Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Liutenas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos AVMI atlikusi patikrinimą padarė išvadą, kad pareiškėjas, išmokėdamas išmokas E. L. už turto nuomą, kurios, Klaipėdos AVMI nuomone, priskiriamos A klasės gyventojo pajamoms, privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. dydžio GPM. Tuo tarp pareiškėjas E. L. išmokėtas išmokas už įrangos nuomą 2014 m. ir 2015 m. priskyrė ūkininko žemės ūkio individualios veiklos pajamoms, kurios priskiriamos B klasės pajamoms. Šias išmokas pareiškėjas deklaravo Gyventojams išmokėtų išmokų pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymoje (forma FR0471) ir, vadovaudamasis GPMĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostata, nuo išmokėtų išmokų GPM neapskaičiavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjas pažymi, kad jei gyventojo vykdoma veikla atitinka individualios veiklos požymius, pajamos iš šios veiklos yra apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, neatsižvelgiant į tai, kad gyventojas jos neįregistravo. Pareiškėjui buvo žinoma, kad fizinis asmuo buvo įsiregistravęs individualią veiklą pagal pažymą, kaip vykdantis žemės ūkio veiklą. E. L. laikotarpiu nuo 2009-03-09 yra įsiregistravęs ūkininku, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-09-30 buvo įsiregistravęs kaip asmuo vykdantis žemės ūkio individualią veiklą. E. L. mokesčių administratoriui pateikė 2012-04-02 žemės panaudos sutartį, pagal kurią jis suteikė dešimčiai metų neatlygintinai naudotis (ganyti gyvulius) 3,15 ha ploto žemės sklypu adresu Mieželių km., Priekulės šen., Klaipėdos raj. savivaldybė. E. L. nuo 2015-09-30 įsiregistravęs vykdančiu individualią veiklą pagal pažymą. Ūkininkų ūkio registrui pateikti duomenys ir apie ūkininko vykdomą veiklą, todėl papildomai mokesčių administratoriui prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą teikti nereikia. Mokesčių administratorius gali paprašyti pateikti prašymą REG812 forma tam, kad ūkininkas pateiktų papildomus duomenis — telekomunikacijų rekvizitus, tikslų veiklos vykdymo vietos adresą. Ūkininko vykdoma veikla pagal GPMĮ nuostatas prilyginama individualiai veiklai, todėl ūkininkui, jeigu pageidauja, gali būti išduodama Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos FR0468 formos pažyma.

Pareiškėjas akcentuoja, kad ūkininkui, vykdančiam tik žemės ūkio veiklą, teikti prašymą dėl individualios veiklos vykdymo pažymos išdavimo nėra tikslinga, kadangi ūkininko turimas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas mokesčių tikslais reiškia iš esmės tą patį, t.y. kad gyventojas verčiasi žemės ūkio veikla. Tuo atveju, jeigu ūkininkas, registruodamasis Ūkininkų ūkių registre, nurodė, kad verčiasi ne tik žemės ūkio bet ir kita veikla, jam, jeigu pageidauja, gali būti išduodama individualios veiklos vykdymo pažyma, kaip dokumentas, patvirtinantis kokiomis veiklomis verčiasi gyventojas.

Iš ginčijamų sprendimų matyti, kad fizinis asmuo nuomos paslaugas teikė pareiškėjui tęstinį laikotarpį, t.y. ir 2014, ir 2015 metais ir ne po vieną kartą. Tą jis darė savarankiškai ir su nuosavu turtu (nuomavo statybinius mechanizmus ir statybinę įrangą, viso - 7 vnt.), kuriam buvo daryta PVM atskaita, įsigijus šį turtą. Taip pat fizinis asmuo rašė kiekvieną kartą pareiškėjui PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodė, kad paslaugas teikia kaip ūkininkas. Visi išvardinti faktai, t.y. turto nuomos vienetai, tęstinumas, rodo, kad tai nebuvo atsitiktiniai sandoriai su fiziniu asmeniu. Todėl turto nuoma, kurią apmokėjo pareiškėjas, ir buvo priskirta fiziniam asmeniui, kaip individualios veiklos pajamos.

Kai ūkininkas, įsiregistravęs ūkininko ūkį, verčiasi žemės ūkio ir kita ūkininko registre įregistruota individualia veikia, tai pajamos, gautos iš vykdomos kitos individualios veiklos, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių 5 proc. pajamų mokestį sumokėti į biudžetą turi pats pajamų gavęs gyventojas, teikdamas metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją.

Pareiškėjas mano, kad turėjo pareigą deklaruoti išmokėtas pinigų sumas, kaip B klasės pajamas, o E. L. nuo šių pajamų turi mokėti 5 proc. GPM, kaip asmuo vykdantis ne laisvos profesijos paslaugas.

Atsakovas VMI atsiliepime (b.l. 44-48) nurodė su skundu nesutinkantis ir prašė skundą atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), PM ir GPM už laikotarpį nuo 2014 – 2015 m., deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą ir 2017-05-17 surašė patikrinimo aktą Nr. (7.8) FR0680-226, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuota mokėtina į biudžetą 101 659 Eur GPM suma ir 4 918 Eur PM. Klaipėdos AVMI 2017-06-30 sprendimu Nr. (6.5)FR0682-261 patvirtino patikrinimo aktą, nurodydama sumokėti 101 636,93 Eur GPM, 23 430,95 Eur GPM delspinigių, paskirtą 10 163 Eur GPM baudą, 4 918 Eur PM, 519,48 Eur PM delspinigių, paskirta 491 Eur PM baudą. VMI 2017-08-30 sprendimu Nr. 69-91 patvirtino Klaipėdos AVMI 2017-06-30 sprendimą Nr. (6.5) FR0682-261. Pastarąjį sprendimą patvirtino ir MGK skundžiamu sprendimu.

Pareiškėjo įregistruota ir faktiškai vykdoma veikla – inžinerinių statinių statyba (horizontalaus kryptingo gręžimo darbai, vamzdynų TV diagnostika, naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba ir kt.). Pagal pareiškėjo Klaipėdos AVMI pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, bankinių pavedimų išrašus ir kasos išlaidų orderius - nustatyta, kad pareiškėjas už statybos mechanizmų ir įrangos nuomą E. L. 2014 m. sumokėjo 224 448,58 Eur (774 976 Lt) ir 2015 m. 452 280,64 Eur pajamų.

Pareiškėjas iš fizinio asmens E. L., kuris nuo 2011-06-09 iki 2015-12-14 dirbo pareiškėjo įmonėje direktoriaus pavaduotoju, pagal 2014-07-09 statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. NM14/07/09 nuomojosi savo veiklos vykdymui statybinius mechanizmus bei kitą statybinę įrangą. Be minėtoje sutartyje nurodytos technikos, iš E. L. pareiškėjas nuomojosi vamzdžių virinimo aparatą „Rothenberger“, vidinių siūlių išdrožėją „RITMO“, gruntinio vandens pažeminimo įrangą, vikšrinį ekskavatorių „EDER“ bei ekskavatorius RH5, Liebherr A3 ir ATLAS AB1202, krautuvą, sunkvežimį MAN, plentvolį, asfalto frezą ir vibro volą RAMAX.

VMI pažymi, kad minėta technika nebuvo apskaityta E. L. ūkininko ūkyje, nors dalis technikos priklausė jam, o dalis buvo pernuomota iš kito vieneto – UAB „EKO-L“, kurio akcininkai buvo E. L. dėdė ir pusbrolis (2016-06-06 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR 1042-4433). VMI atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas pats turėjo panašios paskirties įrangos (mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-1391 (11 psl.). E. L. įrangą nuomojo tik pareiškėjui. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų suvestinės lentelės matyti, kad pareiškėjai apskaitos dokumentai yra išrašyti nuoseklia didėjančia tvarka (patikrinimo akto 5 psl.). Nustatyta, kad Pareiškėjas iš E. L. – PVM mokėtojo (įsiregistravo 2013-12-05) pagal nuo 2014-02-28 iki 2015-05-29 išrašytas PVM sąskaitas faktūras išsinuomojo statybos mechanizmų ir įrangos 2014 m. už 1 168 511,09 Lt (338 424,20 Eur), tame skaičiuje 202 799,26 Lt (58 734,72 Eur) PVM, 2015 m. – už 481 448,11 Eur, tame skaičiuje 83 557,11 Eur PVM, (patikrinimo akto 3 lentelėje nurodyta 481 628,11 Eur suma dėl 180 Eur apskaitytos didesnės sumos pagal 2015-01-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EL14-1).

Pareiškėjas, kaip Lietuvos vienetas (juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, GPMĮ 2 str. 25 d.) nagrinėjamu atveju turėjo mokestį išskaičiuojančio asmens statusą ir jai buvo nustatyta pareiga apskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo gyventojams išmokamų A klasės pajamų.

VMI atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu nenustatyta, kad E. L. iš įregistruotos žemės ūkio individualios veiklos būtų gavęs pajamų, o statyboms skirtos technikos ir įrangos nuomą priskirti žemės ūkio individualiai veiklai nėra pagrindo. Pareiškėjui, kaip mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, teko pareiga įvertinti išmokamų pajamų pobūdį ir nuo gyventojams išmokamų pajamų taikant atitinkamą GPM tarifą apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį. Kadangi E. L. statybos mechanizmų ir įrangos nuomos paslaugų suteikimo būdas, neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 76 patvirtinto paslaugų žemės ūkiui sąrašo, kuris taikomas apskaičiuojant pajamas iš žemės ūkio veiklos. Statybos mechanizmų ir įrangos nuomos pajamos nepriskiriamos žemės ūkio veiklos pajamoms. Todėl pareiškėjas privalėjo E. L. išmokėtas išmokas priskirti A klasės pajamoms ir, vadovaujantis GPMĮ 23 straipsnio 1 dalimi, nuo jų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą GPM.

Teismo posėdžio metu VMI atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Skundas atmestinas

Ginčas byloje yra kilęs dėl pareiškėjo fiziniam asmeniui E. L. 2014 ir 2015 metais (2014 m. 224 448,58 Eur (774 976 Lt) ir 2015 m. 452 280,64 Eur) išmokėtų pajamų pripažinimo A klasės pajamomis ir jų apmokestinimo 15 proc. GPM teisėtumo ir pagrįstumo.

2014-07-09 UAB „Liutenas“ ir E. L. pasirašė Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. NM14/07-09 (toliau – Nuomos sutartis, MGK bylos medžiagos b.l. 93-97), kuria E. L. pareiškėjui išnuomojo: horizantalaus valdomo gręžimo įrangą Nr. Vermeer 24x33 su operatorium, ekskavatorių MH Cyti su operatorium, ekskavatorių Zeppelin ZM15 su operatorium, sunkvežimį VOLVO f610 su operatorium, ekskavatorių Pel Job su operatorium, sunkvežimį IVECO 260 E-27 su operatorium ir sunkvežimį IVECO 190-25 su tralu Golhofer Tu18/80 su operatorium.

2015-12-21 raštu Nr. (32.41-GPM)RM-27373 (MGK bylos medžiagos b.l. 176-177) atsakydama į pareiškėjo paklausimą, VMI nurodė, kad pagal su ūkininku sudarytą statybos mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį ūkininkui išmokamos išmokos laikomis nuomos pajamomis, kurios pagal GPMĮ 22 straipsnio nuostatas priskiriamos A klasės pajamoms. Per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojui išmokėtos pajamos už mechanizmų ir įrangos nuomą ir nuo jų išskaičiuotas pajamų mokestis deklaruojamas Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 formoje ir jos FR0572A priede nurodant 24 kodą – kito turto nuomos išmokos. GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 4 punkte nustatyta, kad gyventojo, įsiregistravusio pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, pajamomis nelaikomas apskaičiuotas pardavimo PVM už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas. Todėl 15 proc. dydžio pajamų mokestis turi būti išskaičiuojamas nuo pagal PVM sąskaitą faktūrą gyventojui išmokėtos sumos be PVM.

Klaipėdos AVMI 2016-06-23 mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. FR0686-1391 (MGK bylos medžiagos b.l. 75-83) konstatavo, kad pareiškėjas, išmokėdamas išmokas pagal Nuomos sutartį E. L. (pareiškėjo direktoriaus ir akcininko Ž. L. broliui), neapskaičiavo GPM bei nepateikė mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų ir metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų už 2014-2015 metus nuo E. L. išmokėtų A klasės mechanizmų nuomos išmokų nedeklaravo ir nesumokėjo GPM viso 101659,36 Eur.

2017-05-17 patikrinimo aktu Nr. (7.8)FR0680-226 (MGK bylos medžiagos b.l. 42-49) Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjo ribotos atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio, fizinių asmenų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio patikrinimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31, papildomai apskaičiavo pareiškėjui mokėtinus 4 918 Eur PM ir 101 659,26 Eur GPM.

Klaipėdos AVMI 2017-06-30 sprendimu Nr. (6.5)FR0682-261 (MGK bylos medžiagos b.l. 23-25) pakeitė 2017-05-17 patikrinimo aktą Nr. (7.8)FR0680-226 ir nurodė sumokėti pareiškėjui 101 636,93 Eur GPM, 23 430,95 Eur GPM delspinigių, 4 918 Eur PM, 519,48 Eur PM delspinigių ir paskyrė 10 163 Eur GPM baudą bei 491 Eur PM baudą.

VMI 2017-08-30 sprendimu Nr. 69-91 (MGK bylos medžiagos b.l. 8-10) patvirtino Klaipėdos AVMI 2017-06-30 sprendimą Nr. (6.5)FR0682-261.

MGK 2017-11-27 sprendimu Nr. S-243(7-205/2017) (MGK bylos medžiagos b.l. 183-190) patvirtino VMI 2017-08-30 sprendimo Nr. 69-91 dalį dėl nurodymų sumokėti 101 636,93 Eur GPM, 23 460,93 Eur GPM delspinigius ir paskirtą 10 163 Eur GPM baudą. VMI sprendimo dalį dėl pelno mokesčio ir su juo susijusių sumų paliko nenagrinėtą.

Pareiškėjas skundu teismui teigia, kad E. L. išmokėtos išmokos už įrangos nuomą 2014-2015 metais priskirtinos ūkininko žemės ūkio individualios veiklos pajamoms, kurios atitinkamai priskirtinos B klasės pajamoms, todėl 5 proc. pajamų mokestį sumokėti į biudžetą turėjo pareigą pats E. L., teikdamas metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją.

Byloje nagrinėjamu atveju yra keliamas ginčas, kurios klasės pajamoms turėtų būti priskirtos E. L., kuris nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 vykdė žemės ūkio individualią veiklą, o nuo 2015-09-30 – vykdė individualią veiklą pagal Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (EVRK 552000 – poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla), Nuomos sutarties pagrindu per ginčo laikotarpį (2014-2015 m.) gautos pajamos. Svarbu pažymėti, kad 2015-11-25 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1043-10468 (MGK bylos medžiagos b.l. 50-53) konstatuota faktinė aplinkybė, jog E. L. iš žemės ūkio veiklos pajamų negavo. Teikdamas 2015-11-19 paaiškinimus (MGK bylos medžiagos b.l. 54) E. L. patvirtino iš žemės ūkio veiklos pajamų negaunantis, vykdantis veiklą pagal technikos (įrangos) nuomos sutartis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Aptartų aplinkybių kontekste, kurios yra reikšmingos kvalifikuojant nagrinėjamą teisinį santykį, aktualios yra tos GPMĮ 22 straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta, kad pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B. A klasės pajamoms priskiriamos visos iš Lietuvos vieneto gautos pajamos, išskyrus individualios veiklos pajamas (su išimtimis, kurios numatytos GPMĮ 22 str. 2 d. 1 p.), o B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

Pagal GPMĮ 23-27 straipsnių nuostatas, pajamų priskyrimas A arba B klasės pajamoms, sukelia skirtingas teisines pasekmes šias pajamas išmokantiems bei jas gaunantiems asmenims. Jei pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, tai jas išmokantis asmuo yra laikomas mokestį išskaičiuojančiu asmeniu, ir jam tenka pareiga iš išmokamų pajamų išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį bei apie tai deklaruoti, pateikiant mokesčių administratoriui deklaraciją (GPMĮ 23, 24 str.). Tais atvejais, kai pajamos yra priskiriamos B klasės pajamoms, tai pareiga sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį bei apie tai atitinkamai deklaruoti, pateikiant mokesčių administratoriui deklaraciją, yra priskirta pajamas gavusiam asmeniui (GPMĮ 25 str.), o verslo liudijimo turėjimo atveju, fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį už gaunamas B klasės pajamas, asmuo susimoka išduodant jam verslo liudijimą (GPMĮ 26 str.).

Pagal GPMĮ 10 straipsnį individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, kurios yra gautos: 1. iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn (1 d.); iš individualios veiklos, kuria verčiantis gautos pajamos gali būti apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą, rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2 d.). Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad byloje aptariamos pajamos gali būti priskirtos B klasės pajamoms tik tuo atveju, jei jos atitinka minėtus individualios veiklos pajamų kriterijus.

