Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-07-14 · Civilinė byla Nr. 2-697-959/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-14
Bylos Nr.
2-697-959/2014
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00508-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
V. B.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-697-959/2014Proceso Nr. 2-18-3-00508-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 125.2. (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 14 d.Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Sergej Lebedev,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant ieškovės A. B. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes: B. ir B.; nustatyti ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų O. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. B.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. B. ir A. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės; vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaikų motiną A. B.; priteisti iš atsakovo V. B. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. – 12 600,00 Lt (dvylika tūkstančių šešis šimtus litų) – dukrai A. B.; vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną A. B.; priteisti iš atsakovo V. B. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. – 12 600,00 Lt (dvylika tūkstančių šešis šimtus litų) – sūnui O. B.; vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną A. B.; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, sutiko su reikalavimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovę, iš dalies sutiko su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2007-11-23 Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravo santuoką; jie turi du nepilnamečius vaikus: O. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini); ieškovei nuosavybės teise priklauso turto už 1970,90 Lt; atsakovo vardu privalomai registruotino turto nėra; šalys nedirba, pajamų negauna; 2011-06-15 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., ir, subendrinus su 2011-04-29 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu trejiems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams šešiems mėnesiams; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovui 2012-01-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas vykdyti 2011-06-15 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose; Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, institucija neprieštarauja, kad vaikams būtų priteistas ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymas.

Dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo atžvilgiu 2011 metais buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis buvo nuteistas už kelis tyčinius nusikaltimus. Šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Todėl, taikant CK 3.60 str. 2 d. numatytą prezumpciją, laikytina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį tvirtina, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji, būdama santuokoje su juo, gyvena su kitu vyru. Tačiau šie atsakovo teiginiai nepagrįsti įrodymais, todėl yra atmestini.

Dėl pavardžių.

Atsakovas prieštarauja ieškinio reikalavimui nutraukus santuoką, šalims palikti santuokines pavardes.

CK 3.69 straipsnis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (1 dalis); jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovei uždrausti pasilikti santuokinę pavardę.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos.

CK 3.169 str. 1 d. nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Nagrinėjamu atveju šalys sutaria, kad jų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Todėl, nesant ginčo tarp šalių, ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra tenkintinas.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo po 450,00 Lt dydžio periodines išmokas per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Atsakovas sutiko mokėti po 250,00 Lt ir nurodė, kad didesnės sumos mokėti neturi galimybių, nes šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir negauna jokių pajamų.

Įstatymas numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 1 d.), ir jei jie geruoju išlaikymo neteikia, išlaikymas priteisiamas sprendimu (CK 3.194 str. 1 d.). Išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, yra pažymėjęs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Byloje nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra labai panaši, todėl laikytina, kad šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Ieškovės nurodyta vienam vaikui per mėnesį skiriama išlaikymo suma – 900,00 Lt – neviršija šiuo metu galiojančio vienos minimalios mėnesinės algos dydžio (1000 Lt), todėl laikytina protinga. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir dėl to neturi jokių pajamų, negali daryti įtakos vaikų išlaikymo pareigos apimčiai, kadangi tokią atsakovo turtinę padėtį lėmė jo paties tyčiniai nusikalstami veiksmai. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, jog jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas visa apimtimi.

Ieškovė tvirtina, jog atsakovas nepilnamečiais vaikais nesirūpina nuo 2012-01-01. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę 2012-01-18 nutartimi. Nagrinėjama byla iškelta 2014-05-19 nutartimi, kuria ieškinys priimtas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo atsakovui paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios iki bylos iškėlimo teisme dienos praėjo 28 mėnesiai, įrodymai apie tai, kad atsakovas per šį laikotarpį teikė išlaikymą vaikams, teismui nepateikti, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat laikytinas pagrįstu (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis (144,00 Lt) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2420,00 Lt).

CPK 98 str. 1 ir 2 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išnagrinėta byla yra nesudėtinga, nedidelės apimties (1 tomas), joje keliami teisės klausimai yra plačiai analizuojami teismų praktikoje ir nėra nauji, byloje įvyko tik vienas 9 minučių trukmės posėdis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad atsakovės išlaidos advokatės pagalbai apmokėti yra neprotingai didelės, todėl iš atsakovo priteistinos ne didesnės kaip 1500,00 Lt dydžio.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 324,00 Lt dydžio žyminio mokesčio suma (900 x 12 x 0,03) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. B. ir atsakovo V. B. 2007-11-23 Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: „B.“, „B.“.

Nustatyti ieškovės A. B. ir atsakovo V. B. nepilnamečių vaikų O. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. B..

Priteisti iš atsakovo V. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. B. ir A. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. B. 25200,00 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius du šimtus litų 00 ct) vaikų O. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2014 m. gegužės 19 d.

Vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaikų motiną A. B..

Priteisti iš atsakovo V. B. 1644,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. B. naudai.

Priteisti iš atsakovo V. B. valstybės naudai 324,00 Lt (tris šimtus dvidešimt keturis litus 00 ct) žyminio mokesčio.

Teismo sprendimo kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Sergej Lebedev