Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-206-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-21
Bylos Nr.
T-206-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00946-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nuteistasis
V. R.
Kategorijos
Bylos Nr. T-206-1058/2018
Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00946-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. gruodžio 28 d., bausmės vykdymo pabaiga 2020 m. gruodžio 28 d. 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės V. R. faktiškai atliko 2017 m. balandžio 28 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. sausio 25 d. – 2 metai 11 mėnesių 3 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 59-8 nutarta taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis V. R. Komisijai pristatomas antrą kartą. Pirmą kartą V. R. Komisijoje svarstytas 2017 m. rugsėjo 28 d. Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau teismams nepatvirtinus nutarimo, pateikė atitinkamas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, kurias nuteistasis vykdė.

Komisija nurodė, jog nuteistasis anksčiau teistas 8 kartus. Amžius pirmojo teistumo metu 17 metų. Dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino iš dalies, nusikaltimą padarė vienas, alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Nusikaltimai sunkėja, yra nusikaltimų modelis. Tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, du kartus reikalavimus yra įvykdęs, vieną kartą lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2016 m. sausio 20 d. – lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė du kartus (šiuo metu nuobaudos negalioja), skatintas šešis kartus. Nuteistasis neigia, kada nors praeityje vartojęs narkotines medžiagas. Psichologinė tarnyba apie tikėtinas narkotinių medžiagų vartojimo problemas oficialių duomenų neturi. Laisvėje vartojo alkoholį, tikėtina, jog įpročiai buvo atitinkantys piktnaudžiavimo alkoholiu sąvoką. Pataisos namuose alkoholio vartojimo atvejai nefiksuoti. Oficialių duomenų apie diagnozuotą priklausomybę taip pat nėra. Motyvacija ateityje nevartoti alkoholio egzistuoja, tačiau egzistuoja ir tikimybė, jog asmuo gali vartoti alkoholį laisvėje ir toliau. Pataisos namuose nuteistasis dalyvavo specializuotose, korekcinėse programose, lankė savitarpio pagalbos grupės Anoniminiai Alkoholikai susitikimus.

Komisija taip pat nurodė, kad nuteistasis pataisos įstaigoje bendrauja su kitais, tačiau nėra susijęs artimais ryšiais. Taip pat palaiko ryšius su sugyventine ir seserimi, telefonu, laiškais, pasimatymų metu lankomas. Išėjęs į laisvę iš pradžių planuoja apsigyventi pas seserį (gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo), vėliau pas sugyventinę. V. R. savivertė adekvati, geba būti savikritišku bei nurodo tam tikras būdo savybes, kuriomis yra patenkintas. Savęs žalojimo atvejus praeityje neigia, suicidinio turinio minčių ar ketinimų neturėjęs. Psichinės sveikatos problemų neišsako, psichiatrinio gydymo atvejus praeityje neigia, Psichologinei tarnybai duomenys apie nuteistojo psichinę sveikatą neprieinami. V. R. tarpasmeninių įgūdžių lygis yra adekvatus nuteistojo amžiui, stebimi gan geri socializuoti bendravimo įgūdžiai. Tačiau egzistuoja prielaidos, jog asmuo tam tikrų aplinkybių metu gali pasielgti impulsyviai, impulsyvumas vertinant tikimybę dėl galimo pakartotinio nusikalstamumo labiau sietinas su alkoholio vartojimu, t. y. esant apsvaigimo būsenoje - didėja impulsyvaus bei agresyvaus elgesio tikimybė. Nusikalstamos veikos metu pripažįsta, jog buvo susijaudinęs, supykęs, ir dėl šių priežasčių spontaniškai ėmėsi ginklo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pastebėtas konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais, su priežiūrą vykdančiu personalu bendrauja pagarbiai, savitvardos praradimo protrūkiai nepastebėti. Nuteistasis geba įvardinti savo problemas, jų kilmę, geba naudoti alternatyvius problemų sprendimo metodus bei priemones. Nevengia išsakyti kritikos savo praeities poelgiams, tuometinei mąstysenai, teigia, jog tam tikras supratimas apie gyvenimą susiformuoja tik su metais (šiuo metu jam 72 metai). V. R. nėra labai lankstus kitokio požiūrio priėmimui, tam tikrus sprendimus linkęs priimti pagal savo paties pasaulėžiūrą.

V. R. turi vidurinį išsilavinimą, turi pramoninių įrengimų šaltkalvio, tekintojo specialybes. Šiuo metu dirba fasavimo, tvirtinimo elementų bare. Nuteistasis gauna atlyginimą, iki bausmės gyveno iš pensijos, dirbo neoficialiai. Darbo stažas apie 8 metai. Įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų dėl ieškinio. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad V. R. priklauso vidutinei rizikos grupei - 66 balai, iš jų 40 balų yra statiniai, 26 balai - dinaminiai.

Atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, galiojančių nuobaudų neturėjimą, į tai, jog nuteistasis 6 kartus skatintas, pataisos įstaigoje dirba, turi dvi specialybes, dalyvavo korekcinėse programose, remia visuotinai priimtinas elgesio normas, taisykles, geba naudoti alternatyvius problemų sprendimo metodus bei priemones, išlikusius socialiniu ryšius, aiškius ateities planus, finansinių įsipareigojimų neturėjimą bei motyvaciją keistis, Komisijos nuomone, darytina išvada, jog nuteistojo V. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Prokuroro atsiliepimo negauta.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. R. Komisijai pristatomas antrą kartą, praeityje jis teistas 8 kartus, amžius pirmojo teistumo metu 17 metų, būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už pasikėsinimą nužudyti ir neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, t. y. pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą bei vieno apysunkio nusikaltimo padarymą. Nuteistasis savo kaltę dėl pasikėsinimo nužudyti pripažino ir tebepripažįsta tik iš dalies, savo elgesį vertindamas kaip spontanišką, nurodydamas, kad nusikalstamos veikos metu buvo susijaudinęs, supykęs, ir dėl šių priežasčių spontaniškai ėmėsi ginklo. Šiame kontekste pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje kaip vieni iš kriminogeninių veiksnių nurodomi būtent nuteistojo impulsyvumas bei emocijų valdymo sunkumai. Bausmės atlikimo metu V. R. nebuvo pastebėtas konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais, taip pat nebuvo fiksuota savitvardos praradimo protrūkių. Vis tik Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog egzistuoja prielaidos, kad asmuo tam tikrų aplinkybių metu gali pasielgti impulsyviai, impulsyvumas vertinant tikimybę dėl galimo pakartotinio nusikalstamumo labiau sietinas su alkoholio vartojimu, t. y. esant apsvaigimo būsenoje - didėja impulsyvaus bei agresyvaus elgesio tikimybė. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad V. R. nusikalstamo elgesio riziką didina turimos problemos dėl alkoholio vartojimo. Nepaisant to, kad bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo atvejų nebuvo fiksuota, be to, nuteistasis dalyvauja specializuotose korekcinėse programose, vis tik, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad vis dar egzistuoja tikimybė, jog asmuo gali vartoti alkoholį laisvėje ir toliau. Atkreiptinas dėmesys, kad pasikėsinimo nužudyti metu asmuo buvo alkoholio apsvaigimo būsenoje, nors prieš tai alkoholio buvo nevartojęs apie 4,5 metų. Čia taip pat pažymėtina, kad V. R. nusikalstamam elgesiui įtakos turi destabilizuojantys aplinkos veiksniai, kadangi alkoholį po ilgos pertraukos nuteistasis buvo pradėjęs vartoti mirus motinai, tuo laikotarpiu ir pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą. Išvardintos aplinkybės padarytų nusikalstamų veikų kontekste, neabejotinai yra svarbios vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje gali vėl nusikalsti.

Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose V. R. atlieka jau ne pirmą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Nors ankstesni teistumai yra už veikas, kurios padarytos jau pakankamai seniai, todėl negali būti sureikšminami, vis tik teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis bei jų skaičius liudija apie didesnį V. R. asmenybės pavojingumą. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad 1987 m. V. R. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. V. R. atžvilgiu praeityje tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, du kartus reikalavimus jis yra įvykdęs, vieną kartą lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Lygtinis paleidimas paskutinį kartą V. R. atžvilgiu taikytas 2002 m., ir nors jo sąlygų nuteistasis nepažeidė, tačiau 2009 m. vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka bausmę. Nustatytos aplinkybės rodo V. R. polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų, taip pat patvirtina, kad nuteistasis savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Aplinkybė, kad nuteistasis šiuo metu yra garbaus amžiaus, t. y. 72 metų niekaip nepatvirtina, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę taip pat yra įvykdytos V. R. būnant brandaus amžiaus.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nuteistojo socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė – 66 balai. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Nagrinėjamu atveju iš nustatytų 66 balų net 26 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje būtent menkas atsparumas destabilizuojančiai aplinkai ir stresui, emocijų valdymo sunkumai, impulsyvumas, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka vertinami, kaip pagrindiniai V. R. nusikalstamam elgesiui įtakos turintys veiksniai, kurie beje yra priskiriami prie kintamų. Šiuo atveju pastebėtina, kad anksčiau pristatant V. R. Komisijai išvardinti veiksniai taip pat buvo nurodomi, kaip turintys įtakos nuteistojo nusikalstamas elgesiui, tačiau šios asmenį charakterizuojančios savybės nėra iš esmės pakitusios ir šiuo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rodiklis nėra pakitęs. Išvardintos aplinkybės neleidžia kalbėti apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ypač įvertinus pakankamai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį. Be to, įvertinus socialinio tyrimo išvadą, kad asmuo nėra labai lankstus kitokio požiūrio priėmimui, tam tikrus sprendimus linkęs priimti pagal savo paties pasaulėžiūrą, teismui šiuo metu kyla abejonių ir dėl nuteistojo asmeninės motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Šiuo metu V. R. galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu buvo skatintas net 6 kartus. Kita vertus, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus nuteistasis yra pažeidęs du kartus, kas neleidžia teigti, jog V. R. elgesys bausmės atlikimo metu buvo išimtinai teigiamas.

Pagal nuteistojo asmens bylos duomenis, V. R. bausmės atlikimo metu dalyvavo nuteistiesiems skirtose programose, tarp jų ir specialiuose korekcinėse programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi dvi specialybes, iki bausmės gyveno iš pensijos, dirbo neoficialiai, šiuo metu įkalinimo įstaigoje dirba, gauna atlyginimą, įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų, priežiūrą vertina palankiai, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su sugyventine ir seserimi, išėjęs į laisvę iš pradžių planuoja apsigyventi pas seserį, yra gautas sutikimas, jog lygtinio paleidimo atveju sesuo priimtų jį gyventi (asmens b. l. 113), vėliau teigia nurodysiantis gyvenamąją vietą sugyventinės ir jos šeimos būstą. Teismas išvardintas aplinkybes neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis nuteistojo pastangomis pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos charakterio savybės, suteikti paskatinimai, palankus priežiūros vertinimas, darbas laisvės atėmimo įstaigoje, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo kriminalinę istoriją, įvykdytų nusikaltimų pobūdį, nustatytas jo asmenines savybes, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei likusią nemažą neatliktos bausmės dalį, teismas daro išvadą, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 59-8 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. R. netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 59-8 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. R..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė