Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1969-260/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-10
Bylos Nr.
2S-1969-260/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Aušra Baubienė, Birutė Bobrel
Suinteresuotas asmuo
J. B., AB „Kauno energija“
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1969-260/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė Procesinio sprendimo kategorija:129.1;129.11;122.4;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės ir Birutės Bobrel,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-26340-752/2009 pagal antstolės G. A. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys AB „Kauno energija“, J. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė G. A. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu pakeisti skolininką V. M. skolininke J. B..

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi patenkino prašymą ir pakeitė vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0088/07/01930) skolininką V. M., mirusį (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėja - J. B.. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0088/07/01930 nustatė, kad antstolė vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2000 10 05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-13820/2000 dėl 262,13 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojo UAB „Kauno energija“ naudai. Skolininkas V. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po V. M. mirties paveldėjimo teisės liudijimas išduotas jo dukrai J. B.. Teismas padarė išvadą, jog pagal prievolės prigimtį teisių perėmimas yra galimas, todėl paveldėtoja, priimdama palikėjo turtą, kartu prisiėmė ir palikėjo turtines teises bei prievoles, vykdymo procese mirus skolininkui, jis pakeistinas skolininko teisių ir prievolių perėmėja.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 11-12) suinteresuotas asmuo J. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį. Skunde nurodoma, kad J. B. apie civilinės bylos Nr.2-26340-752/2009 nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuota nebuvo, negalėjo pateikti teismui prieštaravimų dėl antstolės pareikšto prašymo, paaiškinimų ar dokumentų, įrodančių, kad skolininko pakeitimas minėtoje byloje yra negalimas. Tokiu būdu buvo pažeistos J. B. procesinės teisės ir tai turėtų būti laikoma absoliučiu teismo nutarties negaliojimo pagrindu. Antstolės G. A. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (vykdomoji byla Nr.0088/07/01930) yra nepagrįstas, nes šioje byloje pareiga sumokėti palikėjo V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), skolos J. B. negali pereiti, todėl antstolė vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 629 str. 1 d. 3 p. privalėjo vykdomąją bylą nutraukti. CK 5.63 str. 1 d. nustato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. 1964 m. CK, galiojusio palikimo atsiradimo metu, 595 str. 1 d. nustatė, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo pretenzijas priėmusiems palikimą įpėdiniams. Apeliantė mano, jog šių teisės normų tikslas yra apginti paveldėtojo interesus, apsaugoti paveldėtoją nuo nežinomybės, neapibrėžtumo, susijusio su reikalavimų sumokėti palikėjo skolas pareiškimu. Šiuo atveju antstolė dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje kreipėsi praėjus devyneriems metams po skolininko V. M. mirties. Analogiškos teisės normos, kuri saugotų minėtus paveldėtojo interesus vykdymo procese Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta, tačiau tai nereiškia, jog paveldėtojo interesai vykdymo procese neturi būti saugomi ir ginami. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog CK 5.63 str. 1 d. (1964 CK 595 str. 1 d.) turėtų būti taikomas kaip įstatymo analogija ir antstolis per tris (pagal 1964 CK - 6 mėnesius) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėtų teikti teismui prašymą dėl skolininko vykdomojoje byloje pakeitimo arba pasiūlyti paveldėtojui įvykdyti mirusio skolininko įsipareigojimus. Kitu atveju, t.y. nesant apibrėžto termino, per kurį skolininkui mirus antstolis turėtų kreiptis į teismą dėl skolininko pakeitimo jo teisių perėmėju vykdomojoje byloje, būtų pažeistas Konstitucinis teisinio tikrumo principas, reikalaujantis, kad teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties, taip pat būtų pažeisti teisingumo protingumo, sąžiningumo principai. Byloje esantis 2001 03 28 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad paveldimą V. M. turtą sudaro 138,00 Lt (pensija) ir 34,50 Lt (pensija), t.y. iš viso 172,5 Lt. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, pagal kurio 594 str. priėmęs palikimą įpėdinis atsako už palikėjo skolas jam perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės ribose. Kadangi paveldėta suma sudarė 172,5 Lt, todėl už palikėjo skolas J. B. atsakinga tik minėtos sumos ribose. Mirusio tėvo skolas J. B. jau yra padengusi kitiems kreditoriams - V. M. sūnui V. M., kuriam mirusysis buvo skolingas. Todėl skolininko pakeitimas vykdomojoje byloje yra negalimas, nes paveldėtos sumos ribose su V. M. kreditoriais J. B. jau yra atsiskaičiusi ir jos pareiga sumokėti bet kokias kitas mirusio tėvo skolas yra pasibaigusi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d. ). Absoliučių Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ( CPK 329 str. 2, 3 d. ). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias antstolio prašymų nagrinėjimą, dėl ko nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog suinteresuotas asmuo J. B. apie civilinės bylos Nr.2-26340-752/2009 nagrinėjimą informuota nebuvo, todėl negalėjo pateikti teismui prieštaravimų dėl antstolės pareikšto prašymo, paaiškinimų ar dokumentų, įrodančių, kad skolininko pakeitimas minėtoje byloje yra negalimas.

Lietuvos Respublikos CPK 593 str. 3 d. numato, kad pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko paprastai nagrinėjami šalims nepranešus. Vadinasi visais kitais atvejais, kuomet nagrinėjami antstolio pareiškimai vykdymo proceso metu, teismas privalo informuoti šalis apie tokio pareiškimo nagrinėjimą (CPK 153 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakeitė skolininką vykdomojoje byloje, neišsiaiškinęs ar yra galimas teisių perėmimas, formaliai nurodydamas, jog pagal prievolės prigimtį teisių perėmimas yra galimas, todėl paveldėtoja, priimdama palikėjo turtą, kartu prisiėmė ir palikėjo turtines teises bei prievoles. Suinteresuotas asmuo J. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2001 03 28 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą apie paveldimą V. M. turtą. Kaip matyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, pagal kurio 594 str. priėmęs palikimą įpėdinis atsako už palikėjo skolas jam perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės ribose. Apeliantės nuomone, kadangi paveldėta suma sudarė 172,5 Lt, už palikėjo skolas J. B. atsakinga tik 172,5 Lt sumos ribose, todėl skolininko pakeitimas vykdomojoje byloje yra negalimas, nes paveldėtos sumos ribose su V. M. kreditoriais J. B. jau yra atsiskaičiusi ir jos pareiga sumokėti bet kokias kitas mirusio tėvo skolas yra pasibaigusi. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas šių suinteresuoto asmens paaiškinimų ir įrodymų, galimai nepagrįstai sprendė, jog teisių perėmimas vykdymo procese yra galimas.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis naikintina, klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Aušra BaubienėBirutė Bobrel