- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- 1S-782-319/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- V. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-31 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-iajame sektoriuje komisijos (toliau – Komisija) 2015-02-24 nutarimą dėl V. E. (V. E.) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. E., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2007-06-29 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. 260 str. 2 d., 25 str. 3 d. 260 str. 3 d. - išteisinti. 2009-10-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2007-06-29 nuosprendį pakeisti, pripažinti kaltu pagal BK 25 str. 3 d. 260 str. 2 d., galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. 2010-04-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie 2009-10-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo2005-11-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, galutinė bausmė – 8 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2010-04-21, bausmės pabaiga – 2018-01-12. Anksčiau teistas.
Atsiliepimas
Komisija 2015-02-24 nutarimu nutarė taikyti nuteistajam V. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritaria.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. E. skunde prašo nutartį panaikinti ir patvirtinti komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad įvykdė visus BPK 157 str. numatytus kriterijus, galiojančių nuobaudų neturi, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, ir todėl pataisos namų komisija nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą įvertinusi faktines aplinkybes, remdamasis jo individualiu ir kasdieniu stebėjimu. Teismo nutartyje daugiausia buvo remtasi jo nusikalstama praeitimi, neatsižvelgiant, kad buvo nagrinėjamas ne bausmės skyrimas, o lygtino paleidimo, jo paruošimo integracijos į visuomenę klausimas. Teigia, kad bausmės paskirties tikslai pasiekti nuosprendžiu, o dar kartą nagrinėti šį klausimą prieštarauja BVK 157 str. nuostatoms. Jis atliko pakankamai didelę paskirtos bausmės dalį todėl teismo išvada dėl dar neįgyvendintos bausmės paskirties, yra neteisinga.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. E. skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. reglamentuoja, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie atitinka numatytas sąlygas – įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus. Taip pat vertinama nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis V. E. skatintas 7 kartus, galiojančių nuobaudų neturi, per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas vieną kartą, požiūris į darbą teigiamas, tačiau pataisos įstaigoje įdarbintas nebuvo, mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (46 balai pagal „OASys“ metodiką), pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami ankstesni teistumai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, neigiama aplinkinių įtaka, paties nuteistojo nuostatos.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka.
Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: kad neturi galiojančių nuobaudų, įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, jo socialinius ryšius. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).
V. E. bausmę atlieka už sunkius, tyčinius, pavojingus visuomenei nusikaltimus, jis anksčiau teistas 2 kartus, už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, t.y. susijusias su narkotinių medžiagų įgijimu ir laikymu. Ankstesniais nuosprendžiais jam nebuvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, pirmuoju nuosprendžiu buvo skirta bauda, antruoju paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, iš kurių vienas yra priskiriamas prie sunkių. Nors per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį V. E. nenusikalto, tačiau tai, kad neišnykus teistumui ir nesant šiam panaikintam vėl darė tyčinius nusikaltimus, kurių pobūdis sunkėjo, rodo, kad iš ankstesnių teistumų ir jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto jis nepasimokė, toliau darė pavojingus nusikaltimus. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina neigiamai, kaip pavojingą visuomenei asmenį, kas neduoda pagrindo išvadai, jog jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, atsižvelgęs į paskirtos bausmės bendrą trukmę, padarė pagrįstą išvadą, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. nelaikytina teisės pažeidimu skundžiamoje nutartyje įvertinta neatlikta paskirtos bausmės dalis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ši aplinkybė nėra išskirtinė ar prioritetinė, o vertinama kartu su kitomis ir jų visumoje.
Negalima sutikti su skundo argumentais, jog ankstesnių jo teistumų bei nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, analizė ir vertinimas yra neteisėtas, laikytinas jo baudimu antrą kartą už tą patį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: V. E. padarytų nusikaltimų sunkumas ir pobūdis, nuteistojo asmenybės ypatumai, jo elgesys iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Paleidus nuteistąjį V. E. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. E. (V. E.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.