačiau buvo paaiškinta, kad palikimui priimti jau praleistas įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas. Jis rinko dokumentus, ieškojo advokato, kreipėsi į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti teisinę pagalbą palikimo priėmimo klausimu. Terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių: bendravimo nebuvimo, ryšio su tėvu nepalaikymo, nežinojo apie mirtį, silpnų ryšių su broliais ir seserimis, menko paties išsilavinimo, neturėjimo žinių ir įstatymo reikalavimų nesuvokimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. T. pareiškimą palaikė, papildomai paaiškino, kad su tėvais nebegyvena nuo 3 metų amžiaus. Jam buvo paskirta globėja J. K.. Pas ją gyveno iki pilnametystės. Tėvą aplankė tik kartą, seniai, kada, pasakyti negali, jo gyvenimu nesidomėjo. Nelabai pamena, kada tiksliai sužinojo apie tėvo mirtį, bet greičiausiai 2016 m. liepos mėnesį. Pranešė globėja. Po savaitės ieškojo namo dokumentų, kuriuos rado pas kaimyną ir tuomet kreipėsi į advokatą. Pasirodo, sesuo V. K. buvo paėmusi tėvo namų knygą palikusi ją saugoti kaimynams. Su ja nebendrauja. Jis pats 10 klasių išsilavinimo, turi neįgalumą, 30 proc. nedarbingas, gyvena Utenoje, teisinių žinių neturi. Apie tėvo turtą žino tik tiek, kad po skyrybų jam priklausė gyvenamasis namas ir kiti šalia esantys pastatai. Sodyboje buvo kelis kartus, jos niekas neprižiūri.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Vytautas Garla pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Suinteresuotieji asmenys P. T., R. T., Z. T., I. L. ir V. K. į patikslintą pareiškimą atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo S. T. tėvai yra Z. T. ir J. T. (b. l. 9). Z. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). S. T. iki pilnametystės buvo globojamas J. K. šeimoje (b.l. 71). Registrų centro Panevėžio filialo rašte nurodyta, kad Z. T. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi ir neturėjo (b. l. 17). Tačiau iš 2013-11-21 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nutraukta jo J. T. santuoka, matyti, kad jam, pasidalijus santuokoje įgytą turtą, atiteko gyvenamasis namas su trimis ūkiniais pastatais bei kiemo rūsys, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti J. T. vardu (b. l. 15-16). VĮ Molėtų 2-ojo notaro biuro 2016-10-07 raštas Nr. S-495 patvirtina, kad paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) mirus Z. T., nepradėta, įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į Molėtų rajono 2-ąjį notaro biurą nesikreipė (b. l. 18).

Pagal LR CK 5.50 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turi išreikšti savo valią per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Remiantis LR CK 5.57 straipsniu, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005).

Terminas palikimui po Z. T. mirties priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Nepriėmus palikimo laikytina, kad terminas jį priimti praleistas. Pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas su tėvais nebegyvena nuo 3 metų amžiaus, nes buvo paimtas iš šeimos, tėvams apribota tėvų valdžia. Su tėvu ryšio nepalaikė visiškai, gyveno skirtingose vietovėse (tėvas Molėtų rajone, pareiškėjas – Utenos rajone). Su seserimis ir broliais ryšys silpnas dėl jų vedamo gyvenimo būdo, be to, jie vaikystėje gyveno globos namuose, jis – pas globėją J. K.. Šios priežastys sąlygojo, kad S. T. apie tėvo mirtį sužinojo tik 2016 m. liepos mėnesį iš globėjos J. K., t. y. suėjus palikimo priėmimo terminui. Visgi nors pareiškėjas ir menko išsilavinimo, neturintis teisinių žinių, iš dalies darbingas (b.l. 72), tačiau sužinojęs apie tėvo mirtį jau po savaitės nuvyko į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Videniškių seniūniją, kur ir sužinojo, kad liko paveldimas turtas. Sužinojęs, kad terminas palikimui priimti praleistas, jis nedelsdamas ėmė ieškoti advokato, 2016-08-03 kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri galėtų padėti parengti pareiškimą teismui, rinko reikiamus dokumentus. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pariškėjas, vos sužinojęs apie tėvo mirtį, ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, o pats termino palikimui priimti praleidimas buvo sąlygotas objektyvių veiksnių – gyvenimo atskirai nuo tėvo dėl paties velionio Z. T. kaltės (jam neauginus pareiškėjo).

Suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepateikė, paveldėjimo byla mirus Z. T. nepradėta. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad tenkinus pareiškimą kitų asmenų interesai pažeisti nebus, todėl pareiškimas tenkinamas, terminas palikimui priimti atnaujinamas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,54 Eur (b. l. 1). Kadangi pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-16-T-1682-15660 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l.- 6-7), t. y. pareiškėjas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šios išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 185 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. T. pareiškimą tenkinti.

Pripažinti, kad S. T. terminą palikimui po Z. T. mirties (duomenys neskelbtini) praleido dėl svarbių priežasčių.

Pratęsti S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2015 m. vasario 7 d.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 2015 m. vasario 7 d., paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė