Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-03-29 · Administracinė byla Nr. eI2-1333-428/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-03-29Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-29
Bylos Nr.
eI2-1333-428/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03094-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
L. G.
Atsakovas
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1333-428/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03094-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 51.5; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriaus (toliau – ir Užimtumo tarnyba) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. SS(19.2)-8276 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ ir įpareigoti Užimtumo tarnybą atkurti bedarbio statusą nuo jo panaikinimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 29 d.

Pareiškėja nurodė, jog Užimtumo tarnybos 2021 m. spalio 29 d. raštu Nr. Sd(19.2)-19472 buvo informuota dėl bedarbio statuso panaikinimo. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 13 d. buvo įregistruota Užimtumo tarnyboje ir jai buvo suteiktas bedarbio statusas. Pareiškėjai 2021 m. spalio 27 d. buvo išduota rekomendacija įsidarbinti, t. y. pasiūlyta dirbti pagalbine darbininke UAB „ (duomenys neskelbtini) “, tačiau pareiškėja atsisakė siūlomo darbo.

Nurodė, jog dirbti pagalbine darbininke UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsisakė. Gavusi rekomendaciją, iškart nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jai buvo parodyta darbo vieta, darbo priemonės, kurias matė pirmą kartą ir jomis naudotis nemokėjo, tačiau to pareiškėjos niekas neklausė. Jokio pokalbio apie darbo sąlygas nebuvo, jai nebuvo pasakyta, kad netinka dirbti.

Sprendimas dėl bedarbio statuso panaikinimo nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, atitinkančiomis teisės normas, motyvų išdėstymas jame nėra aiškus ir pakankamas. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

Mano, jog ginčijamas Užimtumo tarnybos sprendimas sukelia neigiamas pasekmes, kadangi be jokios priežasties pareiškėjai panaikintas bedarbio statusas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjai 2021 m. spalio 27 d. buvo pateiktas pasiūlymas įsidarbinti pagalbine darbininke UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasiūlymas įsidarbinti atitiko Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30 straipsnio 2 dalyje nurodytus tinkamo darbo požymius, t. y. atitiko darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį, nes pareiškėja Alytaus profesinio rengimo centre buvo įgijusi siuvėjo kvalifikaciją, darbo patirties neturėjo, todėl sudarant individualų užimtumo veiklos planą pareiškėja pageidavo įsidarbinti pagalbine darbininke.

Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra siuvimo įmonė, todėl pareiškėja, siekdama integruotis darbo rinkoje, įsidarbinusi šioje įmonėje pagalbine darbininke, turėjo realią galimybę įgyti darbo patirties, susijusios su įgyta kvalifikacija.

Pareiškėja Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – ir Aprašas), 30 ir 31 punktuose nurodytais terminais nepateikė su jos sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusių apribojimų dirbti siūlomą darbą pagrindžiančių dokumentų, t. y. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintos formos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.

Pareiškėjos gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Suskaičiavus kelionės išlaidas nuo pareiškėjos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą 1 kilometro tarifinį įkainį elektroninių žemėlapių atstumo skaičiuoklėje https:///www.google.lt/maps nurodytu trumpiausiu maršruto atstumu (22 darbo dienos x 2 x 0,08 = 3,52 Eur x 3,7 km = 13,02 Eur) susidaro 13,02 Eur kelionės išlaidų. Pasiūlytoje darbo vietoje numatytas bazinis darbo užmokestis – 670,00 Eur, taigi transporto išlaidos neviršija numatytų 15 proc. laisvos darbo vietos aprašyme numatyto darbo užmokesčio.

Pareiškėja 2021 m. spalio 28 d. grąžino darbdavio neužpildytą pasiūlymą įsidarbinti į laisvą darbo vietą. Pažymėtina, kad, remiantis Aprašo 38.2 punkto nuostatomis, siūlomo tinkamo darbo atsisakymu yra laikoma darbdavio neužpildyto pasiūlymo įsidarbinti grąžinimas. Nurodė, kad tą pačią dieną susisiekė su darbdaviu, siekdama išsiaiškinti susidariusią situaciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas patvirtino, kad pareiškėja atsisakė siūlomo darbo nurodydama netinkamas darbo sąlygas įmonėje, taip pat atsisakė pateikti įdarbinimui reikalingus asmens duomenis, buvo nemandagi ir konfliktiška. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu atsiuntė užpildytą pasiūlymą įsidarbinti, kuriame nurodė, jog pareiškėja atsisakė siūlomo darbo.

Įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punkte imperatyviai nurodyta, jog bedarbio statusas panaikinamas, atsiradus vienai iš nurodytų aplinkybių, kai bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.

Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktu, skundžiamu sprendimu buvo panaikintas pareiškėjos bedarbio statusas nuo 2021 m. spalio 29 d. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog be jokios priežasties jai buvo panaikintas bedarbio statusas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl skundžiamo Užimtumo tarnybos sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas bedarbio statusas.

Pareiškėjos nuomone, jai bedarbio statusas buvo panaikintas nepagrįstai, be jokios priežasties.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja Užimtumo tarnyboje registruota 2021 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjai 2021 m. spalio 27 d. buvo išduotas pasiūlymas įsidarbinti į laisvą darbo vietą siuvimo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbininke. Pareiškėja Alytaus profesinio rengimo centre buvo įgijusi siuvėjo kvalifikaciją, darbo patirties neturėjo ir pagal individualų užimtumo veiklos planą pageidavo įsidarbinti pagalbine darbininke. Pareiškėja 2021 m. spalio 28 d. grąžino darbdavio neužpildytą pasiūlymą įsidarbinti į laisvą darbo vietą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu 2021 m. spalio 28 d. atsiuntė atsakovei užpildytą pasiūlymą įsidarbinti, kuriame nurodė, jog pareiškėja atsisakė siūlomo darbo. Atsakovė skundžiamu 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. SS(19.2)-8276 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ panaikino pareiškėjai bedarbio statusą.

Pažymėtina, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas ir Aprašas.

Pagal Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bedarbiai – vieni iš darbo ieškančių asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, kuriems taikomos šiame įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą, viena iš būtinų sąlygų bedarbio statusui yra tiek savarankiškai, tiek naudojantis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina ir nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 13 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir jai buvo suteiktas bedarbio statusas.

Pagal Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 1 dalį, užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Užimtumo tarnyba. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Užimtumo tarnyba teikia šiame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas. Darbo rinkos paslaugos – tai laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimas, tarpininkavimas įdarbinant ir kitos Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos paslaugos. Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams – tinkamų darbuotojų.

Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta, kad tinkamas darbas yra darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius: 1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį; 2) Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą; 3) kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, tinkamas darbuotojas yra asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį bei atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgaliotas patvirtinti vieno kilometro įkainį bedarbių kelionės išlaidoms apskaičiuoti, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-311 yra patvirtinęs 1 kilometro tarifinį įkainį 0,08 Eur.

Pareiškėja Alytaus profesinio rengimo centre įgijusi siuvėjo kvalifikaciją ir neturėdama darbo patirties pagal individualų užimtumo veiklos planą pageidavo įsidarbinti pagalbine darbininke, todėl pasiūlymas įsidarbinti pagalbine darbininke siuvimo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytus tinkamo darbo požymius. Byloje nenustatyta duomenų, jog pareiškėjai buvo pasiūlytas netinkamas darbas, ir pareiškėja šios aplinkybės neginčija.

Pareiškėja Aprašo 30 ir 31 punktuose nurodytais terminais nepateikė su jos sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusių apribojimų dirbti siūlomą darbą pagrindžiančių dokumentų, t. y. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintos formos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.

Įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, jog bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja be svarbių priežasčių atsisakė siūlomo Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje apibrėžto jai tinkamo darbo, ir tai patvirtina pareiškėjos 2021 m. spalio 28 d. grąžintas darbdavio neužpildytas pasiūlymas įsidarbinti į laisvą darbo vietą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu 2021 m. spalio 28 d. pateikta informacija atsakovei apie pareiškėjos atsisakymą siūlomo darbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpildytas pasiūlymas įsidarbinti, kuriame nurodyta, jog pareiškėja atsisakė siūlomo darbo.

Atsakovė pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo panaikino bedarbio statusą pareiškėjai. Skundžiamą sprendimą atsakovė tinkamai motyvavo faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįstai pagrindė Įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus sprendimo turiniui, motyvų išdėstymas jame yra aiškus ir pakankamas, kad galima būtų suprasti bedarbio statuso panaikinimo priežastis ir jų pagrindimą.

Pareiškėjos skundas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2022 m. vasario 28 d. pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Teismo sprendimu pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas. Tai patvirtina, jog pareiškėjos skundo reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41–42 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos L. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų šioje byloje nepriteisti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė