Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, darbo biržoje registruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-10 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu. 2014-12-08 paleistas atlikus bausmę,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: jis 2015 m. rugsėjo 24 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, dėl mažareikšmės priežasties, t. y. supykęs dėl to, kad nukentėjusysis D. P. neleido pasinaudoti jo žiebtuvėliu, stebint kitiems asmenims, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė nepilnamečiui D. P. į veidą, o, nukentėjusiajam parkritus, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė šiam į veidą, tuo padarydamas D. P. sumušimus veide ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais veiksmais V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi V. U. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė pilnai pripažįstantis savo kaltę bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o prokurorė bei gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. U. pilnai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tikslių detalių jau nebeatsimena, tačiau pilnai sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Su drauge I. Z. ėjo iš parduotuvės, buvo nusipirkę po butelį sidro (0,5 l talpos), kurį išgėrė. Apsipyko, jo draugė liko sėdėti ant suoliuko, o jis nuėjo namo. Po kiek laiko jam paskambino I. Z. ir pasakė, kad prie jos priekabiauja, paprašė ateiti padėti išsiaiškinti. Jam atėjus, draugė parodė į vaikiną, kuris, anot jos, prie jos priekabiavo. I. Z. pasakojo prašiusi vieno iš vaikinų pridegti jai cigaretę, tačiau šis atsisakė, pradėjo priekabiauti, dėl ko jie apsižodžiavo ir ji iškvietė kaltinamąjį. Apklausiamas kaltinamasis nurodė, jog draugei parodžius į nukentėjusįjį (šis buvo su kompanija, kiek iš viso buvo jaunuolių, tiksliai negali atsakyti, mano, jog apie keturis, be to, šalimais ant suoliuko sėdėjo dar ir kiti pašaliniai asmenys), jis priėjo prie pastarojo ir nieko nesakęs vieną kartą smogė kumščiu į veidą, po ko šis nuo smūgio pargriuvo. Neneigia, jog nukentėjusiajam nukritus jis pastarajam dar ir įspyrė. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, toks elgesys ateityje nebepasikartos. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vartojęs alkoholio, kaip minėjo, išgėrė pusę litro sidro. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka, ketina juos atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. U. savo kaltę taip pat pripažino ir gailėjosi. 2015-09-24, apie 20.00 val., jis buvo kartu su savo drauge I. Z., Taikos gatvėje esančioje alėjoje abu gėrė alkoholinius gėrimus, po ko susipyko, jis nuėjo namo pas Ireną, o ši liko sėdėti toje pačioje alėjoje. Maždaug už 30 min., jis paskambino Irenai, paklausė, ko ši neina namo ir išgirdo, kaip šalia kalbasi kažkokie vaikinai, groja muzika. Jis išėjo iš namų ir nuėjo pas ją, kur pastarąją buvo palikęs. Jam atėjus pamatė jaunuolių kompaniją (apie 8-10 žmonių). Kokio amžiaus pasakyti negali, pažinti negalės. Irena jam papasakojo, kad jaunuolių kompanija nedavė jai prisidegti, šaipėsi. Abu jau ruošėsi eiti namo, bet prieš tai jis priėjo prie jaunuolių kompanijos ir paklausė, kam buvo gaila duoti prisidegti. Tada priėjo prie vaikino, kuris atsisakė duoti prisidegti cigaretę. Vaikinas sėdėjo ant suoliuko, jis jam kumščiu vieną kartą trenkė į veido sritį, po ko šis nukrito ant nugaros ir jis nukentėjusiajam dar vieną kartą spyrė koja (kur tiksliai, negali atsakyti). Toliau ant suoliukų sėdėjo dar viena jaunuolių kompanija, kuri sušuko tuoj iškviesianti policijos pareigūnus, po ko jis nusisuko ir išėjo namo (b. l. 95). Papildomai apklausiamas V. U. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, patvirtino nurodytus parodymus (b. l. 103-104).

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nepilnametė liudytoja V. M. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn., datos neatsimena, vakare, apie 17-18 val., ji susitiko su savo draugais Deividu, pavardės nežino, J. M., B. V., L. J. ir kitais, šiuo metu neatsimena, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios netoli (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje. Pabuvę prie mokyklos, nuėjo į alėją, esančią netoli parduotuvės „Norfa“, Justiniškių gatvėje. Jiems einant per alėją, pamatė ant suolo sėdinčią moterį, kurį jų paprašė prisidegti. Kadangi niekas iš jų nerūko, jie jai atsakė neturintys ir atsisėdo netoli jos, apie 5-7 metrų atstumu. Girdėjo, kad moteris kažką jiems sakė, bet ji neatkreipė dėmesio. Maždaug po 10 minučių prie moters priėjo vyras, apsirengęs raudonu džemperiu su užrašu „Adidas“, neaukšto ūgio, pradėjo bendrauti su moterimi, o ji jam kažką pasakojo. Paskui vyras priėjo prie jų ir paklausė, kas iš jų yra kietas, kad nedavė moteriškei žiebtuvėlio. Deividas (D. P.) atsakė, kad tai jis, po ko vyras pradėjo rėkti, sudavė Deividui kumščiu, kuriame buvo kamščiatraukis, į veidą. Nuo pirmo smūgio Deividas nukrito ant nugaros, užsidengė rankomis veidą, o vyras sudavė Deividui apie 3-4 smūgius kumščiu į veidą, pastatė savo koją pastarajam ant veido, taip neleisdamas atsistoti. Deividas pradėjo rėkti, prašydamas pagalbos. Jie (liudytojas su draugais) norėjo padėti Deividui, bet vyras pasakė, kad jei jie įsivels, jis pakvies savo draugus ir tuo pačiu kreipėsi į kažkokius vyrus, stovėjusius balkone gretimame name. Ji pradėjo skambinti policijai, ką išgirdę vyras su moterimi pradėjo šalintis link „Norfos“ parduotuvės. Deividą sumušęs vyriškis 28-30 metų amžiaus, apie 165-170 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, stambiais ir ryškiais antakiais b. l. 83-84).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas P. P. parodė, kad 2015-09-24, apie 20.10 val. patruliavimo metu kartu D. I. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumuštas vaikas. Jiems atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi D. P., kuris paaiškino, kad jį sumušė vyras (apie 30 metų amžiaus, apsirengęs raudonos spalvos džemperiu). Nukentėjusiajam buvo sumušta dešinė akis. Nurodyta, kad įtariamasis pasišalino link parduotuvės „Norfa“. D. P. teigimu, konfliktas kilo dėl to, kad jis su draugais nedavė moteriškei žiebtuvėlio. Nukentėjusysis greitosios pagalbos ekipažu nuvežtas į ligoninę. Dirbdami pagal nurodytus požymius, sulaikė raudonais rūbais apsivilkusį M. G., kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo ne tas asmuo, sumušęs nepilnametį D. P. (b. l. 18-19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. I. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 15-16).

Vilniaus miesto 6 PK pateiktame O. P. 2015-09-28 pareiškime nurodyta, kad 2015-09-24 jai būnant darbe, apie 20.20 val., paskambino jos sūnus ir pranešė esantis sumuštas bei greitosios pagalbos automobiliu vežamas į ligoninę (b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyr. patrulio D. I. 2015-09-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-09-24, apie 20.10 val., patruliuojant gautas pranešimas apie sumuštą vaiką. Atvykus į nurodytą vietą, į pareigūnus kreipėsi D. P., jo dešinės pusės akis buvo sumušta. Jis paaiškino, kad jį sumušė vyras, apie 30 metų amžiaus, buvo apsirengęs raudonos spalvos džemperiu, galimai apsvaigęs, nuėjo link parduotuvės „Norfa“ (b. l. 13).

2015-10-26 apžiūros protokolu apžiūrėtas kompaktinis diskas su garso įrašu, iš kurio girdėti, kaip mergina, prisistačiusi V. M., bendruoju pagalbos telefonu praneša apie sumuštą nepilnametį. Galimą įvykio vietą nurodo esant fontaną prie parduotuvės „Norfa“ Justiniškėse (b. l. 10-12).

2016-02-04 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad D. P. iš keturių jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino pirmoje nuotraukoje esantį asmenį, kuris jį sumušė 2015-09-24. Minėtą asmenį atpažino pagal bendrus veido bruožus (b. l. 44-47).

2015-10-21 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad J. M. iš keturių jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino pirmoje nuotraukoje esantį asmenį, sumušusį jo draugą D. P.. Minėtą asmenį atpažino pagal veido bruožų visumą (b. l. 75-78).

2016-01-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. M. iš keturių jai pateiktų asmenų nuotraukų atpažino pirmoje nuotraukoje esantį V. U., kuris sumušė jos draugą D. P. (atpažino pagal veido bruožų visumą, ryškius antakius) (b. l. 85-88).

2015-11-12 specialisto išvadoje Nr. G3780/15(01) konstatuota, kad D. P. VšĮ Vaikų ligoninės Santariškių klinikų filiale nustatyti sumušimai veide, kurių sužalojimų pobūdis detaliau neaprašytas ir nelokalizuotas, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2015-09-24, galimai ir vienu trauminiu poveikiu (b. l. 53).

Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą O. P. pareiškė civilinį ieškinį 1 030 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pareikštas dėl 55,85 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 33, 34-35, 57-58, 59).

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamajam V. U. inkriminuotas kaltinimas yra pilnai pasitvirtinęs ir neginčytinai įrodytas.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Nagrinėjamu atveju V. U. viešoje vietoje, matant kitiems asmenis, tame tarpe ir kartu su D. P. buvusiems nepilnamečiams draugams, dėl mažareikšmės priežasties, t. y. supykęs dėl to, kad nukentėjusysis D. P. neleido kaltinamojo draugei pasinaudoti jo žiebtuvėliu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė nepilnamečiui D. P. į veidą, o, nukentėjusiajam parkritus, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė šiam į veidą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei pademonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką. Pažymėtina, jog smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011). Kaltinamojo kaltė įrodyta tiek jo paties teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiųjų D. P. ir O. P. parodymais, įvykį mačiusių asmenų I. Z., B. V., J. M. bei V. M. parodymais, taip pat policijos pareigūnų P. P., D. I. parodymais, apžiūros, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada. Visus šiuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais ir vadovaujasi jais grįsdamas asmens kaltę. Kaltinamasis atliko baigtus tyčinius nusikalstamus veiksmus, pagrįstai kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvina tai, kad pastarasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo V. U. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, jog tą aplinkybę, kad vartojo alkoholinius gėrimus, kaltinamasis pripažino viso proceso metu. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną su I. Z. vartojo alkoholinius gėrimus, nusikalstamus veiksmus atliko, kadangi buvo išgėręs (b. l. 103-104).

Teismas, skirdamas V. U. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. U. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę: V. U. anksčiau teistas (b. l. 114-121, 123-126, 127-129, 130-136), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 137-147), niekur nedirba, VĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas du kartus, paskutinį kartą nuo 2004-12-03 iki 2004-12-27. Diagnozė: Hiperkinezinis elgesio sutrikimas (b. l. 149). Taip pat gydėsi psichikos sveikatos centre nuo 2015-02-11 iki 2015-04-14. Diagnozė: adaptacijos sutrikimai (b. l. 150). Priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 151). Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-412/2015 konstatuota nesant duomenų apie tai, kad V. U. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs laikinos psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 156). Atsižvelgus į šias aplinkybes, laikytina, kad V. U. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. U. griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas didesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skirti švelnesnę bausmės rūšį yra netikslinga, kadangi akivaizdu, kad tokiu būdu bausmės tikslai pasiekti nebus. Kaltinamasis anksčiau teistas, išimtinai vien už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, kas tik patvirtina, jog pastarasis savo elgesį vertina nepakankamai kritiškai. Visgi siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra sunkus, kaltinamasis sutinka atlyginti byloje pareikštus civilinius ieškinius, pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, taip pat to, jog kaltinamasis yra dar pakankamai jauno amžiaus, dėl ko laikytina esant tikslinga suteikti kaltinamajam galimybę įrodyti, kad jis gali gyventi laikydamasis įstatymų, nenusižengdamas, vykdydamas teismo paskirtus įpareigojimus. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam V. U. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam 3 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus - teismo nustatytu laiku neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi, pradėti dirbti ar tęsti darbo paieškas darbo biržos pagalba, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kadangi prisipažino kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusiojo atstovė O. P. pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. U. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, todėl, atsižvelgiant į nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, turi šią žalą atlyginti. Teismas pilnai tenkina nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (30 Eur). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė nukentėjusiajam sumušimus veide, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors nukentėjusioji ir nepateikė vaistų įsigijimo dokumentų, tačiau teismas, įvertinęs prašomos priteisti turtinės žalos dydį, taip pat nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, laiko, kad prašoma atlyginti suma yra protingo dydžio, dėl ko civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai, priteisiant iš kaltinamojo nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Tuo tarpu civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam D. P. dėl nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nekyla abejonių, jog kilusi situacija, kuomet nepilnametis buvo sumuštas viešoje vietoje, patyrė sveikatos sutrikdymą, sukėlė neigiamas emocijas, nerimą, galiausiai baimę, tačiau pagrindo išvadai, jog nukentėjusysis patyrė esminius sukrėtimus, didelius dvasinius išgyvenimas, nėra. Nors nukentėjusiojo atstovė ir nurodė, kad kartu su sūnumi keletą kartų lankėsi pas psichologą, tačiau nepateikė jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad buvo lankytasi pas specialistą dėl nusiskundimų, atsiradusių po padarytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusioji taip pat tikino, kad ir šiuo metu jos sūnų kamuoja galvos skausmai, tačiau tuo pačiu pripažino nežinanti tokio skausmo kilimo priežasties ir išsakė tik manymą, kad tai gali būti susiję su kaltinamojo padarytais veiksmais. Spręsdamas neturtinės žalos klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiajam kilusias nurodytas pasekmes (miego sutrikimus, išryškėjusį padidintą baimės jausmą, nervingumą ir kt.), kitokio pobūdžio neigiamus reiškinius, juo labiau, nenustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuoti bent kokie liekamieji reiškiniai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tikslinga nustatyti 200 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Toks priteistinos žalos dydis pilnai atitinka teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2014).

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 55,85 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais duomenimis apie nukentėjusiajam D. P. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 59).

V. U. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 96-97), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. U. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant V. U. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; 2) pradėti dirbti arba tęsti darbo paieškas darbo biržos pagalba; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą (nukentėjusiajai O. P. 30 eurų, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 55,85 eurus).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios O. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. U. 30 (trisdešimt) eurų turtinei žalai bei 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. U. 55,85 eurus (penkiasdešimt penkis eurus aštuoniasdešimt penkis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti V. U., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.