Sprendžiant, ar pajamos atitinka GPMĮ 10 straipsnio 1 dalies kriterijus, aktuali yra šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateikta individualios veiklos sąvoka. Šioje teisės normoje nustatyta, kad „Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.“

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant šią individualios veiklos sąvoką, yra konstatuota, kad, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą (LVAT 2006-06-06 sprendimas Nr. A5-902/2006).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (LVAT 2006-10-20 sprendimas Nr. A14-916/2006).

Mokesčių administratorius ginčijamais sprendimais nusprendė, kad E. L. už įrangos nuomą gautos pajamos nėra susijusios su jo įregistruota individualia žemės ūkio veikla. Mokesčių administratorius nustatęs, kad nuomodamas įrangą Nuomos sutarties pagrindu, E. L. su pareiškėju ginčo laikotarpiu buvo susijęs ir darbo santykiais (nuo 2011-06-09 iki 2015-12-14 dirbo Bendrovės direktoriaus pavaduotoju), todėl jam išmokėtos nuomos išmokos laikytinos A klasės pajamomis. Tokią išvadą mokesčių administratorius pagrindė GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis. Pastebėtina, kad tiek teikdamas GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą, tiek individualią konsultaciją pareiškėjui (MGK bylos medžiagos b.l. 176-177) mokesčių administratorius yra išaiškinęs, jog darbdavio savo darbuotojui išmokamoms kitos veiklos pajamoms priskiriamos bet kokios veiklos pajamos, įskaitant ir individualios veiklos pajamas, bei pajamas iš žemės ūkio veiklos. Šios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms. Darbdavio išmokamos pajamos savo darbuotojui, vykdančiam individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą, priskiriamos B klasės pajamoms.

Įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl aplinkybių, jog E. L. buvo registruotas ūkininku, kas, pareiškėjo įsitikinimu, sudaro pakankamą pagrindą jo gautas pajamas pripažinti gautomis iš ūkininko individualios veiklos, nes gyventojai, įregistravę savo ūkį Ūkininkų ūkių registre, į Mokesčių mokėtojų registrą registruojami pagal Ūkininkų ūkių registro pateikiamus duomenis, MGK su tokia Bendrovė pozicija nesutiko, nurodydama, kad: pirma, gautos pajamos negali būti pripažintos pajamomis, gautomis iš vykdytos ūkininko ūkio veiklos (žemės ūkio veiklos), kuri pagal GPMĮ nuostatas galėtų būti neapmokestinama GPM; antra, išmokėtos pajamos, pagal GPMĮ 22 straipsnio nuostatas, priskirtinos A klasės pajamoms, nuo kurių GPM turi apskaičiuoti ir sumokėti mokestį išskaičiuojantis asmuo - pareiškėjas.

GPMĮ 17 straipsnio 24 punkte numatyta, jog pajamos iš žemės ūkio veiklos yra neapmokestinamos, jeigu šias pajamas gaunantis asmuo mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra registruotas pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju. GPMĮ 2 straipsnio 33 punktas apibrėžia, kad pajamos iš žemės ūkio tai pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo, taip pat pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-25 nutarimu Nr. 76 yra patvirtintas Paslaugų žemės ūkiui sąrašas, kuriame nurodytai veiklai taikomos mokesčių įstatymuose numatytos neapmokestinimo sąlygos. MGK, ginčijamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybės, jog E. L. 2009-03-09 įsiregistravo ūkininko ūkį ir atitinkamais laikotarpiais įsiregistravo ir nurodė vykdysiantis atitinkamas žemės ūkio veiklos rūšis (nuo 2009-03-09 - daržovių auginimo atvirame grunte veiklą; nuo 2011-01-01 - arklių ir kitų kanopinių gyvūnų auginimo veiklą), nesudaro pagrindo pripažinti, jog E. L. pareiškėjo išmokėtos pajamos gali būti pripažintos iš vykdytos ūkininko (žemės ūkio) veiklos ar iš teikiamų paslaugų žemės ūkiui gautomis pajamomis.

