- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-20
- Bylos Nr.
- e2YT-31339-1019/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18908-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. M., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. J. po savo motinos M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad ji ir suinteresuotasis asmuo S. M. yra M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Jie yra vieninteliai jos paveldėtojai, kadangi jų motina daugiau vaikų neturėjo. M. M. mirė būdama našle; jos sutuoktinis A. M. mirė (duomenys neskelbtini). M. M. testamento sudariusi nebuvo. M. M. kartu su jos sutuoktiniu A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kita šio buto dalis asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjai. M. M. mirus, dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notarų biurą, kaip to reikalauja įstatymas, nei pareiškėja, nei jos brolis nesikreipė. Pareiškėja manė, jog motinai mirus, jai priklausančio turto dalis šiame bute jai, kaip jos įpėdinei ir kitos buto dalies bendrasavininkei, pereina savaime ir dėl to jokių papildomų veiksmų atlikti ar kur nors kreiptis nereikia. Pareiškėja su motina buvo buto, kuriame iki jos mirties kartu gyveno, bendrasavininkės (t. y. valdė jį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis). Todėl remdamasi netinkamai suvoktomis nuostatomis per įstatymo nustatytą laiką į notarų biurą pareiškėja nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į po motinos mirties paveldėtą turtą šiuo būdu neįteisino. Pareiškėja po motinos mirties mirusiajai priklausiusiu turtu ėmė naudotis kaip savu, juo rūpintis ir prižiūrėti, atliko paveldėto turto (gyvenamojo būsto) dalies dalinį remontą: virtuvėje pakeitė santechnikos įrangą, perdažė sienas, išmontavo ir išvežė senus baldus, juos pakeitė naujais ir kt. Visus šiuos darbus atliko per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Tiek būtinų remontui medžiagų įgijimui, tiek ir apmokėjimui už atliktus darbus buvo naudojamos pareiškėjos asmeninės lėšos; pareiškėjos brolis S. M. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu prie šio buto gerinimo darbų ir jo išlaikymo nei savo lėšomis, nei kita forma neprisidėjo. Be to, rūpindamasi paveldėto turto išsaugojimu, už butui teikiamas paslaugas (elektros energiją, dujas, vandenį ir kt.) nuolat ir laiku mokėjo mokesčius. Pareiškėja pagrįstai mano, jog savo teises į po savo motinos mirties paveldėtą turtą įgyvendino tinkamai, t. y. vienu iš įstatyme nustatytų būdų, o būtent, pradėdama šį turtą valdyti. Suinteresuotasis asmuo S. M. savo teisių į po motinos mirties likusį paveldimą turtą nerealizavo ir, pareiškėjos žiniomis, to daryti neketina. Prašomo juridinio fakto nustatymas suteiktų pareiškėjai galimybę teisiškai įforminti nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą.
Suinteresuotas asmuo S. M. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. J. priėmė palikimą faktiškai, pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. M. Iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad M. M. šeiminė padėtis – mirusi našle; jos sutuoktinis – A. M.; vaikai – V. J. ir S. M.
Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra įregistruotų pareiškėjos motinos M. M. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų sudarytų palikėjos testamentų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos M. M. mirties nuo (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Iš (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruota A. M. vardu (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) dalis šio buto – pareiškėjos vardu (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)).
Iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – miręs santuokoje, sutuoktinė M. M.; santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra įregistruotų A. M. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų sudarytų palikėjos testamentų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Suinteresuotas asmuo S. M. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pareiškėjos pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.
Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus po savo motinos M. M. mirties palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja byloje pateikė (duomenys neskelbtini) ir kt. mokėjimus už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas (mokėjimo knygelės duomenys). Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja po motinos mirties mirusiajai priklausiusiu turtu ėmė naudotis kaip savu, juo rūpintis ir prižiūrėti, atliko paveldėto turto (gyvenamojo būsto) dalies dalinį remontą: virtuvėje pakeitė santechnikos įrangą, perdažė sienas, išmontavo ir išvežė senus baldus, juos pakeitė naujais ir kt. Visus šiuos darbus atliko per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, kad po pareiškėjos motinos M. M. mirties nuo (duomenys neskelbtini) jos palikimą pareiškėja priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos V. J. subjektinėmis teisėmis įforminant M. M. palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos motinos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties nuo (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po M. M., paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.