Be to, nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbi ir faktinė aplinkybė, jog Nuomos sutarties pagrindu pareiškėjui nuomota technika nebuvo apskaityta E. L. ūkininko ūkyje, nors dalis technikos priklausė E. L., o dalis buvo pernuomota iš kito vieneto - UAB „EKO-L“, kurio akcininkai buvo E. L. dėdė ir pusbrolis (Klaipėdos AVMI 2016-06-06 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR 1042-4433, MGK bylos medžiagos b.l. 70-74). Tai leidžia daryti išvadą, kad E. L. gautas pajamas pareiškėjas nepagrįstai mokesčių administratoriui teikiamose pažymose deklaravo kaip žemės ūkio individualios veiklos pajamas.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas GPMĮ nuostatas, byloje nustatytą faktinę aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo savo darbuotojui E. L. išmokėtos nuomos pajamos, nepriklausomai nuo to, ar jos būtų pripažintos individualios nuomos veiklos ar neindividualios veiklos pajamomis, jos priskirtinos A klasės pajamoms, nuo kurių pareiga apskaičiuoti ir sumokėti GPM tenka mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, t.y. pareiškėjui, todėl atmestinas, kaip teisiškai visiškai nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl E. L. išmokėtų pajamų priskyrimo B klasės pajamomis.

Mokesčių administratoriaus ir MGK išvadas dėl E. L. pajamų iš Nuomos sutarties priskirtinumo A klasės pajamoms ir pareiškėjo pareigas jas atitinkamai deklaruoti ir apskaičiuoti bei sumokėti, be kita ko, patvirtina ir byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės: E. L. įrangą ir mechanizmus nuomojo tik pareiškėjui; byloje nėra duomenų, kad E. L. jo turėtą įrangą ar iš jo dėdei ir pusbroliui priklausiusios įmonės „EKO-L“ išnuomotą įrangą siūlė nuomotis kitiems, nesusijusiems asmenims ar ūkio subjektams rinkoje; pats E. L. ginčo laikotarpiu nebuvo deklaravęs tokio pobūdžio individualios veiklos vykdymo, nors ir buvo registruotas kitos veiklos - ūkininko, žemė ūkio veiklos (iš šios veiklos negavęs ir nedeklaravęs jokių pajamų) ar poilsiautojų ar kitos trumpalaikio apgyvendinimo veiklos vykdytoju; E. L. neteikė metinių 2014, 2015 metų deklaracijų, jokių pajamų nedeklaravo, GPM neskaičiavo ir nemokėjo; dirbo pas pareiškėją nuo 2011-06-09 iki 2015-12-14; pareiškėjas pats turėjo nuosavos panašios paskirties įrangos, tačiau nepaisant to, nuomojo įrangą iš susijusio asmens, patirdamas ženklias nuomos sąnaudas. Minėtos aplinkybės rodo, jog E. L. nesiekė gauti nuomos pajamų iš neapibrėžto asmenų rato, o nuomos sandorio (buvo sudarytas vienas sandoris) sudarymo aplinkybės ir iš pareiškėjo gautos įrengimų nuomos pajamos buvo nulemtos E. L. tarpusavio santykių su pareiškėju. Sandorio šalys yra susijusios (pareiškėjo direktorius ir akcininkas yra E. L. brolis), dėl ko pareiškėjui buvo ar galėjo būti žinomos aplinkybės, jog E. L. realiai žemės veiklos veikos nevykdo, jo gautinos pajamos nėra priskirtinos pajamoms iš žemės ūkio veiklos. Tai leidžia spręsti, jog tokiu būdu nagrinėjamu atveju buvo siekdama sąmoningai apeiti mokesčių įstatymų reikalavimus dėl tinkamo šių pajamų deklaravimo ir GPM nuo šių pajamų apskaičiavimo ir sumokėjimo.

Apibendrinant konstatuotina, kad tiek mokesčių administratorius ginčijamuose sprendimuose, tiek MGK savo sprendime išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo ginčo faktines aplinkybes, detaliai atsakė į visus pareiškėjo iškeltus klausimus, savo išvadas tinkamai pagrindė aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir teismų suformuotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis. Pastebėtina, jog pareiškėjo teismui pateiktas skundas yra absoliučiai tapatus (pažodžiui) MGK adresuotam skundui, į kurį pareiškėjui buvo atsakyta teisiškai pagrįstu MGK 2017-11-27 sprendimu Nr. S-243(7-205/2017). Nesutikdamas su MGK sprendimu ir teikdamas skundą teismui pareiškėjas nepateikė nei vieno argumento, kodėl nesutinka su MGK padarytomis išvadomis, kaip ir kodėl tos pačios aplinkybės turėtų būti vertinamos kitaip.

Remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išsakytais motyvais Klaipėdos AVMI 2017-06-30 sprendimas Nr. (6.5)FR0683-261, VMI 2017-08-30 sprendimas Nr. 69-91 ir MGK 2017-11-27 sprendimas Nr. S-243(7-205/2017) paliktini galioti, kaip teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Liutenas“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.